Kauno apygardos teismo sprendimas

2012-11-08 · Civilinė byla Nr. 2A-1699-230/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-11-08
Bylos Nr.
2A-1699-230/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltijos investicijos“
Ieškovas
S. B., M. B.
Trečiasis asmuo
Kauno miesto 6-ojo notarų biuro
Kategorijos
  • 21.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1699-230/2012

Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Simanavičienė

Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.3; 21.4.2.6; 21.4.2.7; 21.6; 121.14; 121.21. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltijos investicijos“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6221-475/2011 pagal ieškovių S. B., M. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltijos investicijos”, tretiesiems asmenims Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarei Jolantai Rulienei, S. Ž., S. Ž. dėl sutarties dalies pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovės prašė panaikinti 2007-10-10 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovių ir atsakovės UAB „Baltijos investicijos“, 2 punkto dalį, kuria nurodyta, jog UAB „Baltijos investicijos“ sumokėjo 900 000 Lt S. ir M. B. prieš pasirašant sutartį grynaisiais pinigais lygiomis dalimis po 450 000 Lt. Nurodė, kad šia sutartimi atsakovei pardavė ieškovė M. B. 31/880 dalį, o ieškovė S. B. - 358/880 dalis žemes sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kurio bendras plotas 0,0880 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), bei kuria ieškovė S. B. pardavė atsakovei 1611/4615 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,4615 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad derybos dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo vyko ilgai, jas vedė ieškovė S. B. su buvusiu atsakovo direktoriumi ir akcininku T. R. Ž., kuriuo labai pasitikėjo, kadangi bendravimo eigoje susiklostė artimi asmeniniai santykiai, tačiau sutartis buvo pasirašyta su iki sutarties sudarymo paskirtu atsakovės direktoriumi A. A.. Sutarties pasirašymo metu ieškovės pastebėjo įrašytą nurodytą antrą sutarties punktą, kurio informacija neatitiko tikrovės, tačiau po paaiškinimų, kad pinigai bus perduoti po parašų padėjimo, ieškovės sutartį pasirašė. Grynų pinigų perdavimo atsakovėms dokumentas nebuvo pateiktas ir jo nepasirašė. Mirus T. R. Ž., bendravimas su atsakove visai nutrūko. Ginčijama sutarties dalis turi būti panaikinta, kadangi ieškovės grynaisiais pinigais ar kitokia forma po 450 000 Lt nėra gavusios, ši sutarties dalis negali patvirtinti pinigų gavimo fakto, nes pinigų perdavimas yra sutarties sąlygų vykdymas, kuris turėjo būti tinkamai įformintas. Notarė, tvirtinusi sutartį, netvirtino fakto tikrumo, kad atsakovė tikrai sumokėjo ieškovėms, nėra jokio atskiro ieškovių patvirtinimo apie pinigų gavimą. Atsakovė taip pat neturi jokių įrodymų apie šių pinigų perdavimą ieškovėms, taip pat nebuvo jokio įgalioto asmens šiems pinigams perduoti, todėl nėra aišku, kas ir kada paėmė atsakovės pinigus ir juos perdavė ieškovėms. Ieškovės, pasirašydamos sutartį, patvirtino tik susitarimo tekstą, bet ne pinigų gavimo faktą. Ieškovės, patvirtindamos tariamą 900 000 Lt sumos gavimą grynaisiais pinigais, suklydo iš esmės, kadangi buvo įtikintos, kad be ieškovių parašų nebus galima duoti pinigų, o pasirašius sutartyje įrašytą sąlygą nebereikės antrą kartą eiti pas notarą, todėl klaidingai suprato, kad ši suma bus sumokėta iš karto po sutarties pasirašymo. Sutarties tekstas ieškovėms buvo pateiktas tik notaro kontoroje, todėl ieškovės neturėjo laiko įsigilinti į sutarties sąlygas ir pasidavė atsakovės spaudimui ir įtikinėjimams. Pasirašydamos sutartį, ieškovės suklydo iš esmės, nes tokiu būdu tvirtino faktą, kurio nebuvo įvykę. Kadangi sutartis su tokia 2 punkto formuluote buvo sudaryta suklydus, todėl prašė teismo panaikinti šią sutarties 2 punkto dalį CK 1.90 straipsnio pagrindu. Kadangi tiek ieškovėms, tiek atsakovei žinant, kad 900 000 Lt grynaisiais pinigais prieš pasirašant sutartį ieškovėms nebuvo perduoti, šalys iš tikrųjų žinojo, kad toks patvirtinimas yra neteisingas, netikras ir apsimestinis, todėl tokia sutarties sąlyga turi būti vertinama ir kaip tariamas sandoris.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog ieškovės nepateikė įrodymų, patvirtinančių faktą, kad jos nurodytos pinigų sumos negavo. Aplinkybę, jog ieškovėms buvo sumokėta 900 000 Lt, patvirtina apyvartos žiniaraščiai Nr. 443, 24351, iš kurių matyti, kad 2007-10-10 T. R. Ž. buvo išduoti 900 000 Lt atsiskaityti su ieškovėmis. Pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu dėl suklydimo nėra pagrindo, kadangi suklydimą galima konstatuoti tik tuomet, jei buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po sutarties sudarymo. Kai šalis teisingai suvokia sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, tačiau klysta dėl sandorio perspektyvų, suklydimo nėra. Be to, suklydimas turi būti esminis, t. y. toks, kai normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba jį sudaręs kitokiomis sąlygomis.

Tretysis asmuo Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarė Jolanta Rulienė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad šalys notarės biure buvo susitikusios kelias dienas iš eilės, derybos vyko ilgai, todėl ieškovė turėjo pakankamai laiko derinti ir keisti sutarties tekstą ir sąlygas bei konsultuotis su kitais asmenimis. Šalys laisva valia aptarė kainą ir numatė, kad atsakovė visą kainą sumokėjo iki sutarties sudarymo. Notaras neturi pareigos dalyvauti ir prižiūrėti, kaip mokama sutartyje nustatyta kaina. Galiojantys teisės aktai nereikalauja, kad pasirašant sutartį, papildomai turėtų būti patvirtintas pinigų gavimo faktas. Notarė išsamiai išaiškino ieškovėms sutarties 2 punkto reikšmę, pasiteiravo, ar šalys yra atsiskaičiusios.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino. Panaikino 2007-10-10 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovių ir atsakovės UAB „Baltijos investicijos“, kuria ieškovė M. B. atsakovei pardavė 31/880 dalį, o ieškovė S. B. - 358/880 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,0880 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), bei kuria ieškovė S. B. pardavė atsakovei 1611/4615 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,4615 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) 2 punkto dalį, kuria pažymėta, jog UAB „Baltijos investicijos“ sumokėjo 900 000 Lt S. B. ir M. B. prieš pasirašant sutartį grynaisiais pinigais lygiomis dalimis po 450 000 Lt. Priteisė iš atsakovės ieškovei S. B. 2 763 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei - 99,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės su atsakove sudarė nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė M. B. atsakovei pardavė 31/880 dalį, o ieškovė S. B. - 358/880 dalį žemes sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,0880 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), bei kuria ieškovė S. B. pardavė atsakovei 1611/4615 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,4615 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šalių susitarimu turtas parduotas už 2 900 000 Lt. Sutarties 2 punkto dalyje nurodyta, kad šalys patvirtino, jog pirkėjas sumokėjo pardavėjoms prieš šalims pasirašant šią sutartį 900 000 Lt, po 450 000 Lt kiekvienai (grynaisiais pinigais lygiomis dalimis). Teismas taip pat nustatė, kad pagal sutartį į ieškovės S. B. sąskaitą banke buvo pervesti 2 000 000 Lt. Derybas dėl nekilnojamo turto pirkimo, kainos, atsiskaitymo vedė ieškovė S. B. su atsakovo akcininku T. R. Ž.. Šią aplinkybę teismas nustatė remdamasis apyvartos žiniaraščio išrašu, patvirtinančiu, kad iš įmonės sąskaitos Nr. 24351 pinigai 2007 m. spalį pagal dokumentą Nr. 10 buvo išmokėti T. R. Ž. – du kartus po 450 000 Lt. Teismas rėmėsi Kauno miesto apylinkės teismo 2011-07-11 nutartyje, priimtoje byloje Nr. S-347/2011 dėl nutarimo panaikinimo ikiteisminio tyrimo byloje, nustatytomis aplinkybėmis, kad T. R. Ž. nuo 2007-01-01 iki 2008-01-31 pilnai neatsiskaitė su S.ir M. B., nes iš pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, jog jis didelę dalį pinigų, gautų iš UAB „Baltijos investicijos“, panaudojo skolos grąžinimui nenustatytam užsienio piliečiui R. J., taip pat nebuvo pasirašyti ir du kasos išlaidų orderiai, kuriais pagal pirkimo-pardavimo sutartį S. ir M. B. sumokama po 450 000 Lt. Byloje esantis T. R. Ž. sąskaitos išrašas patvirtina, kad iš atsakovės gauti 650 000 Lt 2007-07-17 buvo pervesti R. J. Z. paskolos grąžinimui. Teismas nustatęs šias aplinkybes sprendė, jog labiau tikėtina, kad atsakovės atstovas T. R. Ž., gavęs pinigus - 900 000 Lt iš atsakovės UAB „Baltijos investicijos“, iki sutarties pasirašymo notarinėje kontoroje su ieškovėmis už perkamą žemės sklypą neatsiskaitė. Teismas nurodė, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad 900 000 Lt, kurie perduoti atsakovės atstovui T. R. Ž., buvo išmokėti ieškovėms grynaisiais pinigais sumokant kiekvienai po 450 000 Lt. Byloje pateiktas T. R. Ž. sąskaitos išrašas nepatvirtina, kad jis atsiskaitė su ieškovėmis, jis iš atsakovės gautų pinigų (750 000 Lt) 650 000 Lt panaudojo atsiskaitymui su R. J. Z., o 50 000 Lt pasipildė asmeninę sąskaitą. Teismas taip pat nurodė, jog byloje nėra finansinių dokumentų, patvirtinančių, kad atsakovės perduotos T. R. Ž. lėšos būtų grąžintos atsakovo įmonei. Teismas padarė išvadą, jog byloje nėra įrodytas ginčo sumos išmokėjimo faktas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 9 punktu, pagal kurį išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Be to, atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka bei terminais turi pateikti buhalterijai pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus, surašytus į avanso ataskaitą, o nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovės yra fiziniai asmenys, ekonomiškai silpnesnė, neinformuota, nepatyrusi šalis, veikė neapdairiai, neturėjo derybų patirties, be to, sandorio suma yra labai didelė, o atsakovė, kaip pelno siekiantis juridinis asmuo, verslo santykiuose veikia savo rizika ir turi būti apdairi, tinkamai surašyti finansinius dokumentus, patvirtinančius finansines operacijos atlikimą. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog sutartį su ieškovėmis notarų biure pasirašė atsakovo UAB „Baltijos investicijos“ direktorius A. A., o ne T. R. Ž.. Todėl nesant įrodymų, kad atsakovės atstovai ieškovėms iki sutarties pasirašymo pinigus sumokėjo, teismas laikė, kad atsakovė neįrodė, jog iki sutarties surašymo sumokėjo ieškovėms 900 000 Lt. Teismas laikė nenuginčytu ieškovių nurodytą faktą, kad ieškovės tikėjo T. R. Ž. nurodytu atsiskaitymo būdu, kadangi tai patvirtina ieškovių elgesys, joms kreipusis į atsakovę bei ieškant šio asmens ir tik paaiškėjus, kad pinigai nebus sumokėti, vėliau kreipusis į notarę ir ikiteisminio tyrimo organus. Todėl teismas sprendė, kad ieškovės ginčijamą sutarties sąlygą pasirašė klysdamos dėl esminių faktų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, jog sprendimas naikintinas dėl netinkamo procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių sandorio nuginčijimą dėl suklydimo, taikymo ir jų aiškinimo.

Dėl ieškovėms sumokėjimo po 450 000 Lt fakto

Nesutinka su teismo išvada, jog ieškovės nėra gavusios grynais kiekviena po 450 000 Lt. Nurodo, jog derybos su ieškove S. B. dėl žemės sklypo pardavimą vyko kelis mėnesius, dalies pinigų sumokėjimą grynais pasirinko ieškovės, sandorio šalys ne kartą buvo susitikusios notarų biure ir tarėsi dėl sandorio sąlygų. Mokėjimo būdą rinkosi ieškovės, kadangi būtent jos diktavo sandorio sąlygas, nes sklypas atsakovei buvo labai reikalingas. Sutartyje nurodyta, jog pagal sandorį yra atsiskaityta ir dėl to ieškovės nei pasirašant sutartį, nei du metus po sutarties sudarymo jokių pretenzijų nereiškė. Tai, kad atsakovas šiandien negali pateikti kasos išlaidų orderių, negali būti pagrindas abejoti šia aplinkybe, kadangi iš esmės ieškovės naudojasi padėtimi, kad asmuo, su kuriuo ieškovės tarėsi dėl sandorio ir kuris joms išmokėjo pinigus grynaisiais, yra miręs. Teismas visiškai nevertino notarės duotų paaiškinimų, kuri nurodė, jog ji stebėjo šalių derybas notarų biure ir jai nekilo abejonių dėl sutarties sąlygų, dėl šalių tarpusavio atsiskaitymo. Notarė sutartimi patvirtino šalių išreikštą valią, ieškovės patvirtino, kad pinigus už parduotą turtą gavo, kadangi ieškovės pas notarą atvyko įsitikinusios, kad visą pardavimo kainą gavo (2 000 000 Lt bankiniu pavedimu ir 900 000 Lt grynais). Apeliantė nurodo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovės T. R. Ž. pasitikėjo ir kad buvo susitarusios dėl 900 000 Lt gavimo po sandorio sudarymo, priešingai – ieškovės nesutiko sudaryti sandorio, kol pinigai nebus joms sumokėti. Ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog ieškovė S. B. po sandorio sudarymo ieškojo T. R. Ž., kad bendrovėje niekas nesiėmė spręsti šio klausimo, nėra pagrįstos, net nenurodyta, į ką konkrečiai ieškovės kreipėsi. Teismas nesiaiškino, kas tuo metu atsakovo įmonėje dirbo ir ieškovių nurodytų aplinkybių netikrino. Apeliantė nurodo, jog teismas, remdamasis T. R. Ž. sąskaitos išrašu, nepagrįstai padarė išvadą, jog jis, gavęs pinigus iš atsakovės, didesnę jų dalį, kaip paskolos grąžinimą, pervedė R.J. Z., kadangi 900 000 Lt, kurie sumokėti ieškovėms, T. R. Ž. buvo išmokėti grynais, o 750 000 Lt, iš kurių 650 000 Lt buvo sumokėti R. J. Z., T. R. Ž. buvo sumokėti bankiniu pavedimu. Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis įtraukta į įmonės avanso ataskaitą, todėl ji ir patvirtina pinigų sumokėjimo faktą ir yra pinigų perdavimą patvirtinantis dokumentas. Teismas visiškai nevertino, kad ieškovės ginčą pradėjo tik po to, kai gavo iš atsakovės ieškinį dėl žalos atlyginimo.

2. Dėl suklydimo

Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialines teisės normas dėl sandorio, sudaryto dėl suklydimo, nuginčijimo. Suklydimo faktą galima konstatuoti, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Be to, suklydimas turi būti esminis, t. y. toks, kai normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Todėl pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu dalyje dėl 2 punkte nurodytos kainos 900 000 Lt sumokėjimo grynais dėl suklydimo nebuvo jokio pagrindo.

Atsiliepimas

Ieškovės atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog skundas nepagrįstas, todėl atmestinas. Nesutinka, kad ieškovės pačios pasirinko atsiskaitymo grynaisiais pinigais būdą. Apeliantė teigia, kad pagal sutartį su ieškovėmis atsiskaitė įmonės akcininkas T. R. Ž., tačiau iš pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, kad jis didelę dalį pinigų, gautų iš UAB ,,Baltijos investicijos“, panaudojo skolos grąžinimui R. J. Z.. Taip pat nebuvo pasirašyti ir du kasos išlaidų orderiai, kuriais pagal pirkimo-pardavimo sutartį ieškovėms sumokama po 450 000 Lt. Teismas šias aplinkybes tinkamai ištyrė ir įvertino. Ieškovės nurodo, kad T. R. Ž. jas įtikino, jog sutartį pasirašyti būtina, nes kitaip įmonė negalės sumokėti likusios sandorio kainos ir, jeigu nebūtų patikėjusios įkalbinėjimais, kad pinigus tikrai gaus, tokio sandorio nebūtų sudariusios. Atsakovė, žadėdama atsiskaityti, ieškoves apgavo, nes tokių pinigų neturėjo, dėl šios apgaulės ir sukčiavimo ieškovės kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Kadangi buvo suklysta dėl sutarties dalies, kuria patvirtintas grynųjų pinigų gavimo faktas, nors jie realiai nebuvo gauti, todėl yra pagrindas sutarties 2 punkto dalį pripažinti negaliojančia CK 1.86 straipsnio ir 1.90 straipsnio pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), tačiau konstatuoja netinkamą materialinės teisės normų, reglamentuojančių sandorio pripažinimą negaliojančiu, taikymą.

Byloje nustatyta, kad šalys 2007 m. spalio 10 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovė M. B. pardavė atsakovei 31/880 dalį, o ieškovė S. B. - 358/880 dalį žemes sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,0880 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kuria ieškovė S. B. pardavė atsakovei 1611/4615 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,4615 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 9-12). Sutarties 2 punkte nurodyta, kad šalių susitarimu turtas parduotas už du milijonus devynis šimtus tūkstančių litų ( 2 9000 000 Lt), kuriuos pirkėjas sumokėjo pardavėjams prieš šalims pasirašant šią sutartį sekančiai: 2 000 000 (du milijonus litų) į S. B. sąskaitą bei 900 000 Lt (devynis šimtus tūkstančių litų) grynaisiais pinigais lygiomis dalimis, t. y. po 450 000 Lt S. B. ir M. B.. Ieškovės pareiškė ieškinį būtent dėl šios sutarties sąlygos, numatančios atsiskaitymą grynaisiais, pripažinimo negaliojančia, kaip sudarytą suklydimo įtakoje.

Dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia, kaip sudarytos dėl suklydimo

Ieškovės, grįsdamos ieškinį, nurodė, kad į sutartį įtraukdamos ir pasirašydamos nurodytą sutarties sąlygą, jos suklydo, kadangi buvo įtikintos, kad be ieškovių parašų nebus galima duoti pinigų, o pasirašius sutartyje įrašytą sąlygą nebereikės antrą kartą eiti pas notarą, todėl klaidingai suprato, kad ši suma bus sumokėta iš karto po sutarties pasirašymo. Pasirašydamos sutartį, ieškovės suklydo iš esmės, nes tokiu būdu tvirtino faktą, kurio nebuvo įvykę.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį ir pripažindamas nurodytą sutarties sąlygą negaliojančia, nepagrįstai sprendimą grindė vien aplinkybėmis dėl paties pinigų sumokėjimo ar jų nesumokėjimo fakto, tačiau nepakankamai vertino ir analizavo šalių valios dėl ginčijamos sutarties sąlygos įtraukimo į sutartį susiformavimo aplinkybių. Pinigų grynaisiais pinigais sumokėjimo (ar nesumokėjimo) faktas yra sutarties vykdymo dalykas, o reiškiant ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančia dėl tam tikros šalies valios sudaryti sutartį joje numatytomis sąlygomis yra svarbios aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, ar šalies valia, sudarant ginčo sandorį, buvo kokiu nors būdu iškreipta, t. y. netinkamai suformuota. Ieškovės nereiškė turtinio reikalavimo dėl nepilnai sumokėtos pagal sandorį nekilnojamojo turto kainos, bet ginčijo sutarties sąlygą dėl atsiskaitymo pagal sandorį, teigdamos, kad ji yra ydinga, kadangi ji neatitiko jų valios. Būtent sandorio dalies nuginčijimas dėl valios trūkumų yra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir ginčo esmė.

Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis), todėl civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje J. Z. v. S. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-745/201:, 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Turneka“ v. J. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje T. T. v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-189/2008; kt.).

Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu reglamentuoja CK 1.90 straipsnis. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų, ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas, sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje E. M. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009; kt.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, todėl kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.

Ieškovės, pasirašydamos ginčijamą sutarties sąlygą, pilnai suvokė šios sąlygos turinį ir esmę, t. y. jos suvokė, kad patvirtina faktą, jog 900 000 Lt grynaisiais pinigais gavo prieš šalims pasirašant sutartį. Jos ir neteigia, kad šios sąlygos nesuprato, ar jos nepastebėjo pasirašydamos sutartį. Tai reiškia, kad ieškovės tinkamai suprato šios sąlygos esmę, todėl, jei tų pinigų negavo, veikdamos rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, turėjo galimybę siekti, kad ši sąlyga būtų pakeista, patvirtinant ne jau įvykusį visišką atsiskaitymą pagal sandorį, bet numatant kitą jų teises ir interesus apsaugantį atsiskaitymo būdą, pvz. įrašant sąlygą, kad 900 000 Lt bus sumokėti atitinkamu būdu ir per tam tikrą terminą ar nustatytu laiku. Ieškovių nurodomos aplinkybės, kad pasitikėjo T. R. Ž. ir jo buvo įtikintos, kad tik pasirašius sutartį su šioje byloje ginčijama sąlyga bus galima atsiskaityti, o ieškovėms nereikės dar kartą ateiti į notarinę kontorą patvirtinti pinigų gavimo faktą, šiuo atveju taip pat nepatvirtina suklydimo, o patvirtina tik jų neapdairumą ir nerūpestingumą kadangi ieškovės tinkamai suvokė, jog ginčijama sandorio sąlyga yra patvirtinamas grynųjų pinigų gavimo faktas. Be to, šios aplinkybės nėra įrodytos (CPK 178 straipsnio tvarka) ir iš esmės prieštarauja kitai byloje nustatytai aplinkybei, patvirtinančiai, kad likusi sandorio suma - 2 000 000 Lt buvo sumokėti į ieškovės S. B. atsiskaitomąją sąskaitą prieš pasirašant sutartį, ko ieškovės neginčija. Todėl neaišku, kodėl likusios 900 000 Lt sumos sumokėjimui buvo būtina pasirašyti sutartį (kai prieš tai mokėjimai nepasirašius sutarties buvo jau atlikti), ir net pačioms ieškovėms sąmoningai sutartyje nurodant tikrovės neatitinkančią sąlygą. Ieškovės nurodytomis aplinkybėmis aiškindamos suklydimą, iš esmės patvirtina tik motyvą, dėl ko ši sutarties sąlyga buvo įrašyta. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl šio sandorio perspektyvų, tuomet taisyklės, reglamentuojančios dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu, netaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. T. P., bylos Nr. 3K-3-150/2007). Ieškovės suvokdamos ginčijamos sąlygos esmę, kuriuo patvirtinamas pinigų gavimo faktas, negali teigti, kad, pasirašydamos jų pačių aiškiai suvoktą sutarties sąlygą, jos suklydo. Šiuo atveju jų suklydimas negalėtų būti pateisintas, kadangi tai prieštarautų protingo, apdairaus, rūpestingo ir atsakingo asmens elgesio reikalavimams. Ieškovės privalėjo pačios rūpintis savo teisėmis ir pareigomis ir prieš atlikdamos bet kokį veiksmą apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad sandoris buvo tvirtinamas notarine tvarka, todėl jos galėjo betarpiškai išsiaiškinti ginčijamos sutarties sąlygos įrašymo pasekmes. Tuo tarpu notarė patvirtino, kad ieškovėms išaiškino nurodytą sutarties sąlygą ir pasiteiravo, ar šalys pagal sutartį yra atsiskaičiusios. Be to, ieškovės neneigia, kad derybos dėl sandorio sudarymo vyko ilgai, ką patvirtino ir sandorį tvirtinusi notarė (t. 1, b. l. 31-38), todėl ieškovės turėjo visas galimybes veikti apdairiai ir atsakingai. Įvertinant ginčo sumos dydį (900 000 Lt), ieškovių elgesys po sandorio sudarymo taip pat nepatvirtina buvus suklydimą, kadangi dėl tokios didelės nesumokėtos pinigų sumos protingas ir apdairus asmuo būtų iš karto kreipęsis į teismą, o ieškovės ieškinį pareiškė tik po dviejų metų ir faktiškai tik po to, kai joms buvo pareikštas atsakovės ieškinys dėl nuostolių, atsiradusių iš tos pačios pirkimo-pardavimo sutarties, atlyginimo (t. 1, b. l. 21-25). Bandymas ginti savo teises įvairiais kitais būdais (kreiptis į notarę, kitas teisėsaugos institucijas t. 1, b. l. 13-14) nelaikytinas protingu ir pažeistų teisių mastą atitinkančiu gynimo būdu. Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo konstatuoti buvus suklydimą ir ginčijamą sutarties sąlygą pripažinti negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė šią materialinės teisės normą.

Dėl galimų apgaulingų atsakovės veiksmų

Ieškovių nurodytos aplinkybės, kad jos pasitikėjo T. R. Ž. ir jo buvo įtikintos, kad tik pasirašius sutartį su šioje byloje ginčijama sąlyga bus galima atsiskaityti, o ieškovėms nereikės dar kartą ateiti į notarinę kontorą patvirtinti pinigų gavimo faktą, galėtų būti vertinamos ir kitu negaliojimo pagrindu, t. y., ar ginčijama sutarties sąlyga nebuvo pasirašyta dėl apgaulės. Apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio šalį ir taip ją palenkti sudaryti sandorį. Pagal CK 1.91 straipsnį sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu asmuo neteisingai suvokia savo sudaromo sandorio aplinkybes ir padarinius dėl kitų asmenų veiksmų, todėl galėtų būti vertinamas atsakovės elgesys sąžiningumo aspektu. Tačiau ieškovių nurodomos aplinkybės nėra įrodytos nustatyta tvarka (CPK 178 straipsnis), kadangi T. R. Ž. yra miręs, o notarė tokių aplinkybių nepatvirtino. Todėl ieškovės neįrodė ir apgaulės, kaip ginčijamos sandorio sąlygos negaliojimo pagrindo. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje neįrodyta, jog atsakovė yra sumokėjusi ieškovėms 900 000 Lt, kaip galinti patvirtinti atsakovės apgaulę, nėra pilnai pagrįsta. Teismas šią išvadą padarė nustatęs, kad iš 750 000 Lt, 2007-07-17 pervestų T. R. Ž., 650 000 Lt buvo panaudota atsiskaitymui su R. J. Z., o 50 000 Lt buvo papildyta T. R. Ž. asmeninė sąskaita (t. 1, b. l. 98-102). Tačiau iš byloje pateiktų apyvartos žiniaraščių Nr. 443 ir Nr. 24351 matyti, kad 2007-10-10 pas atsakovę buvo apskaitytas kitos, nei teismas rėmėsi (750 000 Lt), 900 000 Lt sumos išlaidavimas ir sumokėjimas S. B. du kartus po 450 000 Lt. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kur kas ankstesniu laiku (2007-07-17) T. R. Ž. pervestų į atsiskaitomąją sąskaitą pinigų sumokėjimu, tačiau nepasisakė dėl kitos atsakovės 2010-10-10 (būtent sandorio sudarymo dieną) buhalterinėje apskaitoje apskaityto 900 000 Lt išmokėjimo. Atsakovė būtent ginčo sutarties pagrindu, kurioje ieškovės patvirtino pinigų gavimo faktą, atspindėjo nurodytą pinigų išmokėjimą. Todėl šis teismo nepagrįstai nustatytas faktas nepatvirtina atsakovo apgaulės, dėl kurios ieškovės neva pasirašė ginčijamą sutarties sąlygą.

Dėl tariamo sandorio

Ieškovės ginčija nurodytą pirkimo-pardavimo sutarties sąlygą dar vienu pagrindu, t. y. teigdamos, jog ši sąlygą yra tariama, kadangi joje nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, nes faktiškai 900 000 Lt nebuvo gauti. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Tačiau šiuo atveju šalys sudarytu sandoriu siekė teisinių pasekmių: atsakovė įgyti nekilnojamąjį turtą, o ieškovės gauti už jį sutartimi nustatytą kainą, tame tarpe ir ginčijamą 900 000 Lt sumos dalį. Todėl nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo ginčijamą sutarties sąlygą pripažinti tariama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias sandorio (ar jo dalies) pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo, apgaulės ar dėl jo tariamo pobūdžio, sprendimas naikintinas dėl materialinės teisės normų pažeidimo (CPK 330 straipsnis). Panaikinus sprendimą priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovių ieškinys atmestinas, joms neįrodžius sandorio dalies negaliojimo aplinkybių (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą ir atmetus ieškovių ieškinį, atsakovei, remiantis CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalimi, priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos - žyminis mokestis už apeliacinį skundą 139 Lt (t. 2, b. l. 91) bei atstovavimo išlaidos - 1 000 Lt (t. 1, b. l. 66-68, 170).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Apeliacinį skundą patenkinti. Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovių S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos investicijos“ (įm. kodas 300143713) po 69,50 Lt iš kiekvienos žyminio mokesčio ir po 500 Lt iš kiekvienos atstovavimo išlaidų, o valstybei - po 49,70 Lt iš kiekvienos išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Teisėjai: Aušra BaubienėNijolia IndreikienėVirginija Lozoraitytė