Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuva, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba (duomenys neskelbtini) mašinistu, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. 2022 m. gegužės 23 d., apie 1.30 val., savo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.49 promilių girtumas), kilus konfliktui tarp jo ir jo sutuoktinės L. G., pastarąją tyčia rankomis suėmęs už pečių ir juos spausdamas stūmė ir parvertė ant kėdžių, rankų delnais sudavė ne mažiau kaip penkis kartus į veido sritį, tokiais savo veiksmais savo šeimos narei – sutuoktinei L. G. sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. G. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su viskuo ką žmona sako, nes buvo tokioje būklėje, kad nieko nepamena. Pamena tik protarpiais, kad atvažiavo policija jo išsivežti, vienas ekipažas, paskui kitas. Paties fakto, kaip sudavė žmonai, nepamena, tačiau grįžęs iš areštinės namo matė patinusią žmonos akį. Pasak kaltinamojo, jam buvo nustatytas 2,49 promilių girtumas. Pripažįsta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau į specialistus nesikreipė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Kaltinamajam A. G. inkriminuojama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, be paties kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų, duotų bylos nagrinėjimo metu, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Asmens apžiūros protokolas patvirtina, kad L. G. padaryti sužalojimai: dešinėje veido srities pusėje - matosi patinimas, paraudimas. Ant dešinės rankos šalia mažojo piršto taip pat matosi patinimas, paraudimas (b. l. 40-44).

Tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje nustatyta, kad 2022-05-23, apie 1 val. 40 min. adresu (duomenys neskelbtini), namuose A. G. nustatytas (2.49 prom., neblaivumas), kuris nemažiau 5 kartų iš abiejų rankų delnų, trenkė savo blaiviai žmonai L. G. gim. (duomenys neskelbtini), į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota. Įtariamasis A. G. sulaikytas, pristatytas į Šiaulių AVPK (b. l. 46-47).

Nukentėjusiosios L. G. parodymai patvirtina, kad 2022 m. gegužės 23 d., apie 1 val. 30 min., miegojo savo namuose antrame aukšte, kai išgirdo kaip jos vyras A. G. garsiai šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius, jai pabudus atrodė, kad jis kaip ne savas pradėjo garsiai šaukti bei kalbėti nebūtus dalykus. Ji išgirdusi, kad jis jau triukšmauja nusileido į pirmą namo aukštą, vyras įėjo į tualetą ir toliau garsiai šaukė. Jos vyras įėjęs į tualeto kambarį neužsidarė durų ir ji priėjo prie tualeto durų ir bandė įkalbėti, kad šis nusiramintų ir eitų miegoti. A. bandė atsisukti į ją ir bandydamas suktis atsirėmė į tualetą, bet neišsilaikęs ant kojų jis virto ant žemės ir tualeto kambaryje pradėjo bėgti vanduo, nežino ką jis ten nulaužė ar ką sugadino, bet vanduo nesustojo bėgti. Po to, kai vyras nuvirto ji nuėjo į kambarį šalia laiptų vedančių į antrą namo aukštą ir toliau bandė įkalbėti, kad šis eitų miegoti, bet jos atžvilgiu jis suagresyvėjo pradėjo kelti balso toną, pradėjo kaltinti ją, kad jis sulaužė tualetą ir dėl jo kaltės pradėjo bėgti vanduo. Jai vis toliau bandant įtikinti, kad A. eitų miegotų, šis priėjo prie jos ir sakydamas, kad ją dabar užmuš, sudaužys pradėjo mosikuoti rankomis. Ji jau supratusi, kad prieš ją gali vyras pakelti ranką, ištiesė savo rankas į priekį bandydama jį sulaikyti, kad jos nemuštų, šis priėjo dar arčiau ir iš abiejų rankos delnų ne mažiau 5 kartų trenkė jai į galvos sritį (prie abiejų antakių), taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Kiek tiksliai kartų jai trenkė ji tikrai negali pasakyti. Kai jai vyras daužė per veidą, ji bandė gintis, bandydama dengtis veidą savo rankomis bei bandydama su kojomis jį nustumti nuo savęs. Jos vyras buvo akivaizdžiai neblaivus ir kažkokiu būdu jai pavyko jį nustumti ir išbėgti į lauką ir kviestis pagalbos paskambinus 112. Kol buvo lauke ir laukė pagalbos, ji girdėjo kaip vyras toliau namuose trankė baldus, langus, namo duris bei kitus daiktus, taip pat vartojo necenzūrinius žodžius, šaukė. Viskas vyko labai greitai, visų detalių ji tikrai neatsimena, buvo labai išsigandusi, kad vyras ją gali nužudyti. Ji norėjo su juo skirtis jau senai, bet jai vienai būtų sunku išgyventi, nes neužtektų jos uždirbamų pinigų. Vyras prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, jau yra buvę pradėtų ikiteisminių tyrimų (b. l. 8, 27-28).

Vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą baudžiamojoje teisėje naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis, pagal kurį būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, t. y. faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Ši teisės doktrinoje vyraujanti pozicija iš esmės įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Teismo vertinimu, kaltinamojo nusikalstama veika įrodyta visiškai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį

Bylos nagrinėjimo metu gautas kaltinamojo ir nukentėjusiosios susitaikymas, kurio pagrindu prašoma atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.

Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusieji atleido nuteistajam, taip pat kad yra nustatytos kitos BK 38 straipsnyje nurodytos sąlygos, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206-697/2015).

Nepaisant to, kad nagrinėjamu atveju pagal bylos aplinkybes formaliai yra pirmosios trys BK 38 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose numatytos sąlygos, tačiau teismas nemano, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip matyti iš bylos medžiagos kaltinamajam ikiteisminis tyrimas jau buvo nutrauktas dėl smurto prieš sutuoktinę ir nors yra praėjęs formalus 4 metų terminas, tačiau asmuo ir vėl pakartotinai naudoja smurtą prieš sutuoktinę. Kaltinamasis nepaisant to, kad pripažino, jog turi problemų susijusių su alkoholio vartojimu ir tai yra tiesioginė smurto priežastis, tačiau jos nesprendžia. Paskutiniojo susitaikymo metu skirti įpareigojimai jo nesulaikė nuo pakartotinio smurto ir teigiamų poslinkių nedavė. Dėl to teismui formaliai pripažinus, kad yra sąlygos ir pagrindai kaltinamajam susitaikyti su nukentėjusiąja dar kartą būtų devalvuotas teisingumas ir jo paskirtis per bausmę koreguoti asmens elgesį taip, kad jis ateityje nenusikalstų. Dėl to prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu atmestinas.

Pripažinus kaltinamąjį padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje jam skirtina bausmė. Pažymėtina, kad už nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje gali būti skiriami viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. A. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Kaltinamasis neteistas, administracine tvarka baustas ne vieną kartą. Kaltinamasis yra dirbantis, todėl jam skirti viešųjų darbų bausmę nėra tikslinga. Be to kaltinamajam turi būti parinkti draudimai ir įpareigojimai, kurie tinkamai jį veiktų. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Už nusikaltimą minimali laisvės apribojimo bausmė yra trys mėnesiai, o maksimalus – dveji metai (BK 48 straipsnio 2 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 13 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo veiksmuose nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybę prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančia aplinkybe pripažintinas faktas, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinus tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, į vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, kaltinamajam skirtina bausmė, artima sankcijos vidurkiui – 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnio 7 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas), gydytis nuo alkoholizmo (BK 47 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Kaltinamajam visą bausmės atlikimo laikotarpį draudžiama vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Teismas kaltinamajam nemato pagrindo skirti intensyvią priežiūrą dėl padarytos nusikalstomos veikos pobūdžio, vietos ir laiko.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. gegužės 23 d. 2 val. 05 min. iki 2022 m. gegužės 23 d. 14 val. 40 min. (1 diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis) (b. l. 88–90).

Telšių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios panaikinti (BPK 139 straipsnio 3 dalis) (b. l. 95–96).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, gydytis nuo alkoholizmo ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kaltinamajam A. G. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 8 mėnesių.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą vieną dieną, ją prilyginant dvejoms laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Telšių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.