- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-03
- Bylos Nr.
- AN2-84-993/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01450-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Indrė Averkienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. S.
- Institucija
- Lietuvos transporto saugos administracijos administracinių nusižengimų teisenos skyrius
- Advokatai
- Aivaras Gilys
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. atstovo advokato Aivaro Gilio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. vasario 24 d. nutarties, kuria skundas dėl Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Institucija) specialisto Edgaro Valėno 2022 m. gruodžio 2 d. nutarimo netenkinas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. M. S. Institucijos 2022 m. gruodžio 2 d. nutarimu buvo pripažintas padaręs administracinius nusižengimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 450 straipsnio 1 dalyje, 451 straipsnio 4 dalį, 452 straipsnio 1 dalį, 451 straipsnio 9 dalį, 451 straipsnio 10 dalį, 454 straipsnio 5 dalyje, 454 straipsnio 6 dalyje, 454 straipsnio 9 dalyje, 454 straipsnio 11 dalyje, 459 straipsnio 1 dalyje ir 459 straipsnio 6 dalyje ir nubaustas 1100 Eur bauda už tai, kad jis 2022 m. rugsėjo 29 d. 21.47 val. (duomenys neskelbtini), 5,40 km, patikrinimui sustabdytas krovininių transporto priemonių junginys (triašis sunkvežimis „SCANIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sujungtas su triaše priekaba „BRIAB“, valstybinis Nr. LO549), naudojamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kurį patikrinus paaiškėjo vairuotojo M. S. padaryti administraciniai nusižengimai: 1. Nustatyta, kad M. S. vežė krovinį turėdamas netinkamai užpildytą krovinio vežimo dokumentą (važtaraštį) – neįrašytas įrašymo laikas, krovinio išvežimo data ir laikas bei iškrovimo vieta; 2. Nustatyta, kad M. S. laikotarpiu 2022 m. rugsėjo 5 d. 7.55 val. iki 2022 m. rugsėjo 6 d. 19.09 val. vairavo 15 val. 29 min, t. y. 5 val. 29 min. viršijo 10 val. dienos vairavimo trukmę; 3. Nustatyta, kad M. S. laikotarpiu 2022 m. rugsėjo 5 d. 21.46 val. iki 2022 m. rugsėjo 6 d. 6.35 val. nepasinaudojo nepertraukiamu sutrumpintu 9 val. kasdienio poilsio laikotarpiu (trūksta 11 min. kasdienio poilsio); 4. Nustatyta, kad M. S. viršijo nepertraukiamo vairavimo laiką laikotarpiais: nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. 11.37 val. iki 2022 m. rugsėjo 6 d. 19.09 val. (viršyta 31 min.); nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. 9.04 val. iki 2022 m. rugsėjo 8 d. 15.59 val. (viršyta 29 min.); nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. 7.59 val. iki 2022 m. rugsėjo 14 d. 17.58 val. (viršyta 26 min.); 5. Nustatyta, kad M. S. laikotarpiais nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. 7.42 val. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. 21.27 val., nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. 7.10 val. iki 2022 m. rugsėjo 9 d. 17.02 val., nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. 17.02 val. iki 2022 m. rugsėjo 12 d. 10.22 val., į vairuotojo kortelę neįvedė valstybės, kurioje pradėjo ar baigė darbą, simbolio, kuris privalomas įrašyti. Taip pat M. S. patikrinimui nepateikė privalomų pateikti tachografo registracijos lapų arba skaitmeninio tachografo vairuotojo kortelės duomenų, arba ranka darytų įrašų už laikotarpius nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. 15.59 val. iki 2022 m. rugsėjo 8 d. 17.04 val., ir nuo 2022 m. rugsėjo 23 d. 10.58 val. iki 2022 m. rugsėjo 27 d. 6.55 val. Blankas ar kiti dokumentai, patvirtinantys vairuotojo veiklos laikotarpius pagal Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 arba AETR už minėtą laikotarpį nebuvo pateikti. Taip pat nustatyta, kad M. S. patikrinimo metu vairuoja kelių transporto priemonę nenaudodamas skaitmeninio tachografo vairuotojo kortelės. Taip pat nustatyta, kad M. S. vairuodamas kelių transporto priemonę be kortelės nuslėpė savo tikrąjį darbo laiką, tokiu būdų klastodamas savo vairuotojo kortelės ir skaitmeninio tachografo tikruosius duomenis. Klastojimas nustatytas remiantis tuo, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. 21.47 val. sustabdžius transporto priemonę patikrinimui ir nusiskaičius tachografo duomenis bei vairuotojo kortelę paaiškėjo, jog vairuotojo kortelėje laikotarpyje nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. 16.34 iki 2022 m. rugsėjo 30 d. 21.48 val. (Lietuvos Respublikos laikas) ranka įvestas vairuotojo veiklos laikotarpis ,,poilsis“, tuo tarpu automobilio tachografas fiksavo kitus darbus, automobilio vairavimą, poilsį. Taip pat M. S. įstatymų įgaliotam pareigūnui kliudė įgyvendinti jo veiklą įtvirtintą Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje ir pareigūno teisėtų nurodymų bei reikalavimų vykdymą, t. y. M. S. nesudarė sąlygų pasverti transporto priemonių junginį (vairuotojas įvažiavęs į įmonės teritoriją, neapsisuko tinkamoje tokiam manevrui atlikti vietoje, važiavo gilyn į teritoriją kur specialiai užklampino transporto priemonę taip panaikindamas visas galimybės atlikti transporto priemonių junginio svėrimą). Taip pat M. S. nesilaikė krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų. Nustatyta, kad krovinys vežamas sunkvežimiu ,,SCANIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)yra pritvirtintas nepakankamu pririšimo priemonių skaičiumi (pritvirtinta 1 tvirtinimo priemone). Minėtais veiksmais pažeisti Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso Nr. I-1628, 29 straipsnio, 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 14 straipsnio 4 dalies, Kelių eismo taisyklių 208 ir 209 punktų, Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymo Nr. 2BE-35 „Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“ II skyriaus 9.10 ir 10.1 punkto, VI skyriaus 49(4).3.2. punkto, 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų 32 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 36 straipsnio 2 dalies, 34 straipsnio 7 dalies, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalies, 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 561/2006 8 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio, 6 straipsnio 1 dalies reikalavimai.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu dalyje dėl nusižengimo numatyto ANK 459 straipsnio 6 dalyje M. S. atstovas advokatas Aivaras Gilys pateikė skundą Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartimi skundas netenkintas, Institucijos 2022 m. gruodžio 2 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Tokį sprendimą teismas priėmė įvertinęs administracinėn atskomybėn patraukto asmens paaiškinimus, taip pat pareigūnų, atlikusių savo darbines funkcijas ir tiesiogiai dalyvavusių įvykyje paaiškinimus, vaizdo įrašą, rašytinę medžiagą bei nustatytus vairavimo reikalavimus, taikomus atitinkamų kategorijų vairuotojams, ir padarė išvadą, kad M. S. kaltė padarius ANK 459 straipsnio 6 dalyje nusižengimą įrodyta ir jis nubaustas pagrįstai.
Šalies argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. atstovas advokatas Aivaras Gilys pateikė apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartį ir priimti naują nutarimą, panaikinti Institucijos nutarimo dalį, kuria M. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 6 dalyje, ir šioje dalyje administracinio nusižengimo bylą nutraukti, priteisti iš Institucijos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas advokato pagalbos išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
3.1. Teismas nemažai dėmesio skiria aprašyti M. S. žodžiams ir veiksmams, kurie vyko iki jo vairuojamas automobilis užklimpo, jog ne iš karto sutiko būti tikrinamas, sverti transporto priemonės junginį, neklausė pareigūnų nurodymo nepasitraukti nuo transporto priemonės ir pan. Tačiau tai neturi reikšmės sprendžiant ar jo veiksmuose yra ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, o svarbiausia – tyčia. M. S. nubaustas ne dėl to, kad nesutiko sverti transporto priemonės, kad telefonu klausė savo darbdavio, ar jis privalo tai daryti, jei yra įmonės teritorijoje, kad vaikščiojo ir bendravo įmonės teritorijoje su kolegomis, bet dėl to, kad jis tyčia užklampino transporto priemonę, tuo būdu nesudarydamas galimybės jos pasverti. Taigi, sprendžiant atsakomybės klausimą svarbu įvertinti tik tai, ar yra pakankamai įrodymų apie tai, kad jis transporto priemonę užklampino tyčia, kas vyko iki to momento, neturi teisinės reikšmės.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Teismas nurodė, kad M. S. pradėjo vykdyti pareigūnų nurodymus tada, kai jam išaiškino teisines pasekmes, jeigu nebus sudaromos galimybės atlikti svėrimą bei, kad daromas vaizdo įrašas, kuriuo užfiksuota kaip jis važiuoja sunkiasvore transporto priemone ir suka į įmonės teritorija, o po to sustabdytas sustoja. Tai reiškia, kad iki šio momento jokio pažeidimo nepadarė ir už tai, kas įvyko iki automobilio užklimpimo, nėra nubaustas.
3.3. Skundžiamame nutarime nurodoma, jog pažeidimą M. S. padarė neapsisukdamas tinkamoje tokiam manevrui vietoje, tokiu būdu transporto priemonių junginiui užklimpus, nesudarė sąlygų patikrinti transporto priemonės (jos junginio) ašies (ašių) apkrovą. Nutarties dalis, kuria nutarta, jog tyčia užklampino transporto priemonę, kad būtų išvengia pasvėrimo, pagrįsta prielaidomis. Nusižengimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui suvokiant, kad jis daro šį pažeidimą ir norint taip veikti. M. S. veiksmuose nustatyta tiesioginė tyčia nesudaryti galimybės pareigūnams pasverti transporto priemonių junginį pagrįsta vien tik pareigūnų paaiškinimais, kuriuose jie išsakė savo prielaidas bei vertinimus.
3.4. Teismas objektyviai nustatytu faktu laikė pareigūnų teiginius apie tai, kad įmonės teritorijos vietos, kurioje pareigūnai su M. S. sutarė, kad jis apsisuks, ilgis buvo „kažkur apie 50-100 metrų, o plotis apie 5 metrus“ (liudytojo pareigūno Ž. K. parodymai). Tai patvirtino ir liudytojas L. P., nurodydamas, kad sutartoje apsisukimo vietoje buvo pakankamai vietos apsisukti su sunkiasvore transporto priemone. Tačiau jis patvirtino neturintis reikiamos kategorijos vairuotojo pažymėjimo, kad galėtų vairuoti transporto priemonių junginį CE, todėl jo paaiškinimai yra įsivaizdavimas, o ne objektyvūs duomenys. Nei įvykio vietoje įvykio metu, nei vėliau niekas planuotos pirminės apsisukimo vietos matavimų neatliko, todėl pareigūnų parodymai apie išmatavimus yra tik jų vertinimas/prielaidos. Byloje nėra jokių duomenų apie transporto priemonės junginio išmatavimus, kokio ilgio, pločio ir kitų parametrų kelio reikia tokiai transporto priemonei apsukti „T“ formos sankryžoje. Nors traukdami atsakomybėn galėjo ir privalėjo tokius matavimus atlikti.
3.5. Faktas, kad M. S. sutartoje vietoje pastovėjęs kelias minutes nuvažiavo aplink ūkinį pastatą, niekaip nepagrindžia jo sumanymo tyčia užklampinti automobilį. Priešingai, rodo, kad įvertinęs situaciją, būdamas transporto priemonės vairuotojas, vienintelis atsakingas tiek už manevravimą, tiek ir už jo pasekmes nusprendė, kad apsisukti nepavyks. Juolab, kad sutartoje vietoje norėdamas apsisukti būtų priverstas manevruoti pilnu medienos junginiu atbuline eiga, o tai nėra jo stiprioji pusė, be to buvo visiškai tamsu, įmonės teritorija nebuvo apšviesta ir lijo.
3.6. Motyvas, kad jei turi atitinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą (šiuo atveju – CE), privalai mokėti manevruoti taip, kaip nurodyta teisės aktuose, yra teisinga kiek tai susiję su abstrakčiais teisės aktų reikalavimais, o ne konkretaus asmens realiais įgūdžiais ir konkrečia situacija, kurioje asmeniui tenka manevruoti. Daugumą eismo įvykių padaro asmenys, turintys teisę vairuoti ir pareigą mokėti su ja manevruoti.
3.7. Net jei būtų pagrindas pripažinti, kad „T“ formos vietoje buvo įmanoma apsisukti, vien šis faktas neįrodytų, kad M. S., būdamas atsakingas už manevravimą ir jo pasekmes, esant toms oro, pastatų išdėstymo ir paros sąlygoms, neapsisukdamas ir nusprendęs važiuoti aplink pastatą (ką yra sėkmingai daręs ne kartą ir šie jo parodymai liko nepaneigti), neapsisuko tyčia, siekdamas užklampinti automobilį. Tas pats pasakytina ir apie jo išankstinį žinojimą apie prie ūkinio pastato supiltą skiedrų krūvą vertinimą. Teismas rėmėsi prielaidomis. Liudytojų Ž. K. ir L. P. paaiškinimais apie tai, kad medžio pjuvenos, esančios už ūkinio pastato negalėjo atsirasti per vieną dieną, kadangi, pasak jų, matėsi, kad jos yra gan seniai supiltos, ne viena krūva, kurios bendras ilgis apie 30 metrų. Kada ta pjuvenų krūva buvo supilta, kokio ji buvo dydžio, byloje nėra jokių duomenų (matavimų, fotonuotraukų ir kt.). Atsakydami į klausimus pareigūnai negalėjo kategoriškai tvirtinti, jog pjuvenų krūva matėsi. Taigi, nepaneigti M. S. paaiškinimai, kad prieš tai dieną jam važiuojant aplink šį pastatą krūvos dar nebuvo.
3.8. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas vien tik tikėjimu, jog pareigūnai sako tiesą. Apeliantas taip pat neturi pagrindo abejoti jų parodymais, kuomet jie dėsto faktines aplinkybes, kurias jie betarpiškai matė, o ne savo nuomonę, įsivaizdavimą ar prielaidas, juolab, kad tai buvo privaloma pamatuoti ir užfiksuoti. Tai, jog jis neturėjo tikslo sąmoningai užklampinti transporto priemonę ir išvengti svėrimo, patvirtina pateikiamas transporto priemonei įvykio dienai galiojęs leidimas vežti padidinto svorio (48 tonų) krovinį. Pareigūnai nesiteikė pamatuoti transporto priemonės ilgio ir pločio, nors daro išvadas, kur ir kaip ją buvo įmanoma apsukti. Iš pateikiamo leidimo matyti, kad juo buvo leidžiama vežti krovinį vienu junginiu, kurio bendras ilgis beveik 19 metrų.
3.9. Taigi, M. S. veiksmuose nėra ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymių visumos, t. y. nebuvo nustatyta, kad jis atsisakė ar vengė pasverti transporto priemonę ir (ar) nesudarė sąlygų patikrinti transporto priemonės (jų junginio) matmenis ir (ar) ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę, jo veiksmuose nebuvo tyčios, t.y. nesudaryti sąlygų pareigūnams atlikti svėrimo procedūrą.
Atsiliepimas
4. Institucijos Administracinių nusižengimų teisenos skyriaus specialistas Edgaras Valėnas pateikė atsiliepimą į M. S. atstovo advokato Aivaro Gilio apeliacinį skundą, kuriame prašo šį skundą atmesti ir teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pateikiami šie argumentai:
4.1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisės aktuose nustatytus reikalavimus, apelianto elgesį prieš tai (ne iš karto sutiko vykdyti pareigūnų reikalavimus ir kt.) bei apelianto parodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad jis, pareigūnams nurodydamas, kad nemoka važiuoti atbulomis, siekė gauti leidimą apsisukti būtent įmonės teritorijoje, apvažiuojant ūkinį pastatą, už kurio gulėjo sudėtos medžio pjuvenos. Apeliantas pats pasiūlė vietą apsisukimui, po ko pareigūnas ją įvertinęs ir nustatęs, kad tai yra pakankamai plati ir patogi apsisukimui, leido tą padaryti, tačiau apeliantas vietoj to, kad apsisuktų nurodytojo vietoje, iš pradžių sustojęs prie jos pastovėjo kurį laiką, o po to staiga nuvažiavo už teritorijoje esančio ūkinio pastato, kur manevruodamas užklimpo. Atsižvelgus į įvykio vietovės nuotraukoje matomą planą aiškiai matyti, kad jis turėjo galimybę apsisukti savo paties pasiūlytoje vietoje.
4.2. Apeliantas selektyviai vertina įrodymus, nes liudytojas Ž. K., kuris, kaip buvo nustatyta teismo posėdžio metu, pats asmeniškai patikrino ir įvertino jo pasiūlytos apsisukimo vietos tinkamumą, turi C ir CE kategorijos vairuotojo pažymėjimą, tai reiškia, kad jo parodymai laikomi objektyviais duomenimis, kuriais teismas ir rėmėsi.
4.3. Nesutinkama, kad teismas prielaidomis grindė apelianto išankstinį žinojimą apie supiltą skiedrų krūvą. Teismas rėmėsi liudytojų L. P. ir Ž. K. parodymais, kad jie dar iki to, kai apeliantas nuvažiavo už ūkinio pastato, matė, kad už šio pastato kampo guli pjuvenų krūva, kuri negalėjo atsirasti per dieną. Pats apeliantas nurodė, kad tą pačią dieną iki įvykio jis buvo šioje teritorijoje ir jokios pjuvenų krūvos ten nebuvo. Todėl teismas pagrįstai vertino apelianto poziciją tik kaip gynybinę.
4.4. Teismo posėdžio metu buvo nustatyta (liudytojų parodymais, Tarnybiniu pranešimu), kad apeliantui užvažiavus už ūkinio pastato, pareigūnai (Ž. K.) jam nurodė, kad taip nemanevruotų, nes užklampins transporto priemonę, tačiau jis pareigūno nurodymų neklausė. Esant blogai kelio dangai manevravo savo transporto priemone, važiuodamas tai pirmyn, tai atgal beveik vietoje, po ko įvažiavo į griovį, kur ir užklimpo. Mokėdamas vairuoti krovinines transporto priemones daugiau nei 10 metų, jis negalėjo nesuprasti, kad tokie veiksmai, atsižvelgus į kelio dangą, užklampins transporto priemonę. Šios aplinkybės įrodo, kad jis suprato ir žinojo, ką daro ir kokio rezultato siekia.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. atstovo advokato Aivaro Gilio apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su apylinkės teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog Institucijos nutarimu M. S. pagrįstai ir teisėtai nubaustas už veiką, numatytą ANK 459 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad M. S. veiksmuose nėra šio administracinio nusižengimo sudėties požymio – tyčios.
6. Analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą visų pirma pažymėtina, kad pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį administracinė atsakomybė kyla transporto priemonės vairuotojui ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, už <…> atsisakymą ar vengimą pasverti transporto priemonę ir (ar) sąlygų patikrinti transporto priemonės (jų junginio) matmenis ir (ar) ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę nesudarymą.
7. Nagrinėjamu atveju, M. S. pagal NK 459 straipsnio 6 dalį nubaustas už tai, jog įstatymų įgaliotam pareigūnui kliudė įgyvendinti jo veikloje įtvirtinto Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje reikalavimo ir pareigūno teisėtų nurodymų vykdymą, t. y. M. S. nesudarė sąlygų pasverti transporto priemonių junginį (vairuotojas, įvažiavęs į įmonės teritoriją, neapsisuko tinkamoje tokiam manevrui atlikti vietoje, važiavo gilyn į teritoriją, kur specialiai užklampino transporto priemonę, taip panaikindamas visas galimybes atlikti transporto priemonių junginio svėrimą).
8. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Institucija ir teismas priimdami skundžiamus sprendimus, šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Tuo tarpu apeliaciniame skunde įrodymai vertinami selektyviai, kiekvienas atskirai, nepagrįstai teigiant, kad kai kurie iš jų neturi teisinės reikšmės, o kiti nėra objektyvūs duomenys galintys patvirtinti M. S. veiksmuose buvus tyčią.
9. Byloje nustatyta, kad M. S., iš karto jį sustabdžius pareigūnams, laikėsi pozicijos, kad jis yra įmonės teritorijoje, joje stovėjo, todėl atsisakė pateikti prašomus dokumentus. Juos pateikė tik tuomet, kai pareigūnai nurodė, jog tarnybiniame automobilyje yra daromas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip jis važiuoja ir įsuka į įmonės teritoriją. M. S. kalbėdamas su vadovu telefonu, vis mėgino nueiti tolyn nuo savo vairuojamos transporto priemonės į įmonės teritoriją ir tai padaryti jam pavyko, tačiau pareigūnai jį pavijo ir liepė grįžti prie transporto priemonės. Nuėjęs į įmonės teritoriją jis bendravo su pašaliniais asmenimis. Iš pradžių nesutiko važiuoti pasisverti, tik po pokalbio su savo vadovu bei pareigūnams paaiškinus pasekmes sutiko. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog už šiuos veiksmus apeliantas nėra nubaustas, tačiau priešingai nei teigiama skunde, šie duomenys turi reikšmę vertinant juos įrodymų visumoje, jie padeda teismui formuoti vidinį įsitikinimą apie tai, kad M. S. nuo pat pradžių dėjo pastangas siekiant išvengti atsakomybės. Šią išvadą teismas daro įvertinęs ir kitus administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus.
10. M. S. net ir formaliai sutikus važiuoti pasverti transporto priemonę, to padaryti nepavyko. Analizuojant ANK 459 straipsnio 6 dalies subjektyviosios pusės požymio – tyčios buvimą apelianto veiksmuose, svarbu įvertinti aplinkybių ir jo veiksmų lėmusių transporto priemonės užklimpimą, dėl ko nebuvo galimybės jos pasverti, visumą. Teisingai ir pagrįstai apylinkės teismas analizuodamas M. S. paaiškinimus apie tai, kad jis nemoka važiuoti atbuline eiga vertino tik kaip siekį gauti pareigūnų leidimą įvažiuoti gilyn į įmonės teritoriją. Šią išvadą patvirtina ne tik reikalavimas vairuotojams įgyjantiems C, CE kategorijos vairuotojo pažymėjimą mokėti važiuoti atbulomis ir (ar) apsisukti riboto pločio juostoje, naudojant atbulinę eigą, bet ir paties M. S. parodymai, kad CE kategoriją įgijo maždaug prieš dešimt metų, įmonėje vairuotoju dirba apie metus laiko, vežioja medieną. Be to, liudytojų paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad M. S. pareigūnams pats pasiūlė tinkamą vietą apsisukimui, po ko Ž. K. nuėjęs iki šios siūlomos vietos, ją įvertino ir nustatė, kad tai yra pakankamai plati ir patogi apsisukimui vieta, todėl leido čia apsiskuti. Pareigūnams M. S. nenurodė, kad ketina važiuoti apsisukti už ūkinio pastato, nors teisme paaiškino, kad visada važiuodavo apsisukti aplink ūkinį pastatą. Taigi, M. S., dirbdamas įmonėje vairuotoju ir vežiodamas medieną, teritorijoje kuri jam buvo žinoma, pats nurodęs vietą, kurioje pageidauja apsisukti, vis dėl to neapsisuko šioje vietoje, o apsisukti nuvažiavo už ūkinio pastato.
11. Nors apeliaciniame skunde abejojama pareigūnų Ž. K. ir L. P. paaiškinimais, nurodant, jog jie remiasi fantazijomis ir jų parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys, tačiau su tokiais teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Ž. K. paaiškino, kad pasišviesdamas prožektoriumi nuėjo įvertinti ar M. S. nurodyta apsisukimo vieta yra tinkama apsisukimui. Pamatęs, kad apsisukimo vieta yra plati, vietos apsisukimui tikrai užtenka sutarė, kad būtent toje vietoje vairuotojas apsisuks. Šios vietos ilgis buvo 50-100 metrų, plotis apie 5 metrus. Tačiau M. S. privažiavęs apsisukimo vietą pastovėjo penkias sekundes ir priėmė sprendimą važiuoti aplink ūkinį pastatą. Liudytojas bėgo paskui miškovežį, kad jį sustabdyti, nes matė, kad ten kelias užpiltas medžio pjuvenomis, todėl aplink nepravažiuos, sakė, jog taip nemanevruotų, nes tikrai užklampins transporto priemonę. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, pažymima, kad liudytojas Ž. K. patvirtindamas, kad vairuotojas tikrai galėjo apsukti transporto priemonę pažymėjo, jog jis turi reikalingas sunkvežimio vairavimo kategorijas. Be to, liudytojas paaiškino ir tokios transporto priemonės sutartoje apsisukimo vietoje galimą apsukimo mechanizmą. O būtent, kai vairuotojas transporto priemonę pasuko į kairę, ji buvo išsitiesinusi ir galėjo pajudėti atgal, tačiau vis dėl to vairuotojas nuvažiavo aplink pastatą.
12. Šiuos liudytojo Ž. K. parodymus patvirtina ir L. P. nurodytos aplinkybės, kad M. S., nurodęs, jog nelabai moka važiuoti atbuline eiga, nurodė, kad įmonės teritorijoje yra tinkama vieta apsisukimui. Ž. K. įvertinęs, kad vieta tinkama, leido važiuoti apsisukti. Vietos apsisukimui buvo pakankamai, tačiau pamatė, kad M. S., privažiavęs apsisukimo vietą, nuvažiavo tolyn už ūkinio pastato. Nuėjęs už ūkinio pastato matė, kad jis bando išvažiuoti, vis važiuodamas pirmyn atgal, kolega liepė taip nemanevruoti, nes gali užklampinti sunkvežimį, tačiau į šiuos pasakymus M. S. nereagavo ir toliau tęsė savo veiksmus, kol sunkvežimis užklimpo.
13. Liudytojų parodymus teismas pagrįstai vertino, kaip patikimus ir išsamiai motyvavo šį sprendimą, nesutikti su pateiktais teismo motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinės instancijos teismas jiems pritaria ir nekartoja. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, liudytojų paaiškinimai yra detalūs, nuoseklūs ir jie patvirtina, kad M. S. sutartoje vietoje transporto priemonės neapsuko, nors vietos tam buvo pakankamai.
14. Išanalizavus byloje tiek apelianto, tiek ir Institucijos pateiktas vietovės nuotraukas iš viršaus (atsižvelgiant į abiejų pusių ant pateiktų nuotraukų nurodytą transporto priemonės judėjimą ir vietą, kurioje buvo sutarta, kad ji apsisuks), bei sulyginus jas su „Google Maps“ vaizdais, akivaizdu, jog internetinės paieškos svetainėje, internetinio portalo www.google.maps.com (https://www.google.com/maps/place/Dambravos+g.,+Juodi%C5%A1k%C4%97s,+Kai%C5%A1iadori%C5%B3+r.+sav./@54.8702988,24.2893581,198m/data=!3m1!1e3!4m6!3m5!1s0x46e714d897ccac17:0x2f7c413a2efc54b9!8m2!3d54.8707095!4d24.2900246!16s%2Fg%2F11h54_4mlr) viešai skelbiamos nuotraukos, kuriose fiksuojama situacija, susijusi su nagrinėjamu atveju, kelių ir pastatų išdėstymu, suteikia pagrindą išvadai, jog M. S. galėjo apsisukti sutartoje vietoje, po to, kai pasuko kairėn ir išlygino transporto priemonę, galėjo atbulas važiuoti tiesiai ir apsisukti, vietos tokiam veiksmui iš minėtos pozicijos atlikti netrūko. Šie duomenys patvirtina pareigūnų nurodytas aplinkybes apie tai, kad sutartoje vietoje buvo galimybė apsisukti.
15. Byloje nustatyta, kad už ūkinio pastato, kur M. S. nuvažiavo apsisukti buvo daug medžio pjuvenų. Liudytojas L. P. nurodė, jog matė už ūkinio pastato supiltas dideles medžio pjuvenų krūvas, kurios, liudytojo nuomone, per vieną dieną atsirasti negalėjo. Liudytojas Ž. K. nurodė, kad transporto priemonei važiuojant link ūkinio pastato, jis ėmė bėgti, kad sustabdyti važiuojantį miškovežį, nes matė, jog ten kelias užpiltas medžio pjuvenomis, todėl aplink pastatą neapvažiuos. Liudytojas nurodė, jog pjuvenos negalėjo atsirasti per vieną dieną, matėsi, kad jos užpiltos senai, buvo ne viena krūva, kurios ilgis siekia 30 metrų. Taigi, liudytojas Ž. K., nežinodamas įmonės teritorijos ir joje esančių objektų, net ir esant tamsiam paros metui, matė, jog apsisukti dėl pjuvenų krūvų transporto priemonei nepavyks. Todėl daroma išvada, kad transporto priemonės vairuotojas, žinodamas apie supiltas krūvas, siekdamas išvengti svėrimo, tyčia ten važiavo. Priešingu atveju, matydamas artėjančias krūvas ir kelią, būtų sustojęs ir toliau nevažiavęs. Aplinkybę, jog šį veiksmą atliko tyčia, siekdamas išvengti transporto priemonės svėrimo, patvirtina ir tai, kad M. S., nuvažiavęs už ūkinio pastato, kur nebuvo jokios galimybės apsukti transporto priemonę, neklausė pareigūno nurodymo nemanevruoti dėl galimybės užklimpti, tačiau judėdamas pirmyn ir atgal, užklampino transporto priemonę.
16. Aptarti duomenys ir M. S. veiksmai, kurie išsamiai aptarti skundžiamoje teismo nutartyje juos vertinant visumoje nuo pat transporto priemonės sustabdymo momento leidžia spręsti, kad M. S. tyčia neapsisuko tam tinkamoje vietoje, nuvažiavo už ūkinio pastato tam, kad užklampintų transporto priemonę ir išvengtų jos svėrimo. Todėl M. S. veiksmuose nustatytas ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatyto nusižengimo subjektyviosios pusės sudėties požymis – tyčia.
17. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nebuvo nustatyti sutartos apsisukimo vietos išmatavimai, transporto priemonės išmatavimai, taip pat kada pjuvenos buvo supiltos ir kokio dydžio buvo pjuvenų krūva. Kaip jau buvo minėta, M. S. nurodyta apsisukimo vieta buvo įvertinta kaip tinkama ir pakankama liudytojo Ž. K., turinčio atitinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą, taip pat šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas L. P. bei vietovės vaizdas iš viršaus. Teismui šių duomenų pagrindu nekyla abejonių, kad vieta apsisukimui buvo pakankama. Priešingų duomenų su apeliaciniu skundu nepateikta. Esminės reikšmės nusižengimo tyrimui duomenys apie tikslų pjuvenų tūrį ir dydį taip pat neturi. Svarbu tai, kad pjuvenos buvo matomos ir jų buvo didelis kiekis, kuris pareigūnams nekėlė jokių abejonių, jog apvažiuoti ūkinio pastato nepavyks. Šių pjuvenų M. S., vairuodamas transporto priemonę ir sėdėdamas aukštesnėje pozicijoje, taip pat negalėjo nematyti ir turėdamas ilgametę vairuotojo patirtį negalėjo nesuprasti, jog jo veiksmai, atsižvelgiant į kelio dangą, užklampins transporto priemonę.
18. Nustatytų duomenų nepaneigia ir su skundu pateikti duomenys apie tai, kad M. S. vairuotai transporto priemonei nusižengimo dieną galiojo (mėnesio laikui) išduotas leidimas naudotis valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone. Transporto priemonei užklimpus nustatyti jos svorio ir kitų techninių duomenų nebuvo galimybės. Todėl vertinti jos svorio, kaip neviršijančio nustatytų reikalavimų ir tokiu būdu daryti išvadą, kad M. S. neturėjo tikslo sąmoningai ją užklampinti, nėra pagrindo. Be to, M. S. nubaustas ne dėl svorio ar gabaritų viršijimo, o dėl to, kad nesudarė sąlygų pasverti transporto priemonių junginį.
19. Apeliaciniu skundu prašoma priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti apylinkės ir apeliacinės instancijos teisme. Prašymas netenkinamas. Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-80-594/2022), kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), toks asmuo turi teisę į išlaidų advokatui, kuris dalyvavo kaip asmens įgaliotas atstovas, atlyginimą. Įvertinus apeliacinio skundo nagrinėjimo rezultatą – administracinio nusižengimo teisena nėra nutraukiama, pagrindo priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti skundą nagrinėjantis teismas nenustato.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. vasario 24 d. nutartį nepakeistą ir M. S. atstovo advokato Aivaro Gilio apeliacinio skundo netenkinti.
M. S. atstovo advokato Aivaro Gilio prašymo priteisti patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.