- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-12-06
- Bylos Nr.
- 1A-364-332/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-75-1-00527-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- E. B., A. Č.
- Advokatai
- Vigintas Strička
- Kategorijos
- 1.2.14.1Vagystė (BK 178 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-07-28 nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažinti kaltu:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau Lietuvos Respublikos BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš M. B.) ir jam skirta 4 (keturi) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2014 m. gruodžio mėnesį įvykdytos vagystės iš V. J.) ir jam skirta 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš R. S. B.) ir jam skirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš R. J.) ir jam skirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2014 m. rugpjūtį-rugsėjį įvykdytos vagystės iš V. J.) ir jam skirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš I. S.) ir jam skirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir skirta galutinė subendrinta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d., ši bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-21 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė skirtas 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas E. B. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014-09-11 12 val. 10 min. iki 2014-09-12 15 val. 30 min., nuo 2015-01-19 12 val. 05 min. iki 2015-01-20, nuo 2015-02-12 10 val. 20 min. iki 2015-08-03 (175 dienos).
Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Bausmės atlikimo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo E. B. faktinio sulaikymo momento.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti E. B. ir A. Č., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. B. nuteistas už tai, kad jis ir E. B., būdami nepilnamečiai, veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpyje nuo 2014-09-01 iki 2014-09-11, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įsibrovė į M. B. priklausantį sandėlį ir pagrobė metalo ieškiklį ,,Minelob“- 2000 litų (579,24 eurų) vertės, tolimatį ,,Swarovski“ – 3000 litų (868,86 eurų) vertės, daugiafunkcines reples – 100 litų (28,96 eurų) vertės, dėžutę su žvejybiniais reikmenimis – 300 litų (86,88 eurų) vertės, muzikinį centrą ,,Samsung“ – 300 litų (86,88 eurų) vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam M. B. 5700 litų (1650.83 eurų) turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Be to, E. B. nuteistas už tai, kad jis ir E. B., būdami nepilnamečiai, veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpyje nuo 2014-12-29 19.30 val. iki 2014-12-30 10.00 val., tiksliai nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini), per neužrakintas automobilio dureles patekę į V. J. priklausantį automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš jo pagrobė automagnetolą – 200 litų (57,92 eurų) vertės ir dvi dėžutes su šviestuvais ir judesio davikliais – 250 litų (72,40 eurų) vertės, be to tęsdami nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje iš užrakinto sandėliuko, bet durų spynoje paliktais raktais atsirakinę ir patekę į vidų, iš sandėliuko pagrobė benzininį pjūklą „Husqarna“ – 2000 litų (579,24 eurų) vertės ir rankinę su pjūklo dalimis, t. y. grandinę, tepimo prietaisą, raktą – viso 200 litų (57,92 eurų) vertės, smūginį gręžtuvą – 500 litų (144,81 eurų) vertės, gręžtuvą – 150 litų (43,44 eurų) vertės, kampinį šlifuoklį – 150 litų (43,44 eurų) vertės, galvučių komplektą dėžutėje – 150 litų (43,44 eurų) vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam V. J. 3600 litų (1042,63 eurų) turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.
Be to, E. B. nuteistas už tai, kad jis ir E. B., būdami nepilnamečiai, veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpyje nuo 2015-01-15 17.00 val. iki 2015-01-16 08.30 val., tiksliai nenustatytą datą ir valandą, (duomenys neskelbtini), įsibrovė į R. S. B. priklausantį negyvenamą namą ir iš jo pagrobė elektrinį grąžtą – parfuratorių „MAKYTA“ – 140 eurų vertės, elektrinį grąžtą „MAKITA“ – 175 eurų vertės, 3 vnt. akumuliatorinių suktukų – bendros 390 eurų vertės, akumuliatorinį suktuką – 10 eurų vertės, siaurapjūklį „HITACHI“ – 80 eurų vertės, 2 vnt. gręžimo grąžtus betonui gręžti – bendros 5 eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam R. S. B. 800 eurų turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Be to, E. B. nuteistas už tai, kad jis ir E. B., būdami nepilnamečiai, veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpyje nuo 2015-01-16 11.00 val. iki 2015-01-17 09.30 val., tiksliai nenustatytą datą ir valandą, (duomenys neskelbtini), įsibrovė į nerakintą R. J. priklausantį garažą ir iš jo pagrobė benzininę krūmapjovę „Husqvarna 133R“ – 435 eurų vertės, benzininį pjūklą „Husqvarna 254XR“ – 319 eurų vertės, elektrinį grąžtą – 58 eurų vertės ir 10 litrų plastikinę talpą su ne mažiau kaip 5 litrais benzino – bendros 6 eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam R. J. 818 eurų turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Be to, E. B. nuteistas už tai, kad jis, būdamas nepilnametis, laikotarpyje nuo 2014-08-29 iki 2014-09-01, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), per neužrakintas automobilio ,,VW Passat‘‘ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio V. J., priekines dureles patekęs į automobilį iš jo pagrobė 2300 litus, be to tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje iš ūkinio pastato pagrobė plastikinę penkių litrų talpą su benzinu – bendros 25 litų (7,24 eurų) vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. J. 2325 litų (673.37 eurų) turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Be to, E. B. nuteistas už tai, kad jis, būdamas nepilnametis, laikotarpyje nuo 2015-02-07 18.00 val. iki 2015-02-08 10.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą datą ir valandą, (duomenys neskelbtini), sugadinęs garažo užraktą, 5 eurų vertės, įsibrovė į I. S. garažą ir iš garaže stovėjusio neužrakinto automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio I. S., pagrobė nešiojamą garso kolonėlę su atminties raktu – bendros 45 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam I. S. 50 eurų turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę – jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. nurodo, kad jis nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Apeliantas teigia, kad jis 6 mėnesius buvo kalinamas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose ir grįžęs į laisvę naujų nusikalstamų veikų nebedarė ir neketina daryti. Jam užteko 6 mėnesių, kad jis pasimokytų. Rugsėjo mėnesį jam prasideda mokslai profesinėje mokykloje, jis nori mokytis ir įgyti specialybę, dirbti ir sukurti savo gyvenimą. Taip pat nurodo, kad jis negali palikti vienos mamos, jai reikia pagalbos, nes jai skauda rankas. Artėja ruduo, todėl reikia suskaldyti ir sukrauti malkas, nuimti derlių.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo E. B. gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir jam paskirtos bausmės vykdymą atidėti, prokuroras prašė nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas tenkintinas, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-07-28 nuosprendis keistinas, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.).
Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, jog būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus, ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors žemesnės instancijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas. Teisėtas ir pagrįstas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, nuteistais apeliaciniu skundu nesutinka tik su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme ir prašo jį lygtinai paleisti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistojo apeliacinio skundo turinį ir nuteistojo gynėjo advokato apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsakytus argumentus, daro išvadą, kad nuteistasis E. B. apeliaciniu skundu prašo ne atleisti jį lygtinai nuo bausmės, o atidėti jos vykdymą, t. y. jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nuteistojo E. B. apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai E. B. pripažino kaltu ir nuteisė už jo padarytas ir jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 2 d., ir bei paskyrė jam teisingas, padarytų veikų ir asmens pavojingumo santykį atitinkančias bausmes, tačiau pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam E. B. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 64 str. 1 d., 3 d.), nepagrįstai jos vykdymo neatidėjo, todėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-07-28 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.).
Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Pažymėtina, kad E. B. nusikalstamas veikas, už kurių padarymą yra nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, padarė būdamas nepilnametis. Sprendžiant klausimą dėl bausmės skyrimo asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, būtina vadovautis ne tik bendrosiomis bausmių skyrimo taisyklėmis, bet ir Lietuvos Respublikos BK XI skyriaus normomis (Lietuvos Respublikos BK 91 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos BK 91 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 str. 2 d. išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 91 str. 3 d.).
Sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės priemonių parinkimo nepilnamečiui, prioritetas turi būti teikiamas nepilnamečio pataisymui, neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, kontroliuojant nepilnamečio elgesį, sulaikant jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo bei palaipsniui pripratinant jį prie normalaus (visuomenei priimtino) gyvenimo būdo, tokiu būdu prisidedant prie jo pilnavertės asmenybės ugdymo. Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nepilnamečiui turi būti paskutinė priemonė (ultima ratio), kuria siekiama paveikti nusikaltusį asmenį. Skiriant nepilnamečiui realią laisvės atėmimo bausmę itin atidžiai turi būti įvertinta tai, ar tokia bausmė yra būtina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar šiam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui paskyrimo, atidedant jos vykdymą. Nesant tokiam būtinumui paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausmės tikslų, prieštarautų teisingumo, proporcingumo imperatyvams. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.
Paskirdamas nuteistajam E. B. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją – padaryta viena nesunkių ir penkios apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamos nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 2 d., 11 str. 3 d., 4 d.), kaltės formą – nusikalstamos veikos padarytos tyčia, į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis kelias nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje, į tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, į E. B. asmenybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, teistas, teistumui neišnykus, nedirba, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, kurioje jis charakterizuojamas patenkinamai, gyvena su mama, patėviu, broliu ir dviem seserimis, jo mama I. B. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, šeimai teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo namuose paslaugos, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas patenkinamai, pamokas lanko, su seniūnijos socialine darbuotoja bendrauja noriai, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės PSPC 2014-04-01 įrašytas psichiatro įskaitoje, lankėsi pas psichiatrą, buvo paskirtas gydymas, intelekto tyrimas, tačiau po to nebesilankė, priklausomybės įskaitoje neįrašytas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai E. B. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes.
Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų. Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos BK straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje (Lietuvos Respublikos BK 91 str. 3 d.). Laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų (Lietuvos Respublikos BK 90 str. 5 d.). Remiantis nurodytomis Lietuvos Respublikos BK normomis, nepilnamečiui pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė nuo 1 mėnesio 15 dienų iki 3 metų, o pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimo bausmė nuo 1 mėnesio 15 dienų iki 6 metų Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 mėnesiams yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės 4 mėnesiams taip pat yra mažesnės nei Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. B. už nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšis, paskirtos bausmės ir galutinė dalinio sudėjimo būdu su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme subendrinta bausmė (11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė) nėra per giežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti E. B. skundžiamu nuosprendžiu už padarytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes ar paskirti švelnesnes kitos rūšies bausmes nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. E. B. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – tai, kad jis 6 mėnesius buvo kalinamas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose ir grįžęs į laisvę naujų nusikalstamų veikų nebedarė ir neketina daryti, kad jam užteko 6 mėnesių pasimokyti, kad rugsėjo mėnesį jam prasideda mokslai profesinėje mokykloje, jis nori mokytis ir įgyti specialybę, dirbti ir sukurti savo gyvenimą, kad jis negali palikti vienos mamos, jai reikia pagalbos, nes jai skauda rankas, kad artėja ruduo, todėl reikia suskaldyti ir sukrauti malkas, nuimti derlių, nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtų bausmių pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes ir paskyręs E. B. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, nerado galimybės jos vykdymą atidėti, motyvuojant tuo, kad E. B. padarė kelias nusikalstamas veikas, be to, net ir pareiškus jam įtarimus, vėl darė nusikalstamas veikas. Byloje nustatyta, kad E. B. teistas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-05-30 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (3 nusikalstamos veikos) ir Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-21 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., naujas nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, ir tai neigiamai apibūdina E. B. asmenybę, tačiau, svarstant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo E. B., būtina atsižvelgti ir į kaltininko asmenybės pavojingumo laipsnį. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. B., nepakankamai įvertino jo asmenybę ir faktines bylos aplinkybes, kurioms esant bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir nepagrįstai netaikė E. B. Lietuvos Respublikos BK 92 str. nuostatų.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis E. B. prašo jam paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Pagal Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 d. nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nuteistiesiems, padariusiems nusikaltimus neturint (nesulaukus) aštuoniolikos metų, bausmės vykdymo atidėjimas galimas nepriklausomai nuo padaryto tyčinio nusikaltimo (nusikaltimų) sunkumo, jei už tai paskirta ne daugiau kaip penkeri metai laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos BK 92 str.). Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos BK 92 str., bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (Lietuvos Respublikos BK 41, 54 str.), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles. Svarstydami bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdami, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismai privalo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir įvertinti tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek kaltininko asmenybę. Teismas, spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį skirdamas tam, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybės baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančių asmenų ar neįgaliųjų ir pan.).
Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje yra pagrindai, kuriems esant E. B. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pirmiausia, atsižvelgtina į tai, kad E. B. nusikaltimų padarymo ir šiuo metu yra nepilnametis. Nors jis nusikalto ne pirmą kartą ir padarė ne vieną nusikalstamą veiką, tačiau vien ši aplinkybė neleidžia teigti, kad jam būdinga kriminalinė, antivisuomeniška elgsena ir jis nevertas teismo pasitikėjimo. Pažymėtina, kad E. B. yra jauno amžiaus, iki nusikalstamų veikų padarymo mokėsi, byloje nėra duomenų, kad po skundžiamo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-07-28 nuosprendžio priėmimo E. B. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, padarytos nusikalstamos veikos sunkių padarinių nesukėlė. Teisėjų kolegijos nuomone, E. B. nėra toks pavojingas, jog jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. Įvertinusi visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad E. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, kad realus bausmės vykdymas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo padarytoms nusikalstamoms veikoms principų, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 d.), taikytinos Lietuvos Respublikos BK 92 str. nuostatos ir E. B. paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant jam tokias auklėjamojo poveikio priemones (Lietuvos Respublikos BK 82 str.), kurios, teisėjų kolegijos nuomone, maksimaliai padėtų pasiekti bausmės tikslus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 331 str.,
nusprendžia:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-07-28 nuosprendį pakeisti:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalies 5 punktu Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-07-28 nuosprendžiu E. B. paskirtos galutinės subendrintos 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant E. B. visą šį laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu, ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.