Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje (trys veikos), ir nuteistas:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas B. D. M. atžvilgiu ) – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas Z. V. atžvilgiu) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas S. P. atžvilgiu) – 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu prie griežčiausios bausmės pridėta dalis (po 3 mėnesius) švelnesnių bausmių ir A. M. paskirta subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. M. paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (vieneri metai) pridėta prie 2023 m. liepos 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi paskirtos subendrintos bausmės ir paskirta A. M. galutinė subendrinta bausmė – 4 (ketveri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityta visiškai atlikta bausmė pagal 2023 m. liepos 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį.

Civilinės ieškovės Z. V. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir civilinei ieškovei priteista solidariai iš S. G. ir A. M. 600 (šeši šimtai) eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės B. D. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir civilinei ieškovei priteista iš A. M. 5 000 (penki tūkstančiai) eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš S. G. ir A. M. neišieškotos.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir S. G., tačiau jis nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. M. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (trys veikos) už tai, kad jis, turėdamas tikslą savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su įrodymų tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2022 m. gruodžio 19 d., 13.30 val., įrodymų tyrimo metu nenustatytam asmeniui atliekant bausmę Marijampolės pataisos namuose (šiuo metu Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimas), adresu Sporto g. 7, Marijampolėje, jungiantis prie operatoriaus „Bitė Lietuva“ bokštų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), mobiliuoju telefonu Nr. 86xxxxx80 paskambinus į B. D. M. namų telefoną Nr. 83xxxxx25, adresu (duomenys neskelbtini), ir melagingai pristačius esant gydytoju S. M., nurodžius, kad neva jos dukra K. R. lipdama laiptais krito bei įsikabino į šalia ėjusią mergaitę E. P., dėl ko jos abi nukrito, po to buvo pristatytos į gydymo įstaigą, dėl to reikalingi grynieji pinigai mergaitės operacijai, kad E. P. tėvai nepaduotų K. R. į teismą bei nurodžius, kad į nukentėjusios B. D. M. namus ateis E. P. tėvas T. P., kuris iš B. D. M. paims 5000 eurų, tokiu būdu įrodymų tyrimo metu nenustatytas asmuo suklaidinęs B. D. M., nurodė A. M. nuvykti pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini) ir iš jos paimti apgaulės būdu perduodamus pinigus. A. M. vykdydamas nurodymus 2022 m. gruodžio19 d. apie 16.00 val. atvyko pas nukentėjusiąją B. D. M. į namus ir paėmė 5000 eurų. Tokiais veiksmais A. M. apgaule savo ir įrodymų tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai B. D. M. priklausantį, turtą – 5000 eurų;

1.1. be to, jis ir S. G., turėdami tikslą savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto susitarę ir veikdami grupėje, užvaldė svetimą turtą, t. y. 2023 m. sausio 16 d., 12.00 val., S. G. atlikdamas bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjime, adresu Sporto g. 7, Marijampolėje, jungdamasis prie operatoriaus „Bitė Lietuva“ bokštų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), mobiliuoju telefonu Nr. 86xxxxx76 paskambino į Z. V. namų telefoną Nr. 83xxxxx10, adresu (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistatė esantis nukentėjusiosios Z. V. dukra A. ir nurodė, jog neva ji krisdama nuo laiptų susižeidė bei taip sužeidė laiptais ėjusią mergaitę, po to pokalbio metu, melagingai prisistatė esantis gydytojas S. Š. ir nurodė, kad neva sužalota mergaitė E. P. patyrė sunkią galvos traumą ir jai yra reikalinga galvos kaukolės pamato operacija, dėl kurios turi sumokėti pinigų, skirtų E. P. gydymui, nukentėjusiajai Z. V. pasakius, kad turi 600 eurų, S. G. pasakė, kad tiek užteks ir nukentėjusiajai padiktavus savo namų adresą, nurodė, kad 600 eurų ateis pasiimti mergaitės brolis. Tokiu būdu suklaidinęs Z. V., S. G. nurodė A. M. nurodė nuvykti pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini) ir iš jos paimti apgaulės įtakoje perduodamus pinigus. A. M., vykdydamas nurodymus, atvyko pas nukentėjusiąją į namus ir paėmė 600 eurų. Tokiais veiksmais S. G. ir A. M. apgaule savo naudai, įgijo svetimą, nukentėjusiajai Z. V. priklausantį, turtą – 600 eurų;

1.2. be to, jis, turėdamas tikslą savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su įrodymų tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2023 m. sausio 17 d., 14.00 val., įrodymų tyrimo metu nenustatytam asmeniui atliekant bausmę Marijampolės kalėjime, adresu Sporto g. 7, Marijampolėje, jungiantis prie operatoriaus „Bitė Lietuva“ bokštų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), mobiliuoju telefonu Nr. 86xxxxx76 paskambinus į S. P. namų telefoną Nr. 83xxxxx95, adresu (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistačius nukentėjusiosios S. P. dukra I., nurodė, jog neva ji krisdama nuo laiptų susižeidė bei taip sužeidė laiptais ėjusią mergaitę, po to pokalbio metu melagingai prisistačius gydytoju S. Š., nurodė, kad neva mergaitė, kurią sužalojo S. P. dukra I., patyrė sunkią traumą ir jai yra reikalinga operacija, dėl ko nukentėjusioji S. P. turi sumokėti 5000 eurų, nukentėjusiajai pasakius, kad ji turi tik 1050 eurų, šis nurodė, kad tiek užteks, ir nukentėjusiajai padiktavus savo namų adresą nurodė, kad 1050 eurų ateis pasiimti mergaitės brolis, tokiu būdu įrodymų tyrimo metu nenustatytas asmuo suklaidinęs S. P., nurodė A. M. nuvykti pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini) ir iš jos paimti apgaulės įtakoje perduodamus pinigus. A. M., vykdydamas nurodymus nuvyko pas nukentėjusiąją S. P. į namus ir paėmė 1050 eurų. Tokiu būdu A. M. apgaule savo ir įrodymų tyrimo metu nenustatytam asmens naudai, įgijo svetimą, nukentėjusiajai S. P. priklausantį, turtą – 1050 eurų.

2. Apylinkės teismas skirdamas bausmę nurodė, kad A. M. sistemingai daro įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, o taip pat ir tokius pačius nusikaltimus (sukčiavimus), baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad jis nelinkęs taisytis. Įvertinęs kaltinamojo padarytų veikų pobūdį ir pavojingumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)) ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes (nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai)), teismas sprendė, kad jam už atskiras nusikalstamas veikas skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis skirtinas mažesnis už vidurkį ar atitinkantis sankcijos vidurkį. Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl teismas taikė BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažino vienu trečdaliu. Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės, paskirta bausmė BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu, dalinio bausmių sudėjimo būdu, kadangi veikos pagal pobūdį ir pavojingumą labai nesiskiria, subendrinta su 2023 m. liepos 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi paskirta galutine bausme.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo A. M. gynėja prašė taikyti dalinį bausmių apėmimą arba visišką, jeigu įmanoma, nes nori atlyginti ieškinius, nusiteikęs pozityviai. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nuteistojo apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės pagrįstumo klausimai nėra ginčijami, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau nevertina. A. M. nesutinka su jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme, laikydamas ją per griežta, prašydamas neskirti realios laisvės atėmimo bausmės arba sumažinti bendrinimo būdu (taikant dalinį ar visišką bausmių apėmimą). Taigi šiuo aspektu ir patikrinamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

7. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Vis tik, teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas, ne mažiau svarbus šia prasme yra ir visuomenės interesų suvokimas. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir visuomenės interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami visuomenės interesai.

8. Reikia pažymėti, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę gali sugriežtinti ar sušvelninti tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. M., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

9. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

10. Vertinant nuteistajam už minėtų nusikaltimų padarymą paskirtų bausmių rūšį ir dydį, matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padaryti trys nesunkūs nusikaltimai), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), nuteistojo asmenybę (teistas, sistemingai daro įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat analogiškas (sukčiavimus), baustas administracine tvarka), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi) bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, bendrininkų grupe), taip pat nusikalstama veika padarytą žalą (apgaulės būdu savo ir kitų asmenų naudai užvaldyti nukentėjusiosioms priklausantys 5000 Eur, 600 Eur, 1050 Eur) (BK 54 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apylinkės teismas nuteistajam už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų (3 veikų) padarymą skyrė griežčiausios rūšies – laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatydamas mažesnį ar lygų bausmės vidurkiui. Įvertinęs aptartas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai galėtų būti pasiekti kaltinamajam skyrus švelnesnę sankcijoje numatytą bausmę. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, nėra jokio objektyvaus pagrindo tokiai apylinkės teismo išvadai nepritarti.

11. Kaip jau nustatyta apylinkės teismo, nuteistasis padarė tris nesunkius nusikaltimus, nusikaltimai baigti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. M. teisiamas ne pirmą kartą, skundžiamas nuosprendis yra penkioliktas jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Paskutiniaisiais keturiais iš penkių nuosprendžiais jis nuteistas už analogiškų nusikaltimų, t. y. numatytų BK 182 straipsnyje, padarymą, t. y. nuteistajam būdingas nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams darymo modelis. Reikia pažymėti, kad nepaisydamas ankstesniais teismų nuosprendžiais jam paskirtų ir atliktų bausmių (taip pat laisvės atėmimo), nuteistasis nededa pastangų susirasti legalaus darbo, kuris taptų stabiliu teisėtų pajamų šaltiniu, tokiu būdu siekiant pagerinti savo finansinę padėtį, tačiau, priešingai, sistemingai kartoja BK 182 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, kas akivaizdžiai rodo, jog dabartiniai nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms ar, kaip teigia nuteistasis, kitų asmenų įtakoje, o yra nulemti nuteistojo pasirinkto į teisės pažeidimus linkusio gyvenimo būdo. Nuteistojo asmenybei būdingas neigiamas požiūris į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes ir visuomenėje sutartas taisykles. Nors nuteistasis skunde teigia, kad sukčiauja įtakojamas kalėjimo atmosferos, vis tik pats pripažįsta, kad daryti nusikalstamas veikas nėra verčiamas. Šios aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai teigti, jog asmuo negeba daryti išvadų ir savo elgesio kontroliuoti išimtinai teigiama linkme. Todėl sutiktina su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad kitos bausmės rūšies paskyrimas nagrinėjamu atveju nepadėtų pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų.

12. Esant vienai nuteistojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir dviem jo atsakomybę sunkinančioms aplinkybės, teismas už atskiras nusikalstamas veikas parinko bausmės dydžius sankcijos ribose, kurie yra mažesni bei lygūs bausmės vidurkiui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė nelaikytina pernelyg griežta ar neproporcinga nuteistojo asmenybei bei atliktiems neteisėtiems veiksmams. Aplinkybių, sudarančių prielaidą dar labiau švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, nenustatyta.

13. BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Nurodytų reikalavimų teismas privalo laikytis ir skirdamas bausmę tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys). BK 63 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

14. Nagrinėjamu atveju bendrindamas bausmes, paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatomis ir bausmes bendrino jas iš dalies sudėdamas, t. y. prie griežčiausios vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėdamas dalį – po 3 mėnesius (tai yra minimalus terminuotos laisvės atėmimo bausmės rūšies dydis, BK 50 straipsnio 2 dalis) – švelnesnių bausmių (BK 63 straipsnio 4 dalis) ir nuteistajam paskyrė galutinę subendrintą dviejų metų laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad apylinkės teismas teisingai taikė BK 63 straipsnio nuostatas ir teisės taikymo klaidų nepadarė. A. M. kaltu prisipažinus visiškai byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, dėl ko pagrįstai nuteistajam subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

15. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63-64 straipsnių nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę skirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį. Šios nuostatos reikalauja užtikrinti, kad, viena vertus, ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama pirmesniu teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė.

16. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtos galutinės sumažintos vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis (vieneri metai) pridėta prie 2023 m. liepos 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi paskirtos subendrintos trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog šis bausmių bendrinimas yra aiškiai per griežtas.

17. Atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, tyčios kryptingumą, į tai, kad nuteistasis iš viso padarė tris nusikalstamas veikas, ankščiau ne kartą teistas, tame tarpe ir už analogiškas nusikalstamas veikas, taigi nėra linkęs laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, nėra pagrindo pakeisti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtą galutinę subendrintą bausmę ją sušvelninant. Praeities teistumai, tyčios kryptingumas, byloje nustatytų nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykis, taip pat padarytų nusikalstamų veikų skaičius liudija, kad A. M. nusikalsta ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų, atsainių nuostatų į visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, įstatymų laikymąsi. Šios aplinkybės patvirtina, kad bendrindamas bausmes nuteistajam dalinio bausmių sudėjimo būdu teismas bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė, kadangi pagrindų taikyti bausmių apėmimą, kaip to prašo nuteistojo gynėja, nenustatyta – nusikalstamos veikos pagal pobūdį ir pavojingumą labai nesiskiria, taip pat nėra kitų BK 63 straipsnio 5 dalyje numatytų pagrindų. Dėl to laikytina, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas nuteistajam paskyrė teisingą ir ne per griežtą subendrintą bausmę. Įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų sunkumą bei pobūdį, taip pat kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas tinkamai motyvavo pridedamos bausmės dalies dydį, kaip to reikalauja teisinis reglamentavimas, į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitė atliktą bausmės laiką pagal 2023 m. liepos 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį.

18. A. M. nuteistas už trijų nesunkių nusikaltimų padarymą galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, todėl yra formalios sąlygos spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam. Vis tik būtina nustatyti ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į aukščiau jau aptartas bausmės individualizavimui reikšmintas aplinkybes, į tai, kad A. M. nusikalto neišnykus teistumui, po šių nusikaltimų padarymo jo atžvilgiu priimtas ne vienas apkaltinamasis nuosprendis, konstatuotina, kad nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria, be kita ko, siekiama užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

19. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė rūšimi ir dydžiu yra teisinga, ji tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, nėra aiškiai per griežta, bausmių bendrinimo klaidų nepadaryta, todėl keisti skundžiamo nuosprendžio apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

20. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš A. M. valstybės naudai priteistina 137,50 Eur suma, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

21. Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu A. M. buvo nuteistas, byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Vis tik, atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, į tai, kad iš jo ir kito nuteistojo solidariai priteisti civiliniai ieškiniai, tačiau duomenų apie jo nuosavybės teise valdomą turtą, į kurį būtų galima nukreipti priverstinį proceso išlaidų išieškojimą, byloje nėra. Įvertinus šias aplinkybes bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš nuteistojo A. M. išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme netenkinamas. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nebuvo priteistos ir skundžiamu nuosprendžiu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. M. apeliacinį skundą.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo A. M. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.