Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant ieškovei E. P., atsakovės atstovui P. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl sumokėto avanso grąžinimo pagal E. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei nekilnojamojo turto agentūrai ,,Vilija-6“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo parašo priteisti iš atsakovės 330 Lt avansą, kurį 2012-05-08 sumokėjo jos įgaliotas asmuo E. P. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atlikus minėtus darbus, buvo parengtos kadastrinių matavimų bylos. Jos buvo pateiktos išankstinei patikrai VĮ Registrų centro Alytaus filiale. Bylos buvo parengtos tinkamai, tad 2012-06-06 bylos buvo suderintos, tai patvirtina Registrų centro spaudai ant planų. Tačiau 2012 metų gegužės mėnesį ieškovės atstovas pradėjo reikšti įvairias pretenzijas, rašydamas elektroninius laiškus. Kaip nurodė atsakovės atstovas, ieškovės atstovas buvo kviečiamas atvykti į biurą ir viską išsiaiškinti , pateikti įgaliojimą, tačiau ieškovės atstovas atsisakė atvykti, teigė, kad atvykti turi bendrovės atstovas pas jį. Vėliau nurodė, kad jo netenkina tai, jog sumažėjo namų valdos žemės sklypas, todėl atsisako pasirašyti dokumentus, nesutinka su atliktais matavimais ir pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Liudytojas A. V., dirba atsakovės bendrovėje geodezininku – matininku. Liudytojas nurodė, kad darbai ieškovei buvo atlikti, o pretenzijas jie pradėjo reikšti po to, kai planai jau buvo atiduoti registrų centrui. Liudytojas paaiškino, kad atlikus kadastrinius matavimus ne visiškai atitiko žemės sklypų ribos, tačiau tokie neatitikimai yra realūs ir konkrečiu atveju nustatytos paklaidos nebuvo didesnės, nei yra leistinos pagal kadastro nuostatus. Liudytojas paaiškino, kad su užsakovu jis bendravo elektroniniu paštu ir planai užsakovui buvo išsiųsti . Liudytojas nurodė, kad atliekant geodezinius matavimus, buvo laikomasi visų reikalavimų, kitaip negalima atlikti matavimų. Žemės sklypų ribos buvo aiškios. Jis paaiškino, kad ribos buvo aiškios, matėsi , kad yra įkalti du nauji kuolai, pagal juos ir buvo pamatuota. Liudytojas nurodė, kad vietoje jis buvo du kartus, pats apžiūrėjo sklypą ir nurodė, kad jokių pamatų sklype nematė, matė, kad buvo išvežami rastai.

Sutartinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis sieja civiliniai teisiniai santykiai ir civilinės teisės pažeidimas atsiranda dėl sutarties pažeidimo (CK 6.256 str.). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 str.), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-05-07 buvo surašyta paslaugų teikimo sutartis, kuria E. P. užsakė UAB Nekilnojamojo turto agentūrą ,,Vilija-6“ atlikti dviejų žemės sklypų kadastrinių matavimų paslaugas, o užsakovas įsipareigojo šias paslaugas priimti ir jas apmokėti. Sutarties 2.1. punktu buvo numatyta užsakymo kaina 1100 Lt, o 2.2. punktas numatė, jog yra mokamas 330 Lt avansas. Bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl aplinkybės , jog avansas 330 Lt buvo sumokėtas. Šią aplinkybę pripažįsta ir ieškovė, ją patvirtina ir atsakovės atstovas.

Tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai vertintini kaip paslaugų sutartis, kuria viena šalis įsipareigoja pagal kitos šalies užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 str. 1 d.).

Tarp šalių vyko elektroninis susirašinėjimas nuo 2012 metų gegužės pradžios, jog ieškovė siekia tikslių matavimų plano, pateikia atsakovei dokumentus, o ieškovei buvo išsiųstas sutarties tekstas 2012-05-07. 2012-05-08 E. P. išsiuntė elektroninę žinutę bendrovei ,,Vilija-6“, kurioje nurodė, jog 11 val. pervedė avansą, patvirtino, kad viskas sutartyje tinka, tik reikėtų įrašyti banko sąskaitą (b. l. 29).

Bendrosios sutarčių sudarymo taisyklės nurodo, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 str. 1 d.). Todėl konkrečiu atveju teismas laiko, kad sutartis tarp šalių buvo sudaryta, nors sutartyje ir nėra ieškovės ar jos įgalioto atstovo parašo, kadangi atsakovei elektroniniu paštu išsiuntus sutarties tekstą ir ją gavus ieškovės atstovui bei išsiuntus pranešimą bendrovei, kad sutartyje viskas yra priimtina, patvirtina, kad ieškovės atstovas priėmė sutarties sąlygas (CK 6.173 str. 1 d.) ir nuo to momento, kai tokia ieškovės atstovo žinutė pasiekė atsakovę –bendrovę, tai šis akceptas sukelia teisines pasekmes (CK 6.173 str. 2d.). Taigi UAB Nekilnojamojo turto vertinimo bendrovei ,,Vilija-6“ gavus E. P. patvirtinimą elektroniniu paštu , jog sutarties sąlygos yra priimtinos, sutartis laikoma sudaryta (CK6.181 str. 1 d.).

Sutartimi atsakovė įsipareigojo atlikti žemės sklypų kadastrinius geodezinius matavimus (sutarties1.1.punktas). LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15 punktas numato, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje atliekami žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant (15.6p.).

Todėl atsakovė, kaip teikianti paslaugas šalis, turėjo teisę ir pareigą atlikti kadastrinius matavimus, kadangi į ją kreipės ieškovė, ir savo užsakymą patvirtino sutartimi bei pervestu avansu.

Atsakovės atstovas nurodė, kad jie laikėsi sutartyje numatytų reikalavimų bei Vyriausybės nutarimų ir įstatymų numatytų reikalavimų ir nepažeisdami nustatytos tvarkos įvykdė sutartyje numatytą pareigą atliko dviejų žemės sklypų kadastrinius geodezinius matavimus.

Atsakovas P. B. ir liudytojas A. V. patvirtino, kad buvo nuvykę į vietą, apžiūrėjo žemės sklypus realiai, sulygino su turima dokumentacija, surašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus ir atliko kitus būtinus darbus.

Tai patvirtinama ir šalių susirašinėjimu. 2012 m. gegužės 18d. E. P. klausia bendrovės darbuotojų, ar jie jau matavo sklypus ir nurodo, kad šeštadienį ir sekmadienį jis pats bus kaime. 2012-05-26 jam buvo atsakyta, kad taip, sklypus jau pamatavo, riboženkliai gerai sukelti, o prie namų valdos įkalė metalinius riboženklius. E. P. prašė išsiųsti jam sklypo planus ir iki jo peržiūros nederinti su kaimynais. 2012-05-30 patvirtinama, kad planai buvo išsiųsti užsakovui (b. l. 30-31). Tolimesnis susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovės atstovui kilo klausimų ir jis susirašinėjo su planus braižiusiu A. V., tai patvirtina elektroninis susirašinėjimas (b. l. 32-35) ir 2012 m. birželio 1d. patvirtino, kad planas tinka. 2012-06-12 E. P. kreipėsi į bendrovę su nauja žinute, nurodydamas, kad planuose sklypų plotai neatitinka kadastrinių pažymų, klausia kodėl sumažino sklypą, kuriame stovi statiniai, o taip pat ar plane galėtų būti pažymėti pamatai tvarto, kurį neseniai nugriovė (b. l.36).

LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 35 punkte yra numatyti reikalavimai, kuriems turi atitikti parengti žemės sklypų planai: žemės sklypų planai turi būti rengiami naudojantis naujausia kartografine medžiaga, ortofotografiniais žemėlapiais, topografiniais planais (žemėlapiais). 35.3.1. punkte nurodoma, kad žemės sklypo plane turi būti įbraižyti ne mažiau kaip trys koordinačių tinklelio ašių susikirtimo taškai; užrašyta ne mažiau kaip vieno koordinačių tinklelio linijų susikirtimo taško koordinačių reikšmė valstybinėje koordinačių sistemoje; įbraižytos žemės sklypų ribos ir jų posūkio taškai; nurodyti žemės sklypo ribų ilgiai tarp riboženkliais paženklintų posūkio taškų.

Kaip nurodė atsakovės atstovas ir liudytojas A. V., būtent vadovaujantis kadastro nuostatais ir buvo rengiami planai , tad jie atitinka visiems nurodytiems reikalavimams. Šią aplinkybę, kad planai buvo parengti tinkamai patvirtina ir tai, jog jie buvo pateikti išankstinei patikrai VĮ Registrų centrui ir planuose yra kadastrų specialistės spaudas , jog planas patikrintas. LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 76.2. punkte numatyta, jog jeigu žemės sklypo planas atitinka šių Nuostatų 76.1 punkte išdėstytas sąlygas, kadastro įstaigos darbuotojas, deda spaudą ir padaro žymą nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Todėl nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė savo įsipareigojimą pagal sutartį vykdė tinkamai. LR CK 6.718 str. 3d. numato, jog paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus. Jei kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos taisyklėms, standartams, profesinės veiklos etikai ar sutarties sąlygoms, paslaugų teikėjas turi teisę atsisakyti vykdyti tokius nurodymus ir sutartį nutraukti. Ieškovė nurodo, kad jos netenkina ta aplinkybė, jog planai buvo parengti per vėlai, t.y. nebuvo parengti iki 2012-11-01 ir tai, jog sumažėjo namų valdos žemės sklypas, o buvo padidintas miškų ūkio paskirties žemės sklypas. Nors ieškovė tvirtina, kad planai nebuvo parengti 2012-11-01, tačiau šių aplinkybių ji neįrodo, jokiais leistinais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad ir sudarytoje sutartyje nebuvo numatytas sutarties įvykdymo terminas. Tačiau byloje esančios atsakovės pateiktose geodezinių matavimų bylose nurodoma, kad užsakymas įvykdytas 2012-06-06. Tą pačią dieną planai buvo patvirtinti kadastro specialistės spaudu ir parašu, pažymint datą, todėl teismas laiko, kad neginčijamai yra įrodyta, jog geodeziniai matavimai buvo atlikti ir jais vadovaujantis buvo nubraižyti žemės sklypų planai jau 2012-06-06 dieną. Tarp ieškovės atstovo ir atsakovės vykęs susirašinėjimas internetu taip pat patvirtina, jog planai birželio mėnesį jau buvo parengti, nes planai buvo išsiųsti ir ieškovės atstovui ir tai patvirtina, jog ši aplinkybė ieškovei buvo žinoma. Todėl ieškovės argumentas, jog planai buvo parengti per vėlai atmestinas kaip visiškai neįrodytas.

Dėl žemės sklypų plotų koregavimo.

Ieškovei įsigyjant nurodytus sklypus pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu iš ankstesnio savininko, sutarties sudarymo metu buvo pateiktas tik preliminarus žemės sklypų planas, jiems (žemės sklypams) tuo metu dar nebuvo atlikti kadastriniai (geodeziniai) matavimai. Kaip nurodė atsakovės atstovas, atlikus geodezinius matavimus labai dažnai sklypų plotai kinta, todėl LR Nekilnojamojo turo kadastro nuostatai reglamentuoja net normas, kokios sklypų sumažėjimo-padidėjimo ribos yra leistinos. Kadastro nuostatuose 21 punkte nurodoma, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede.

Atsakovės atstovas pateikė skaičiavimus , iš kurių matyti, kad nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priede numatytos paklaidos. Skaičiuojant sklypo, kurio plotas prieš geodezinius matavimus buvo 1,92 ha, po geodezinių matavimų – 1,9447 ha, t. y. +0,0247 ha, maksimali galima paklaida yra ±0,0416 ha (±416 m²). Taigi šio žemės sklypo matavimų paklaida neviršija maksimalios leistinos paklaidos. Kito žemės sklypo, kurio plotas prieš geodezinius matavimus buvo 0,28 ha, po matavimų – 0,2752 ha sumažėjo – 0,0048 ha (- 48 m²). Maksimali leistina paklaida šiuo atveju yra ±0,0159 ha arba ±159 m². Ir šiuo atveju nustatyta paklaida neviršijo maksimalios leistinos paklaidos.

Todėl teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė neįrodė, jog atsakovas savo funkcijas atliko neteisingai, veikdamas prieš užsakovo, t.y. ieškovo interesus, ar juo labiau jų neatliko. Kaip jau buvo nurodyta CK 6.718 str. 3 d. nurodoma, kad jeigu kliento nurodymai prieštarauja įstatymams...., tai paslaugų teikėjas turi teisę atsisakyti vykdyti tokius nurodymus. Konkrečiu atveju atsakovė neatsisakė toliau vykdyti savo pareigas pagal sutartį ir jas visiškai įvykdė, iš esmės todėl, kad kliento nurodymai buvo teikiami jau po to, kai visiškai buvo parengtas planas. Kadangi ieškovė neįrodė, jog sutartį atsakovė vykdė netinkamai ar jos neįvykdė, tai nėra pagrindo taikyti atsakovei ir finansines priemones, t.y. avanso grąžinimą.

CK 6.720 str. 3d. nurodoma, kad suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos. Šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį.

Nenustačius byloje atsakovės netinkamų ar neteisėtų veiksmų, ieškovei įstatymas numato teisę vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.721 str. 1 d.), tačiau ir šiuo atveju numato, kad klientas-ieškovė privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Konkrečiu atveju atsakovės atstovas patvirtino, kad visi darbai pagal sutartį jau yra atlikti, ieškovei reikėtų tik atvykus į biurą pasirašyti dokumentus, sumokėti likusis pinigus ir pasiimti parengtus planus. Tai reiškia, kad ieškovės sumokėtas 330 Lt avansas jau yra visas panaudotas, panaudotas tinkamai, pagal paskirtį, todėl nėra teisinio pagrindo jį grąžinti.

Iš ieškovės pašto išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jos nesiekia 10 Lt.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.