Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2025-05-05 · Civilinė byla Nr. e2YT-14678-996/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-05-05
Bylos Nr.
e2YT-14678-996/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07262-2025-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Karpavičiūtė
Pareiškėjas
M. K.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-14678-996/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07262-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.6.1; 3.4.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Karpaviciūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą likusį po jos sūnaus M. K. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sūnus M. K., kuris nepaliko testamento. M. K. palikimą sudaro turtinė teisė iš tėvo R. K. gauti teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-151-127/2010 priteisto dydžio išlaikymą. Pareiškėja siekdama (turėdama tikslą) priimti po sūnaus mirties likusį palikimą, telefonu kreipėsi į vykdomąją bylą Nr. 0028/15/09270 vedančio antstolio kontorą, informuodama apie ketinimą paveldėjimo procese perimti turtinį reikalavimą, likusį po sūnaus M. K. mirties. Taigi pareiškėja atliko veiksmus, kuriais išreiškė savo valią priimti palikimą likusį po sūnaus M. K. mirties ir faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Pažymėjo, kad M. K. dingo be žinios 2024 m. rugsėjo 30 d. ir iki 2024 m. spalio 14 d., kai buvo rastas ir atpažintas jo lavonas, buvo vykdoma jo paieška. Dėl sūnaus dingimo be žinios ir vėliau paaiškėjusios tragiškos jo žūties patirdama didžiulį stresą pareiškėja dėl savo sveikatos būklės negalėjo tinkamai suvokti ir įvertinti antstolio kontoros darbuotojos jai pateiktos klaidinančios informacijos ir nesiėmė tolesnių veiksmų palikimo priėmimo įteisinimui.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės atstovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė prašanti pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Nustatyta, kad pareiškėjos sūnus M. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, po sūnaus M. K. mirties priėmė turtą faktiškai pradėdama jį valdyti, t. y. kreipėsi į vykdomąją bylą Nr. 0028/15/09270 vedančio antstolio kontorą, informuodama apie ketinimą paveldėjimo procese perimti turtinį reikalavimą, likusį po jos sūnaus M. K. mirties.

Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja praleido terminą savo sūnaus M. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, bet ji po sūnaus mirties atliko aktyvius veiksmus, kreipėsi į antstolių kontorą. Pareiškėja nesikreipė į notarą dėl palikimo po savo sūnaus mirties priėmimo dėl sveikatos sutrikimo. Pareiškėjos kartu su pareiškimu pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, siekdama prižiūrėti turtą, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Teismas vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja M. K. po sūnaus M. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos M. K. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po sūnaus M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos M. K. paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Karpavičiūtė