- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-27
- Bylos Nr.
- 1A-204-348/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė
- Nuteistasis
- G. V.
- Nukentėjusysis
- R. M.
- Civilinis ieškovas
- R. M.
- Advokatai
- Loreta Daukšienė, Kristina Česnauskienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios R. M. atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir ja paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. V. paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir G. V. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš G. V. priteista iš 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. G. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis, 2020 m. spalio 23 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,87 prom. girtumas), tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė vieną kartą delnu, kartu gyvenančiai podukrai R. M. į veido sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai R. M. fizinį skausmą.
2. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendyje konstatuota, kad teismo iširti įrodymai patvirtino, jog G. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas G. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Atsižvelgė ir į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas esant tiesioginei tyčiai, administracine tvarka nebaustas, teistas, todėl sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Pasisakydamas dėl civilinio ieškinio pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokios kategorijos bylose, taip pat į priteistinų sumų svyravimą, ir šiuo pagrindu civilinį ieškinį tenkino iš dalies bei nukentėjusiosios naudai priteisė 700 eurų neturtinei žalai atlyginti.
3. Nukentėjusiosios R. M. atstovė advokatė Kristina Česnauskienė skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2021m. gruodžio 13 d. nuosprendį ir prašo jį pakeisti dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo.
3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad patėvio elgesys nukentėjusiąją ypač skaudino ir žemino, o teismo priteista yra beveik per pus mažesnė suma nei buvo prašoma priteisti civiliniu ieškiniu. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu sutiko su civiliniu ieškiniu ir jame nurodytu neturtinės žalos dydžiu bei sutiko ją atlyginti. Mano, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis smurtą prieš nukentėjusiąją pradėjo naudoti jai dar esant mažametei ir 1500 Eur žalos atlyginimas kompensuotų nukentėjusiajai nuteistojo nusikalstamais veiksmais jai sukeltus neturinio pobūdžio išgyvinimus bei praradimus ir taip sudarytų materialias prielaidas atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo metu sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Nukentėjusioji ir jos atstovė įsitikinusios, jog pirmosios instancijos teismas tenkindamas civilinį ieškinį iš dalies neatsižvelgė į tai, kad G. V. pripažino kaltę ir sutiko atlyginti visą prašomą neturtinę žalą, taip pat to, kad fizinis smurtas buvo panaudotas prieš nepilnametę podukrą, kuri yra pagimdžiusi jo vaiką. Taip pat neva liko neįvertintina ir išimtinai neigiama G. V. asmenybė, kad jis linkęs smurtauti ir ne kartą dėl to yra teistas, kad jis nebuvo nuoširdus pripažindamas kaltę, kad nuteistasis smurtavo prieš nukentėjusiosios motiną, namuose nuolat buvo girtaujama ir smurtaujama. Skunde taip pat cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys ir visų paminėtų aplinkybių kontekste prašoma pakeisti apylinkės teismo nutartį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisiant iš nuteistojo 1500 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti. Skunde taip pat prašoma priteisti iš nuteistojo nukentėjusiosios patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų nukentėjusiosios R. M. atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovė palaikė pateiktą apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, nuteistojo gynėja ir prokurorė nukentėjusiosios R. M. atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinį skundą prašė atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendį palikti galioti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios R. M. atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinis skundas atmetamas.
6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs neturtinės ar turtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusioji R. M. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydama priteisti jai iš G. V. 1 500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš G. V. priteisė jai 700 eurų neturtinei žalai atlyginti.
7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
8. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.
9. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismus įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį. Į nuteistojo turtinę padėtį atsižvelgtina vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad dėl neteisėtų G. V. veiksmų nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą. Taip pat į tai, kad nusikalstamos veikos, padarytos šeimoje, sukelia didesnes neigiamas pasekmes ir išgyvenimus. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, pastarosios civilinį ieškinį tenkino iš dalies.
11. Teisėjų kolegija neabejoja, kad nukentėjusioji dėl neteisėtų nuteistojo G. V. veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus ir fizinį skausmą. Baudžiamojoje byloje pateiktu teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2021 m. gegužės 7 – birželio 4 d. ekspertizės aktu Nr. 103MS-83/2021 nustatyta, kad tiek nuteistasis, tiek ir nukentėjusiosios motina paveikė nukentėjusiosios asmenybės neigiamą formavimąsi, dėl ko ji yra itin pažeidžiama ir yra aukštos rizikos patirti įvairias smurto formas bei manipuliacijas savo atžvilgiu (t. 1, b. l. 32-41). Ekspertizės aktu nustatyta nukentėjusiai nustatyti psichologiniai ypatumai bei psichinė sveikata nebuvo vien nusikalstamos veikos išdava, o nuolatiniai nukentėjusiosios motinos ir jos patėvio (nuteistojo) veiksmai jos atžvilgiu. Nagrinėjamos nusikalstamos veikos kontekste visgi svarbu tai, kad byloje nėra duomenų apie nukentėjusiosios sužalojimą, į gydymo įstaigą ji nesikreipė, jai nebuvo paskirtas joks gydymas. Atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusiosios fizinis skausmas buvo trumpalaikis, neigiami išgyvenimai nebuvo ilgalaikio pobūdžio, konflikto metu ji nebuvo sužalota, nors buvo siunčiama pas teismo medicinos ekspertą, tačiau nevyko.
12. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, reikšmingas civiliniam ieškiniui išspręsti, įskaitant ir nukentėjusiosios R. M. atstovės Kristinos Česnauskienes skunde nurodytas aplinkybes, kad nukentėjusioji po įvykio patyrė stresą, pažeminimą ir baimę, sprendžia, kad teismas pagrįstai nepriteisė nukentėjusiajai jos prašomos 1 500 eurų sumos neturtinei žalai atlyginti ir daro išvadą, kad nukentėjusiajai priteista 700 eurų suma, atsižvelgiant į visumą pirmiau nurodytų aplinkybių, nėra per maža. Pagrindo didinti nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį nesudaro apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl nuolatinio nuteistojo ir nukentėjusiosios motinos girtavimo namuose, ankstesni G. V. teistumai, taip pat tai, kad G. V. smurtauja ir nukentėjusiosios motinos atžvilgiu. Pažymėtina, kad šios aplinkybės (girtavimas ir nesaugi aplinka vaikams) turi būti sprendžiamos ne baudžiamosios bylos kontekste ir juo labiau ne sprendžiant neturtinės žalos dydį, tokių problemų sprendimui yra atitinkamos institucijos, į kurias galima kreiptis ieškant pagalbos, tuo tarpu neturtinės žalos dydžio padidinimas neužkerta kelio girtavimui, o juo labiau nesukuria saugios aplinkos. Tuo tarpu teiginiai dėl G. V. smurtavimo nukentėjusiosios motinos, nuteistojo sutuoktinės atžvilgiu apskritai nevertintini, kadangi tai nėra šios baudžiamosios bylos dalykas.
13. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, visumą, konstatuoja, kad nukentėjusiajai R. M. priteistas 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis yra teisingas ir nėra aiškiai per mažas. Šiuo klausimu padarytos teismo išvados atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, priimtos laikantis BPK 109 straipsnio ir 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų, vadovaujantis protingumo, teisingumo kriterijais bei suformuota teismų praktika. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tai yra teisinga ir pagrįsta suma, todėl nukentėjusiosios ir jos atstovės apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl proceso išlaidų
14. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. kovo 28 d. pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad nuteistajam G. V. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 172,37 eurų.
15. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad byla buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiosios atstovės apeliacinį skundą, nuteistojo advokatė apeliacinės instancijos teismo posėdyje atstovavo nuteistojo interesus, pasisakė dėl nukentėjusiosios atstovės skundo pagrįstumo, pats nuteistasis teismo posėdyje nedalyvavo, su pateikta pažyma dėl išlaidų priteisimo susipažinti galimybės neturėjo, dėl jos nepasisakė. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta bei į tai, kad nuteistasis nedirbantis, jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo nepriteistinos.
17. Kauno apygardos teisme taip pat buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. kovo 28 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kuria prašoma iš nuteistojo G. V. priteisti valstybės naudai 96,00 eurus už nukentėjusiajai R. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
18. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje nukentėjusio ar civilinio ieškovo atstovu, paslaugoms apmokėti. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiosios atstovės užmokestis už suteiktas teisines paslaugas sudaro 96,00 Eur. Minėtas nukentėjusiosios atstovavimo išlaidas patiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatyta tvarka įgaliota užtikrinti nukentėjusiosios atstovavimą įstatyme nustatytais atvejais, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, tarnybos patirtos nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos prilygintinos nukentėjusiojo patirtoms atstovavimo išlaidoms, todėl, vadovaujantis šia BPK nuostata, išlaidos, už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatės suteiktas teisines paslaugas nukentėjusiai R. M. iš nuteistojo priteistinos valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nukentėjusiosios R. M. atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinį skundą atmesti.
Neišieškoti iš G. V. valstybės naudai 172,37 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. kovo 28 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš G. V. valstybės naudai 96,00 eurus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. kovo 28 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).
Ši nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.