Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M. (E. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). Širvintų rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, užsiima individualia veikla, autoserviso vadovas, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 2017 m. kovo 14 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2a punktu, 66 straipsniu, jam paskirta gautinė 8 MGL (301 eurų) bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. 2018 m. gruodžio 18 d. apie 02.58 val., Eišiškių pl. Kryptimi link Kirtimų gatvės, ties sankryža su Salininkų g., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Škoda Octavia“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1.5 promilės alkoholio. (kraujyje rasta 2,33 promilių etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Apklaustas kaip liudytojas M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gruodžio 18 d., apie 02.50 val., važiavo Eišiškių plentu, Vilniuje ir prie Kirtimų gatvės pastebėjo šalikelėje su avariniais signalais stovinčius du automobilius BMW ir RENO, kurių valstybinių numerių pasakyti negali. Taip pat aukščiau minėtoje vietoje buvo nuo kelio nuvažiavęs automobilis Škoda, kurio valstybinio numerio nepamena. Jis irgi sustojo šalikelėje, norėdamas paklausti, ar automobilio Škoda vairuotojui nereikia pagalbos. Škoda vairuotojas sutiko, tačiau jis pajuto sklindantį alkoholio kvapą ir iškvietė policininkus. Kartu su Škoda vairuotoju buvo dar vienas vyras. Vėliau atvažiavo policininkai ir sulaikė Škoda vairuotoją (b.l. 21-22).

Apklausta kaip liudytoja R. S. – Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gruodžio 18 d., apie 03.00 val. ji kartu su savo vyru K. Z. važiavo Eišiškių plentu, Vilniuje, tikslaus adreso pasakyti negali ir pamatė, kad juos aplenkęs automobilis Škoda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra nulėkęs nuo kelio į griovį. Jie sustojo ir prieš juos sustojo automobilis BMW, tačiau paklausęs, ar reikia pagalbos, nuvažiavo toliau. Po kelių minučių privažiavo automobilis Volvo ir šio automobilio vairuotojas paklausė automobilio Škoda vairuotojo, ar padėti ištraukti. Iš Škoda automobilio išlipo du vyrai ir jie pastebėjo, kad vairuotojas ir keleivis yra apsvaigę nuo alkoholio. Priėjus arčiau prie minėto automobilio vairuotojo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Tada jie pasakė, kad automobilio Škoda netrauks, iškvietė policiją ir išvažiavo. Automobilio Škoda vairuotojas buvo apie 30 metų amžiaus, 170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, vilkėjo mėlyną striukę, ant dešinės striukės rankovės buvo raudona ir balta juostos, mėlynais džinsais (b.l. 24-25).

Iš 2019 m. sausio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje matyti, kad E. M. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 320 eurų bauda už tai, kad 2018 m. gruodžio 18 d. 02.55 val. Eišiškių pl., Vilniuje, vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti (b.l. 51).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, jog automobilis „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų, matyti, jog vidutinė automobilio Škoda (2008 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 3210 eurų, kaina be PVM 2652 eurų (b.l. 10; 11).

Iš alkotesterio Alcotest, serijinis 6810 Nr. ARFM-0442 (patikros sertifikatas Nr. 0853706) tikrinimo duomenų matyti, kad 2018 m. gruodžio 18 d. 03:24 val. E. M. nustatytas 2,33 promilių girtumas (b.l. 26; 27).

2018 m. gruodžio 18 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 315 išvadoje nurodyta, kad E. M. yra vartojęs etilo alkoholį ir jis yra kliniškai neblaivus (b.l. 29).

Motyvuojamoji dalis

BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamojo E. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir jam pareikštas kaltinimas visiškai pasitvirtino. Kaltinamojo kaltę patvirtina jo prisipažinimas ir parodymai, taip pat liudytojo M. S., R. Z. – S. parodymai, tikrinimo alkotesteriu duomenys, patikros sertifikatas, pranešimo apie įtariamai neblaivų vairuotoją Bendrajam pagalbos centrui duomenys, pareigūno V. K. tarnybinio pranešimo duomenys, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas. Kaltinamasis teismo posėdyje nurodė, kad išvakarėse vartojo alkoholį, paslydo, susižalojo ranką, todėl važiavo link Lazdynų ligoninės, kur nesuvaldė automobilio ir pastarasis nuslydo į griovį. Važiavę pro šalį asmenys pastebėjo, kad jis neblaivus ir iškvietė policiją. Jis dėl savo elgesio gailisi. Šias aplinkybes taip pat patvirtino liudytojų M. S. bei R. Z. parodymai, kuriuose jie nurodė, jog Eišiškių pl., Vilniuje, pamatę nuo kelio nuslydusį automobilį „Skoda“, teiravosi vairuotojo ar jam nereikalinga pagalba, o pamatę, kad vairuotojas neblaivus, apie įvykį buvo pranešta bendruoju pagalbos telefonu. Policijos pareigūnas V. K. taip pat nurodė, kad gavus pranešimą apie Eišiškių plente nuo kelio nuvažiavusį automobilį Škoda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pareigūnai nuvyko į nurodytą vietą, ir buvo nustatyta, kad už vairo sėdėjo E. M., o keleivio vietoje – K. K.. E. M. prisipažino, kad automobilį vairavo jis, jam alkotesteriu buvo nustatytas 2,33 promilės girtumas. E. M. buvo pristatytas į Priklausomybės ligų centrą atlikti kraujo tyrimą, tačiau atsisakė duoti kraują (b.l. 7). Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad E. M., 2018 m. gruodžio 18 d., apie 02.58 val. Vilniuje, Eišiškių plente, vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo organizme buvo nustatytas 2,33 promilės girtumo laipsnis. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, E. M. buvo nuvežtas į Priklausomybės ligų centrą kraujo paėmimui, jis atsisakė duoti kraują, tačiau jo neblaivumo laipsnis buvo nustatytas sertifikuotu alkoholio matuokliu ir gauti duomenys neabejotinai patvirtino faktą, kad E. M. organizme automobilio vairavimo metu buvo nustatyta žymiai daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, kaltinamasis neginčijo alkoholio vartojimo fakto bei nustatytų duomenų pagrįstumo. Galimybė neblaivumo bei alkoholio kiekio kraujyje faktą įrodinėti kitomis priemonėmis, ne tik kraujo tyrimu, yra išaiškinta ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis byloje Nr. 2K-121-697/2018, 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis byloje Nr. 2K-342-689/2018). Todėl atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas pripažįsta, kad E. M. veiksmai kvalifikuotini kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis E. M. šioje byloje BPK 140 straipsnio tvarka sulaikytas nebuvo, 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimu jam paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 82,84).

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis E. M. anksčiau teistas už analogišką nusikaltimą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, vykdo individualią veiklą. Duomenų apie E. M. gydymąsi psichiatrijos ligoninėse ar įrašymą į narkologinę įskaitą teismui nepateikta.

Už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra numatyta galimybė bausti bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad už nesunkų nusikaltimą yra numatyta galimybė skirti baudą nuo 50 iki 2000 MGL dydžio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to gailėjosi, todėl ši aplinkybė pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinis nesunkus nusikaltimas. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis yra anksčiau teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, nustatyta viena lengvinanti aplinkybė, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamasis yra dirbantis, išsituokęs, manytina, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus kaltinamajam baudos bausmę.

Dėl specialiosios teisės atėmimo

Kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, t. y. pažeisdamas reikalavimus keliamus naudojimuisi specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BK 68 straipsniu kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, nustatyto girtumo laipsnį, anksčiau teistas už analogišką nusikaltimą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skirtinas trejiems metams.

Dėl konfiskavimo

Prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsniu, prašė taikyti turto konfiskavimą, transporto priemonė „Škoda Octavia“, valst nr. (duomenys neskelbtini), laikytina nusikalstamos veikos įrankiu. Kadangi automobilis šiuo metu priklauso kitam asmeniui, t.y. J. J., gim. (duomenys neskelbtini), todėl prašė konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią sumą, t. y. 3210 eurų.

BK 72 straipsnis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalies nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju transporto priemonė priklauso ne kaltininkui, o trečiajam asmeniui J. J.. BK 72 straipsnio 5 dalis teigia, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-02-13 nutartyje Nr. 2K-14-511/2018 yra pasisakęs, kad kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai; išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais <...> asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai ((kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Taigi, šiuo atveju automobilio konfiskavimas turi būti taikomas privalomai, kadangi asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nebent konfiskavimo taikymas prieštarautų teisingumo principui.

Šiuo atveju kaltinamasis E. M. yra teistas už analogišką nusikaltimą, charakterizuojančios medžiagos į bylą nepateikta, yra nevedęs, dėl nusikaltimo padarymo gailisi. Kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas vidutinio girtumo būklėje, t. y. alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 2,33 girtumas, tačiau girtumas jau artimas sunkiam, tikrintis medicinos įstaigoje kraują atsisakė. Kadangi transporto priemonė priklauso kitam asmeniui, šiuo atveju konfiskuoti galima tik jos vertę. VšĮ „Emprekis“ duomenimis tokio automobilio vidutinė vertė Lietuvoje yra 2652 (be PVM) eurų. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 27 d. prikimo – pardavimo sutartimi A. K. įsigijo automobilį „Škoda Octavia“, valst nr. (duomenys neskelbtini) už 10000 Lt, kas atitiktų apie 2900 eurų sumą. 2019 m. sausio 17 d., t. y. beveik po 5 metų, pirkimo – pardavimo sutartimi minėtas automobilis parduotas T. J., nurodyta sandorio suma 2000 eurų. Kaip nurodė liudytoja T. J., ji nedalyvavo įsigyjant automobilį, kiek žino, sutuoktinis už jį sumokėjo apie 2500 – 2600 eurų, įsigijus minėtą automobilį, jis buvo netvarkingas, jo tvarkymui buvo išleista apie 1000 eurų. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus tai, darytina išvada, kad šiuo nustatant automobilio vertę yra pagrįsta vadovautis automobilio kaina, nuodyta 2018-01-17 pirkimo-pardavimo sutartyje, kadangi ji nedaug skiriasi nuo vidutinės rinkos vertės, be to, kaip matyti iš liudytojos parodymų, automobilis po įsigijimo buvo netvarkingas ir remontuojamas. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė turi būti taikomas ir turi būti konfiskuota automobilio vertę atitinkant suma, t. y. 2000 eurų.

Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą, baudos dydį, turimus finansinius įsipareigojimus, nustatytinas ilgesnis nei dviejų mėnesių terminas baudos sumokėjimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -298, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

E. M. (E. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir paskirti jam 105 MGL (5250 euro) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. M. laikyti nubaustu 70 MGL (3500 euro) bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu E. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Konfiskuoti iš E. M. 2000 eurų kaip konfiskuotino turto - automobilio Škoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą valstybės naudai (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalis).

E. M. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus nuosprendį vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam, kad bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.

Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.

Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Teismas išaiškina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.