- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-09
- Bylos Nr.
- I-2985-811/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- J. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. (J. P.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. P. (J. P.) kreipėsi į teismą (b. l. 1–3), skundu prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), priteisti 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Paaiškina, jog nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. iki 2016 m. gegužės 24 d. buvo laikomas kamerose, kuriose tualetai, prausyklos, koridoriai, patalpos kuriose nuteistieji gamina ir laiko maisto produktus, neatitiko higienos normose nustatytų reikalavimų. Teigia, jog spintelės ir lovos buvo senos, langai netvarkingi ir kiauri, grindys išluptos, kameros – neremontuotos. Dėl kiaurų langų žiemą buvo šalta, o dėl susidėvėjusių lovų miegoti būdavo nepatogu. Nurodo, kad netinkamų laikymo sąlygų patyrė neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, depresija, emociniu pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais. Pareiškėjui sutriko miegas. Pažymi, jog kamerose tarp suimtųjų (dėl buitinių sąlygų) nuolat kyla konfliktai, o į jo žodinius prašymus administracija nereaguoja.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą (b. l. 14–17) su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo laikotarpius ir kameras, kuriose pareiškėjas kalėjo Alytaus PN ir tai, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigose skaičiavimo su baldais ar be jų. Tuo atveju, jeigu pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtoje kameroje ar būryje, jis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsniu, galėjo apskųsti netinkamus pareigūnų veiksmus ar sprendimus, tačiau šia teise nepasinaudojo. Pažymėjo, kad Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. ir 2016 m. gruodžio 9 d. pateiktuose patikrinimo aktuose Lietuvos higienos normų pažeidimų nebuvo nustatyta, o ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą nesikreipė.
Teigia, jog vadovaujasi Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) nustatytais reikalavimais. Alytaus PN atskirajame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą atitinkančią higienos normas visuose pataisos namuose.
Teigia, kad pareiškėjas skunde vadovaujasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir nenurodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde nenurodom ji grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip jis yra konkrečiai paskaičiuotas. Alytaus PN vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota praktika panašaus pobūdžio bylose ir daro išvadą, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjektų veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustatyta kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje, nustatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė tokiu atveju kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas, šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus pataisos namuose. Pareiškėjas skunde teigia, kad Alytaus PN patalpos, sanitariniai mazgai neatitiko higienos normų reikalavimų, kadangi kameros ir patalpa, kur gaminamas maistas, buvo antisanitarinės būklės, grindys išluptos, kamerose esančios spintelės ir lovos buvo senos, o langai kiauri, kamerose šalta.
Ginčui aktualiu laikotarpiu iki 2015 m. spalio 31 d. laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010). Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas). Santykinės oro drėgmės koeficientas šaltuoju metų laiku turi būti 35–60 proc., šiltuoju – 35–65 proc., oro temperatūra šiltuoju metų laiku – nuo 18 iki 28 laipsnių, šaltuoju – nuo 18 iki 22 laipsnių (26 punktas). Gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių (56 punktas). Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi (58 punktas). Laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį (62 punktas).
Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusioje HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (35 punktas).
Iš Alytaus PN pateikto Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akto (b. l. 29–31) ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akto (b. l. 25–28) matyti, kad: kamerų tipo patalpose grindų, vidaus apdailai naudotos medžiagos yra lengvai valomos ir dezinfekuojamos, kamerose langai yra skaidraus stiklo, atsidaro, ir yra pritaikyti natūraliam patalpų vėdinimui; patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys skiriamos valymo priemonės; bendrabutyje Nr. 1, skalbykloje, švarių skalbinių sandėlyje atliktas remontas; patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) patikrinimo metu buvo techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant patalpoms, įrangai, inventoriui valyti naudojamos priemonės naudojamos pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas būtų išvengta nelaimingų atsitikimų; dušinėms, prausykloms, daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenims, sanitariniams įrenginiams, kirpykloje naudojamiems instrumentams ir įrankiams valyti naudojami autorizuoti biocidai; patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, skiriamos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai); siekiant užtikrinti švarą Alytaus PN, kiekvienos savaitės ketvirtadienį organizuojamos sanitarinės dienos. Minėtose patikrinimo aktuose higienos normų nuostatų pažeidimų nebuvo nustatyta. Taigi, byloje esantys duomenys paneigia pareiškėjo argumentus, susijusius su Alytaus PN patalpų antisanitarine būkle, kiaurais langais ir išluptomis grindimis.
Pagal LVAT tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.). Vertinant, ar buvo padaryti higienos reikalavimų (pvz., apšvietimo, drėgmės, pelėsio, temperatūros, tinko byrėjimo nuo sienų ir lubų, čiužinių, antklodžių, pagalvių, rankšluosčių būklės) pažeidimai, taip pat atsižvelgiama į bendrąsias įrodinėjimo tokio pobūdžio bylose taisykles, todėl pareiškėjui pakankamai detalizavus savo nusiskundimus dėl konkrečių higienos normų pažeidimų, o atsakovui jų nepaneigus, konstatuojamas pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1349-525/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2025-624/2017 ir kt.).
Pareiškėjas nurodo, jog kamerose spintelės ir lovos buvo senos, o kamerose dėl kiaurų langų buvo šalta. Teismas pažymi, jog tiek kietojo, tiek minkštojo inventoriaus susidėvėjimo lygio teisės aktai nereglamentuoja, todėl paprastai yra keičiamas pagal įstaigos finansines galimybes. Pažymėtina, kad Alytaus PN atsiliepime į skundą nurodė, kad užtikrina HN 134:2015 ir HNM 76:2010 nustatytus reikalavimus, taip pat tai, kad pareiškėjas į Alytaus PN su skundais nesikreipė (b. l. 14–17). Teismas neturi pagrindo abejoti atsiliepime į skundą pateiktų duomenų teisingumu.
Šiuo atveju pareiškėjas skunde visiškai nedetalizavo, ką turėjo omenyje teigdamas, kad kameroje buvo šalta, nenurodė, kada ir kuriose kamerose buvo nesilaikoma nustatytų reikalavimų, nepaaiškino, kada ir kaip nustatė, jog kamerose buvo šalta ir baldai yra seni, nenurodė šiuos jo teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, neindividualizavo dėl to kilusių subjektinių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl skunde nurodytų aplinkybių yra kreipęsis į Alytaus PN.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir į LVAT formuojamą praktiką, laikytina, jog šioje dalyje nagrinėjamos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės grindžiamos ne teismui teikiamais įrodymais, o bendro pobūdžio teiginiais (buvo šalta, baldai pasenę ir pan.), todėl nelaikytinos detalizuotu kalinimo sąlygų apibūdinimu. Atitinkamai, pripažintina, Alytaus PN būtų pernelyg neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius ir nedetalius pareiškėjo teiginius, todėl laikytina, jog įrodinėjimo našta laisvės atėmimo įstaigai neperėjo. Vadinasi, atsakovės atstovo veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su netinkama kamerų būkle (šalta ir kt.) ir inventoriumi nėra nustatytas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad neteisėtų atsakovės veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Nenustačius atsakovės atstovų neteisėtų veiksmų, valstybei nekyla pareiga pagal CK 6.271 straipsnį atlyginti žalą pareiškėjui, todėl teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmeta kaip nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo J. P. (J. P.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.