Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-05-22 · Byla Nr. ATP-250-300/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-03-26Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-05-22Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-22
Bylos Nr.
ATP-250-300/2014
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00234-2014-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vidmantas Mylė
Kategorijos
  • 47.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-250-300/2014Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00234-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 47.2.; 47.8.; 79.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. G. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo V. G. nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² straipsnio 6 dalį – 25 000 Lt (dvidešimt penkių tūkstančių litų) bauda su 1 pakelio cigarečių „Jin Ling“, saugomų Raseinių policijos komisariate (toliau PK), konfiskavimu;

pagal ATPK 173 straipsnio 2 dalį – 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) bauda su penkių litų konfiskavimu.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda 25 000 Lt (dvidešimt penkių tūkstančių litų) bauda su vieno pakelio cigarečių, vieno butelio alaus, saugomų Raseinių PK, ir dešimties litų konfiskavimu.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. nubaustas už tai, kad, būdamas metų laikotarpiu baustas už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnio 2 dalyje, 2014 m. sausio 27 d., apie 14.50 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), per namo langą pardavė M. J., gim. (duomenys neskelbtini), nepaženklintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais (banderolėmis) 1 pakelį „Jin Ling“, kurio bendra vertė 7,15 lito, t. y. 0,055 MGL, tuo pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir tokiais veiksmais padarė nusižengimą, numatytą ATPK 163² straipsnio 6 dalyje.

Be to, jis nubaustas už tai, kad tuo pačiu metu toje pačioje vietoje tam pačiam asmeniui, būdamas metų laikotarpiu baustas už tokį teisės pažeidimą, neturėdamas licencijos verstis mažmenine prekyba, prekiavo alkoholiniais gėrimais, tai yra už penkis litus pardavė vieną vieno litro talpos 7,5 procentų stiprumo alaus „Mėgėjų“ butelį, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą (Prekyba alkoholio produktais neturint Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos) ir tokiais veiksmais padarė nusižengimą, numatytą ATPK 173 straipsnio 2 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui V. G. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Skunde nurodo, kad ginčijamus pažeidimus padarė ne jis, o jo motina J. G., kuriai ir priklauso namas. Teigia, kad (duomenys neskelbtini) rajono policijos pareigūnai yra nusistatę prieš jį, siekia bet kokia kaina jį nubausti. Būtent policijos pareigūnai, pasak apelianto, tos pačios dienos ryte pagavę M. J. perkant cigaretes (duomenys neskelbtini) mieste iš J. P. (pastaroji už tai jau nubausta), po pietų atsivežė šį pilietį prie jo namų, davė pinigų ir pasiuntė pirkti cigarečių ir alaus. M. J., apelianto teigimu, yra paskirtas bandomasis laikotarpis už automobilio stiklo išdaužimą, todėl policija gali juo manipuliuoti ir daryti poveikį. Tokias aplinkybes šis liudytojas patvirtino teisme ir nurodė, kad buvo neblaivus. Grįsdamas savo apeliacinio skundo reikalavimą nurodo, kad M. J. teisme nurodė, kad per žaliuzėmis uždarytą langą jam cigaretes ir alų jam pardavė moteris, o ne vyras, o grįžus į jo laukusį pareigūnų automobilį, patys policininkai į kiemą įvažiavo tik po 5-10 minučių, ir tik po kratos metu iš jo buvo paimtas paaiškinimas, o jis pasirašinėjo ant tuščių lapų ir ne vieną kartą. Ir nors teismo metu policijos pareigūnai D. Č. ir A. J. paneigė davę pinigų ir specialiai siuntę liudytoją pirkti cigarečių ir alaus, tačiau, pasak apelianto, skirtingai nurodė M. J. paaiškinimo surašymo laiką – prieš įvažiuojant į kiemą ir po kratos atlikimo, nurodė, kad nuo pažeidimo padarymo iki įvažiavimo į kiemą praėjo apie 10 minučių. Be to, nurodo ir tai, kad abiejų pareigūnų tarnybiniai pranešimai apie minimą įvykį sutampa žodis į žodį, dėl to pažeidėjas sprendžia, kad jie derino savo parodymus, tarėsi, ką rašyti ir sakyti. Abejonių dėl policijos pareigūnų nešališkumo jam kelia ir tai, kad, nors tariamas pažeidimas padarytas tuo pačiu metu toje pačioje vietoje, buvo ne tik surašyti du administracinio teisės pažeidimo protokolai, tačiau teismui pasiųstos dvi administracinės bylos. Mano, kad nagrinėjamu atveju apsiribota išimtinai abejotinomis aplinkybėmis ir iš abejotinos reputacijos asmens pažeidimo dieną paimtu vieninteliu paaiškinimu, kurio teisme buvo atsisakyta, o niekas daugiau nematė cigarečių ir alaus pardavimo fakto. Nurodo, kad tariamas jo pažeidimas padarytas 2014-01-27, paaiškinimas iš jo paimtas tik beveik po mėnesio – 2014-02-24, nors jis niekur nesislapstė. Taip pat nurodo, kad tą pačią dieną policijai buvo pateiktas ir jo motinos J. G. paaiškinimas, kad alų ir cigaretes M. J. pardavė ji. Šios aplinkybės, apelianto įsitikinimu, įrodo išankstinį, remiantis prielaidomis ir spėliojimais, nusistatymą jo atžvilgiu, o ne norą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatyti visas pažeidimo aplinkybes. Pažeidėjo nuomone, nors įrodinėti jo kaltumą privalėjo policijos pareigūnai, iš esmės visa nekaltumo įrodinėjimo našta teko jam, tiek kviečiant liudytojus, tiek renkant įrodymus, tiek ir dalyvaujant teisme. Apelianto teigimu, nagrinėjant bylą teisme taip pat buvo jaučiamas iš teismo pusės prielankumas policijos pareigūnams, buvo trukdoma jo advokatui tinkamai atlikti savo pareigas, replikuojant, kad jis nepasakinėtų jam, trukdant ir šalinant klausimus aiškinantis su policijos pareigūnais, o pateikus namo ir aplinkos nuotraukas apie reikšmingas bylos aplinkybes, jų buvimo vietą ir kt. atsisakyta pridėti jas prie bylos. Be to, nurodo ir tai, kad teismas nepagrįstai kritiškai vertino jo motinos, sugyventinės ir M. J. parodymus, esą, jie galėjo susitarti, atmetant bet kokią galimybę susitarti ir suderinti savo parodymus policijos pareigūnams. Todėl mano, kad policijos pareigūnų netinkami veiksmai ir elgesys ruošiant administracinę bylą įrodo jų išankstinį nusistatymą jo atžvilgiu ir nenorą būti vienodai teisingiems ir objektyviems visiems, o tik siekį bet kokia kaina ir kuo griežčiau nubausti būtent jį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Administracine tvarka nubaustas asmuo – V. G., apeliaciniu skundu nesutikdamas su skundžiamu nutarimu, iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliantas neginčija, kad 2014 m. sausio 27 d., apie 14.50 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), per namo langą M. J. buvo parduotas nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais (banderolėmis) 1 pakelis „Jin Ling“ cigarečių ir vienas 1 litro talpos 7,5 procentų stiprumo alaus „Mėgėjų“ butelis, tačiau teigia, kad alų ir cigaretes pardavė ne jis, o jo motina J. G.. Vis dėlto aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas ištyrė visumą byloje surinktų įrodymų, padarė teisingas išvadas dėl jų, ir dėl to pagrįstai būtent apeliantą pripažino kaltu ir nubaudė pagal jam inkriminuotus pažeidimus.

ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-4788/2009, Nr. N756?450/2010, Nr. N63-992/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad teismas nepagrįstai kritiškai vertino jo, jo motinos, sugyventinės ir M. J. parodymus, kad sprendimą priėmė vadovaudamasis prielaidomis ir spėliojimais, o ne išsamiu, visapusišku ir objektyviu visų pažeidimo aplinkybių nustatymu. Priešingai, skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su Raseinių rajono apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir juo remiantis padarytomis išvadomis. Skundžiamo nutarimo turinys tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Šios aplinkybės ir apeliacinio skundo turinys rodo, kad apeliantas tik jam palankų įrodymų vertinimą laikytų tinkamu ir teisingu. Nepaisant to, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kad V. G. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 163² straipsnio 6 dalyje ir 173 straipsnio 2 dalyje. Daryti kitokias išvadas apygardos teismas neturi pagrindo, o tai, kad byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų apeliantas, dar nereiškia, kad į jas nebuvo atsižvelgta.

Tai, kad vis dėlto apeliantas pardavė M. J. vieną nepaženklintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais (banderolėmis) pakelį „Jin Ling“ cigarečių ir vieną 1 litro talpos 7,5 procentų stiprumo alaus „Mėgėjų“ butelį, įrodo: liudytojo D. Č. teismo posėdžio metu duoti parodymai (47 b. l.), kai jis parodė, kad jam dirbant kartu su A. J. ir vykdant prevencinę priemonę, buvo stebimas V. G. namas, nes buvo žinoma, kad ten buvo pardavinėjamos cigaretės ir alkoholiniai gėrimai. Išėjus iš šio kiemo sulaikė M. J., kuris paaiškino, kad už dešimt litų nusipirko cigarečių ir alaus butelį iš V. G.. Taip pat parodė, kad tarnybiniame automobilyje paėmė šio piliečio paaiškinimą, kurį surašė A. J. iš M. J. žodžių, o pasirašė M. J.. Taip pat parodė, kad M. J. tiksliai įvardijo, kad prekes jam pardavė V. G.. Po to, jiems įėjus į namą, ten rado V. G., jo sugyventinę ir jų nepilnametį sūnų, tačiau J. G. ten nebuvo; tokius aptartus liudytojo parodymus atitinkantys ir apylinkės teismo posėdžio metu duoti liudytojo A. J. parodymai (47–48 b. l.), kai jis nurodė, kad pastebėję iš V. G. namų išeinantį M. J. jį sulaikė. M. J. paaiškino, kad iš V. G. nusipirko cigarečių ir alaus. Taip pat parodė, kad po to jam ir D. Č. patekus į namą, viduje buvo L. Š., V. G. ir jų nepilnametis sūnus. Taip pat parodė, kad jis M. J. paaiškinimą surašė ant blanko, M. J. aiškiai nurodė, kad pirko iš V. G., jis jokių pinigų M. J. nedavė, ten eiti jo nesiuntė ir jokios charakteristikos rašyti nežadėjo. Šioje situacijoje pastebėtina tai, kad tokie anksčiau išdėstyti liudytojų parodymai atitinka ir pirminį, įvykio dieną, paties asmens, kuris ir nurodė policijos pareigūnams jam alų ir cigaretes pardavusį asmenį, – M. J. paaiškinimą (8 b. l.), kai jis pats, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų teikimą, pasirašė po pareigūno iš jo žodžių surašytu paaiškinimu (8 b. l.). Be to, visus šiuos aptarus duomenis atitinka ir įvykio dieną rašyti D. Č. ir A. J. tarnybiniai pranešimai (4–7 b. l.). Dėl tokių aplinkybių daroma išvada, kad šių liudytojų, kurių suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, parodymai – nuoseklūs ir tapatūs, jie atitinka tiek vieni kitus, tiek ir pirminį M. J. paaiškinimą.

Ir nors apylinkės teismo posėdžio metu apklaustas M. J. pakeitė savo paaiškinime nurodytas aplinkybes ir nurodė, kad 12 Lt jam davė pats A. J., kad jis nupirktų cigarečių, ir kad cigaretes ir alų už 10 litų jam padavė moteris, jog paaiškinimo jis nerašė, jam davė tik pasirašyti tuščią baltą lapą, jis parašė lapo apačioje savo vardą, pavardę ir pasirašė ir nežino, kas parašyta pasiaiškinime (46–47 b. l.), tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip matyti iš M. J. paaiškinimo (8 b. l.), jis surašytas ne baltame lape, o paaiškinimo blanke, be to, M. J. parašas yra ne tik apačioje, kaip jis nurodo, tačiau ir lapo viršuje, kai jis pasirašė dėl atsakomybės už melagingų parodymų teikimą. Be kita ko, tai, kad paaiškinimas buvo surašytas iš paties M. J. žodžių, apylinkės teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai – D. Č. ir A. J.. Būtent dėl tokių aplinkybių daroma išvada, kad M. J. pirminis paaiškinimas, kuris atitinka ir liudytojų D. Č. ir A. J. teismo posėdžio metu duotus parodymus, bei jų tarnybinius pranešimus, yra tie objektyvūs duomenys, kurie atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, bei pagrindžia, kad cigaretes ir alų M. J. pardavė apeliantas.

Dėl apelianto (45–46 b. l.) ir liudytojų J. G. (49 b. l.), L. Š. (48–49 b. l.) teismo posėdžio metu duotų parodymų, kai jie nurodė, kad V. G. tuo metu namuose nebuvo ir kad cigaretes ir alų M. J. pardavė J. G., pasisakytina tai, kad visus šiuos asmenis sieja ne tik giminystės ryšys (J. G. – apelianto motina, o L. Š. – sugyventinė), bet jie ir prieštarauja anksčiau aptartiems ir išanalizuotiems duomenims. Dėl to, kas paminėta, apygardos teismas šių aptartų liudytojų ir apelianto parodymus nelaiko objektyviais ir sprendžia, kad remtis jais, kaip teisingais, patvirtinančiais V. G. versiją, nėra pagrindo, todėl jie vertintini kaip siekis padėti apeliantui išvengti administracinės atsakomybės ir dėl to – atmestini.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs šią administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad administracine tvarka nubausto asmens, V. G., apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, dėl kurių reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, todėl pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Dėl šių priežasčių naikinti pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo administracine tvarka nubausto asmens apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Raseinių rajono apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas, o V. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarimą nepakeistą ir V. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Vidmantas Mylė