Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rimantai Jurkevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal K. M. ieškinį R. J. (R. J.), H. M. (H. M.) su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, J. J. dėl tėvystės nuginčijimo, įrašo apie tėvystę panaikinimo ir tėvystės nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo H. M. atstovė advokato padėjėja Vaida Survilė prašė ieškovės reikalavimui nuginčyti tėvystę taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Apie tai, kad J. J. yra atsakovo dukra, ieškovė žinojo nuo jos gimimo, tačiau įstatymo nustatytu laiku nesikreipė dėl tėvystės nuginčijimo bei tėvystės nustatymo ir praleido ieškinio senaties terminą. Svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas ieškinio senaties terminas, ieškovė nenurodė. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti 175 Eur dydžio išlaikymą, kadangi ieškovė nurodė, kad dukros išlaikymui per mėnesį išleidžia 150 Eur. Nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu tėvai, todėl iš atsakovo gali būti priteisiamas 75 Eur dydžio išlaikymas. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių prašomo dydžio išlaikymą. Ieškovės pateiktuose išrašuose iš medicininių dokumentų nenurodoma, kad nepilnametei dėl sveikatos sutrikimų būtų nustatyti specialieji poreikiai, epikrizėje, kuria ieškovė grindžia specialiuosius poreikius, nurodoma, kad pakitimų nenustatyta, todėl nėra pagrindo priteisti papildomas lėšas. Atstovė nurodė, kad iš atsakovo neturėtų būti priteistos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, kadangi atsakovas nepagrįstai buvo įtrauktas į bylą šalimi.

Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Rimanta Jurkevičienė davė išvadą, kad tėvystės nuginčijimas ir tėvystės nustatymas nepažeis nepilnametės J. J. teisių bei teisėtų interesų, kadangi vaikas turi teisę žinoti, kas jo tikrasis tėvas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nustatyta, kad ieškovei K. M. (duomenys neskelbtini) gimusios dukros J. gimimo liudijime tėvu įrašytas S. J. ( b.l. 8 ). Iš bylos nagrinėjimo metu šalių duotų paaiškinimų, Švenčionių rajono apylinkės teismo 1999-11-09 sprendimo (b.l. 52) nustatyta, kad ieškovė su sutuoktiniu S. J. kartu negyveno nuo 1992-1993 m., nuo 1998 m. gyveno su atsakovu H. M.. Ieškovei gyvenant su atsakovu H. M., 1999-11-12 gimė dukra Jurgita. Ieškovė ir H. M. kreipėsi į Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Pabradės seniūniją (b.l. 17) dėl H. M. įregistravimo vaiko tėvu, tačiau tuo metu santuoka tarp ieškovės ir S. J. nebuvo nutraukta, todėl vaiko tėvu buvo įrašytas S. J.. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo, tačiau prašė ieškovės reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškovė apie tai, kad S. J. ne jos dukros tėvas, žinojo nuo pat dukros gimimo. CK 3.152 str. 1 d. nustato vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Ieškovė prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą tėvystės nuginčijimui vadovaujantis vaiko interesais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vaiko tėvas nuolat žadėjo įregistruoti tėvystę. LR CK 1.131 str. 2 d. nustato, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į šalių interesus, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros. Sprendžiant dėl šio termino atnaujinimo, visais atvejais turi būti vadovaujamasi išimtinai vaiko interesais. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (LAT 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-169/2010). Sprendžiant dėl senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, prioritetu turi būti vaiko interesai - būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.) (LAT 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Byloje nustatyta, kad atsakovas H. M. gimus dukrai tėvystę pripažino – iš karto siekė įregistruoti tėvystę, augino ir išlaikė dukrą, taip pat ir vėliau žadėjo įregistruoti tėvystę, todėl ieškovė, nors ir žinodama, kad jos dukros tėvu įregistruotas kitas asmuo, nenorėdama sugadinti su H. M. santykių, į teismą dėl tėvystės nesikreipė. Be to, kaip nustatyta iš trečiojo asmens J. J. paaiškinimų, ji tėvu laiko H. M., o ne tėvu įrašytą S. J., su kuriuo visiškai nebendravo. Pagal LR CK 151 str. 1 d., J. J., sulaukusi pilnametystės, galėtų pati kreiptis dėl tėvystės nuginčijimo ir ieškinio senatis nebūtų praleista, tačiau tokiu atveju nepilnametei J. J. būtų atimta galimybė kuo greičiau įteisinti faktinę tėvystę ir tuo būtų pažeisti jos interesai bei padaryta žala psichologinei raidai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į byloje gautus objektyvius įrodymus apie tai, kad S. J. negali būti biologiniu J. J. tėvu, vadovaujantis išimtinai vaiko interesais, siekiant realizuoti vaiko teisę žinoti savo tėvus (CK 3.161 str. 2 d.), vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, ieškinio senaties terminas tėvystei nuginčyti atnaujinamas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė su sutuoktiniu S. J. kaip šeima kartu negyveno nuo 1992–1993 m. Nuo 1998 m. ieškovė gyveno kartu su H. M., 1999-11-12 jiems gimė dukra Jurgita. Ieškovės ir S. J. santuoka buvo nutraukta Švenčionių rajono apylinkės teismo 1999-11-09 sprendimu (b.l. 52), kuriuo nustatyta, kad šalys iki santuokos nutraukimo kartu negyvena ilgą laiką, teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog su S. J. kartu negyvena aštuonerius metus, gyvena su kitu vyru, laukiasi kūdikio, teismo posėdyje dalyvavęs S. J. patvirtino, kad sutuoktiniai ilgą laiką kartu negyvena, ieškovė turi kitą šeimą. Iš minėtų duomenų, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad J. J. gimė ieškovei ir atsakovui H. M. gyvenant kartu, ilgą laiką iki dukros gimimo ir gimus dukrai ieškovė su vaiko tėvu įrašytu S. J. negyveno, nepilnametė J. J., žinodama, kad jos tėvu įrašytas S. J., jo savo tėvu nelaikė, tarp jų niekada nebuvo susiklostę tėvo ir vaiko santykiai. Iš J. J. paaiškinimų nustatyta, kad ji nuo vaikystės savo tėvu laikė vienintelį asmenį - H. M., kuris ja nuolat rūpinosi, ją išlaikė, vadino ją dukra, o ji jį – tėvu. Visi giminės ir aplinkiniai žinojo, jog H. M. yra jos tėvas. Ji nori, kad jos gimimo liudijime būtų įrašytas tikrasis jos tėvas - H. M.. S. J. tėvystė paneigiama ne tik tarp H. M. ir J. J. susiformavusiais vaiko ir tėvo santykiais, bet ir giminystės ryšio nustatyto ekspertizės akte (b.l. 148-151) esančiais duomenimis, patvirtinančiais, kad J. J. gimimo liudijime tėvu įrašytas S. J. negali būti biologiniu J. J. tėvu. Įvertinus nustatytas aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad tėvystės nuginčijimas atitiktų nepilnametės J. J. esminius ir svarbiausius interesus - žinoti, kas yra tikrasis jos tėvas, taip pat, nuginčijus tėvystę, J. J. gimimo įraše tėvu būtų nurodytas asmuo, kurį ji visą laiką laikė savo tėvu, todėl pripažįstama, kad S. J., miręs (duomenys neskelbtini), nėra J. J. tėvas.

Pagal CK 3.148 str., pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados). Giminystės ryšio nustatymo ekspertizės išvadoje (ekspertizės aktas Nr. ES 362/15(01) konstatuojama, kad H. M. yra J. J. tėvas. Byloje gautais moksliniais įrodymais patvirtinama, kad atsakovas H. M. - ieškovei gimusios dukros Jurgitos tėvas, atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ekspertizės akto išvadas, dalyvaudamas teismo posėdžiuose atsakovas H. M. neginčijo, kad nuo gimimo augino J. J., tarp jų susiformavo tėvo ir dukros santykiai, todėl atsakovas H. M. pripažįstamas J. J. tėvu.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 175 Eur dydžio periodines išmokas dukros J. J. išlaikymui, atsakovas nesutiko mokėti tokio dydžio išmokas motyvuodamas tuo, kad ieškovė nurodė dukros išlaikymui išleidžianti apie 150 Eur. Sutiko mokėti 75 Eur dydžio periodines išmokas. LR CK 3.192 str. 1 d. nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, jeigu vienas iš jų nevykdo šios pareigos, išlaikymas priteisiamas (CK 3.194 str.1 d.). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas neteikia dukrai išlaikymo, todėl iš atsakovo išlaikymas priteisiamas. LR CK 3.192 str. 2 d. nustato, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal formuojamą teismų praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, orientaciniu kriterijumi pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (LAT 2010-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010), kuris šiuo metu 350 Eur. Ieškovės prašomų priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui išmokų dydis neviršija pusės rekomenduojamo orientacinio išlaikymo dydžio, byloje nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra gyvena kartu su motina ir dėl to neišvengiamai didesnes išlaidas vaiko išlaikymui patiria ieškovė, atsakovas ilgą laiką visiškai neprisideda prie dukros išlaikymo. Nustatant iš atsakovo priteisiamų lėšų vaiko išlaikymui dydį taip pat atsižvelgiama į J. J. amžių – jai šešiolika metų, bei į ryšium su tuo būtinas jos išlaikymui išlaidas, į tai, kad ieškovė šiuo metu nedirba ir negali skirti pakankamai lėšų dukros išlaikymui, todėl jos nurodyta dukros išlaikymui skiriama suma yra mažesnė nei suma, reikalinga dukros būtiniausiems poreikiams patenkinti, be to, ieškovė nurodė, kad dalį lėšų J. J. išlaikymui skiria jos sūnus R. J.. Tuo tarpu atsakovas darbingas, nenustatytos aplinkybės, dėl kurių jis negalėtų teikti prašomo priteisti dydžio išlaikymo, negauta duomenų, kad turi kitų išlaikytinių. Nustatyta, kad reikalavimas dėl 175 Eur dydžio išlaikymo priteisimo pagrįstas, todėl tenkinamas.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 5213,16 Eur dydžio išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimą už trejus metus, skaičiuojant po 144,81 Eur kas mėnesį. LR CK 3.200 str. nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Nustatyta, kad atsakovas H. M. dukrai išlaikymo neteikia nuo 2010 m. lapkričio mėn., t.y. jiems apsigyvenus atskirai, todėl iš atsakovo nepilnametei J. J. priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašė išlaikymo skolą skaičiuoti po 144,81 Eur už kiekvieną mėnesį, atsakovas atsiliepime nesutiko dėl tokio dydžio skolos priteisimo nurodydamas, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie dukros išlaikymui panaudotas lėšas. Nustatant išlaikymo įsiskolinimo dydį atsižvelgiama į tai, kad tuo metu ieškovės ir atsakovo H. M. dukra buvo mažesnė ir atitinkamai jos poreikiai buvo mažesni, ir manoma, kad pagrįstos nepilnametės J. J. išlaikymui buvusios būtinos išlaidos - teismų praktikoje rekomenduojamo išlaikymo dydžio (1 MMA). Nustatyta, kad nuo 2011-08-04 iki 2012-07-31 MMA dydis buvo 800 Lt (231,70 Eur), nuo 2012-08-01 iki 2012-12-31 – 850 Lt (246,18 Eur), nuo 2013-01-01- iki 2014-08-04 – 1000 Lt (289,62 Eur), todėl iš atsakovo priteisiama pusė dukros išlaikymui buvusių būtinų išlaidų nuo 2011-08-04 iki 2014-08-04 – 4764,71 Eur.

Ieškovė prašė panaikinti nepilnametės J. J. gimimo įraše Nr. 25, sudarytame 1999-12-01 Švenčionių r. Pabradės sen., įrašą apie tai, kad J. J. tėvas S. J.. LR CPK 399 str. nustato, kad civilinės metrikacijos įstaigos, gavę teismo sprendimą dėl tėvystės nuginčijimo, išregistruoja tėvystę. Civilinės metrikacijos įstaigą išregistruoti tėvystę gavus teismo sprendimą įpareigoja įstatymas, todėl reikalavimas panaikinti įrašą apie tėvystę atmetamas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str.). Ieškinys patenkintas, todėl ieškovei turėtų būti atlygintos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 str. 4 d. nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nustatyta, kad ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos atsirado ne dėl atsakovu ieškinio dalyje dėl tėvystės nuginčijimo įtraukto R. J. - ieškovės dukros gimimo įraše tėvu įrašyto asmens įpėdinio - veikimo ar neveikimo, todėl priteisti iš atsakovo R. J. bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo. Ieškovės patikslintas reikalavimas nustatyti tėvystę (priimtas 2015-09-17) taip pat patenkintas, todėl šioje dalyje ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo H. M.. Ieškovė pateikė įrodymus apie turėtas 200 Eur dydžio išlaidas už advokato pagalbą (konsultaciją, ieškinio parengimą bei dalyvavimą teismo posėdyje) ir 304,10 Eur išlaidas už ekspertizę. Byloje buvo atlikta giminystės ryšio nustatymo ekspertizė, už ekspertizę sumokėjo ieškovė, todėl ieškovei iš atsakovo H. M. priteisiamas šių išlaidų atlyginimas. Ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija LR Teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteisiamos iš atsakovo H. M. (CPK 98 str.).

2015-09-17 teismo nutartimi ieškovei atidėtas žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo, todėl, ieškinį patenkinus, 41 Eur dydžio žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovo H. M.. Taip pat iš atsakovo priteisiamas 205,94 Eur dydžio žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nustatyta, kad teismas turėjo 13,79 Eur dydžio pašto išlaidas, kurių dalis - 6,90 Eur - priteisiama iš atsakovo H. M..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 260, 265, 268-270, 296, 399 str., CK 3.148, 3.150 str., teismas

nusprendžia:

Pripažinti, kad S. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), nėra J. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gimusios K. J. (šiuo metu M.) (a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustatyti, kad H. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) yra K. M. (vaiko gimimo metu – J.) (a.k. (duomenys neskelbtini) gimusios dukros J. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Išieškoti iš H. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai J. J., gim. (duomenys neskelbtini), – 175 (vieno šimto septyniasdešimt penkių) Eur dydžio išmokas kas mėnesį nuo 2014-08-05 iki dukros pilnametystės (lėšomis disponuoja vaiko motina K. M.).

Išieškoti iš H. M. 4764,71 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 71 ct) dydžio išlaikymo įsiskolinimą J. J. (lėšomis disponuoja vaiko motina K. M.).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Išieškoti iš H. M. 504,10 Eur (penkių šimtų keturių eurų 10 ct) dydžio bylinėjimosi išlaidas K. M..

Išieškoti iš H. M. 253,84 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt trijų eurų 84 ct) dydžio bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Švenčionių rajono apylinkės teismą.