Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-06-19 · Civilinė byla Nr. e2-2398-863/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-19
Bylos Nr.
e2-2398-863/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Atsakovas
G. Š.
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Wirepro“
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. birželio 19 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ENERGUS ir uždarosios akcinės bendrovės „ENERGUS GROUP“ ieškinio atsakovui G. Š. ir trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Wirepro“ dėl sutartinių netesybų ir nuostolių priteisimo, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovės RUAB ENERGUS ir UAB „ENERGUS GROUP“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: i) priteisti iš atsakovo G. Š. ieškovei RUAB ENERGUS 50 000 Eur baudą ir 968 Eur išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvaraka, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas; ii) priteisti iš atsakovo G. Š. ieškovei UAB „ENERGUS GROUP“ 50 000 Eur baudą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškininis pareiškimas pateiktas pažeidžiant teismingumo taisykles, todėl ieškinį atsisakytina priimti.

2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokios teisės įgyvendinimas, be kita ko, lemia, kad asmuo su atitinkamu reikalavimu gali kreiptis tik į tą teismą, kuris yra kompetentingas nagrinėti jo inicijuojamą ginčą. Todėl teismas, spręsdamas jam paduoto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių ir ar nėra kitų CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį.

3. Vienai iš ieškovių yra iškelta restrūktūrizavimo byla, todėl visoms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiras arba bus įgyvendinamos po šios bylos iškėlimo, taip pat visoms naujoms nemokumo bylos procedūroms (stadijoms), turi būti taikomos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatos.

4. CPK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), kurio 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. JANĮ 2 straipsnio 24 dalyje nustatyta, kad kai šio įstatymo nuostatos taikomos ir juridinio asmens restruktūrizavimo bylai, ir juridinio asmens bankroto bylai, vartojama sąvoka „nemokumo byla“. Pagal JANĮ 29 straipsnį, nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose nemokiam juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs tas juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad JANĮ 29 straipsnio 1 dalis nereglamentuoja naujai pradedamų ginčų (pateikiamų ieškinių) teismingumo, minėta straipsnio dalis skirta nustatyti jau teismuose nagrinėjamu (iškeltų) bylų perdavimo taisykles. Šioje normoje nustatyta, jog nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui perduodamos teismuose jau esančios bylos. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos tik bylos, pradėtos iki nemokumo bylos iškėlimo. Kai byla pagal ieškovės ieškinį nepradėta ir yra sprendžiamas tik ieškovės ieškinio priėmimo klausimas, ieškovės ieškinys šiuo atveju turi būti paduodamas pagal bendrąsias CPK teismingumo taisykles, o ne pagal JANĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2-655-1120/2020).

5. Nagrinėjamu atveju abiejų ieškovių bendru ieškiniu yra pradedamas naujas teisminis ginčas, ieškinys yra reiškiamas po restruktūrizavimo bylos UAB ENERGUS iškėlimo, todėl sprendžiant dėl ieškinio teismingumo, JANĮ 29 straipsnio 1 dalies norma netaikytina ir turi būti vadovaujamasi bendromis CPK teismingumo taisyklėmis.

6. Pagal CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip šimtas tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo kaip pirmosios instancijos teismai nagrinėja apygardos teismai. Tai yra viena bendrosios civilinių bylų rūšinio teismingumo taisyklės, kad civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkių teismai, išimčių (CPK 26 straipsnio 1 dalis).

7. Jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esant keliems savarankiškiems ieškinio reikalavimams, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Ši ieškinio sumos nustatymo taisyklė turi būti taikoma tais atvejais, kai vienas ieškovas reiškia kelis reikalavimus atsakovui arba keli ieškovai reiškia bendrą reikalavimą atsakovui privalomo bendrininkavimo atveju (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jei keli ieškovai reiškia bendrą reikalavimą CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu neprivalomo bendrininkavimo pagrindu – kaip to paties pobūdžio reikalavimus arba įsipareigojimus, pagrįstus ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais, kai kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas, ieškinio suma nustatoma atskirai pagal kiekvieno ieškovo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009; 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-310-516/2023).

8. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, ir remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju savarankiškų reikalavimų sujungimas į vieną procesinį dokumentą – ieškinį, taip ieškinio sumų aritmetinei sudėčiai viršijant šimto tūkstančių eurų sumą, nekeičia bylos teismingumo, byla lieka teisminga apylinkės teismui, nes, nei vienos iš ieškovų skirtingo reikalavimo atsakovui suma neviršija šimto tūkstančių eurų.

9. Kadangi šioje byloje nors ir pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, tačiau kiekvieno ieškovo reikalavimas gali būti nagrinėjamas atskirai pagal bendrąsias teismingumo taisykles ir kiekvieno ieškovo reikalavimas neviršija šimto tūkstančių eurų sumos, darytina išvada, jog tokia byla neteisminga apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl ieškovių ieškinį atsisakytina priimti. Ieškovėms išaiškintina, kad su šiuo ieškiniu jos turi teisę kreiptis į apylinkės teismą pagal atsakovo gyvenamąją vietą, t. y. į Vilniaus miesto apylinkės teismą (CPK 29 straipsnis, 137 stripsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 290-291 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovių RUAB ENERGUS ir UAB „ENERGUS GROUP“ ieškinį atsakovui G. Š. ir trečiajam asmeniui UAB „Wirepro“ dėl sutartinių netesybų ir nuostolių priteisimo.

Ieškovėms išaiškinti, jog su ieškiniu jos turi kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Kristina Lysionok