- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-17
- Bylos Nr.
- 1A-371-354-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė (pirm.), Virginija Žindulienė, Irena Ivanovienė
- Civilinis ieškovas
- V. P., J. P.
- Nuteistasis
- A. P.
- Advokatai
- Algirdas Milašauskas
Pranešėja Nijolė Matuzevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-371-354/2008
2.4.6.3.4.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gruodžio 17 d.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,
nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. P. ir J. P. atstovui advokatui Algirdui Milašauskui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. P. bei J. P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant A. P. per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar būti registruotam darbo biržoje ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d., 68 str., 75 str. 2 d. A. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti motorines kelių transporto priemones 1 metams ir 6 mėnesiams.
Iš P. G. transporto paslaugų įmonės priteista J. P. 44136,80 Lt, V. P. 119136,80 Lt, V. P. (g. (duomenys neskelbtini)) 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Iš UAB draudimo kompanijos „PZU Lietuva" priteista Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 16876 Lt gydymo išlaidų atlyginimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui 1894,20 Lt socialinio draudimo išmokų atlyginimą.
Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato 90 Lt civilinis ieškinys dėl išlaidų A. P. neblaivumo (girtumo) nustatymui paliktas nenagrinėtu.
Iš A. P. priteista 750 Lt V. P (g. (duomenys neskelbtini)) ir 750 Lt J. P. už advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. nuteistas už tai, kad 2007 m. sausio 19 d. apie 14.30 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę – P. G. transporto paslaugų įmonei priklausantį automobilį „Scania PI 13 PIK", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 50, 53, 162, 171, 172, 181, 184.5 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nepalaukė, kol priekyje važiuojanti vairuotoja J. P. atlaisvins važiuojamąją juostą, lenkė automobilį „Nissan Primera" vietoje, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta ir lenkti draudžiama, kelyje, pažymėtame dviguba ištisine ženklinimo linija, įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, kuriame draudžiama važiuoti priešpriešine eismo juosta, dėl ko transporto priemonės susidūrė ir įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota automobilio „Nissan Primera", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoja J. P., kuriai dėl blužnies plyšimo su nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, galvos smegenų kairės kaktinės skilties sumušimo bei abiejų gaktikaulių viršutinių ir apatinių šakų lūžio su kryžkaulio lūžiu dešinėje, kurie suardė dubens žiedo vientisumą, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat sužalotas automobilio „Nissan Primera" keleivis V. P., kuriam dėl kaukolės pamato priekinės ir vidurinės duobių lūžių, galvos smegenų kairio pusrutulio sumušimo bei blužnies plyšimo su nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį ir panaikinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti motorines kelių transporto priemones 1 metus ir 6 mėnesius.
Skunde apeliantas nurodo, kad jis pirmą kartą per 37 metų vairuotojo darbo stažą sukėlė eismo įvykį ir dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių padarė neatsargų nusikaltimą, kad ankščiau nėra teistas, niekada nebuvo baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio pažeidimą, labai gailisi ir išgyvena dėl to, kas įvyko. Apelianto teigimu, pagal specialybę jis yra vairuotojas, dirbęs juo didžiąją gyvenimo dalį, dabartinis jo darbas taip pat yra susijęs su transporto priemonės vairavimu (pagal verslo liudijimą užsiima išvežiojamąja prekyba), todėl atėmus teisę vairuoti transporto priemonę negalės toliau dirbti, praras darbą ir pragyvenimo šaltinį, nebegalės išlaikyti šeimos ir vaikų, kurie gyvena kartu.
Nukentėjusysis, mažamečio nukentėjusiojo atstovas ir civilinis ieškovas V. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį: A. P. paskirti laisvės atėmimą 4 metams ir bausmės vykdymą atidėti 3 metams; uždrausti A. P. naudotis teise vairuoti motorines kelių transporto priemones 3 metams; iš P. G. transporto paslaugų įmonės priteisti V. P. (g. (duomenys neskelbtini)) 450000 Lt, o V. P. (g. (duomenys neskelbtini)) 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas civiliniame ieškinyje nurodytų sumų iš kaltininko darbdavio, netinkamai išspendė civilinio ieškinio klausimą, savo sprendimo nemotyvavo, o klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo V. P. išsprendė subjektyviai, nes nemotyvuotai priteisė civilinio atsakovo atstovo teisme nurodytą neturtinės žalos dydį (7000 Lt). Skunde apeliantas nurodo, kad autoįvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata jo sutuoktinei J. P. ir sūnui V. P., kuris iki šio momento yra komos būsenoje, nesąmoningas, jam išsivysčiusi grubi smegenų atrofija, kuri gali sukelti mirtį. Apelianto teigimu, dėl šeimos narių sužalojimų jis patyrė turtinės ir didžiulės neturtinės žalos dėl vaiko pavojingos gyvybei būsenos patirdamas baimę ir nuolatinį stresą, yra pripažintas savo vaiko įstatyminiu atstovu šioje byloje ir visą laiką, kuomet vaikas buvo gydomas, operuojamas ligoninėse bei pastaruoju metu, kai sužalotam vaikui nustatyta speciali nuolatinė slauga – jis pats prižiūri ir rūpinasi juo, nes sutuoktinei J. P. nustatytas 25 % darbingumo lygis. Be to skunde apeliantas nurodo, kad teismo procese padarytos neturtinės žalos jam ir jo vaikui pasireiškimas nekėlė abejonių, buvo pilnai įrodytas, todėl teismas pagal esamus įrodymus ir protingumo, teisingumo kriterijus turėjo nustatyti didesnes sumas neturtinei žalai atlyginti jam ir jo vaikui, atsižvelgti į tai, kad nei kaltininkas, nei už jo veiksmais padarytą žalą atsakinga įmonė nesiėmė jokių veiksmų, galėjusių sumažinti patirtus išgyvenimus ir skausmą, o be to jis asmeniškai sužinojo, jog įmonės savininkas nepateikė teismui visos objektyvios informacijos apie įmonės finansinę būklę, apie savo sveikatą.
Skunde nurodoma, kad byloje nėra įrodymų, kaip teigiama nuosprendyje, kad pati J. P. buvo neatsargi ir nenutraukė manevro į kairę, matydama, kad neleistinai ją lenkia A. P. vairuojamas sunkvežimis, nes J. P. jokio sunkvežimio manevro nematė, kadangi jai pradėjus suktis į kairę, sunkvežimis dar nebuvo pradėjęs manevro, o be to specialisto išvadoje aiškiai nurodyta, kad pagrindinė techninė sąlyga autoįvykiui kilti buvo priešingi eismo taisyklių reikalavimams vairuotojo A. P. veiksmai.
Šalies argumentai
Skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog vaikas sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, nes pastaroji aplinkybė nenustatyta neginčijamais įrodymais, kadangi vaikas priekinėje automobilio sėdynėje galėjo atsirasti po susidūrimo su sunkvežimiu, o be to pati J. P. nurodė, kad vaikas sėdėjo automobilio gale.
Apelianto nuomone, teismas teisingai vertino įrodymus dėl teisiamojo A. P. kaltės, tačiau skyrė jam aiškiai per švelnią bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą nustatė per trumpą, nes jis sistemingai iki eismo įvykio ir po to pažeidinėjo kelių eismo taisykles, už ką buvo baudžiamas administracine tvarka, todėl jo padarytas nusikaltimas yra logiška viso elgesio pasekmė. Be to skunde apeliantas nurodo, kad A. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu neigė savo kaltę, vengė baudžiamosios atsakomybės, mėgino apkaltinti dėl kilusio eismo įvykio jo sutuoktinę, savo nusikalstamais veiksmais sukėlė itin sunkias pasekmes jo sutuoktinei, mažamečiui vaikui ir jam, per visą laiką nepasidomėjo nukentėjusių asmenų padėtimi, nepasiūlė pagalbos, neatsiprašė.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį: A. P. paskirti laisvės atėmimą 4 metams ir bausmės vykdymą atidėti 3 metams; uždrausti A. P. naudotis teise vairuoti motorines kelių transporto priemones 3 metams; iš P. G. transporto paslaugų įmonės priteisti jai 500000 Lt.
Apeliantė savo skunde nurodo, kad dėl eismo įvykio jai ir jos sūnui V. P. buvo padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai, ji iki dabar patiria skausmus, nepatogumus, pastovią baimę ir nuolatinį stresą dėl savo ir sūnaus, kuris yra komos būsenoje, nesąmoningas, pavojingos gyvybei būsenos, pati iki šiol yra nedarbinga, negali dirbti savo mėgiamo darbo (nustatytas darbingumo lygis 25 %), suluošinta, dėl ko gyvenimo kokybė ženkliai suprastėjo, dėl padarytų sužalojimų buvo atliekamos sudėtingos medicininio pobūdžio operacijos, kurias dar atlikti planuojama ateityje, o be to kiekvieną dieną, padedama sutuoktinio, turi rūpintis ir savimi ir sūnumi, kuriam nustatyta speciali globa. Apeliantės teigimu, neturtinės žalos pasireiškimas buvo pilnai įrodytas baudžiamajame procese, todėl teismas, vadovaudamasis įrodymais, teisingumo protingumo kriterijais turėjo priteisti iš įmonės, atsakingos už kaltininko veiksmus, didesnes sumas neturtinei žalai atlyginti ir netenkindamas pareikalauto ieškinio, išsprendė jį neobjektyviai. Skunde taip pat nurodoma, kad nei kaltininkas, nei už jo veiksmus atsakinga įmonė nepadarė nieko, kas galėtų sumažinti patirtą skausmą ir išgyvenimus, o be to įmonės savininkas nepateikė teismui visos objektyvios informacijos apie įmonės finansinę padėtį, savo sveikatos būklę.
Apeliantės nuomone, byloje nėra įrodymų, kaip nurodyta nuosprendyje, kad ji pati buvo neatsargi ir nenutraukė manevro į kairę, matydama, jog neleistinai ją lenkia A. P. vairuojamas sunkvežimis, nes ji jokio sunkvežimio manevro nematė, kadangi jai pradėjus suktis į kairę, sunkvežimis dar nebuvo pradėjęs manevro, o be to specialisto išvadoje aiškiai nurodyta, kad pagrindinė techninė sąlyga autoįvykiui kilti buvo priešingi eismo taisyklių reikalavimams vairuotojo A. P. veiksmai, jis net nebandė stabdyti.
Skunde apeliantė taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog jos vežamas vaikas prieš avariją sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, nes iš tikrųjų vaiką ji vežė ant galinės sėdynės, vaikas ant priekinės automobilio sėdynės galėjo atsirasti autoįvykio metu, o teismas rėmėsi tik tuo, kad po autoavarijos vaikas buvo rastas priekinėje keleivio sėdynėje.
Apeliaciniame skunde be to nurodoma, kad teismas teisingai vertino įrodymus dėl teisiamojo A. P. kaltės, tačiau skyrė jam aiškiai per švelnią bausmę ir aiškiai trumpam laikui taikė baudžiamojo poveikio priemonę, nes jis sistemingai iki eismo įvykio ir po to pažeidinėjo kelių eismo taisykles, už ką buvo baudžiamas administracine tvarka, todėl jo padarytas nusikaltimas yra logiška viso elgesio pasekmė. Be to, apeliantės teigimu, A. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu neigė savo kaltę, vengė baudžiamosios atsakomybės, mėgino apkaltinti dėl kilusio eismo įvykio ją pačią, savo nusikalstamais veiksmais sukėlė itin sunkias pasekmes jai, jos mažamečiui vaikui bei sutuoktiniui, per visą laiką nei kaltininkas, nei civilinis atsakovas nepasidomėjo nukentėjusių asmenų padėtimi, nepasiūlė pagalbos, net neatsiprašė.
Civilinio atsakovo, P. G. transporto paslaugų įmonės atstovė G. M. atsikirtimu į apeliacinį skundą prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį ir priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą gražinti ikiteisminiam tyrimui papildyti, nes ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neobjektyviai, neišsamiai ir pažeidžiant procesines teises normas. Atsikirtime nurodoma, kad visiškai nėra aišku, kodėl ikiteisminį tyrimą atlikinėjo 3 tyrėjai, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp nukentėjusiųjų, liudytojų ir įtariamojo parodymų, kodėl tyrėjai, formuluodami užduotis objektų tyrimams, vadovavosi tik nukentėjusiosios parodymais, o prokuroras neskyrė ekspertizės, kaip numatyta BPK 209 str. Atsikirtime taip pat nurodoma, kad kyla abejonės ar ikiteisminį tyrimą atlikę tyrėjai tinkamai įvertino pačios nukentėjusiosios parodymus, ar pačios nukentėjusiosios KET pažeidimai negalėjo įtakoti autoįvykio pasekmes, neišsiaiškino, kokiu diapazonu filmuoja degalinės ,,Ventus nafta“ vaizdo kameros ir ką galima būtų nustatyt iš filmuotos medžiagos, nebuvo nustatyta, kam priklausė plytų krūva, į kurią atsitrenkė automobiliai, ar teisėtai plytos ten buvo sudėtos ir kaip atsitrenkimas į jas įtakojo eismo įvykio pasekmes.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis ir mažamečio nukentėjusiojo atstovas, civilinis ieškovas V. P. bei jo ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės J. P. atstovas prašė nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų apeliacinius skundus tenkinti, o nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo A. P. gynėja prašė A. P. apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų apeliacinius skundus atmesti. Prokuroras prašė nuteistojo A. P. bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmetamas, o nukentėjusiojo ir mažamečio nukentėjusiojo atstovo, civilinio ieškovo V. P. bei nukentėjusiosios, civilinės ieškovės J. P. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant veiką pagal minėtą baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Kadangi priežastinis ryšys yra Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis, išvadą apie jo buvimą ar nebuvimą daro teismas, o ne ekspertai, kurie sprendžia tik techninius priežastinio ryšio buvimo klausimus.
Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 50, 53, 162, 171, 172, 181, 184.5 punktų reikalavimus, kas buvo pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiųjų V. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir J. P. sveikata, pagrįstai A. P. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. To neginčija ir apeliantai.
Kita vertus, pažymėtina, kad visiems eismo dalyviams (vairuotojui, pėsčiajam, keleiviui) keliami vienodi reikalavimai laikytis atitinkamų Kelių eismo taisyklių (KET 53 p.), todėl sprendžiant kaltininko atsakomybės klausimą, būtina nustatyti, ar nukentėjusiųjų veiksmai (padaryti KET pažeidimai) taip pat nebuvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatavo ir nukentėjusiosios neatsargų elgesį, įtakojusį atsiradusias pasekmes. Apylinkės teismas nurodė, kad nukentėjusioji J. P., sukdama į kairę ir pamačiusi ją neleistinai lenkiantį sunkvežimį, turėjo nutraukti pradėtą posūkio manevrą, o be to negalėjo vežti ant priekinės keleivio sėdynės savo 12 metų neturinčio sūnaus V. P. (gim. (duomenys neskelbtini)).
KET 53 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, o KET 145 punkte numatyta, kad vairuotojas prieš manevruodamas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Be to pažymėtina, kad KET 64 punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, o KET 242 punktas numato, kad ant priekinės lengvojo automobilio sėdynės jaunesnius nei 12 metų ir žemesnius nei 150 cm vaikus leidžiama vežti tik specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose sėdynėse. Nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė, kokius KET reikalavimus savo veiksmais pažeidė J. P., tačiau akivaizdu, kad skundžiamame nuosprendyje aprašyti J. P., apylinkės teismo nuomone, neatsargūs veiksmai atitinka KET 53, 64, 145, 242 punktų turinį.
Teisiamojo posėdžio metu (t. 3, b. l. 93-94) ir apeliaciniame skunde J. P. neigė mačiusi atvažiuojantį iš galo ir neleistinai jos vairuojamą automobilį lenkiantį sunkvežimį. Specialisto išvadoje (t. 2, b. l. 116) nurodyta, kad iš tyrimui pateiktų duomenų negalima nustatyti, ar J. P. vairuojamam automobiliui pradėjus važiuoti kairio posūkio kreive, A. P. vairuojamas sunkvežimis jau buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Tuo tarpu liudytojai R. P. ir V. M., betarpiškai matę eismo įvykio kilimo seką iš skirtingų pozicijų – R. P. automobiliu važiavo Serbentų gatve link ,,Pabalių“ turgaus, o V. M. automobiliu važiavo Serbentų gatve link Vilniaus gatvės, teisiamojo posėdžio metu vienodai tvirtino, kad J. P. vairuojamas lengvasis automobilis ,,Nissan“ jau buvo pradėjęs sukimo manevrą, kai nuteistojo vairuojamas automobilis kirto dvigubą ištisinę eismo juostą (t. 3, b. l. 134). Nuteistasis teisiamajame posėdyje pateikė savitą įvykio aplinkybių vertinimą ir nurodė, kad J. P. vairuojamas automobilis staiga iš pirmosios eismo juostos išvažiavo į tos pačios krypties antrąją eismo juostą, todėl jis, bandydamas išvengti susidūrimo, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir atsitrenkė į nukentėjusiosios automobilio kairiąją pusę, per vidurį. Iš tokių nuteistojo parodymų sektų, kad J. P. sukimosi į kairę manevrą pradėjo iš pirmosios eismo juostos ir tęsė toliau. Tačiau tokią A. P. versiją akivaizdžiai paneigia ne tik liudytojų R. P. ir V. M. parodymai, kad J. P. sukimosi į kairę manevrą atliko iš antrosios juostos, rodydama kairės pusės posūkio signalą, tačiau ir specialisto išvada (t. 2, b. l. 115-116), kurioje nurodyta, kad paties A. P. nurodyta automobilių susidūrimo vieta ir kitos aplinkybės neduoda pagrindo teigti, kad J. P. automobilis galėjo sukti į kairę ne iš antros eismo juostos.
Taigi, nuteistojo A. P. parodymus apie eismo įvykio kilimą paneigia aptarti liudytojų parodymai, specialisto išvada ir kolegija neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios J. P. parodymais, kad ji nematė jos vairuojamą automobilį lenkiančio automobilio, todėl pradėjo sukimosi manevrą į kairę, nes, priešingai nei nuteistojo, jos parodymus patvirtina nuoseklūs ir vienodi liudytojų R. P., V. M. parodymai, kurie neprieštarauja dar ir specialisto išvadai.
Remdamasi tuo kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad J. P. elgėsi neatsargiai vairuojamu automobiliu atlikdama manevrą į kairę. Todėl ši aplinkybė šalinama iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies, nes nenustatyta, kad J. P. pažeidė KET 53, 145 punktų reikalavimus. Dėl to nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 str. 3 p.).
Savo skundais nukentėjusioji J. P. ir nukentėjusysis V. P. ginčija ir kitą aplinkybę, kad J. P. savo sūnų, kuris nukentėjo eismo įvykio metu, lengvuoju automobiliu vežė ant priekinės keleivio sėdynės, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas. Teisiamojo posėdžio metu liudytojai A. Ž. (t. 3, b. l. 133), V. M. (t. 3, b. l. 134-135), S. G. (t. 3, b. l. 135-136) tvirtino, kad po autoįvykio ant priekinių lengvojo automobilių sėdynių matė sužalotą moterį ir priekinėje sėdynėje sėdintį vaiką. Be to liudytojai V. M. ir S. G. aiškiai parodė, kad kažkas iš vairuotojų nupjovė saugos diržus (naudojo daugiskaitą). Todėl daroma išvada, kad tiek J. P., tiek V. P. buvo prisisegę saugos diržais. Tokiu būdu nepagrįsta nukentėjusiųjų J. P. ir V. P. apeliaciniuose skunduose išdėstyta versija, kad V. P. autoįvykio metu nuo galinės automobilio sėdynės buvo nublokštas ant priekinės automobilio sėdynės, nes logiškai nepaaiškinama būtų tai, jog nublokštas vaikas dar būtų užsisegęs saugos diržą. Dėl minėtų aplinkybių kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad J. P. įvykio metu veždama 12 metų amžiaus neturintį savo vaiką ant priekinės lengvojo automobilio sėdynės, elgėsi neatsargiai, nesiėmė visų būtinų priemonių užtikrinti keleivio saugumui ir tuo pažeidė KET 64, 242 punktų reikalavimus.
Aptarti bylos duomenys rodo, kad KET reikalavimus pažeidė tiek nukentėjusioji J. P., tiek nuteistasis. Tokiu atveju, sprendžiant atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. klausimą, reikia nustatyti, kurio eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji Baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga – sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad A. P. KET pažeidimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Kartu pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nenumato baudžiamosios atsakomybės asmeniui už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį sveikatos sutrikdymą pačiam pažeidėjui. Lietuvos Respublikos BK 281 str. numato baudžiamąją atsakomybę tik už KET pažeidimą, sukėlusį eismo įvykį, dėl kurio sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Tokiu būdu J. P. padarytoje veikoje nėra nusikalstamos veikos sudėties, tačiau apylinkės teismas, spręsdamas civilinio ieškinio priteisimo klausimą, pagrįstai atsižvelgė ir į nukentėjusiosios J. P. neatsargų elgesį dėl savo vaiko vežimo ant priekinės automobilio keleivio sėdynės.
Nukentėjusiaisiais byloje pripažinti J. P. bei V. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) savo apeliaciniais skundais nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistomis neturtinės žalos atlyginimo sumomis, tačiau pažymi, kad teisiamajame posėdyje buvo pilnai įrodytos ir pripažintos neturtinės žalos turinio aplinkybės.
Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos BPK 113 str. nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos, taip pat Civilinis kodeksas, kiti teisės aktai.
Nukentėjusiąja ir civiline ieškove šioje byloje pripažinta J. P.(t. 1, b. l. 109, 158) ikiteisminio tyrimo metu prašė priteisti 500000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš P. G. transporto paslaugų įmonės (t. 1, b. l. 131), o nukentėjusiuoju bei nukentėjusiojo V. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) atstovu pagal įstatymą pripažintas V. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) prašė priteisti 450000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo V. P. ir 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo jam pačiam iš P. G. transporto paslaugų įmonės (t. 1, b. l. 162, 168, 170-176, 198; t. 3, b. l. 74-80). Pirmosios instancijos teismas šiuos ieškinius tenkino iš dalies, pagrįstai juos priteisdamas iš civiliniu atsakovu byloje pripažintos P. G. transporto paslaugų įmonės, nes bylos medžiaga nustatyta, jog nuteistasis A. P. Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo minėtoje įmonėje (t. 2, b. l. 44-47) ir vairavo tai pačiai įmonei priklausantį vilkiką (t. 1, b. l. 26-27), o darbuotojas, kuris valdė didesnio pavojaus šaltinį (automobilį) dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu), nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytą žalą.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą dėl kiekvieno nukentėjusiojo, individualiai atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.: itin sunkias pasekmes (J. P. nustatytas tik 25 % darbingumo lygis, o jos sūnui V. P. nustatytas sunkus neįgalumo lygis, nėra atsistačiusios visos svarbios gyvybinės funkcijos, iki šiol yra komos būsenoje), neaiškias nukentėjusiųjų V. P. ir J. P. pasveikimo galimybes, tolimesnę gyvenimo perspektyvą; žalą padariusio asmens kaltę, kuri pasireiškė neatsargumo forma (nuteistasis A. P. sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajam dvasinių ir moralinių išgyvenimų, fizinio skausmo, todėl neatsargios kaltės atveju neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis nei esant tyčiai). Apylinkės teismas taip pat įvertino eismo įvykyje nedalyvavusio nukentėjusiojo ir atstovo pagal įstatymą V. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, psichologinę įtampą, nerimą, baimę ir kt. nepatogumus. Teismas priteisdamas civilinius ieškinius atsižvelgė į civilio atsakovo turtinę padėtį, pačios nukentėjusiosios J. P. neatsargų elgesį dėl mažamečio sūnaus vežimo, pažeidžiant KET reikalavimus. Priteisiant neturtinę žalą, apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos CK 1.5 str. nustatytais teisės aiškinimo ir taikymo principais. Būtent teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, susijusias su neturtine žala ir jos dydžio nustatymu, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.
Tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės neargumentavo savo sprendimo, kuriuo žymiai sumažino J. P. ir V. P. (gim. (duomenys ) priteistinos neturtinės žalos sumas. Kolegijos nuomone, apylinkės teismo nuosprendyje nustatytos ir civiliniuose ieškiniuose išdėstytos aplinkybės, akivaizdžiai iliustruojančios žymiai didesnes nei minimalias neigiamas pasekmes, nėra proporcingos padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, bei neatitinka susiklosčiusiai teismų praktikai dėl neturtinės žalos atlyginimo (baudžiamosios bylos: 2K-444/2006; 2K-338/2008). Todėl daroma išvada, kad apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems V. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir J. P., nepakankamai įvertino bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Kolegijos manymu, J. P. priteistinos neturtinės žalos suma turėtų būti didesne ne tik dėl to, kad dėl pačios sužalojimo patyrė didelius išgyvenimus, skausmą, kitus sunkumus, prarado gyvenimo kokybę, tačiau ir dėl nukentėjusio savo mažamečio sūnaus, jo neaiškios gyvenimo perspektyvos. Kolegijos nuomone, ir V. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) priteista 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma akivaizdžiai neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, nes padaryto nusikaltimo pasekmės, kuomet vieno įvykio metu sunkiai buvo sužaloti artimiausi asmenys – sutuoktinė ir mažametis sūnus, vėlesni išgyvenimai, stresas ir baimė dėl artimųjų ateities nėra proporcinga apylinkės teismo priteistai sumai.
Dėl išdėstytų aplinkybių iš P. G. transporto paslaugų įmonės nukentėjusiems J. P. ir V. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos padidinamos skundžiamą nuosprendį pakeičiant dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).
Nuteistasis A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o nukentėjusieji V. P. ir J. P. apeliaciniuose skunduose vienodai prašo griežtinti A. P. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nustatyti maksimalų bausmės vykdymo atidėjimo ir baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą.
Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatyta, kad teismas skiria BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Iš apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas A. P. bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltininkas anksčiau neteistas, iki eismo įvykio dirbo, turi šeimą, augina dvi nepilnametes dukras, gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas teigiamai. Teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kurių, kolegijos manymu, ir nėra. Taip pat teismas įvertino tai, jog A. P. baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (t. 2, b. l. 156-157; t. 3, b. l. 81-82), nusikaltimu padarytos žalos neatlygino net iš dalies, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai nesigaili, šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus, dėl ko kilo daugiau nei minimalūs Lietuvos respublikos BK 281 str. 3 d. numatyti padariniai – sunkiai sutrikdyta dviejų žmonių sveikata, ir skyrė griežčiausią Lietuvos respublikos BK 281 str. 3 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, savo trukme artimą minėto straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytam tokios bausmės vidurkiui.
Taigi, apylinkės teismas, skirdamas A. P. pagal Lietuvos respublikos BK 281 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijos vidurkiui, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir tokį savo sprendimą motyvavo.
Nors tardamas paskutinį žodį bei apeliaciniame skunde A. P. nurodė, jog gailisi ir išgyvena dėl to, kas įvyko, tačiau, kolegijos nuomone, tai yra tik deklaratyvus nuteistojo pareiškimas, prieštaraujantis jo paties parodymams ir elgsenai po eismo įvykio. A. P. nei ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, 123-124, 133-134), nei teisiamajame posėdyje (t. 3, b. l. 132-133) savo kaltės nepripažino. Pateikdamas savitą įvykio aplinkybių aiškinimą iš esmės klaidino teisėsaugos pareigūnus ir teismą, kaltino pačią nukentėjusiąją J. P., kad ji netikėtai iš pirmosios juostos savo automobiliu išvažiavo prieš jo vairuojamą sunkvežimį, kas aiškiai prieštarauja skundžiamame nuosprendyje išdėstytiems ir aptartiems įrodymams. Kad A. P. neadekvačiai vertina savo neteisėtą elgesį, nesmerkia savęs dėl padarytų veiksmų, byloja ir tai, kad nėra byloje duomenų apie mėginimą atlyginti nukentėjusiesiems nusikaltimu padarytą žalą, o be to, nepraėjus nei 2 mėnesiams po nusikaltimo, sukėlusio sunkias pasekmes, padarymo, jis vėl pažeidė KET reikalavimus (t. 3, b. l. 82). Pastarosios aplinkybės neparodo mažesnio kaltininko asmenybės pavojingumo. Todėl kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Įvertinusi aptartas aplinkybes ir tai, jog dėl A. P. nusikalstamų veiksmų buvo sužaloti 2 asmenys, kolegija konstatuoja, jog A. P. paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė.
Atsižvelgęs į tai, kad A. P. padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau nebuvo nusikaltęs, yra vedęs, iki eismo įvykio dirbo, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Kartu nesant kaltininko atsakomybę nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, apylinkės teismo nuteistajam A. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams nėra aiškiai per švelni, o didesnis už minimalų (minimalus 1 metams) bausmės vykdymo atidėjimo terminas, kolegijos nuomone, nėra aiškiai per trumpas – pakankamas, kad bausmės tikslai būtų pasiekti (BK 41 str.), todėl nedidintinas, kaip to prašo nukentėjusieji J. P. ir V. P. (gim. (duomenys neskelbtini)).
Visi nuteistojo A. P., nukentėjusiųjų V. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir J. P. apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai dėl teismo A. P. taikytos baudžiamojo poveikio priemonės, uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, buvo žinomi ir aptarti skundžiamame nuosprendyje. V. P. nusikaltimą padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, kai dėl nuosprendyje nustatytų jo veiksmų buvo sužaloti net du asmenys. Todėl teismas, neskirdamas A. P. realios laisvės atėmimo bausmės ir siekdamas įgyvendinti Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d. nuostatas, pagrįstai nuteistajam pritaikė šią poveikio priemonę.
Nuteistojo argumentai, kad jis ilgą laiką dirbo vairuotoju, išlaiko šeimą ir kartu gyvenančius vaikus, kad ankščiau niekada nėra padaręs tokio pobūdžio pažeidimo, ankščiau neteistas, ir kad atėmus teisę vairuoti kelių transporto priemones neteks darbo ir tuo pačiu pragyvenimo šaltinio, nepaneigia šios poveikio priemonės taikymo pagrįstumo. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis buvo baudžiamas administracine tvarka už KET pažeidimus iki nusikaltimo padarymo ir net du kartus po nusikaltimo padarymo (t. 3, b. l. 81-82), kas neabejotinai byloja apie jo didesnį pavojingumą, naudojantis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Byloje taip pat yra duomenų, kad nuteistasis paskutiniu metu (nuo 2002-07-01 iki 2007-04-27) periodiškai dirbo bendrai tik apie 20 mėnesių (t. 2, b. l. 164-166), nuo 2007-09-11 niekur nedirba (t. 2, b. l. 169), nuo 2007-10-04 registruotas darbo biržoje (t. 2, b. l. 171). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šiuo metu A. P. dirbtų darbą betarpiškai susijusį su kelių transporto priemonių vairavimu. Byloje taip pat nėra duomenų apie jo išlaikomus asmenis – priešingai, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Kelmės seniūnijos pažymoje nurodyta, kad jis gyvena vienas (t. 2, b. l. 174). Tokiu būdu yra aišku, kad po nusikaltimo padarymo A. P. kurį laiką nedirba, ankščiau ilgą laiką dirbo tik periodiškai, todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog jo šeima, nuteistajam nedirbant vairuotojo darbo, prarastų pragyvenimo šaltinį. Apeliaciniame skunde A. P. nurodo, kad jis jau 37 metus vairuoja automobilį. Todėl nėra pagrindo manyti, jog per teismo nustatytą baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, nedaug didesnį už įstatyme numatytą minimalų (minimalus terminas 1 metai), nuteistasis praras gebėjimą valdyti automobilį ir nebegalės dirbti vairuotoju.
Dėl paminėtų aplinkybių, draudimas naudotis vairavimo teise šiuo atveju nereiškia atėmimo A. P. teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla, kas Lietuvos Respublikos R BK 68 str. nuostatų prasme būtų negalima.
Nukentėjusieji V. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir J. P. savo apeliaciniais skundais prašydami prailginti A. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymą maksimaliam terminui (3 metams) nenurodė jokių naujų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgęs ar kurių būtų neįvertinęs pirmosios instancijos teismas. Kolegijos nuomone, apylinkės teismo nustatytas draudimo A. P. naudotis specialia teise terminas nėra aiškiai per trumpas, pakankamai individualizuotas, todėl ilginti nustatytą terminą, nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos respublikos BK 75 str. pagrindu atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, apylinkės teismas įpareigojo A. P. per tris mėnesius įsidarbinti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo. Šie įpareigojimai neprieštarauja baudžiamojo poveikio priemonės taikymui, nes nuteistasis privalės vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - įsidarbinti, o tuoj pat negavus darbo, vykdyti alternatyvų teismo įpareigojimą – užsiregistruoti darbo biržoje.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį pakeisti:
Iš P. G. transporto paslaugų įmonės priteistą neturtinės žalos atlyginimą V. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) padidinti iki 20000 Lt, o J. P. – iki 100000 Lt.
Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti teiginį, kad įvykio pasekmės susijusios ir su nukentėjusiosios J. P. neatsargumu, kad sukdama į kairę ir pamačiusi ją neleistinai lenkiantį sunkvežimį, turėjo nutraukti pradėtą manevrą.
Nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.