- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-29
- Bylos Nr.
- A-2191-822/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00827-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. A. kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), priteisti 46 176,83 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 5 d. iki 2015 m. gegužės 14 d. jis atliko bausmę Marijampolės PN. Laisvės atėmimo bausmę pareiškėjas atlikinėjo perpildytuose pataisos namuose, kuriuose nuteistųjų skaičius viršijo teisės aktais nustatytą maksimalų nuteistųjų skaičių. Gyvenamosiose patalpose gyvenamojo ploto vienam asmeniui vidutiniškai teko tik apie 1,4 kv. m. Dėl blogo apšvietimo pareiškėjui sutriko regėjimas. Patalpose buvo netinkama ventiliacija, todėl nuolat trūko oro, pareiškėjui nuolat skaudėjo galvą. Pareiškėjas dėl blogų sąlygų kreipėsi į pataisos namų administraciją, jį perkeldavo į kitas patalpas, tačiau jose gyvenimo sąlygos buvo panašios. Baudos izoliatoriaus kameros taip pat neatitiko higienos reikalavimų: gyvenamojo ploto vienam asmeniui normos, reikalavimų apšvietimui, ventiliacijai. Sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas, sienos padengtos pelėsiu.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Marijampolės PN nuteistieji laikomi gyvenamuosiuose pastatuose, kurie yra bendrabučio tipo, todėl nuteistieji pagal dienotvarkę nuo kėlimosi iki miego gali laisvai judėti po visas būrio bendrojo naudojimo patalpas bei išeiti į kiemą. Kamerų tipo patalpose nuteistieji laikomi tik tada, kai jiems pagal Bausmių vykdymo kodeksą yra paskiriamos drausminės nuobaudos. Pareiškėjas 2012 m. birželio 13 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymu buvo paskirtas į būrį Nr. 5, 52 brigadą, ir paskirtas gyventi į patalpą Nr. 4, kurios plotas 45,64 kv. m įrengtos 14 gyvenamųjų vietų. Vėliau perkeltas į to paties nuteistųjų būrio gyvenamąją patalpą Nr. 3, kurios plotas 47,12 kv. m, įrengtos 15 gyvenamųjų vietų. 2014 m. spalio 7 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymu pervestas į 8 būrį 82 brigadą ir paskirtas gyventi į patalpą Nr. 4, kurios plotas 50,81 kv. m, įrengta 16 gyvenamųjų vietų. 2015 m. kovo 9 d. Marijampolės PN direktoriaus įsakymu pervestas į 18 būrį 182 brigadą. Gyventi paskirtas į patalpą Nr. 1, kurios plotas 39,85 kv. m. Tuo metu šioje patalpoje gyveno 21 nuteistasis. Atlikdamas bausmę baudos izoliatoriaus kamerose nuo 2014 m. spalio 15 d. gyveno kameroje Nr. 15, kurios plotas 16,46 kv. m, kameroje įrengtos 4 gyvenamosios vietos; kameroje Nr. 18, kurios plotas 12,14 kv. m, kameroje įrengtos 3 gyvenamosios vietos; kameroje Nr. 7, kurios plotas 13,22 kv.m, kameroje įrengtos 3 gyvenamosios vietos.
18 būrys, kuriame pareiškėjas atliko bausmę, susideda iš eilės įvairių patalpų bei erdvaus lauko kiemo (apie 230 kv. m), kur nuteistieji turi galimybę visą dieną vaikščioti gryname ore, sportuoti ir kitaip leisti laisvalaikį. Be to, nuteistieji pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka gali lankyti pataisos namuose veikiančią vidurinę ar profesinę mokyklas, biblioteką, koplyčią, futbolo stadioną, krepšinio aikštelę, treniruoklių salę ir kitas turiningam ir visaverčiam laisvalaikiui skirtas erdves. Norintys ir turintys atitinkamas kvalifikacijas gali įsidarbinti ir kasdien dirbti Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, kuri savo gamybinę veiklą vykdo pataisos namų teritorijoje. Be to, nuteistojo pageidavimu, jis gali lankyti vieną iš daugiau kaip dešimt socialinės reabilitacijos programų, kurias veda tiek pataisos namų darbuotojai, tiek ir su įstaiga bendradarbiaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovai. Šių programų metu, be kita ko, sprendžiamos ir nuteistųjų psichologinės, bendravimo ir kt. problemos.
Kamerų tipo patalpose nuteistieji neturi teisės laisvai judėti po kitas patalpas ar teritorijas, jie kameroje (vienoje patalpoje) praleidžia apie 95 proc. paros laiko ir turi tik trumpus pasivaikščiojimus nustatytu laiku nedideliuose kiemeliuose. Kamerose paprastai toje pačioje patalpoje įrengtas ir sanitarinis mazgas – tualetas bei kriauklė, kas dažnai sulaukia papildomų nuteistųjų nusiskundimų.
Pareiškėjas didžiąją dalį bausmės laiko atliko pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, po kurias (ir lauke esantį lokalinio sektoriaus kiemą) galėjo laisvai judėti nuo 6.30 val. ryto iki 22.30 val. vakaro, o kitose įkalinimo įstaigos teritorijose ir erdvėse – pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka. Todėl šiam kalinimo tipui Europos Žmogaus Teisių Teismas yra suformavęs visiškai kitokią jurisprudenciją.
Pareiškėjas skundžiasi netinkama patalpų vėdinimo sistema. Marijampolės visuomenės sveikatos centras 2014 m. spalio mėnesį, 2012 m. kovo mėn. atliko Marijampolės pataisos namų patikrinimus, įvertinant objekto atitiktį Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" (toliau – HN 76:2010) reikalavimams (aktai pridedami) ir pažeidimų nenustatė. Minėtuose aktuose pažymėta, kad „Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus (atitinka HN 76:2010 24 p.).
2013 m. birželio 7 d. Marijampolės visuomenės sveikatos centro specialistai atliko patikrinimą nuteistųjų būryje Nr. 8 pagal kito nuteistojo skundą ir išvadoje higienos normos HN 76:2010 pažeidimų 8 būryje nenustatė. Kadangi, pareiškėjo skundžiamu laikotarpiu nei pats pareiškėjas, nei kiti 5-ame, 18-ame būryje esantys nuteistieji nesiskundė gyvenimo sąlygomis ir nesikreipė į Visuomenės sveikatos centrą, Marijampolės pataisos namai neturi konkrečiai 5, 18 būrių patikrinimo aktų, pridėjo tik 2012 m. ir 2014 m. visos įstaigos patikrinimo aktus. Patikrinimus atliko Visuomenės sveikatos centras, pažymėtina, kad patikrinimo metu bausmės atlikimo sąlygų pažeidimų nenustatyta.
Marijampolės pataisos namų baudos izoliatoriaus kameras nuolat tikrina Marijampolės visuomenės sveikatos centro atstovai. 2012 m. kovo 22 d. Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. Pa-65, 2014 m. spalio 10 d. Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. PT-342, 2014 m. sausio 15 d. Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. PT-4, 2014 m. sausio 20 d. Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. PT-7 (aktai pridedami), pažeidimų baudos izoliatoriaus kamerose, kuriose bausmę atlikinėjo pareiškėjas, nenustatyta. Ropojančių (tarakonai, skruzdėlės) ir skraidančių (musės, kandis, uodai ir kt.) vabzdžių kontrolė ir naikinimas (dezinsekcija), graužikų (pelės ir žiurkės) kontrolė ir naikinimas (deraktacija) Marijampolės pataisos namuose vyksta operatyviai išduodant specialias gaudykles vabzdžiams ir briketus graužikams naikinti. Dėl dezinsekcijos ir deratizacijos Marijampolės pataisos namai sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“.
Čiužiniai ir kitas minkštas inventorius, ant kurių miega nuteistieji, yra nurašomi pasibaigus naudojimo terminui. Susidėvėję, sugadinti, suplyšę, netinkami naudojimui čiužiniai yra nurašomi ir nuteistiesiems yra keičiami į tvarkingus, švarius čiužinius.
Marijampolės pataisos namų administracija veikė tinkamai, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais ir pareiškėjui žalos nepadarė.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjo A. A. skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m.
Gyvenamosios patalpos sąvoka laisvės atėmimo vietų patalpų kontekste yra apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai“. Nurodyta, kad gyvenamosios patalpos tai – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos.
Kadangi objektyvių duomenų apie Pataisos įstaigoje konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikrame kambaryje metu buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotas konkretaus kambario, kuriame laisvės atėmimo bausmę atliko pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.
Remiantis į bylą pateiktais įrodymais nustatyta, kad Marijampolės PN 5 būrio 52 brigados 4 miegamojo patalpose vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas – 3,26 kv. m, to paties būrio 3 miegamojo patalpose – 3,14 kv. m. Pataisos namų 8 būrio 82 brigados 4 miegamojo patalpose vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas – 3,17 kv. m, 18 būrio 182 brigados 1 miegamojo patalpose– 1,89 kv. m.
Marijampolės PN baudos izoliatoriaus kameros Nr. 15 patalpoje vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas – 4,11 kv. m. Baudos izoliatoriaus kameros Nr. 18 – 4,0 kv. m. Baudos izoliatoriaus kameros Nr. 7 – 4,40 kv. m.
Pagal esamus duomenis teismas padarė išvadą, kad Taisyklių 11¹.2 punkto reikalavimas dėl 3,6 kv. m. ploto užtikrinimo asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose, pareiškėjui atliekant bausmę baudos izoliatoriaus kamerose pažeisti nebuvo. Tačiau pareiškėjui atliekant bausmę 5 būryje patalpoje Nr. 4 ploto trūko 0,34 kv. m, patalpoje Nr. 3 – 0,46 kv. m; 8 būryje patalpoje Nr. 4 – 0,53 kv. m; 18 būryje patalpoje Nr. 1 – 1,71 kv. m.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertino bendras bausmės atlikimo sąlygas, reglamentuotą pareiškėjo judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla, pažymėjo, kad pareiškėjas didžiąją dalį bausmės laiko praleido pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, po kurias (ir lauke esantį lokalinio sektoriaus kiemą) galėjo laisvai judėti nuo 6.30 val. ryto iki 22.30 val. vakaro, o kitose įkalinimo įstaigos teritorijose ir erdvėse – pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka.
Teismas padarė išvadą, kad pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo atžvilgiu bausmės atlikimo sąlygos buvo pažeidžiančios Konvencijos 3 straipsnio nuostatas.
Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl netinkamos ventiliacijos ir susikaupusios drėgmės gyvenamosiose patalpose, teismas nustatė, kad Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 24 punkte numatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pareiškėjas savo teiginiams patvirtinti įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius apie ventiliacijos nebuvimą ir oro drėgnumą, nepateikė. Atsakovo į bylą pateiktas Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2012 m. kovo 22 d. patikrinimo aktas Nr. Pa-65 ir 2014 m. spalio 10 d. patikrinimo aktas Nr. PT-342 patvirtina, kad Marijampolės PN laikomiems asmenims yra sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (atitinka HN 76:2010 6 p.), gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus (atitinka HN 76:2010 24 p.). 2013 m. birželio 7 d. Marijampolės visuomenės sveikatos centro specialistai atliko patikrinimą nuteistųjų būryje Nr. 8 pagal kito nuteistojo skundą ir išvadoje higienos normos HN 76:2010 pažeidimų 8-tame nuteistųjų būryje nenustatė. Kadangi, pareiškėjo skundžiamu laikotarpiu nei pats pareiškėjas, nei kiti 5-ame, 18-ame būryje esantys nuteistieji nesiskundė gyvenimo sąlygomis ir nesikreipė į Visuomenės sveikatos centrą, Marijampolės pataisos namai neturi konkrečiai 5, 18 būrių patikrinimo aktų, kaip ir nurodė atsiliepime, byloje pateikti 2013 m. ir 2014 m. visos įstaigos patikrinimo aktai. Patikrinimus atliko Visuomenės sveikatos centras. Patikrinimo metu bausmės atlikimo sąlygų pažeidimų nenustatyta. Minėti įrodymai paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl netinkamos ventiliacijos gyvenamosiose patalpose, taigi pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teiginiai dėl parazitų buvimo gyvenamosiose patalpose vertinami kaip deklaratyvūs, todėl atmestini.
2010 m. kovo 30 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatos nereglamentuoja minimalaus vienam nuteistajam skirtinų skalbyklos, dušo, džiovyklos patalpų ploto, taip pat nenurodytas minimalus bendras šių patalpų plotas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Marijampolės PN nuolat tikrina Marijampolės visuomenės sveikatos centro atstovai. 2012 m. kovo 22 d. Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. Pa-65, 2014 m. spalio 10 d. Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. PT-342, 2014 m. sausio 15 d. Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. PT-4, 2014 m. sausio 20 d. Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. PT-7 pažeidimų baudos izoliatoriaus kamerose, nenustatyta. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas dėl prastų gyvenimo sąlygų baudos izoliatoriaus kamerose yra nepagrįstas.
Likę tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikyti pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl teismo detaliau neanalizuoti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, jog nors pareiškėjas reiškia pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio, tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, nedetalizavo, kada, kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumui ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Bylos duomenys patvirtina, jog atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose pareiškėjas nesikreipė dėl psichologinių problemų, kurias galėjo jam sukelti netinkamos gyvenimo sąlygos, į Psichologinę tarnybą. Taip pat iš pateiktų medicininių dokumentų kopijų nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas kreipėsi medicininės pagalbos dėl negalavimų, atsiradusių dėl blogų gyvenimo sąlygų.
Apibendrindamas teismas sprendė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 13 d. iki 2015 m. gegužės 14 d. (išskyrus laikotarpius, kai pareiškėjas buvo etapuotas į kitas įkalinimo įstaigas) nebuvo užtikrinta teisės aktais nustatyta vienam asmeniui turinti tekti minimali gyvenamojo ploto norma. Taigi pareiškėjo laikymo Marijampolės pataisos namuose metu buvo pažeista jo subjektinė teisė atlikti bausmę tinkamo ploto patalpose, t. y. viešojo administravimo subjektas neveikė taip, kaip jį įpareigojo veikti įstatymai. Tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Nagrinėjamu atveju akcentuota tai, jog pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo patalpose, jis turėjo judėjimo laisvę kieme, taip pat galėjo sportuoti, naudotis bendro naudojimo patalpomis, todėl pakankamai nedidelis nustatytos minimalios ploto normos pažeidimas nėra pagrindas konstatuoti, kad tai pareiškėjui realiai galėjo sukelti tokio laipsnio neigiamų pasekmių, kurias galima būtų įvardinti kaip nežmoniškas kalinimo sąlygas ar asmens žeminimą, kankinimą.
Teismas pažymėjo, kad kiti pareiškėjo nurodyti higienos normų pažeidimų Marijampolės pataisos namuose nėra pakankami tam, kad pareiškėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygas laikyti nežmoniškomis ar pažeidžiančiomis pareiškėjo orumą, o elgesį su pareiškėju vertinti kaip kankinimą Konvencijos 3 straipsnio prasme.
Nagrinėjamu atveju vertinant dėl pareiškėjo laikymo teisės aktų reikalavimus nevisiškai atitinkančiomis sąlygomis jo patirtų papildomų nepatogumų dydį, pažymėta, kad pats pareiškėjas nekonkretizavo, kaip nustatyti nedideli nukrypimai nuo normų sąlygojo atitinkamos apimties neigiamų pasekmių atsiradimą. Byloje nėra duomenų, kad nustatytais laikotarpiais pareiškėjas būtų kreipęsis į bausmės vykdymo institucijos administraciją ar kitas kompetentingas institucijas dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu ar kitų jo laikymo sąlygų. Todėl šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjas Marijampolės pataisos namuose turėjo reglamentuotą judėjimo laisvę ir galimybes užsiimti leistina veikla, o buvimas pačioje gyvenamojoje patalpoje buvo privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu laiku. Todėl, teismo vertinimu, nustatytas minimalaus gyvenamojo ploto normos neatitikimas buvo iš dalies kompensuotas pareiškėjo turėta judėjimo laisve.
III.
Pareiškėjas A. A. su Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, priteisiant prašomą patirtos žalos atlyginimą. Apeliaciniame skunde naujų argumentų iš esmės nenurodo (b. l. 85–86).
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo nuomone, Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjas apeliaciniame skunde naujų duomenų nepateikė (b. l. 90).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės pataisos namuose laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 5 d. iki 2015 m. gegužės 14 d., priteisimo.
Pirmosios instancijos teismas 2015 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažino pareiškėjo teisės būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis pažeidimą, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, prašydamas išnagrinėti jo skundą pateiktą pirmosios instancijos teismui ir priteisti prašomą patirtos žalos atlyginimą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2016 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-832-492/2016).
Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A442-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkte nustatyta, jog pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis plotas negali būti mažesnis nei 3,1 kv. m. Taisyklių 11¹.2 punkte nustatyta, jog pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2012 m. birželio 13 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymu buvo paskirtas į būrį Nr. 5, 52 brigadą, ir paskirtas gyventi į patalpą Nr. 4, kurios plotas 45,64 kv. m įrengtos 14 gyvenamųjų vietų. Vėliau perkeltas į to paties nuteistųjų būrio gyvenamąją patalpą Nr. 3, kurios plotas 47,12 kv. m, įrengtos 15 gyvenamųjų vietų. 2014 m. spalio 7 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymu pervestas į 8 būrį 82 brigadą ir paskirtas gyventi į patalpą Nr. 4, kurios plotas 50,81 kv. m, įrengta 16 gyvenamųjų vietų. 2015 m. kovo 9 d. Marijampolės PN direktoriaus įsakymu pervestas į 18 būrį 182 brigadą. Gyventi paskirtas į patalpą Nr. 1, kurios plotas 39,85 kv. m. Tuo metu šioje patalpoje gyveno 21 nuteistasis. Atlikdamas bausmę baudos izoliatoriaus kamerose nuo 2014 m. spalio 15 d. gyveno kameroje Nr. 15, kurios plotas 16,46 kv. m, kameroje įrengtos 4 gyvenamosios vietos; kameroje Nr. 18, kurios plotas 12,14 kv. m, kameroje įrengtos 3 gyvenamosios vietos; kameroje Nr. 7, kurios plotas 13,22 kv.m, kameroje įrengtos 3 gyvenamosios vietos. Pažymėtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 23 d. iki 2014 m. lapkričio 6 d. buvo etapuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 10 iki 2015 m. vasario 24 d. – į Kauno tardymo izoliatorių ir nuo 2015 m. gegužės 14 d. į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė Taisyklių reglamentuotos ploto normos pareiškėjo buvimo Marijampolės pataisos namuose laikotarpiu pažeidimą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas nepagrįstai konstatavo pažeidimą pareiškėjui atliekant bausmę 5 būryje patalpoje Nr. 4, kurioje vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,26 kv. m, patalpoje Nr. 3 (3,14 kv. m) ir 8 būryje patalpoje Nr. 4 (3,17 kv. m) – šie duomenys atitinka Taisyklių 11¹.1. punkto reikalavimą, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui.
18 būrio patalpoje Nr. 1 vienam žmogui teko apie 1,90 kv. m. gyvenamojo ploto, todėl šioje patalpoje ploto normos pažeidimas nustatytas pagrįstai. Į šią patalpą pareiškėjas perkeltas nuo 2015 m. kovo 9 d. ir gyveno iki 2015 m. gegužės 14 d. Akcentuotina, kad pareiškėjas bausmę atliko Marijampolės pataisos įstaigoje, kuri nėra izoliatorius-kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, šioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę. Pareiškėjas turėjo galimybę pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, sportuoti įrengtose salėse ir aikštelėse, lankyti organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, o būti gyvenamojoje patalpoje privalėjo tik naktį pagal dienotvarkę miegui skirtu laiku. Be to, administracinėje byloje nėra duomenų apie pareiškėjo sveikatai kilusias neigiamas pasekmes dėl kalinimo sąlygų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendime Valašinas prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė. 2006 m. gruodžio 12 d. priimtu sprendimu byloje Živulinskas prieš Lietuvą, 34096/02, EŽTT, atmesdamas pareiškėjo argumentus dėl ploto trūkumo ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistieji pataisos namuose gali visą dieną laisvai judėti, sportuoti, eiti į darbą, biblioteką, valgyklą ir pan., o gyvenamuosiuose kambariuose turi būti tik nakties metu, be to, kad nenustatyta faktų, jog tiek bendrosios, tiek konkrečios pareiškėjo kalinimo sąlygos būtų nežmoniškos ar žeminančios žmogaus orumą, konstatavo, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos nesukėlė jam tokių kančių ar pažeminimo, kurie būtų nežmoniškas ar orumą žeminantis elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį.
Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamo gyvenamųjų patalpų apšvietimo, netinkamos ventiliacijos (oro trūkumo) yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad iš pareiškėjo pateikto apeliacinio skundo matyti, jog pareiškėjas iš esmės nekelia ginčo dėl šio teismo vertinimų ir nenustatytų neteisėtų veiksmų, todėl teisėjų kolegija pritardama šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms, padarytoms remiantis byloje esančia medžiaga, papildomai jų nekartoja (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją).
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pabrėžia, kad asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nustatančios pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, nenustato reikalavimų pataisos namų tualeto patalpos, esančios ne kamerų tipo patalpose įrengimui. Šių taisyklių 16.5 punkte, reglamentuojančiame kamerų tipo patalpų įrengimą, numatyta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tiek nacionalinių teismų, tiek EŽTT praktikoje pateiktus vertinimus, susijusius su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu: pavyzdžiui, Glotov byloje konstatuota, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų. Nustatyta, kad nagrinėtu atveju nebuvo sudarytos sąlygos privatumui, nes ši vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų (žr. Glotov prieš Rusiją, pareiškimo nr. 41558/05, 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas; taip pat žr. A. M. prieš Rusiją, 97 paragrafas, pareiškimo nr. 15217/07, 2009 m. kovo 12 d. sprendimas; Grishin prieš Rusiją, pareiškimo nr. 30983/02, 94 paragrafas, 2007 m. lapkričio 15 d. ir Kalashnikov prieš Rusiją, pareiškimo nr. 47095/99, 99 paragrafas, ECHR 2002-VI).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundėsi sanitarinio mazgo būkle ir įrengimu Marijampolės PN drausmės izoliatoriaus kamerose, kuriose įrengtos 3-4 gyvenamosios vietos. Pareiškėjas nurodė, kad kameroje Nr. 7 nebuvo praustuvės, sanitarinis mazgas neatitvertas. Atsakovas šių teiginių nepaneigė, priešingai, nurodė, kad kamerose paprastai toje pačioje patalpoje įrengtas ir sanitarinis mazgas – tualetas bei kriauklė, kas dažnai sulaukia papildomų nuteistųjų nusiskundimų. Pagal atsakovo apteikta schemą (b. l. 25) tualetas kamerų tipo patalpose atitvertas sienele, tačiau jos aukštis nenurodytas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas buvo laikomas Marijampolės PN pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad tualeto patalpoje nebuvo užtikrintas deramas privatumas.
Konvencijos 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Nagrinėjamos administracinės bylos faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo situacija ir nustatytos aplinkybės, jų kumuliatyvus poveikis suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas dalį jo nurodyto laikotarpio buvo kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis.
Apibendrinant, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą). Spręsdama dėl konkretaus pareiškėjui priteistino neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija atsižvelgia į pažeidimo mastą, trukmę, nustatytą ploto normos pažeidimą, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2474-624/2016, 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1404-624/2016), tai, kad nėra duomenų, kad tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, bei tai, kad nenustatyta, kad jo pažeidimai būtų sukėlę realų pareiškėjo sveikatos sutrikdymą, kitus minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, ir vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, laiko, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis turi būti įvertintas 400 Eur.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui A. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.