Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2019-08-08 · Civilinė byla Nr. 2YT-6627-776/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-08
Bylos Nr.
2YT-6627-776/2019
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02874-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erminijus Baziulis
Pareiškėjas
A. Č.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonei Turto bankas
Advokatai
Gvidas Armanavičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-6627-776/2019Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02874-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 8 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Erminijus Baziulis,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Anusevičienei,dalyvaujant pareiškėjai A. Č. ir jos atstovui advokatui Gvidui Armanavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Č. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėja A. Č. kreipėsi su pareiškimu suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo motinos E. Č., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškėja nurodė, kad po jos motinos mirties jos palikimą sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad persikėlė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), gyventi iki motinos mirties, o jai mirus valdė kaip savą, juo naudojosi, tvarkė, remontavo, mokėjo mokesčius.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, kad, jeigu teismas konstatuos, kad pareiškėjos pareiškimas yra pagrįstas, neprieštarauja, kad jis būtų patenkintas. Suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Šalies argumentai

3. Pareiškėja A. Č. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti. Pareiškėja paaiškino, kad manė, jog paveldėjimo procedūrų pas notarą atlikti jai nereikia. Pareiškėja nurodė, kad po motinos mirties liko gyventi bute, mokėjo visus mokesčius, kitų įpėdinių daugiau nėra.

4. Pareiškėjos A. Č. atstovas advokatas Gvidas Armanavičius teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti. Atstovas paaiškino, kad pareiškėja po motinos mirties liko gyventi motinai priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atstovas nurodė, kad pareiškėja dėl palikimo priėmimo po motinos mirties nesikreipė į notarą, nes nežinojo, kad likus gyventi palikėjos bute tą būtina padaryti. Atstovo nurodė, kad pareiškėjos faktinį valdymą patvirtina aplinkybės, kad pareiškėja mokėjo komunalinius mokesčius, darė buto remontą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Č. yra E. Č. ir K. Č. dukra. 2012 m. kovo 20 d. išduotas mirties liudijimas AA Nr. 623214 patvirtina, kad K. Č. mirė (duomenys neskelbtini), o 2012 m. kovo 19 d. išduotas mirties liudijimas AA Nr. 622869 patvirtina, kad E. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą pareiškėja turi teisę paveldėti palikėjos E. Č. turtą kaip pirmos eilės įstatyminė įpėdinė. Pareiškėja nurodė, kad daugiau įpėdinių nėra. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad 2004 m. rugsėjo 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu E. Č. asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad, nors po palikėjos mirties palikimo nepriėmė paduodama palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą dėl nesuvokimo apie būtinybę kreiptis į notarą, tačiau motinos palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti per įstatyme nustatytą terminą.

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o to paties straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010).

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, kad palikėjos turtu rūpinosi nuo palikimo atsiradimo momento, jį prižiūrėjo ir išlaikė, mokėjo mokesčius, t. y. po motinos mirties liko gyventi priklausiusiame bute, valdė palikėjos turtą kaip savo. Aplinkybę, kad pareiškėja faktiškai valdė palikėjos turtą patvirtina ir liudytojų parodymai, nes liudytoja I. S., pareikšėjos kaimynė, gyvenanti bute (duomenys neskelbtini), parodė, kad po E. Č. mirties pareiškėja liko gyventi motinai priklausiusiame bute, jį remontavo, o liudytoja L. L., pareiškėjos draugė, parodė, kad pareiškėja po motinos mirties liko gyventi motinos bute, darė remontą, juo rūpinosi. Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro 2019 m. gegužės 9 d. raštas Nr. S-4NB/183 patvirtina, kad po E. Č. mirties paveldėjimo bylos nėra užvestos, į notarą yra kreipusis valstybės įmonė Turto bankas dėl palikimo perėjimo valstybei procedūrų iniciavimo, tačiau palikimo perėjimo valstybei liudijimas nėra išduotas. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinis faktas. Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėja priėmė palikėjos savo motinos E. Č. palikimą, kurį sudaro butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), faktiškai parėdama jį valdyti.

10. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ji priėmė palikėjos savo motinos E. Č. palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, kadangi nuo šio fakto nustatymo priklauso pareiškėjos turtinių teisių pasikeitimas, t. y. paveldėjimo teisės liudijimo gavimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis).

11. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 9,96 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-18-T-2031-12762 pareiškėjai suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjos valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), po savo motinos E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Erminijus Baziulis