- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-02
- Bylos Nr.
- eI-3060-644/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00670-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Asta Urbonienė, Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- L. V.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Advokatai
- Nerijus Žvingila
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Gintaro Čekanausko,
dalyvaujant pareiškėjui L. V., jo atstovui advokato padėjėjui Nerijui Žvingilai, atsakovo – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Irenai Biriukovienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. V. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. V. skundą palaikė ir prašė panaikinti 2015-05-04 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos sprendimą Nr. 15-IL-20-01364-e bei įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjui šaunamąjį ginklą - pistoletą Walther P99 AS, cal. 9 mm, Nr. FAH5841.
Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad jam 2009 m. rugsėjo 28 d. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Kauno AVPK) išdavė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 5730 savigynai pistoletui Walther P99 AS, cal. 9 mm, Nr. FAH5841, kuris galiojo iki 2014-09-28. Kauno AVPK, prieš išduodant minėtą leidimą, t.y. iki 2009-09-28, įvertino visus jo biografinius faktus ir laikė, jog nėra Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytų pagrindų, bei, kad jis atitinka ginklo turėtojo elgesiui keliamus didesnius reikalavimus. Todėl ginčijamame sprendime nurodytos aplinkybės apie jo teistumą, jo atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus iki leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, negali būti pagrindu panaikinti išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Taip pat nurodė, kad priimant ginčijamą sprendimą, visiškai nepagrįstai vadovaujamasi baudžiamosios bylos Nr. 65-1-00002-11 duomenimis apie tai, jog L. V. įvykio metu (2011-01-01), panaudojant šaunamąjį ginklą, buvo neblaivus. Akcentavo, kad minėta baudžiamoji byla 2014-02-24 Kauno apygardos teismo nutartimi nutraukta, vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 9 p., ir nustačius LR BK 28 str. numatytą baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę - būtinąją gintį, bei tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra ir nebuvo konstatuota aplinkybė, jog jis ginklo panaudojimo metu buvo neblaivus.
Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad ginčijamame sprendime nurodytos aplinkybės, apie jo padarytas nusikalstamas veikas Vokietijoje, neturi jokios įtakos, kadangi pateikti į bylą dokumentai patvirtina, jog ginčijamame sprendime minimos bylos jo atžvilgiu yra nutrauktos. Visos išvardintos aplinkybės patvirtina, kad jis buvo nepagrįstai baudžiamosiose bylose kaltinamas tuo ko nepadarė, dėl ko Kauno AVPK neturėjo teisės eliminuoti jam galimybės turėti teisėtai įgyto šaunamojo ginklo bei teisės jo laikyti (nešiotis). Ginčijamas sprendimas buvo priimtas neištyrus visų aplinkybių, buvo formaliai pasiremta nutrauktų baudžiamųjų bylų duomenimis, be to, nebuvo tinkamai motyvuotas ir priimtas nesivadovaujant Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais. Pareiškėjo atžvilgiu negalėjo būti taikomi minėto įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto reikalavimai, kadangi atsakovas visiškai neturėjo duomenų išvadai, jog pareiškėjas kelią grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Atsiliepimas
Atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir atsiliepime bei paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu, nurodė, kad susipažinus su baudžiamąja byla, kuri buvo nutraukta, konstatavus pareiškėjo būtinąją gintį, matyti, jog 2011-01-01 pareiškėjas panaudodamas šaunamąjį ginklą, buvo neblaivus. Tai patvirtina greitosios medicinos pagalbos iškvietimo kortelėje gydytojo padarytas įrašas, liudytojų D. S. ir D. Z. apklausos protokole užfiksuoti faktai. Be to Kauno apygardos teismo 2014-02-24 nutartyje užfiksuoti liudytojų: R. T., V. M., J. M., A. G., V. K. parodymai patvirtina tai, kad pareiškėjas vartojo alkoholį ir buvo neblaivus su ginklu, o pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 str. 2 d. 3 p., A,B,C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkui, naudotojui draudžiama ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo asmenį charakterizuojančią informaciją užfiksuotą policijos naudojamuose registruose, padarė išvadą, kad pareiškėjo elgesys, tai sistemingas, tyčinis, sąmoningas teisei priešingas veikimas. Pažymėjo, kad pareiškėjo teismui pateiktame Kaselio miesto prokuratūros kaltinamajame akte akcentuota, jog „Tyrimų rezultatai parodė, kad Vaičiulionis įsivėlęs į daugelį bylų, kurios priskiriamos tarptautiniam organizuotam kriminalitetui. Pagal tai darytina išvada, kad jis atvykdavo į Vokietiją tik tuomet, kai ketindavo čia atlikti nusikaldamas veikas“. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą kad pareiškėjas linkęs nusižengti ir liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Todėl konstatuotina, kad anksčiau aprašyti įvykiai pareiškėjo asmenybę charakterizuoja neigiamai, kas leidžia daryti išvadą, jog laikydamas šaunamuosius ginklus, jis gali kelti grėsmę visuomenės saugumui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2009-09-28 pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 5730, kuris galiojo iki 2014-09-28. Iš 2014-02-24 Kauno apygardos teismo nutarties (baudžiamoji byla Nr. 1-89-317/2014) matyti, kad 2011-01-01 apžiūros metu įvykio vietoje buvo paimtas ginklas Walther Nr. FAH5841, įregistruotas L. V. vardu, kuris perduotas saugojimui Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui. Šia Kauno apygardos teismo nutartimi Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui nurodyta priimti sprendimą dėl ginklo Walther Nr. FAH5841. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 11 p., 30 str. 2 d. 3 p., 40 str. 1 d. 6 p. ir 10 p., 2015-05-04 sprendimu Nr. 15-IL-20-01364-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ nusprendė panaikinti L. V. išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 5730, bei komisijai nustačius, kad pistoletas Walther P99 AS, cal. 9 mm, Nr. FAH5841, tinkamas saugiai naudoti, siūlyti ginklo savininkui pačiam organizuoti ginklo realizavimą, jei ginklas netinkamas naudoti ir neįmanoma jo sutaisyti, ginklą neatlygintinai perduoti LR Ginklų fondui sunaikinti. Faktiniu tokio sprendimo pagrindu atsakovas nurodė aplinkybes, kad L. V. 2011-01-01, būdamas neblaivus, iš legaliai savigynai laikomo pistoleto Walther Nr. FAH5841, iššaudamas ne mažiau du kartus, sunkiai sužalojo du asmenis; be to, L. V. 1996-02-21 Kauno apylinkės teismo nuteistas pagal BK 16 str. 2 d., 146 str. 3 d., bausmės vykdymas atidėtas, 1998-04-02 ir 2003-10-20 iškeltos baudžiamosios bylos dėl vagystės, kurios vėliau nutrauktos, 2004-06-22 iškelta baudžiamoji byla dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kuri nutraukta, vadovaujantis BK 38 str. Taip pat ginčijamame sprendime nurodyta, kad gauta informacija apie L. V. nuteisimą Vokietijoje dėl dokumentų klastojimo, o 2014-09-18 Kauno apylinkės teismo nutartimi L. V. skirtas suėmimas, pagal 2013-07-29 Vokietijos išduotą Europos arešto orderį, įtariant L. V. bendrininkaujant įvykdant plėšimą sunkinančiomis aplinkybėmis. Be to, L. V. nuo 2001-12-07 iki 2012-02-23 baustas už įvairius administracinės teisės pažeidimus 52 kartus.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo 2015-05-04 sprendimo dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta panaikinti L. V. išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 5730. Kaip matyti iš pareiškėjo teismui pateikto skundo bei jo paaiškinimų, savo nesutikimą su atsakovo Sprendimu, L. V. iš esmės grindžia tuo, kad Sprendime nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu panaikintas išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, nepatvirtina fakto, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, t. y. skundžiamo sprendimo motyvai nepatvirtina Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GŠKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto bei 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatų. Taip pat savo nesutikimą su ginčijamu sprendimu, pareiškėjas grindžia tuo, kad Sprendime minimos baudžiamosios bylos yra nutrauktos, o fakto, kad jis, būdamas neblaivus, panaudojo ginklą, sužalodamas kitus asmenis, teismai priimdami sprendimus nekonstatavo.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, kuris reglamentuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, paskirtis yra nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus. Analogiškai GŠKĮ 40 str. 1 d. 10 p. numato, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pažymėtina, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).
Iš Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo turinio matyti, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas ir nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti išduotas ar panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, būtent - yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui laikant bei nešiojantis šaunamuosius ginklus ir juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms. GŠKĮ turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatą, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Be to, administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog turi būti vertinamos visos aplinkybės, charakterizuojančios asmenį, norintį gauti leidimą laikyti, nešiotis ginklą. Tik įvertinus visumą surinktų duomenų apie asmenį, galima padaryti pagrįstą išvadą apie tai, ar jis kelia grėsmę įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytoms vertybėms, ar ne.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkui, naudotojui draudžiama ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Teismas akcentuoja, kad tikslių išeitinių duomenų apie tai, jog pareiškėjas L. V. 2011-01-01 nešiojo legaliai savigynai laikomą pistoletą Walther būdamas neblaivus, teismas neturi, tačiau įvertinęs greitosios medicinos pagalbos ligonio siuntime gydytojo padarytą įrašą -„ebrietus vulgaris“ (išvertus iš lotynų kalbos - paprasta alkoholinė intoksikacija), liudytojų D. S. ir D. Z. apklausos protokole užfiksuotus faktus, be to Kauno apygardos teismo 2014-02-24 nutartyje užfiksuotus liudytojų: R. T., V. M., J. M., A. G., V. K. parodymus, kurie patvirtina tai, jog pareiškėjas visą vakarą iki pat ginklo panaudojimo vartojo alkoholį ir buvo neblaivus su ginklu bei įvertinęs visuotinai žinomus faktus, teismas konstatuoja, kad L. V. nuo alkoholio buvo apsvaigęs daugiau nei leidžiama. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad L. V. 2011-01-01 būdamas neblaivus nešiojosi ginklą ir jį panaudojo (nors ir esant būtinajai ginčiai), konstatuoja, jog taip neabejotinai buvo pažeistas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjo įvykdytas ginklo nešiojimo tvarkos pažeidimas baigėsi dviejų asmenų sužalojimu (nors ir esant būtinajai ginčiai), bei į tai, kad pareiškėjas, pasiėmęs ginklą, atvyko į sodybą, kurioje buvo susirinkę daug žmonių, tame tarpe ir vaikų, švęsti Naujųjų metų, vartojo alkoholį viešoje vietoje, t. y. vietoje, kur žmonės susirinko atsipalaiduoti, išgerti alkoholio, vertina, kad toks pareiškėjo elgesys – neblaivaus asmens ginklo turėjimas, tokioje vietoje yra pavojingas savaime. Tokie pažeidimai akivaizdžiai kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, todėl teismas daro išvadą, kad L. V. padarytas pažeidimas negali būti laikomas tinkamu elgesiu viešoje vietoje, nes toks elgesys prieštarauja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslui ir paskirčiai (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 str.). Dėl šių priežasčių, atsakovas, priimdamas Sprendimą panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pagrįstai vadovavosi GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu. Teismas taip pat pažymi, kad baudžiamojoje byloje, kuri buvo nutraukta L. V. atžvilgiu, nustačius būtinąją gintį, nėra konstatuota, jog L. V., nešiodamasis ginklą ir jį panaudodamas, buvo blaivus, netgi atvirkščiai, Kauno apygardos teismas 2014-02-24 nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 1-89-317/2014) nustatė, kad prieš kylant konfliktui (t.y. prieš ginklo panaudojimą) L. V. buvo pavartojęs alkoholio.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į šiuos pareiškėjo biografijos faktus: L. V. 1996-02-21 buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo už vagystę, jo atžvilgiu 1998-04-02 ir 2003-10-20 pradėti du ikiteisminiai tyrimai (dėl vagysčių), kurių vienas nutrauktas kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju, o kitas - nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę, 2004-06-22 iškelta baudžiamoji byla dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kuri nutraukta kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, 2007-12-28 Vokietijoje L. V. buvo nuteistas už dokumentų klastojimą (pagal Europos nuosprendžių informacinę sistemą – ECRIS), per laikotarpį nuo 2001-12-07 iki 2012-02-23 L. V. baustas 52 kartus administracine tvarka už įvairius administracinės teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į aptartą pareiškėjo daromų teisės pažeidimų periodiškumą, vertybes ir teisinius gėrius, į kuriuos kėsintasi nurodytais pažeidimais, darytina išvada, jog pareiškėjas yra linkęs nuolat pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles ir tai liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas pagrįstai nusprendė, jog tokie pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai pažeidžia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir tokiu būdu įrodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei bei visuomenės saugumui, t. y. patenka į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto bei 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto veikimo sritį.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo priimtas sprendimas panaikinti 2015-05-04 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos sprendimą Nr. 15-IL-20-01364-e yra teisėtas, pagrįstas, dėl ko jį naikinti nėra jokio pagrindo. Kitas pareiškėjo reikalavimas - įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjui šaunamąjį ginklą – pistoletą, yra tiesiogiai susijęs su pirmu reikalavimu, todėl taip pat atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo L. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.