- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-29
- Bylos Nr.
- 1S-875-954/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31273-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- F. H.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo F. H. (F. H.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 91-191, taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. F. H. nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Laivės atėmimo bausmės pradžia 2019 m. sausio 28 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugsėjo 19 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 91-191, nutarta taikyti nuteistajam F. H. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 7 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 30 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad nors nuteistasis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis F. H. skunde prašo panaikinti 2019 m. spalio 30 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir patvirtinti Komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimą taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
3.1. Skunde nuteistasis ginčija apylinkės teismo nurodytus motyvus, dėl kurių buvo atsisakyta jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, jog apylinkės teismo priimta nutartis prieštarauja tiek nacionalinės teisės, tiek ir tarptautinės teisės aktams, be to, teismas vilkino Komisijos nutarimo patvirtinimo klausimą. Apelianto nuomone, skundžiama nutartis taip pat neatitinka teisė aktų, be to, nėra pagrindas atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą dėl neatliktos bausmės dalies bei nusikaltimo sunkumo, nes tai vertinama priimant nuosprendį. Apeliantas pažymi, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nurodyti kriterijai, kuriuos reikia vertinti sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos klausimą, tačiau tarp jų nėra minimi jokie statiniai ir dinaminiai svertiniai balai.
3.2. Taip pat skunde nurodo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra tik 25 balai, kas reiškia, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Be to, ši rizika bausmės atlikimo metu sumažėjo net 9 balais. Apelianto įsitikinimu, vien šis faktas yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.
3.3. Skunde nuteistasis pažymi, kad pagal esamą teisinį reglamentavimą, joks įstatymas teismui nesuteikia teisės svarstyti ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, be to, tokio svarstymo galimybė pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnį, teismas turi nagrinėti tik klausimą ar Komisijos nutarimo išvados atitinka aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK numatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos. Dėl šių aplinkybių, apylinkės teismas turėjo nagrinėti ne klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o tik patikrinti Komisijos nutarimo teisėtumą. Apelianto nuomone, skundžiama nutartis pažeidžia visą eilę teisės principų, kas yra absoliutus pagrindas ją naikinti.
3.4. Taip pat nuteistasis nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog šiuo metu lygtinis paleidimas jo atžvilgiu netaikytinas, tačiau teismas nenurodė kada jis gali būti taikomas. Apeliantas pažymi ir tai, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą turi būti laikomasis ir lygybės principo, nes teismų praktikoje yra atvejų, kai lygtinis paleidimas buvo taikomas ir blogiau charakterizuojantiems asmenims.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo F. H. skundas atmestinas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis). Pastarosios nuostatos paneigia F. H. skundo argumentą, kad apylinkės teismas nepagrįstai vertino aplinkybes, susijusias su lygtinio paleidimo pagrindais. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą.
8. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo F. H. nepateikė.
9. Nuteistasis F. H. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nors šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (25 balai pagal OASys), tačiau ir šiuo atveju turi būti sprendžiama, ar jo pažanga šią riziką mažinant vertintina kaip akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
10. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – dalyvauja būrio ir įstaigos visuomeniniame gyvenime, palaiko socialinius ryšius su sugyventine, dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“. Bausmės atlikimo metu jis buvo vieną kartą paskatintas, drausminėmis nuobaudomis nebaustas. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau, kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga jau šiuo metu sudaro pagrindą jo lygtiniam paleidimui, ir kad nuteistasis yra visiškai pasirengęs adaptuotis visuomenėje, o gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
11. Kaip jau buvo minėta F. H. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką priskiriama prie žemos rizikos grupės (25 balai). Iš 25 nusikalstamo elgesio rizikos balų – 8 balai sudaro statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumą ir 17 balų sudaro kintantys svertiniai taškai, būtent kuriuos nuteistasis privalo mažinti, kad būtų galima konstatuoti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad prie nusikalstamos veikos, už kurios padarymą šiuo metu nuteistasis atlieka paskirtą bausmę, prisidėjo alkoholio poveikis, tačiau F. H. neturi didelės motyvacijos spręsti problemą susijusią su alkoholio vartojimu. Pateikti duomenys patvirtina, kad pataisos įstaigoje nelankė Anoniminių alkoholikų susitikimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, F. H. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys kintamieji veiksniai vis dar yra nuteistojo mąstymas ir elgesys (viso 10 dinaminių svertinių taškų), piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis (nuteistasis nesuvokia alkoholio įtakos jo agresyviam elgesiui ir nedalyvauja pataisos įstaigos elgesį koreguojančiose programose). Kolegijos nuomone, aptartos aplinkybės patvirtina, kad šiuo metu nėra maksimaliai išnaudotos galimybės sumažinti riziką iki minimumo, kas būtų pagrindas išvadai, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.
12. Vertindama visumą aptartų F. H. asmenybę apibūdinančių duomenų, kolegija konstatuoja, jog šiuo metu dar negalima daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. F. H. atlieka bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą, ir nors, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susiję su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Šiuo atveju apelianto padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Atsižvelgiant į nuteistajam iki šiol dar nustatomus 17 dinaminių nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų, kurie priklauso tik nuo nuteistojo elgesio ir jis turi galimybę šiuos balus sumažinti, darytina išvada, jog F. H. pataisos metu pasiekti rezultatai dar nesudaro pagrindo nuspręsti, kad nuteistojo pažanga yra akivaizdi ir įtikinanti.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors nuteistasis šiuo metu pataisos įstaigos charakterizuojamas iš esmės teigiamai, tačiau nuteistojo F. H. elgesys per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką vis tik nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals.
14. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog apylinkės teismas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso nuostatų, spręsdamas nuteistojo F. H. lygtinio paleidimo klausimą, nepažeidė, tinkamai įvertino visas šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą, pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, todėl skundo argumentai dėl pažeistų baudžiamosios teisės principų atmetami kaip nepagrįsti. Taip pat pažymima, jog skunde nuteistojo nurodyta Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija Rec (2003) apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje, be to, ji yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Baudžiamojo proceso įstatymo ir Bausmių vykdymo įstatymo reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl minėti skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties neatitikimo šioje rekomendacijoje įtvirtintiems principams atmetami, nes jie yra nepagrįsti.
15. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo F. H. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo F. H. (F. H.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 30 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.