- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-10
- Bylos Nr.
- e2-13010-924/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06156-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Atsakovas
- M. E.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei M. E. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 210,59 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS 8991004, kuria apdrausta transporto priemonės (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2014 m. gegužės 10 d. Austrijoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė MERCEDES BENZ, (duomenys neskelbtini). Dėl šio įvykio ieškovė išmokėjo bendrą 35 485,42 EUR draudimo išmoką. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato pareigą per tris darbo dienas raštu pranešti draudikui, apdraudusiam civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio kaltininkas yra atsakingas. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas. Atsakovė per įstatymo numatytą terminą nepranešė apie įvykusį eismo įvykį, todėl turi grąžinti 20 procentų išmokėtos sumos, t. y. sumokėti 7 097,08 Eur. Taisyklių 60.3 ir 60.4 punktai numato, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu atsakingas dėl padarytos žalos padarymo transporto priemonės valdytojas nepateikė draudikui, apdraudusiam transporto priemonės valdytojų civilinę atsakomybę, eismo įvykio deklaracijos per įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį, taip pat nesilaikė atsakingo draudiko nurodymų, raštu duotų po eismo įvykio. Atsakovė apie įvykį nepranešė ieškovei. Atsakovės vengimas bendradarbiauti lėmė tai, kad ieškovė neturėjo galimybės apskaičiuoti draudimo išmoką vadovaujantis objektyviais, visapusiškais įrodymais, t. y. draudimo išmoka buvo apskaičiuota ir išmokėta vien tik pagal nukentėjusiojo pateiktą informaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad draudikas nėra atleidžiamas nuo prievolės mokėti draudimo išmoką, kai atsakingi asmenys vengia bendradarbiauti ir privalo sumokėti draudimo išmoką.
Ieškovė taip pat nurodė, kad dėl to paties 2014 m. gegužės 10 d. eismo įvykio ir dalies draudimo išmokos priteisimo 2015 m. spalio 6 d. Jonavos rajono apylinkės teisme jau priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1109-598/2015. Sprendimas įsiteisėjęs ir ieškovės nuomone turi prejudicinę galią šiai nagrinėjamai bylai. Todėl ieškovė, atsižvelgdama į minėtą priimtą sprendimą, prašo priteisti iš atsakovės ne 20 procentų, o 5 procentų dydžio išmokėtos draudimo išmokos sumos - 210,59 Eur, kuri susideda iš paskutinės 2017 m. rugsėjo 12 d. išmokėtos išmokos dalies, t. y. buvo išmokėta 4 211,82 x 0,05 proc. = 210,59.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka, jog ieškovė į ją įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę dėl 210,59 Eur. Tačiau kategoriškai nesutinka su reikalavimu priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškovė turėjo teisę reikalavimus patenkinti supaprastinto proceso tvarka. Atsakovės teigimu, ieškovei buvo žinomas jos gyvenamosios vietos, darbo vietos adresas bei jos atstovės kontaktiniai duomenys. Ieškovė turėjo visas galimybes pareikšti reikalavimą ne teismine tvarka. Jau išnagrinėtoje civilinėje byloje, kur reikalavimas kildinimas iš to paties 2014 m. gegužės 10 d. įvykusio eismo įvykio, šalys sudarė taikos sutartį, todėl ieškovei nebuvo jokio pagrindo manyti, kad atsakovė ginčys reikalavimą sumokėti šioje byloje nurodytą draudimo išmokos dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Iš pateiktų procesinių dokumentų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp šalių (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS 01 8991004, kuria buvo apdrausta automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė. 2014 m. gegužės 10 d. Austrijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė MERCEDES BENZ, (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), savininkas eismo įvykio metu buvo atsakovė M. E.. Dėl šio įvykio ieškovė išmokėjo bendrą 35 485,42 Eur draudimo išmoką. Ieškovė 2017 m. rugsėjo 7 d. tarptautiniu pavedimu papildomai pervedė 4 211,82 Eur gavėjui.
Ieškovė ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 210,59 Eur draudimo išmoką, t.y. 5 proc. nuo išmokėtos draudimo išmokos sumos, grindžia priimto 2015 m. spalio 6 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1109-598/2015, kuris yra įsiteisėjęs ir turi prejudicinę galią šiai nagrinėjamai bylai, argumentais. Teismas išnagrinėjęs bylą padarė išvadą, kad nėra pagrindo priteisti maksimalios 20 procentų dydžio dalies išmokėtos draudimo išmokos, nes atsakovė pati eismo įvykyje nedalyvavo, žala padaryta ne dėl jos kaltės, ji objektyviai nebuvo informuota apie įvykusį eismo įvykį, dėl ko negalėjo pranešti ieškovei per įstatymo nustatytą terminą, o ieškovė neužtikrino tinkamo atsakovės informavimo (nebuvo išnaudotos visos galimybės), be to nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės nepranešimas apie eismo įvykį sukėlė tam tikras neigiamas pasekmes ieškovei ir turėjo įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevykdė savo kaip draudėjo pareigų, tinkamai nesirūpino apdrausta transporto priemone, perduodama ją mažai žinomiems asmenims, kas turėjo įtakos jos pareigos pranešti apie įvykį nevykdymui, atsižvelgiant į atsakovės kaltės laipsnį šiuo aspektu, nusprendė, kad iš atsakovės ieškovės naudai turi būti priteistina 5 proc. dydžio išmokėtos draudimo išmokos suma.
Nagrinėjamu atveju, ieškovė už tai, kad atsakovė neįvykdė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos pareigos, prašo priteisti iš atsakovės 210,59 Eur išmokėtą draudimo išmoką, kuri susideda iš paskutinės 2017 m. rugsėjo 12 d. išmokėtos išmokos dalies, t. y. 4211,82 Eur x 0,05 proc. Atsakovė 2018-06-25 atsiliepime nurodė, kad sutinka su ieškovės prašoma priteisti 210,59 Eur draudimo išmoka.
Į bylą pateiktas 2018 m. liepos 16 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymas patvirtina, kad atsakovė savo prievolę ieškovei yra įvykdžiusi, todėl ieškinys dėl 210,59 Eur draudimo išmokos priteisimo iš atsakovės atmestinas. Teismo sprendimo priėmimo dieną ieškovės iš atsakovės reikalaujama 210,59 Eur išmokėta draudimo išmoka grąžinta, t. y. išnyko materialusis ieškinio reikalavimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė kreipdamasi į teismą sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį ir patyrė 147,97 Eur dokumentų vertimo išlaidų. Atsakovė nesutiko su ieškovės prašymu dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas spręsdamas ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo sutinka su atsakovės atsiliepime išdėstyta pozicija. Teismo vertinimu, ieškovė neišnaudojo visų galimybių išspręsti ginčą ne teismine tvarka, ar kreipiantis į teismą supaprastinto proceso tvarka.
Pažymėtina, kad ieškovė pretenzijas sumokėti draudimo išmoką siuntė ne paskutiniu žinomu atsakovės gyvenamosios vietos adresu (Algimanto g. 29, Kaune), be to, atsakovei siųstose pretenzijose netgi buvo nurodyta didesnė reikalavimo suma nei prašoma ieškiniu. Nagrinėjamu atveju nebuvo pasinaudota galimybe ginčą išspręsti taikiai, nesikreipiant į teismą, juolab, kad pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp šalių dėl to paties įvykio išmokėtos draudimo išmokos civilinėje byloje Nr. e2-19145-950/2017 buvo sudaryta taikos sutartis. Teismas taip pat sutinka su atsakovės išsakyta pozicija, kad ieškovė dėl išmokėtos draudimo išmokos į teismą galėjo kreiptis supaprastinto proceso tvarka, pateikdama teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės ankstesnis elgesys ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė neturėjo jokio pagrindo manyti, kad atsakovė ginčys reikalavimą. Atsižvelgiant į šias nurodytas aplinkybes ieškovės prašymas dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės atmestinas (CPK, 93 straipsnio 4 dalis, 434 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei M. E. atmesti.
Ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.