- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2013-06-06
- Bylos Nr.
- 2A-1044-273/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00653-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- E. P.
- Kategorijos
- 45.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės E. P. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-69-547/2013 pagal E. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei nekilnojamojo turto agentūrai ,,Vilija-6“ dėl sumokėto avanso grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo parašė priteisti iš atsakovės 330,00 Lt avansą, kurį 2012-05-08 sumokėjo jos įgaliotas asmuo E. P. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2012 metų gegužės mėnesį tarp jos įgalioto asmens E. P. ir UAB nekilnojamojo turto agentūros ,,Vilija-6“ buvo suderintos būsimos paslaugų teikimo sutarties sąlygos. Pagal šią sutartį atsakovė iki 2012-05-31 įsipareigojo atlikti ieškovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus. 2012-05-08 atsakovei buvo sumokėtas avansas – 330,00 Lt. Ieškovė tvirtina, kad per sutartą laikotarpį kadastriniai matavimai nebuvo atlikti. Ji paaiškino, kad tik iš 2012-09-19 gautų atsakovės prieštaravimų sužinojo, jog kažkokie darbai buvo padaryti, bet be jos žinios ir tai laiko esminiu pažeidimu. Nurodė, kad buvo pažeistas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.4.punktas, nes akto nepasirašė užsakovas ar jo įgaliotas asmuo. Todėl esant tokiai situacijai atsakovė turi sugrąžinti avansinį mokėjimą, nes bendrovės darbuotojai savo nuožiūra atliko kadastrinius matavimus, nustatydami žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, taip apribodami nuosavybės teisę prieš ieškovės valią.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 30 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2012-05-07 buvo surašyta paslaugų teikimo sutartis, kuria E. P. užsakė UAB Nekilnojamojo turto agentūrą ,,Vilija-6“ atlikti dviejų žemės sklypų kadastrinių matavimų paslaugas, o užsakovas įsipareigojo šias paslaugas priimti ir jas apmokėti. Sutarties 2.1. punktu buvo numatyta užsakymo kaina 1100 Lt, o 2.2. punktas numatė, jog yra mokamas 330,00 Lt avansas. Bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl aplinkybės , jog avansas 330 Lt buvo sumokėtas. Šią aplinkybę pripažino ir ieškovė, ją patvirtino ir atsakovės atstovas. Teismas nurodė, kad sutartimi atsakovė įsipareigojo atlikti žemės sklypų kadastrinius geodezinius matavimus (sutarties1.1.punktas). Todėl atsakovė, kaip teikianti paslaugas šalis, turėjo teisę ir pareigą atlikti kadastrinius matavimus, kadangi į ją kreipės ieškovė, ir savo užsakymą patvirtino sutartimi bei pervestu avansu. Atsakovės atstovas nurodė, kad jie laikėsi sutartyje numatytų reikalavimų bei Vyriausybės nutarimų ir įstatymų numatytų reikalavimų ir nepažeisdami nustatytos tvarkos įvykdė sutartyje numatytą pareigą atliko dviejų žemės sklypų kadastrinius geodezinius matavimus. Teismas atkreipė dėmesį, kad sudarytoje sutartyje nebuvo numatytas sutarties įvykdymo terminas. Tačiau byloje esančios atsakovės pateiktose geodezinių matavimų bylose nurodoma, kad užsakymas įvykdytas 2012-06-06. Tą pačią dieną planai buvo patvirtinti kadastro specialistės spaudu ir parašu, pažymint datą, todėl teismas laikė, kad neginčijamai yra įrodyta, jog geodeziniai matavimai buvo atlikti ir jais vadovaujantis buvo nubraižyti žemės sklypų planai jau 2012-06-06. Tarp ieškovės atstovo ir atsakovės vykęs susirašinėjimas internetu taip pat patvirtino, jog planai birželio mėnesį jau buvo parengti, nes planai buvo išsiųsti ir ieškovės atstovui ir tai patvirtina, jog ši aplinkybė ieškovei buvo žinoma.
Teismas nurodė, kad ieškovei įsigyjant nurodytus sklypus pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu iš ankstesnio savininko, sutarties sudarymo metu buvo pateiktas tik preliminarus žemės sklypų planas, jiems (žemės sklypams) tuo metu dar nebuvo atlikti kadastriniai (geodeziniai) matavimai. Atsakovės atstovas pateikė skaičiavimus, iš kurių matyti, kad nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priede numatytos paklaidos. Skaičiuojant sklypo, kurio plotas prieš geodezinius matavimus buvo 1,92 ha, po geodezinių matavimų – 1,9447 ha, t. y. +0,0247 ha, maksimali galima paklaida yra ±0,0416 ha (±416 m²). Taigi šio žemės sklypo matavimų paklaida neviršija maksimalios leistinos paklaidos. Kito žemės sklypo, kurio plotas prieš geodezinius matavimus buvo 0,28 ha, po matavimų – 0,2752 ha sumažėjo – 0,0048 ha (- 48 m²). Maksimali leistina paklaida šiuo atveju yra ±0,0159 ha arba ±159 m². Ir šiuo atveju nustatyta paklaida neviršijo maksimalios leistinos paklaidos. Teismo nuomone, bylos nagrinėjimo metu ieškovė neįrodė, jog atsakovas savo funkcijas atliko neteisingai, veikdamas prieš užsakovo, t.y. ieškovo interesus, ar juo labiau jų neatliko. Teismas nurodė, kad nenustačius byloje atsakovės netinkamų ar neteisėtų veiksmų, ieškovei įstatymas numato teisę vienašališkai nutraukti sutartį, tačiau ir šiuo atveju numato, kad klientas-ieškovė privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės sumokėtas 330,00 Lt avansas jau yra visas panaudotas, panaudotas tinkamai, pagal paskirtį, todėl nėra teisinio pagrindo jį grąžinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė E. P. prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad ieškovė yra senyvo amžiaus, sveikata nėra puiki, todėl toks nerūpestingas, neatsakingas atsakovės elgesys su ieškove yra amoralus. Senyvo amžiaus žmogui nėra paprasta suprasti, kad gal darbai bus atlikti, kad gal neapgaus jos, o visas šis ieškovės nerimas daro įtaką sveikatai. Šiuo atveju, galima teigti, kad atsakovė paprasčiausiai matydama, kad ieškovė yra senyva, manė, kad galima veikti kaip nori, nesilaikant LR CK 6.717 str., bei žaidžiant ieškovės silpnesne padėtimi, bei rizikuojant jos sveikata. Sudėjus rankas ir rizikuoti, kad darbai nebus atlikti bei gaišti laiką dėl aplaidaus atsakovės požiūrio į savo darbą, būtų neprotinga ieškovės atžvilgiu. Norėdami išvengti blogesnių pasekmių bei sutaupyti tiek savo tiek atsakovės laiką, ieškovė pasinaudojo jai suteikta įstatymo teise - vienašališkai nutraukti sutartį. Ieškovė tinkamai pranešė atsakovei apie vienašališkai nutraukiamą sutartį, vadovaudamiesi šia nuostata bei esant LR CK 6.217str. numatytam pagrindui. Atsakovė tinkamai informuota apie sutarties nutraukimą ir dar tuo metu nepradėjusi jokių darbų, nors ir besirengusi, pabrėžtina kada nors, atlikti tuos darbus, turėjo suprasti, kad atsakovės paslaugų ieškovė atsisakė ir nesitiki bei nereikalauja, kad jie būtų atlikti, ir tai, kad atsakovė nevertino šios aplinkybės ir vis tiek savavališkai, ieškovei nežinant atliko žemės sklypų kadastrinius matavimus, ir dėl to atsakovės patirtos išlaidos, negali būti vertintinos kaip pagrįstos. Taip pat pažymėtina ir tai, kad po sutarties nutraukimo, ypač kai atsakovė apie tai tinkamai informuota, o darbai dar nebuvo net pradėti, atsakovė neturėjo pareigos ir negalėjo jų pradėti, o pradėdama pažeidė ieškovės interesus. Taip pat, pažymėtina, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai buvo atlikti be ieškovės sutikimo ir jai nedalyvaujant. Atsakovės praleistas terminas įvykdyti sutartyje numatytus žemės sklypų kadastrinius matavimus bei nesiteikimas priduoti darbus užsakovės tvirtinimui, pabrėžtina, kad darbai atlikti po sutarties tinkamo nutraukimo, pažeidžia užsakovės (kliento) interesus, kaip reikalauja LR CK 6.717 str.. Kadangi, šioje byloje netinkamai įsipareigojimus vykdė tik atsakovė, pažeisdama kliento interesus, o ieškovė, kaip buvo numatyta sutartyje sumokėjo avansą iki darbų atlikimo, kadangi jokie darbai po termino darbam atlikti pabaigos nebuvo atlikti, ieškovė pagrįstai reikalauja grąžinti avansą. Atsakovės atsikirtimai, jog kadastriniai matavimai kažkada buvo atlikti nėra pagrįsti, kaip aukščiau yra nurodyta, kad tokie atsakovės veiksmai pažeidžia LR CK 6.717 straipsnio taisyklės, kurios įpareigoja teikėją teikti veikti sąžiningai, protingai, kad paslaugų teikimas labiausiai atitiktų kliento interesus. Tokie atsakovės veiksmai yra termino praleidimas, kažkada atlikti darbai be užsakovės žinios po sutarties nutraukimo bei darbų nepateikimas užsakovei tvirtinti yra nesąžiningi, neprotingi bei niekaip neatitinka kliento interesus. Pabrėžtina yra tai, kad Varėnos rajono apylinkės teisme vykstant šios bylos nagrinėjimui, paaiškinimus teikė tik atsakovė, o ieškovės atstovas E. P. paaiškinti ir apginti atstovės interesus negalėjo. Toks šalių nelygiateisiškumas pažeidžia LR CPK 17str. Šio straipsnio pažeidimas gali reikšti tik tai, kad pilnai objektyvi tiesa negalėjo būti nustatyta ir todėl galėjo būti priimtas neteisėtas sprendimas.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas tai pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2012-05-07 buvo surašyta paslaugų teikimo sutartis (b. l. 25), kuria ieškovė E. P. užsakė UAB Nekilnojamojo turto agentūrą „Vilija-6“ atlikti dviejų žemės sklypų kadastrinių matavimų paslaugas, o užsakovas įsipareigojo šias paslaugas priimti ir jas apmokėti. Sutarties 2.1. punktu buvo numatyta užsakymo kaina 1100 Lt, o 2.2. punktas numatė, jog yra mokamas 330 Lt avansas, kuris atsakovui buvo sumokėtas. Sutartyje paslaugos atlikimo terminas nebuvo numatytas.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas privalo grąžinti sumokėtą avansą dėl darbų neatlikimo per sutartą laikotarpį ir dėl to, kad ieškovės teigimu, atsakovo darbuotojai savo nuožiūra atliko kadastrinius matavimus, nustatydami žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, taip apribodami nuosavybės teisę prieš ieškovės valią.
Pirmosios instancijos teismas sudarytą sutartį tinkamai kvalifikavo kaip paslaugų sutartį, pagal kurią viena šalis įsipareigoja pagal kitos šalies užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 str. 1 d.).
Iš Alytaus apskrities Varėnos rajono Krūminių kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo sklypo savininkės E. P. geodezinių matavimų juridinės ir techninės dokumentacijos matosi, kad geodezinių matavimų planai buvo parengti 2012 m. birželio 6 d. ir jie buvo pateikti išankstinei patikrai VĮ Registrų centrui ir planuose yra kadastrų specialistės spaudas, jog planas patikrintas. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 76.2 punkte numatyta, kad jeigu žemės sklypo planas atitinka šių Nuostatų 76.1 punkte išdėstytas sąlygas, kadastro įstaigos darbuotojas deda spaudą ir padaro žymą nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovė savo įsipareigojimą pagal sutartį vykdė tinkamai.
LR CK 6.718 str. 3 d. numato, jog paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus. Jei kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos taisyklėms, standartams, profesinės veiklos etikai ar sutarties sąlygoms, paslaugų teikėjas turi teisę atsisakyti vykdyti tokius nurodymus ir sutartį nutraukti. Ieškovė nurodė, kad jos netenkina ta aplinkybė, jog planai buvo parengti per vėlai, t.y. nebuvo parengti iki 2012-11-01 ir tai, jog sumažėjo namų valdos žemės sklypas, o buvo padidintas miškų ūkio paskirties žemės sklypas. Sutartyje nebuvo numatytas sutarties įvykdymo terminas ir ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog tarp šalių buvo susitarimas dėl sutarties įvykdymo iki 2012-11-01. Geodezinių matavimų bylose nurodoma, kad užsakymas įvykdytas 2012-06-06. Tą pačią dieną planai buvo patvirtinti kadastro specialistės spaudu ir parašu, pažymint datą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad byloje yra įrodyta, kad žemės sklypų planai buvo parengti jau 2012-06-06. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad planai birželio mėnesį jau buvo parengti, nes planai buvo išsiųsti ir ieškovės atstovui ir tai patvirtina, kad ši aplinkybė ieškovei buvo žinoma. Aukščiau išdėstytų duomenų pagrindu atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė įsipareigojo žemės sklypų kadastrinių matavimų darbus atlikti iki 2012-05-31 ir kad sutartyje suėjus numatytam terminui numatyti darbai nebuvo padaryti.
Byloje nustatyta, kad ieškovei įsigyjant nurodytus sklypus pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš ankstesnio savininko, sutarties sudarymo metu buvo pateiktas tik preliminarus žemės sklypų planas, nes žemės sklypams tuo metu nebuvo atlikti kadastriniai (geodeziniai) matavimai. Atsakovės atstovas nurodė, kad atlikus geodezinius matavimus labai dažnai sklypų plotai kinta, todėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose reglamentuota, kokios sklypų sumažėjimo-padidėjimo ribos yra leistinos. Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Atsakovės atstovas į bylą pateikė skaičiavimus, iš kurių matosi, kad nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priede numatytos žemės sklypų plotų paklaidos neviršijo maksimalios leistinos ribos. Sklypo, kurio plotas prieš geodezinius matavimus buvo 1,92 ha, po geodezinių matavimų – 1,9447 ha, t.y. +0,0247 ha, maksimali galima paklaida yra ± 0,0416 ha (± 416 m²). Kito žemės sklypo, kurio plotas prieš geodezinius matavimus buvo 0,28 ha, po matavimų – 0,2752 ha sumažėjo – 0,0048 ha ( -48 m²). Maksimali leistina paklaida šiuo atveju yra ±0,0159 ha arba ±159 m².
CK 6.721 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento.
Niekuo nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad po sutarties nutraukimo, ypač kai atsakovė buvo tinkamai apie tai informuota, o darbai dar nebuvo pradėti, atsakovė neturėjo pareigos jų pradėti, o pradėdama pažeidė ieškovės interesus. Iš byloje esančios 2012 m. liepos 27 d. pretenzijos (b. l. 4) matosi, kad ieškovės E. P. atstovas E. P. įspėjo UAB Nekilnojamojo turto agentūrą „Vilija-6“, kad nutraukia sutartį ir reikalauja grąžinti sumokėtą avansą (330 lt), tačiau byloje nustatyta, kad žemės sklypų kadastrinių matavimų darbai buvo atlikti 2012 m. birželio 6 d.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovas savo funkcijas atliko neteisingai, veikdamas prieš užsakovo, t.y. ieškovo interesus ar jų neatliko, todėl nėra pagrindo taikyti atsakovei finansines priemones – avanso grąžinimą. Kadangi visi darbai pagal sutartį atlikti ir ieškovei tik reikėtų pasirašyti dokumentus, sumokėti likusius pinigus ir pasiimti parengtus planus, todėl laikytina, kad ieškovės sumokėtas 330 Lt avansas jau yra visas panaudotas pagal paskirtį ir nėra teisinio pagrindo jį grąžinti.
Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad Varėnos rajono apylinkės teisme vykstant bylos nagrinėjimui, paaiškinimus teikė tik atsakovė, o ieškovės atstovas E. P. paaiškinti ir apginti atstovės interesus negalėjo. Nurodo, kad toks šalių nelygiateisiškumas pažeidžia LR CPK 17 str. – šalių procesinis lygiateisiškumas. Tačiau šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas dėl sekančių duomenų. Iš Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 15-30 d. teismo posėdžio protokolo (b. l. 59-61) matosi, kad ieškovė nagrinėjant civilinę nebuvo atstovaujama. Ieškovė pateikė prašymą kaip liudytoją išklausyti jos sūnų, tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė prašymo netenkinti dėl tos priežasties, jog prašomas liudyti asmuo dalyvavo visuose teismo posėdžiuose kaip žiūrovas.
Aukščiau aptartų duomenų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs civilinę bylą tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.