Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almos Urbanavičienės ir Andžejaus Maciejevskio,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Aksamit ir ko“ ir atsakovo B. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Aksamit ir ko“ ieškinį atsakovui B. Š., tretieji asmenys VĮ „Registrų Centras‘ Vilniaus filialas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl termino atnaujinimo, nuosavybės teisės pripažinimo, nuosavybės teisių registracijos panaikinimo, statinio pripažinimo tinkamu naudotis iš dalies pripažinimo negaliojančiu ir atsakovo B. Š. priešieškinį dėl pažeistos nuosavybės teisės gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas UAB „Aksamit ir ko“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) atnaujinti praleistą vieno mėnesio senaties terminą ieškiniui paduoti dėl 2005-11-08 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto (101)11.4-379 nuginčijimo bei statinio teisinės registracijos panaikinimo dėl svarbios priežasties; 2) pripažinti UAB „Aksamit ir ko“, į/k 186185654, nuosavybės teises į statinį inžinerinį tinklą – nuotekų rezervuarą, unikal. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) panaikinti B. Š. nuosavybės teisių registraciją į statinį- nuotekų rezervuarą, unikal. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 4) pripažinti negaliojančiu 2005-11-08 statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto Nr. (101) 11.4-379 dalį, kurioje ginčo nuotekų rezervuaro statytojas yra nurodytas atsakovas.

Atsakovas B. Š. atsiliepime į ieškinį prašė atmesti ieškovo prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimams: panaikinti atsakovo B. Š. nuosavybės teisių registraciją į statinį – nuotekų rezervuarą, unikal.Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir pripažinti negaliojančiu 2005-11-08 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr.(101)11.4-379 ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti, bei atmesti reikalavimą pripažinti ieškovui nuosavybės teises į statinį-inžinerinį tinklą nuotekų rezervuarą, unikal.Nr.(duomenys neskelbtini), esantį Juodšilių k., Vilniaus r.

Atmetęs ieškovo reikalavimą dėl nuosavybės teisės ieškovui pripažinimo į ginčo statinį –nuotekų rezervuarą, teismas atmetė reikalavimus dėl ginčijamų teisinės registracijos atsakovo vardu į ginčo statinį ir dėl dalies statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto panaikinimo.

Teismas konstatavo, kad ieškovas šioje byloje nėra praleidęs ieškinio senaties termino, kadangi nagrinėjamoje byloje pagrindinis reikalavimas, lemiantis viso ginčo civilinį teisinį pobūdį, yra reikalavimas dėl nuosavybės teisių į ginčo statinį pripažinimo ieškovui, todėl byloje ir aukščiau nurodytiems ieškovo ieškinyje išvestiniams reikalavimams taikytinos civilinės teisės normos, susijusios su ieškinio senaties terminu nustatytu CK 1.125 str.1d., pagal kurią bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų.

Teismas tenkino priešieškinį nustatęs, kad ieškovas neginčija tos aplinkybės, kad yra prisijungęs prie atsakovui nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų, jog iš ieškovui priklausančios alinės nuotekos patenka į atsakovui priklausantį nuotekų rezervuarą, nesant į bylą pateiktų įrodymų apie tai, kokiu pagrindu ieškovas naudojasi atsakovui priklausančiu rezervuaru.

Teismas atmetė ieškovo argumentus dėl ieškinio senaties termino taikymo atsakovo reikalavimams, kaip nepagrįstus. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas atsiliepimo į priešieškinį nepateikė, o prašymą taikyti ieškinio senatį ieškovo atstovas pateikė žodžiu tik baigiamųjų kalbų metu. Be to, teisės pareikšti negatorinį ieškinį ieškininės senaties terminas prasideda kiekvieną padaryto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, o svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio (priešieškinio) pareiškimo dieną.

Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos 20 402,10 Lt advokato pagalbai apmokėti mažintinos atsižvelgiant į bylos pobūdį, sudėtingumo kategoriją, advokato P. Makausko ir advokato padėjėjo V. Paulausko dalyvavimą teismo posėdžiuose, į posėdžių trukmę, procesinių dokumentų parengimą, į pateiktą išlaidų, susijusių su teisinių paslaugų teikimu, detalizavimą ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais.

Apeliantas pažymi, kad minėtas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas negalėjo patvirtinti ir nepatvirtino atsakovo B. Š. nuosavybės teisių į ginčo inžinerinį tinklą atsiradimą, kadangi atsakovas nebuvo šio statinio statytojas.

Prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį teismas labai ženkliai sumažino vadovaudamasis formaliais motyvais, visiškai neatsižvelgdamas į atsakovo atstovų darbo ir laiko sąnaudas. Teismas neįvertino, kad šioje byloje patirtos didelės laiko ir finansinės sąnaudos, byloje vyko net 11 parengiamųjų teismo posėdžių ir teismo posėdis, buvo renkami duomenys iš centrinio ir Vilniaus apskrities archyvo. Iš teismo motyvų visiškai neaišku, kokiais dydžiais, kriterijais teismas nustatė, kad atsakovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 2 820 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 1995-02-28 pirkimo-pardavimo sutartimi, registro Nr.2-2374, Juodšilių vartotojų kooperatyvas, vadovaudamasis Juodšilių vartotojų kooperatyvo valdybos 1995-01-23 protokolu Nr.1/9, pardavė K. A. personalinei įmonei aludę, plane pažymėtą indeksu 1E 1/m, turinčią 94,91 kv.m naudingo ploto, esančią (duomenys neskelbtini) (b.l. t.1, b.l.8-9) K. A. PĮ savininkės 2003-01-17 sprendimu Nr.2003-01/01 ir 2003-01-24 Vilniaus rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr.M22-61 K. A. PĮ buvo pertvarkyta į UAB „Aksamit ir ko“ (Bylos Priedas Nr.1, b.l.20-29). Atsakovui B. Š. pagal 2004-04-14 Turto perdavimo išieškotojui aktus Nr.5068, Nr.5069, Nr.5067 ir 2004-04-28 aktą Nr.5070 nuo 2004-05-20 nuosavybės teise priklauso Pastatas – konditerijos cechas su prekybos patalpomis (paskirtis – gamybos, pramonės), unikalus Nr.4197-3020-4017, ir nuo 2005-09-01 (2005-08-25 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr.6118 pagrindu) žemės sklypas, unikal.Nr. (duomenys neskelbtini) , esantys (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr.41/13347, toliau – bylos Nr.41/13347, b.l. 4-6,64-67, 74). Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr.10 /226707, toliau – bylos Nr.10 /226707), atsakovo B. Š. nuosavybės teisės įregistruotos į inžinerinius tinklus – fekalinės kanalizacijos vamzdyną (32,8 m ilgio), unikal Nr. (duomenys neskelbtini) ir inžinerinius tinklus – nuotekų rezervuarą, unikal, Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) nuo 2005-11-09, 2005-11-08 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-379 pagrindu (bylos Nr.10 /226707 b.l. 1-7,18-19,22, civ.byla Nr.2-2317-647/2007, b.l.35-45). Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, kuriuo prašoma pripažinti ieškovui nuosavybės teises į ginčo nuotekų rezervuarą, panaikinti atsakovo nuosavybės teisių registraciją į minėtą nuotekų rezervuarą ir pripažinti statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto dalį, kurioje atsakovas nurodytas statytoju, bei tenkino priešieškinį, kuriuo įpareigojo ieškovą pašalinti atsakovo nuosavybės teisių pažeidimus.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį bei tenkindamas priešieškinį, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, dėl nurodytų pažeidimų yra pagrindas konstatuoti, kad teismo sprendimas priimtas neatskleidus bylos esmės, dėl ko buvo priimtas neteisingas sprendimas (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d.).

Dėl ieškovo nuosavybės teisės pripažinimo, atsakovo nuosavybės teisių registracijos panaikinimo

Byloje nėra ginčo dėl to, kad inžinerinis tinklas - nuotekų rezervuaras yra pagrindinio daikto priklausinys, tačiau esminis ginčas tarp šalių kilo dėl to, kurio pagrindinio daikto, t.y. ar alinės, priklausančios ieškovui, įgytos 1995-02-28 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, ar pastato – konditerijos cecho, priklausančio atsakovui 2004-04-14 Turto perdavimo išieškotojui aktų ir 2004-04-28 Turto perdavimo išieškotojui akto pagrindais, priklausiniu jis yra ir kas turi teisę juo naudotis.

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl nuotekų rezervuaro teisinės priklausomybės, svarbu išsiaiškinti šio objekto ryšį su kitais šalia jo esančiais statiniais, kitas reikšmingas aplinkybes.

Pagrindiniais daiktais įstatyme pripažįstami daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Tuo tarpu antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.12-4.13 straipsniai). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nusistovėjusias teisės aiškinimo ir taikymo nuostatas daiktų – priklausinių teisinio režimo klausimu priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vienas šalia kito), o funkcinis ryšys, t.y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2001, 2003-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1002/2003, 2004-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004, 2006-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006 ir kt.).

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, apsiribojo duomenimis iš registrų apie nuotekų rezervuaro teisinę priklausomybę, nepakankamai išsamiai aiškinosi aplinkybes, susijusias su pagrindinių daiktų ir priklausinių, esant pagrindinių daiktų daugetui, santykiu (CK 4.12-4.14 straipsniai, 4.19 straipsnis).

Vienas iš ieškinio atmetimo motyvų pirmosios instancijos teismo sprendime yra tai, kad ieškovas neįrodė, kad jam priklausantį pastatą su nuotekų rezervuaru sieja funkcinis ryšys, taip pat nepateikė įrodymų, kokiu pagrindu jis naudojasi nuotekų rezervuaru, su šiais motyvais kolegija nesutinka.

Pažymėtina, kad pagal CPK 178 str. kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus. Esant ginčui dėl antraeilio daikto statuso, pareiga įrodyti antraeilio daikto atsiradimo pagrindą, jo ryšį su pagrindiniu daiktu ir kitas reikšmingas aplinkybes tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas (Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2005 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Mūsų laikas“ v. UAB ,,Vorto“, bylos Nr. 3K-3-88/2005; 2008 m.vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje visuomeninė organizacija „Vilnoja“ v. AB „Enifas“, bylos Nr.3K-3-134/2008; 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje S. V. ir kt. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-12/2012; kt.). Be to, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutart civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje R. P. ir kt. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-403/2011; kt.).

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ieškovo prašymu buvo paskirta statinio techninė ekspertizė.

Atlikus ginčo statinio – nuotekų rezervuaro techninę ekspertizę apeliacinės instancijos teisme, ekspertizės akte buvo padarytos tokios išvados: statinys – nuotekų rezervuaras, esantis (duomenys neskelbtini), savo funkciniu ryšiu yra sujungtas su pastatu – buitinio aptarnavimo kombinatu, esančiu (duomenys neskelbtini) bei su pastatu aline. Išvados grindžiamos tuo, kad eksploatuojant ieškovui ir atsakovui priklausančius pastatus, juose nuolat susidaro buitinių nuotekų ir šios buitinės nuotekos nuolat per kanalizacijos vamzdžius yra nuvedamos į nuotekų rezervuarą; nuotekų rezervuaras skirtas tarnauti dviems pagrindiniams daiktams – dviems pastatams (alinei ir buitinio aptarnavimo kombinatui) ir su kiekvienu iš šių abiejų pastatų nuotekų rezervuarą sieja nuolatinis tokios pat paskirties funkcinis ryšys. Ekspertizės akte pažymėta, kad minėti pastatai be nuotekų šalinimo sistemos negali būti naudojami pagal paskirtį; nuotekų rezervuaras yra sudėtinė nuotekų šalinimo sistemos dalis.

Tai, kad nuotekų rezervuaras yra ieškovui nuosavybės teise priklausančio pastato – alinės priklausinys ir funkciniu ryšiu susijęs su šiuo pastatu, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: inžinerinių statinių kadastrinių matavimų byloje Nr. 10/226707 yra pateikta nuotekų šulinio, fekalinės kanalizacijos vamzdyno ir pastatų schema, nuotekų rezervuaro kadastro duomenų lape užfiksuota, kad nuotekų rezervuaro statybos metai yra 1973 m., kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. 41/15798 pateikta statinio išdėstymo schema ir nurodyta, kad pastato nuotekų šalinimo sistema yra vietinė, kas reiškia, kad ją paprastai sudaro nuotekų šalinimo vamzdynas ir nuotekų rezervuaras, pastatas aludė pastatytas 1970 m., iš 2008-10-20 savavališkos statybos akto ir 2008-10-20 administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad Pušų g., Juodšilių k., Juodšilių sen., Vilniaus r., užfiksuotas kanalizacijos vamzdis, kuris paklotas nuo kavinės parduotuvės iki nuotekų rezervuaro (t.1, b.l. 178-182), o ekspertizės akte padaryta išvada, jog labiausiai tikėtina statinio – fekalinės kanalizacijos vamzdžio pakloto nuo pastato – alinės iki statinio – nuotekų rezervuaro vėliausia statybos pabaigos data yra 1970 -1973 m., nes tokią išvadą atitinka tiek naudotos statybinės medžiagos, tiek statinio vizuali išvaizdą jį ekspertui apžiūrėjus. Išskyrus kitu reikalavimu ginčijamą 2005-11-08 statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktą byloje nėra jokių kitų įrodymų, jog rezervuaras būtų statytas 2005 metais.

Atkreiptinas dėmesys, jog įstatyme nėra draudžiama situacija, kad priklausinys yra skirtas tarnauti ne vienam, bet keliems pagrindiniams daiktams, tokiu atveju svarbu, kad su kiekvienu iš šių daiktų priklausinį sietų nuolatinis tokios pat paskirties funkcinis ryšys. Pažymėtina, kad teisiškai yra galimas tokio priklausinio įregistravimas registre kaip vieno iš pagrindinių daiktų priklausinio, ypač jeigu visų daiktų savininkas yra tas pats asmuo. Tačiau daikto, kuris savo funkcine paskirtimi yra skirtas tarnauti keliems pagrindiniams daiktams, įregistravimas tik vieno pagrindinio daikto priklausiniu negali pakeisti priklausinio paskirties, toks įregistravimas gali būti teismine tvarka nuginčytas.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo nuotekų rezervuaras susijęs nuolatiniu tokios pat paskirties funkciniu ryšiu tiek su ieškovui, tiek su atsakovui nuosavybės teise priklausančiais pastatais, esančiais pagrindiniais daiktais šio priklausinio atžvilgiu (ekspertizės aktui, kuriuo kaip įrodymu nėra pagrindo nesivadovauti), tokį funkcinį ryšį paneigiančių kitų įrodymų nėra pateikta.

Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovui, tiek atsakovui priklausantys pastatai yra funkciniu ryšiu susiję su ginčo nuotekų rezervuaru, nėra galimybės tenkinti ieškovo reikalavimo dėl nuotekų rezervuaro pripažinimo jo nuosavybe, tačiau yra pagrindas patenkinti reikalavimą dėl atsakovo nuosavybės teisių registracijos į nuotekų rezervuarą, kadangi esant pagrindinių daiktų daugetui, kurių savininkais yra skirtingi asmenys, nuosavybės teisių registracija į priklausinį tik vieno pagrindinio daikto savininko vardu nagrinėjamu atveju, kai nėra nustatyta išimčių dėl nuosavybės teisės į antraeilį daiktą perėjimo perleidžiant pagrindinius daiktus, neatitiktų daiktinę teisę reglamentuojančių teisės normų, pažeistų pagrindinius daiktus nuosavybės teise valdančių asmenų lygias teises naudotis priklausiniu, kuris vienodai reikalingas tiek vienam, tiek kitam pastato savininkui. Atkreiptinas dėmesys, jog priklausinio statusą ir paskirtį lemia ne jo įregistravimo faktas, bet jo nuolatinis funkcinis ryšys su vienu arba keliais pagrindiniais daiktais, o likimą nulemia pagrindinio daikto (daiktų) likimas, jeigu šalys sutartyje nepadaro kitokių išlygų ar įstatyme nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje A. K. ir kt. v. A. D. ir kt., bylos Nr.3K-3-1051/2003; 2005m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-595/2005; 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje G. I. ir kt. v. UAB „Vilga“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-433/2009; kt.). Šalys, turėdamos teisę naudotis priklausiniu dėl to, kad jį ištiko pagrindinio daikto likimas (CK 4.14 str.), gali inventorizuoti duomenis apie šį priklausinį, nusistatyti joms priklausančias šio priklausinio dalis ir tada kreiptis dėl jo teisinės registracijos. Dėl nurodyto teismo sprendimas dalyje, kuria teismas atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į nuotekų rezervuarą, paliktinas nepakeistas, o dalyje, kuria netenkino reikalavimo dėl atsakovo nuosavybės teisių registracijos į ginčo priklausinį, naikintinas tenkinant ieškinį šioje dalyje.

Dėl 2005-11-08 statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto dalies, kurioje ginčo nuotekų rezervuaro statytoju nurodytas atsakovas B. Š. pripažinimo negaliojančia

Ieškovas taip pat ginčija statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, sudaryto 2005-11-08, dalį, kurioje atsakovas buvo nurodytas statytoju, ir kurio pagrindu atsakovo nuosavybės teisės į ginčo nuotekų rezervuarą įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra pateiktų įrodymų apie tai, kad atsakovas statė minėtą inžinerinį tinklą, o yra priešingi įrodymai, patvirtinantys, kad nuotekų rezervuaro pastatymo metai – 1973 m., kuomet atsakovas dar nebuvo įgijęs pagrindinio daikto - pastato – buitinio aptarnavimo kombinato, todėl darytina išvada, kad šio akto dalis negali būti palikta galioti. Be to, sprendžiant dėl šio akto dalies pripažinimo negaliojančia atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovo nurodymas statytoju šiame akte patvirtina tiek paties nekilnojamojo daikto suformavimo teisėtumą, galimumą jį eksploatuoti pagal paskirtį bei šio daikto statytojo nuosavybės teises į statybos būdu sukurtą objektą (CK 4.47 str. 4 p.), o kaip konstatuota anksčiau, ginčo priklausinys skirtas tarnauti pagrindinių daiktų daugetui ir negali būti pripažintas vieno pagrindinio daikto savininko nuosavybe, nes tokiu būdu būtų pažeistos ieškovo teisės naudotis nuotekų rezervuaru tenkinant jam priklausančio pastato – alinės reikmes.

Dėl atsakovo B. Š. apeliacinio skundo, kuriuo ginčijamas teismo sprendimas bylinėjimosi išlaidų dalyje

Teismo sprendimo priėmimo metu galiojusi Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalies redakcija nustatė, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Taigi šioje procesinės teisės normoje yra įtvirtinta taisyklė, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Civilinio proceso kodekso 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą

Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą, pažeidė šį klausimą reglamentuojančias teisės normas. Kaip matyti iš teismo sprendimo, sprendžiant dėl išlaidų dydžio, buvo atsižvelgta į bylos pobūdį, sudėtingumo kategoriją, į advokato P. Makausko ir advokato padėjėjo V. Paulausko dalyvavimą teismo posėdžiuose, į posėdžių trukmę, procesinių dokumentų parengimą, vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, t.y. buvo įvertinti pagrindiniai aspektai, kuriais vadovaujantis teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl priteistino išlaidų dydžio. Atsakovas nurodo, kad jis pirmosios instancijos teismo prašė priteisti 16 802,10 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (11 398,80 Lt + 2 100 Lt + 3 303,30 Lt), neginčydamas teismo sprendimo dalyje, kurioje teismas atmetė atsakovo pateiktus įrodymus apie 1 500 Lt pinigų sumą, sumokėtą advokato padėjėjui V. Paulauskui už suteiktas paslaugas kitoje, bet ne nagrinėjamoje, byloje (t. 2, b.l. 78, 79). Pasak apelianto, teismas nepagrįstai nevertino 2008-10-30 išrašo iš advokato P. Makausko sąskaitos 11 398,80 Lt sumai kaip bylinėjimosi išlaidas patvirtinančio įrodymo, tačiau kolegija su tokiu argumentu nesutinka. Kaip matyti iš į bylą pateikto 2008-10-30 mokėjimo nurodymo (t. 2, b.l. 80), mokėtojas E. Š. IĮ Valrivus sumokėjo advokatui P. Makauskui 11 398,80 Lt pagal PVM 2008-01-21 ir 2008-10-07 sąskaitas – faktūras VPM1208. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas nepateikė minėtame mokėjimo nurodyme išvardintų sąskaitų, taip pat jame nurodytos sumos detalizacijos ir ryšio su nagrinėjama byla. Prie apeliacinio skundo atsakovas pridėjo pažymą – atliktų darbų aktą, kuriuo detalizuojama suma, nurodyta minėtame mokėjimo nurodyme, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šio dokumento pateikimas pripažintinas nauju įrodymu, todėl vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 314 str. atsisako jį priimti, nes jis galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, šio įrodymo pateikimo būtinybė buvo iškilusi bylos nagrinėjimo metu iki teismo sprendimo priėmimo. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog toks įrodymas nebūtų pakankamas pagrįsti atsakovo B. Š. turėtas išlaidas būtent šioje byloje, nes sąskaitų – faktūrų, nurodytų mokėjimo nurodyme, ir pagrindžiančių mokėjimo tikslingumą, jis nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme.

Teismas pagrįstai sprendė, kad pagal 2009-03-31 mokėjimo nurodymą dėl 2 100 Lt sumos pervedimo advokato padėjėjui V. Paulauskui ir pagal 2010-09-17 pinigų priėmimo kvitą dėl 3 303,30 Lt sumos sumokėjimo advokatui P. Makauskui, nėra pagrindo priteisti šių išlaidų pilna apimtimi atsakovui įvertinant realią teismo posėdžių trukmę ir tai, kad juose dalyvavo ne advokatas, o advokato padėjėjas ir priteisė atsakovui 2 820 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Tačiau kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje teismo sprendimas yra naikintinas iš dalies: priešieškinis atmetamas, o ieškinys tenkinamas iš dalies, nurodo, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra keistina vadovaujantis teismo motyvais dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo bei vadovaujantis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Panaikinus dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (Civilinio proceso kodekso 93 str. 4 d., galiojusi teismo sprendimo priėmimo metu, bei 5 d. – šiuo metu galiojanti redakcija). Patenkinus iš dalies ieškinį bei atmetus priešieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos šio turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 419 Lt (už tris neturtinius reikalavimus po 115 Lt, indeksuotų vadovaujantis CPK 82 str., Statistikos departamento prie LR Vyriausybės 2007-10-17 informaciniu pranešimu) ir už vieną turtinį reikalavimą (2 450 Lt) – 74 Lt žyminio mokesčio. Kolegija sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo neturėjo būti apmokėtas žyminiu mokesčiu, nes toks reikalavimas yra išvestinis iš pagrindinių reikalavimų dėl teisinės registracijos bei akto dalies pripažinimo negaliojančia, todėl ieškovui grąžintina iš valstybės biudžeto 115 Lt, sumokėto už minėtą reikalavimą. Patenkinus du neturtinius reikalavimus ir netenkinus vieno turtinio reikalavimo, ieškovui iš atsakovo priteistina 230 Lt žyminio mokesčio, o atmetus priešieškinį, atsakovui nepriteistinas jo sumokėtas žyminis mokestis. Naikintinas sprendimas dalyje dėl pašto išlaidų priteisimo iš ieškovo valstybei, jas (11,65 Lt) priteisiant iš atsakovo valstybei.

Ieškovas pirmosios instancijos teisme taip pat turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti – pagal pateiktus dokumentus jo išlaidas sudaro 2 300 Lt, toks dydis pripažintinas neprieštaraujančiu procesinės teisės normoms, reglamentuojančioms išlaidas advokato pagalbai apmokėti, atitinka rekomenduotinus dydžius Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintus dydžius Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (t. 2, b.l. 72-77). Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 820 Lt už teisinę pagalbą, kuris, kaip konstatuota aukščiau, yra pripažintinas atsakovo patirtomis išlaidomis. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškinio reikalavimai patenkinti apie 2/3 dalis, o netenkinti apie 1/3 dalį, sprendžia, kad atsižvelgiant į tokią proporciją priteistinos šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos, ieškovui priteistina iš atsakovo 1 530 Lt, o atsakovui iš ieškovo – 940 Lt.

Apeliacinės instancijos teisme ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 419 Lt žyminio mokesčio. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais, jam iš valstybės biudžeto grąžintina 115 Lt žyminio mokesčio sumokėto už išvestinį reikalavimą, tenkinant apeliacinį skundą iš dalies, jam priteistina 230 Lt žyminio mokesčio iš atsakovo. Taip pat ieškovas sumokėjo 6 000 Lt už ekspertizės atlikimą. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertizės išvados paneigė priešieškinio pagrįstumą bei didesne apimtimi pagrindė ieškinio reikalavimų pagrįstumą, yra pagrindas ieškovo turėtas ekspertizės išlaidas priteisti iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 93 str.).

Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nevisapusiškai nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, todėl yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti dalyje (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismo turėtos 21,55 Lt pašto išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija

nusprendė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, panaikinti iš dalies, o sprendimo dalį, kuria priešieškinis patenkintas, panaikinti visa apimtim ir šiose dalyse priimti naują sprendimą:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Pripažinti negaliojančia 2005-11-08 statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto Nr. (101) 11.4-379 dalį, kurioje inžinerinio tinklo - nuotekų rezervuaro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statytoju yra nurodytas atsakovas B. Š..

Panaikinti B. Š. nuosavybės teisių registraciją į inžinerinį tinklą - nuotekų rezervuarą, unikal. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

Priteistas iš ieškovo UAB „Aksamit ir ko“, j.a.k. 186185654, 2 820 Lt bylinėjimosi išlaidas atsakovui B. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) sumažinti iki 940 Lt;

Panaikinti teismo sprendimą dalyje, kuria priteistos 11,65 Lt pašto išlaidos iš UAB „Aksamit ir ko“ valstybės naudai ir šias išlaidas priteisti iš B. Š..

Priteisti iš atsakovo B. Š. ieškovui UAB „Aksamit ir ko“ 1 760 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo B. Š. ieškovo UAB „Aksamit ir ko“ naudai 6 230 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme; valstybės naudai – 21,55 Lt.

Grąžinti ieškovui UAB „Aksamit ir ko“ iš valstybės biudžeto 230 Lt žyminio mokesčio, sumokėto pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.