Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B., būdamas UAB „V.“ vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio už 2016 m. ir 2017 m.

Šiais veiksmais V. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. B. teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad iki 2015 m. įmonė visuomet laiku pateikdavo ataskaitas. Joje dirba tik 4 žmonės, prašo atsižvelgti, kad finansinių ataskaitų nepateikė dėl žmogiškosios klaidos, ir skirti minimalią nuobaudą. Taip pat nurodė, kad įmonei nebuvo pateiktas joks priminimas, pasiūlymas ištaisyti trūkumus.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovė palaikė protokole nurodytas aplinkybes, nuobaudą prašė skirti teismo nuožiūra.

Tyrimo metu V. B. taip pat parodė, kad dėl klaidos nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinio. Tačiau gavę pranešimą dėl jų nepateikimo, minėtas ataskaitas pateikė 2018 m. rugpjūčio 17 d. (b.l. 8)

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo faktą ir V. B. kaltę, be jo paties prisipažinimo, įrodo byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.

Administracinio nusižengimo protokole yra užfiksuotos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės. (b.l. 2)

Iš VĮ „Registrų centro“ išrašo matyti, kad UAB „V.“ vadovas nuo 2004 m. kovo 10 d. yra V. B., Registrų centre įmonės vadovu registruotas nuo 2004 m. kovo 30 d. Juridinio asmens vardu veikia vadovas. UAB „V.“ finansinių metų pradžia yra sausio 1 d., o pabaiga – gruodžio 31 d. Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentai už 2016 m. ir 2017 m. pateikti 2018 m. rugpjūčio 17 d. (b.l. 3-7)

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.67 straipsnį už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – Įstatymas) 37 straipsnio 12 dalies 2 punktą bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą. Pagal to paties įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 7 punktą vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. Įstatymo 58 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal Įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi vykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Įstatymo 58 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „V.“ finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Vadinasi, UAB „V.“ metinis finansinių ataskaitų rinkinys už 2016 m. turėjo būti paruoštas ir patvirtintas per keturis mėnesius nuo 2016 m. gruodžio 31 d., t.y. iki 2017 m. balandžio 30 d., o per 30 dienų metinių finansinių ataskaitų rinkinys už 2016 m. turėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registrui. Analogiškai pasakytina ir apie 2017 m. finansinių ataskaitų rinkinį, t.y. finansinių ataskaitų rinkinys už 2017 m. turėjo būti paruoštas ir patvirtintas iki 2018 m. balandžio 30 d., o per 30 dienų turėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registrui. Iš bylos medžiagos ir paties V. B. prisipažinimo akivaizdu, kad jis būdamas UAB „V.“ vadovu, nesilaikė įstatyminio reglamentavimo ir minėtų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikė laiku, jos buvo pateiktos tik 2018 m. rugpjūčio 17 d., todėl V. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, ir yra baustinas.

V. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis dėl nusižengimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą V. B., teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pavojingumą bei pobūdį (finansinių ataskaitų rinkiniai nebuvo pateikti už dvejus metus), į tai, kad yra nustatyta pažeidėjo viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pažeidėjo asmenybę – teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nebaustas administracine tvarka, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad V. B. padarytą nusižengimą ištaisė, t.y., Juridinių asmenų registrui pateikė bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius už 2016 m. ir 2017 m. Įvertinus aptartas aplinkybes, V. B. už nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, skiriama minimali administracinė nuobauda – bauda, numatyta minėto straipsnio dalies sankcijoje. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Teismas pažymi, kad V. B. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn ir už tai, kad jis, būdamas UAB „V.“ vadovu, nepateikė per nustatytą laikotarpį Juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio už 2015 m.

Teisės teorijoje nurodoma, kad trunkamoji veika yra tada, kai pažeidėjas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra pažeidimo būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą kitą neteisėtą veiksmą. Trunkamasis pažeidimas trunka tol, kol jo nenutraukia pats pažeidėjas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos privalėjo įvykdyti pažeidėjas. Trunkamojo pažeidimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatyme numatytą veiką. Teismas konstatuoja, kad V. B. negali būti inkriminuotas bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio už 2015 m. nepateikimas, kadangi tai nėra trunkamasis teisės pažeidimas. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas imperatyviai nustato, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registrui turi būti pateiktas per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Taigi, atsižvelgus į anksčiau aptartus duomenis, UAB „V.“ finansinių ataskaitų rinkinys už 2015 m. turėjo būti vėliausiai pateiktas iki 2016 m. birželio 1 d. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad minėtas metinių finansinių ataskaitų rinkinys nebuvo pateiktas dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui (toliau – ATPK), todėl už minėtus pažeidimus baudžiant turi būti taikomi ATPK nuobaudos skyrimo terminai, numatyti 35 straipsnyje, t.y., šešių mėnesių terminas, kuris prasidėjo nuo to momento, kai nebuvo pateiktas metinių finansinių ataskaitų rinkinys, t.y., nuo 2016 m. birželio 1 d. ANK 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu; įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Administracinės nuobaudos skyrimo terminas pagal ANK yra dveji metai (ANK 39 straipsnis), o pagal ATPK 35 straipsnį buvo šeši mėnesiai (1 dalis), o esant šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms aplinkybėms minėtas terminas galėjo būti pratęstas iki vienerių metų. Iš minėto reglamentavimo akivaizdu, kad ATPK 35 straipsnio nuostatos lengvina V. B. teisinę padėtį. Teismų praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, jei ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai administracinei nuobaudai skirti yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-2-2014, 2AT-37-2014 ir kt.). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-2014, Nr. 2AT-31-693/2018). Taigi, nors pačiai įmonei neišnyko pareiga ištaisyti teisės pažeidimą, tačiau V. B. administracinė atsakomybė už 2015 m. veiką, akivaizdu, negalima, kadangi per šešis mėnesius už 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinį nepateikimą V. B. nebuvo laiku surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nuobaudos skyrimo terminas jau suėjęs, šis terminas nebuvo pratęstas. Taigi kaltinimas V. B. tikslinamas pašalinant iš kaltinimo aplinkybę dėl metinių finansinių atsakytų rinkinio nepateikimo už 2015 m. Teismas pažymi, kad minėtos aplinkybės pašalinimas nekeičia V. B. veiksmų kvalifikacijos pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18090455108.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.