Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-05-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-163-354/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-03-06Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-05-08Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-08
Bylos Nr.
1A-163-354/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-53794-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus, Virginija Žindulienė
Nuteistasis
A. M.
Advokatai
Lionė Musteikienė
Baudžiamoji byla Nr. 1A-163-354/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53794-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus, Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorei Erikai Girgždienei,nuteistajam A. M. (A. M.), jo gynėjui advokatui V. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį (straipsnio redakcija nuo 2017-01-01) laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. M. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 2018 m. lapkričio 10 d., t. y. viena para.

A. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, ir turto konfiskavimas, konfiskuojant turto už 4100 eurų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. M. nuteistas už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: 2018 m. lapkričio 10 d., apie 2.53 val., ties (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo kraujyje buvo 1,99 promilės alkoholio, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nuosprendį ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad jam apylinkės teismas paskyrė per griežtą bausmę, pažymi, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, aiškino, kad susipykęs su savo sugyventine A. D. ir dėl to susijaudinęs, išgėrė alkoholio ir važiavo bei nesuvaldė automobilio, todėl atsitrenkė į šaligatvį. Teigia, kad toks atsitrenkimas beveik jokių padarinių nesukėlė. Nurodo, jog tik jaunas amžius ir neapgalvotas poelgis privedė prie nusikalstamos veikos padarymo, dėl to labai gailisi, šiuo metu yra tvirtai įsitikinęs, jog ateityje vengs bet kokių nusižengimų įstatymams ir jų besąlygiškai laikysis.

2.2. Mano, kad teismas be pagrindo paskyrė laisvės atėmimą, nes bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti ir taikant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, nes įvykdytas nusikaltimas yra nesunkus ir padaryta nusikalstama veika nėra priskiriama prie labai visuotinai pavojingos veikos, veika yra padaryta netiesiogine tyčia, atsitiktinai, susidarius šeimoje nepalankiai ir iki tol nebuvusiai situacijai.

2.3. Be to, skunde apeliantas teigia, kad teismas skirdamas bausmę, tinkamai neatsižvelgė į jo asmenybę, į aplinkybes, apibūdinančias jį iki nusikaltimo padarymo, neįvertino jo elgesį nusikaltimo padarymo metu bei po šio nusikaltimo padarymo. Pripažįsta, kad yra teistas, bet po paskutinio teistumo stojo į doros kelią, sukūrė šeimą, gyvena su A. D., augina jos tris nepilnamečius vaikus (10 mėnesių, 7 ir 12 metų), dirba ir yra vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis. Apeliantas pažymi, jog yra jauno amžiaus ir didelė dalis įvykdytų nusikaltimų yra padaryti jam būnant nepilnamečiu, kadangi augo nepilnoje šeimoje, anksti neteko tėvo, todėl jokios savarankiškos gyvenimo patirties nebeturėdamas, pridarė klaidų, dabar suprato savo betikslį gyvenimą ir padarė reikiamas išvadas, dabar jį pakankamai tvirtai saisto tvirti socialiniai – ekonominiai ryšiai, t. y. šeima, darbas, gyvenamoji vieta.

2.4. Skunde pastebima, kad nors ir nesunkus nusikaltimas, bet teismas, paskyrė ne tik bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, bet dar skyrė papildomai baudžiamojo poveikio priemones – uždraudė vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus bei konfiskavo turto už 4100 eurų. Mano, kad atsižvelgus į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir turint omeny, kad bausmės tikslai yra ne tik bausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį auklėti, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas yra per griežta bausmė. Apeliantas nurodo ir tai, kad paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jis prarastų darbą, galimybę aprūpinti šeimą, t. y. būtų pažeisti nesenai sukurti šeimos ir kiti socialiniai santykiai. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą, nes įstatymas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimą taikyti kelis kartus.

3. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis A. M. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, nustatytų faktinių aplinkybių bei veikos juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas prašo paskirti švelnesnę bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

5.1. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

5.2. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 281 straipsnio 7 dalies (straipsnio redakcija nuo 2017-01-01) sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. M. bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

5.3. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 281 straipsnio 7 dalis (straipsnio redakcija nuo 2017-01-01), 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, A. M. yra net 16 kartų teistas Lietuvoje bei ne kartą teistas užsienio valstybėse, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 65–98, 49–101), be to, ankstesnę laisvės atėmimo bausmę apeliantas atliko 2018 m. sausio 30 d. ir praėjus kiek daugiau nei 3 mėnesiams nuo bausmės atlikimo, A. M. padarė (2015 m. gegužės 6 d.) nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, dėl kurios padarymo jis buvo pripažintas kaltu 2018 m. lapkričio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, ir nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo praėjus vos 3 dienoms A. M. vėl padarė naują nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo jis buvo pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu. Pažymėtina, kad nuteistojo A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, apylinkės teismas pagrįstai apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. M. už padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę.

5.4. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms, t. y. nurodytoms BK 54 straipsnyje, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Taigi, apelianto nurodoma aplinkybė, jog jis nuo pat proceso pradžios prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, buvo tinkamai įvertinta skiriant jam bausmę, nesuteikiant minėtai aplinkybei prioriteto, dominuojančios padėties kitų aplinkybių, nurodytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, atžvilgiu. Nuteistasis skunde deklaruoja, kad jis po paskutinių teistumų pakeitė savo gyvenimo būdą, be to, teigia, kad dėl paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės praras darbą ir dėl to jis ir jo šeima patirs finansinių, socialinių, emocinių sunkumų, todėl prašo jam paskirti švelnesnę bausmę. Šios apelianto nurodomos aplinkybės nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo, be to, apelianto minėtos aplinkybės niekaip jam nesutrukdė padaryti naujos nusikalstamos veikos, priešingai, pats apeliantas nurodė, kad nusikalstamą veiką padarė susipykęs su A. D.. Apelianto teiginys, kad jis stojo į doros kelią, visiškai prieštarauja byloje esantiems duomenims, nes A. M. nuolat daro naujas nusikalstamas veikas, o nuo paskutinio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo jo atžvilgiu iki skundžiamu nuosprendžiu padarytos veikos praėjo vos trys dienos. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptarti bylos duomenys patvirtina neigiamą A. M. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. A. M. nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. M. už padarytą nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

5.5. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina ir tai, kad A. M. už BK 281 straipsnio 7 dalyje (straipsnio redakcija nuo 2017-01-01) numatytos nusikalstamos veikos padarymą buvo pagrįstai paskirta didesnė bausmė nei minėto straipsnio sankcijoje nustatytas tokios bausmės vidurkis (laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 7 mėnesiai 15 dienų), nes buvo nustatyta ne tik lengvinanti, bet ir sunkinanti apelianto atsakomybę aplinkybė, be to, apelianto asmenybė nagrinėjamu atveju laikytina pavojinga dėl jo nuolat daromų naujų nusikalstamų veikų. Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistajam A. M., vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismo jam už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta.

6. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, nuo vienų iki trejų metų, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Minėta, kad A. M. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju, teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011). Kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo A. M. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

7. Kaip jau minėta, iš bylos matyti, kad A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, šiuo metu yra teistas 16 kartų Lietuvoje, taip pat yra teistas daug kartų ir užsienio valstybėse, be to, kaip jau akcentuota, A. M. naują nusikalstamą veiką padarė po 3 dienų, kai jo atžvilgiu buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas. Apygardos teismas pažymi ir tai, kad ankstesniais nuosprendžiais A. M. ne kartą buvo taikytas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau A. M. vis vien nusikalsdavo. Šios visos paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam paskirtų bausmių nepadarė ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir kad A. M. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu pažymėtina, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti apelianto A. M. teisinę padėtį, aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Nijolė MatuzevičienėGražvydas PoškusVirginija Žindulienė