Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-03-10 · Civilinė byla Nr. e2A-320-357/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-11-24Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-03-10Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-10
Bylos Nr.
e2A-320-357/2015
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-01392-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Ieškovas
L. G.
Atsakovas
S. G.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-320-357/2015Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01392-2014-8 Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.;
121.21(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovo L. G. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. G. ieškinį atsakovei S. G. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas L. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą, kuriuo iš L. G. priteistas išlaikymas dukrai G. G., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 Lt / 144,81 Eur nuo 2012-01-01 iki dukros pilnametystės, išskyrus kiekvienų metų birželio ir rugpjūčio mėnesius – šiais mėnesiais po 700 Lt / 202,73 Eur – priteisiant iš ieškovo G. G. kas mėnesį išlaikymui po 200 Lt / 57,92 Eur periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas L. G. grįžęs iš užsienio nebegaunantis tokių pajamų, kokias gavęs sprendimo priėmimo metu, o šiuo metu susidariusi tokia situacija, kuri neleidžia jam skirti tokio dydžio išlaikymo vaikui, nes pablogėjusi jo turtinė padėtis ir ekonominė situacija.

Atsakovė S. G. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad vaiko poreikiai išaugo, reikalingos papildomos pamokos, mergaitė lanko būrelius. Ieškovas privalo teikti išlaikymą savo vienturtei dukrai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškovo L. G. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovės S. G. naudai 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo priteisė 25,36 Lt / 7,34 Eur valstybės naudai.

Teismas vertino, kad mergaitės poreikiai yra padidėję, atsakovės finansinė padėtis nepagerėjo, iš Lietuvos kariuomenės 2014-11-19 Pažymos Nr. PD-2682 matyti, kad L. G. iš gaunamų pajamų atskaičiuojant alimentus po 733,00 Lt / 212,29 Eur kiekvieną mėnesį jam yra išmokama kiekvieną mėnesį daugiau kaip po 1200 Lt / 347,54 Eur, todėl teismas pažymėjo, kad negalima daryti išvados, jog vaiko tėvo turtinė padėtis yra pablogėjusi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas L. G. prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nurodo, kad neturi jokių santaupų, nekilnojamojo ar kitokio vertingo turto, todėl teikti vaikui teismo priteistą išlaikymą nebeturi finansinių galimybių. Dėl išvardintų priežasčių prašo teismo sumažinti išlaikymo dydį vaikui.

Šalies argumentai

2. Civilinėje byloje Nr. 2-94-339/2012 atsakovė kreipėsi su ieškiniu dėl išlaikymo priteisimo, kuriame nurodė, kad ieškovo pajamos yra 10 000 Lt / 2896,20 Eur. Akivaizdu, kad 2012 metais jis nebuvo bedarbis, nes būtų nesutikęs gera valia teikti išlaikymą po 500 / 144,81 Eur ar 700 Lt / 202,73 Eur per mėnesį. Perklausius teismo posėdžių garso įrašus akivaizdu, kad teismas visiškai nevykdė teisingumo, iškraipė byloje nustatytas faktines aplinkybes.

3. Atsakovė pati jau buvo sutikusi susimažinti išlaikymo dydį iki 500 Lt / 144,81 Eur per mėnesį, o teismas net šių aplinkybių nevertino, kas patvirtina sprendimo ydingumą.

Atsiliepimas

Atsakovė S. G. pateiktu atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nurodo, kad ieškovas klaidingai nurodo savo finansinės padėties kitimą. Civilinės bylos Nr. 2-94-339/2012 nagrinėjimo metu ieškovas buvo bedarbis ir būtent dėl to atsakovė sutiko ieškovo teikiamą išlaikymą dukrai sumažinti iki 500 Lt / 144,81 Eur, o kiekvienų metų birželio ir rugpjūčio mėnesiais - iki 700 Lt / 202,73 Eur.

2. Apelianto padėtis ne pablogėjo, o pagerėjo, nes jis susirado pastovų valstybės apmokamą darbą, susituokė.

Šalies argumentai

3. Apeliantas teigia, kad atsakovė buvo sutikusi sumažinti išlaikymo dydį iki 500 Lt / 144,81 Eur per mėnesį, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Neneigia, kad apelianto paveikta emociškai kažkuriuo momentu svarstė tokią galimybę, tačiau tas faktas, kad apeliantas sąmoningai neteikė darbo užmokesčio pažymos, klaidino tiek atsakovę, tiek teismą teikdamas įrodymus, ir tik bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu teismui pavykus gauti faksu apelianto darbo užmokesčio pažymą, susipažino su ja ir pamatė, kad apelianto pajamos leidžia teikti priteistą išlaikymą ir pagrindo jį mažinti nėra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau tekste LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečiui vaikui nustatyto išlaikymo dydžio sumažinimo.

Teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Gimimo liudijimas patvirtina, kad G. G., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas yra ieškovas L. G., motina – S. G.. Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2 94-339/2012 bylos šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. L. G. nustatyta mokėti išlaikymą dukrai G. G. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 144,81 Eur nuo 2012-01-01 iki dukros pilnametystės, išskyrus kiekvienų metų birželio ir rugpjūčio mėnesius – šiais mėnesiais L. G. mokės po 202,73 Eur. Byloje nustatyta, kad S. G. išlaiko sūnų M. U., gimusį (duomenys neskelbtini). S. G. buvo mokama motinystės pašalpa nuo 2013-08-01 iki 2014-07-04 (39-40 b. l.), L. G. 2014-09-06 yra sudaręs kitą santuoką (57 b. l.). Pažyma apie gautas pajamas patvirtina, kad Lietuvos kariuomenė pareigūnui L. G. priskaičiuoja atlyginimą, kitas išmokas, išskaičiuoja pajamų mokestį, soc. Draudimą, alimentus po 212,29 Eur ir kiekvieną mėnesį išmoka sumas nuo 357,94 Eur iki 372,42 Eur.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota LR CK 3.192 straipsnyje. Vadovaujantis LR CPK 3.912 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 straipsnis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Nustatytas vaiko išlaikymo dydis privalo būti toks, kad galėtų būti tenkinami bent minimalūs vaiko poreikiai (LR CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu nustatytas 300 Eur). Taip pat pažymėtina, kad vaiko išlaikymui reikalinga ne mažesnė kaip 1 MGL - 300 Eur suma negali būti absoliutinama ir kiekvienu konkrečiu atveju nustatant vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (LR CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

LR CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra), taip pat atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes sumažintas.

Teismas vertina, kad sprendžiant tarp šalių kilusi ginčą reikia nustatyti, ar apelianto finansinė padėtis pablogėjo nuo Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2 94-339/2012, įvertinti, kokie yra nepilnamečio vaiko poreikiai.

Apeliantas teigia, kad civilinėje byloje Nr. 2-94-339/2012 atsakovė kreipėsi su ieškiniu dėl išlaikymo priteisimo, kuriame nurodė, kad ieškovo pajamos yra 2896,20 Eur. 2012 metais jis nebuvo bedarbis, nes būtų nesutikęs gera valia teikti išlaikymą po 144,81 Eur ar 202,73 Eur per mėnesį. Teismas vertina, kad šios apelianto nurodytos aplinkybės nėra pagrindu tenkinti jo reikalavimą. Iš atsakovės S. G. ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-94-339/2012 matyti, kad ji 2011-11-02 nurodė, jog jos žiniomis L. G. uždirba 2606,58-2896,20 Eur per mėnesį ir prašė priteisti išlaikymą dukrai po 289,62 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukters pilnametystės (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-94-339/2012 1-2 b. l.). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas pateiktame atsiliepime civilinėje byloje Nr. 2-94-339/2012 nurodė, kad yra bedarbis ir nepilnamečio vaiko išlaikymui gali skirti 57,92 Eur (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-94-339/2012 39-41 b. l.). Aplinkybę, kad apeliantas buvo bedarbis, patvirtina ir Darbo ieškančio asmens L. G. atmintinė, iš kurios matyti, kad 2011-12-22 iki 2012-01-06 L. G. buvo registruotas darbo biržoje, kaip ieškantis darbo asmuo, buvo bedarbis nutraukiant santuoką, santuokoje įgyto ir dalintino turto jie neturėjo (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-94-339/2012 42-43). Įvertinus išdėstytas aplinkybes matyti, kad apelianto teiginiai išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-94-339/2012 bei dabar nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2A-320-357/2015 yra prieštaringi. Kadangi į civilinę bylą Nr. 2-94-339/2012 pateikti dokumentai įrodo, kad apeliantas buvo bedarbis, o apeliantas nepateikė į minėtą civilinę bylą jokių duomenų apie tai, ar įsidarbino anuo laikotarpiu, teismas apelianto argumentą, kad jis 2012 metais nebuvo bedarbis, nes kitaip nebūtų sutikęs gera valia teikti išlaikymą po 500 / 144,81 Eur ar 700 Lt / 202,73 Eur per mėnesį, vertina, kad jo materialinė padėtis iš esmės nepasikeitė ir nepablogėjo.

Aplinkybė, kad atsakovė sutiko teikiamą išlaikymą dukrai sumažinti iki 144,81 Eur, kiekvienų metų birželio ir rugpjūčio mėnesiais – iki 202,73 Eur bylos nagrinėjimo eigoje, o vėliau atsisakė šių argumentų reiškia, kad iš esmės nesutiko su ieškovo pareiškimu. Teismas sprendžia, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovė buvo sutikusi sumažinti išlaikymo dydį iki 144,81 Eur per mėnesį. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė nurodo, jog tokią galimybę svarstė nežinodama apie apelianto gaunamą darbo užmokestį, t. y., iki Pažymos apie apelianto gautas pajamas. Taigi, visų įrodymų kontekste ši aplinkybė nėra reikšminga, todėl pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakydamas apie tai, įrodymų vertinimo reikalavimų nepažeidė (CPK 185 str.).

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į LR CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl visais atvejais abu tėvai privalo teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Siekiant, kad suaugę vaikai taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad kiekvienas vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje ir konkretus išlaikymo dydis (LR CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvų turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti nuo pareigos išlaikyti vaikus. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad LR CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, laikinai negaunant pajamų ar kitomis aplinkybėmis. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

LR CPK 42 straipsnio 1 dalyje, 54 straipsnyje numatyta, kad šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę teikti teismui įrodymus. Pagal LR CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 182 straipsnis). Taigi įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių - teismas gali ieškinį, priešieškinį, pareiškimą ir kitus procesinius dokumentus grąžinti juos padavusiems asmenims trūkumų šalinimo tvarka (LR CPK 115, 138 straipsniai), atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimą (LR CPK 142 straipsnio 3 dalis, 181 straipsnio 2 dalis,), arba, išnagrinėjus bylą, netgi atmesti ieškinį, priešieškinį, pareiškimą, prašymą. Ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, jame turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir įrodymus, kurie patvirtina nurodytas aplinkybes, taip pat pridėti šiuos įrodymus (LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 2 dalis), taip pat ir atsakovas atsiliepime į ieškinį privalo nurodyti nesutikimo su ieškiniu ar savarankiško reikalavimo motyvus, juos patvirtinančius įrodymus ir pridėti įrodymus (LR CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 142 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai, 143 straipsnio 3 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51 Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga).

Formuodamas teismų praktiką dėl LR CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma.

Pažymėtina, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Be to, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Atsižvelgdamas į apelianto amžių, teismas preziumuoja, kad apeliantas yra sveikas ir darbingas tėvas, kuris turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai. Būdamas sveikas ir darbingas apeliantas turi galimybę gauti didesnes pajamas, rasti geriau apmokamą darbą.

Analizuojant konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį būtina atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į poreikius būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Taigi, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju, reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, amžius. Konkrečiu atveju atsižvelgiant į G. G., gim. (duomenys neskelbtini), didėjančius poreikius, į tai, kad mergaitė papildomai mokosi matematikos, lanko muzikos mokyklą, į aplinkybę, kad reikalingos lėšos ne tik vaiko išgyvenimui, bet ir vaiko ugdymo priemonėms, ekskursijoms, organizuojamiems mokykloje renginiams, kitų reikmių tenkinimui - maistui, rūbams, teismo vertinimu, Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2 94-339/2012 nepilnametei dukrai G. G. iš tėvo priteistas išlaikymas kas mėnesį po 144,81 Eur nuo 2012-01-01 iki dukros pilnametystės, išskyrus kiekvienų metų birželio ir rugpjūčio mėnesius – šiais mėnesiais po 202,73 Eur, yra būtinas, apeliantas neįrodė, kad vaiko poreikiai būtų sumažėję, juo labiau kad paties apelianto finansinė padėtis iš esmės nepablogėjo, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir sprendimu nemažinti priteisto išlaikymo.

Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apelianto L. G. apeliacinis skundas dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo atmestinas, Telšių apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto atsakovės naudai priteisiamos 150 Eur bylinėjimosi išlaidos, kadangi atsakovė prašė jas priteisti bei pateikė jas pagrindžiančius dokumentus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 150 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.

Teisėja Rasa Bartašienė