Kauno apygardos teismo nutartis

2014-02-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-89-317/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-24
Bylos Nr.
1-89-317/2014
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-00002-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nutartį.
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Rimas Švirinas, Kęstutis Dargužis
Kaltinamasis
L. V.
Nukentėjusysis
M. V., J. S.
Advokatai
Evaldas Liutkevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-89-317/2014Proceso Nr. 1-65-1-00002-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.; 1.2.3.2.5.;1.2.2.2.7;1.2.3.2.8.;1.1.5.1.1. ; 2.1.3.9., (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Kęstučio Dargužio ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, kaltinamajam L. V., jo gynėjui-advokatui Evaldui Liutkevičiui, nukentėjusiems M. V. ir J. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1976-05-28 Kaune, lietuvis, LR pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, bedarbis, teistas 1996-02-21 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 16 str. 2 d., 146 str. 3 d. (1989-04-21 įsako red.) laisvės atėmimu 3 m. 1 mėn. 15 d., pritaikius LR 1995-12-21 Įstatymo ,,Dėl amnestijos“ 4 str., jam sumažinta bausmė 1 metais ir paskirta galutinė bausmė-laisvės atėmimas 2 m. Pritaikius LR BK 47¹ str., paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas 1 m., teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 p., 7 p., 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. V. kaltintas tuo, kad 2011 m. sausio 1 d. apie 3.00 val. Kauno rajone, Vilkijos seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) k., R. Z. kaimo sodyboje ,,(duomenys neskelbtini)“, pokylių salės prieangyje, žinodamas, kad pokylių salėje yra daugiau nei du šventės dalyviai, bei antro aukšto foje yra daugiau nei du suaugę ir daugiau nei du vaikai, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be jokios priežasties, elgdamasis ypatingai įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas pokylį, esant galimybei sužaloti įvykio vietoje buvusius kitus asmenis, legaliai laikomu šaunamuoju ginklu – 9 mm kalibro pistoletu WALTHER, P99 AS, Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau kaip du kartus šovė į M. V. ir vieną kartą pataikė, padarydamas M. V. kiauryminį šautinį kulkinį kairio klubo-dubens sužalojimą su šūvio įėjimo anga kairio klubo srityje ir svetimkūniu (kulka) tiesiosios žarnos sienoje, kairio šlaunikaulio kaklelio lūžiu, tiesiosios žarnos ir prostatos sužalojimu, tuo sukeldamas M. V. sunkų sveikatos sutrikdymą, iš karto po to šovė į mėginusį atimti iš jo ginklą J. S. ne mažiau kaip du kartus ir vieną kartą pataikė, padarydamas J. S. kiaurinį šautinį pilvo sužalojimą su šūvio įėjimo anga pilvo apatinėje dalyje, kraujosruvomis prie šlapimo pūslės ir tiesiosios žarnos, šūvio išėjimo anga kairio sėdmens srityje, susigrūmė su J. S., grumtynių metu padarydamas J. S. muštinę žaizdą pakaušyje, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam J. S. sukeldamas sunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais tyčia dėl chuliganiškų paskatų kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu pasikėsino nužudyti du ir daugiau žmonių, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi kiti šventės dalyviai iš jo atėmė šaunamąjį ginklą.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog 2011 m. sausio 1 d. apie 3.00 val. nakties, Kauno rajone, Vilkijos seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime esančios R. Z. kaimo sodybos ,,(duomenys neskelbtini)“, pokylių salės prieangyje neviršydamas būtinosios ginties ribų, o gindamasis nuo M. V. bei J. S. jo atžvilgiu realiai pradėto, akivaizdaus ir pavojingo gyvybei bei sveikatai kėsinimosi - jų suduotų L. V. smūgių į galvą bei kitas kūno vietas ir padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo-muštinės žaizdos kaktoje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, veido ir krūtinės ląstos sumušimų, X kairio šonkaulio lūžimo, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimo, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, L. V. legaliai laikomu šaunamuoju ginklu – 9 mm kalibro pistoletu „WALTHER“ P99 AS, Nr. (duomenys neskelbtini), iššovė tris kartus į M. V. ir J. S., padarydamas M. V. kiauryminį šautinį kulkinį kairio klubo-dubens sužalojimą su šūvio įėjimo anga kairio klubo srityje ir svetimkūniu (kulka) tiesiosios žarnos sienoje, kairio šlaunikaulio kaklelio lūžiu, tiesiosios žarnos ir prostatos sužalojimu t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą, o J. S.-kiaurinį šautinį pilvo sužalojimą su šūvio įėjimo anga pilvo apatinėje dalyje, kraujosruvomis prie šlapimo pūslės ir tiesiosios žarnos, šūvio išėjimo anga kairio sėdmens srityje, muštinę žaizdą pakaušyje, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo padarytos išvados:

L. V. dėl tyčinio pasikėsinimo nužudyti du asmenis iš chuliganiškų paskatų, kaltu neprisipažino ir paaiškino, jog kad pažįstamas V. M. pakvietė jį švęsti Naujųjų 2011 metų kaimo turizmo sodyboje Kauno rajone, Vilkijoje. Jis sakė, kad bus didelė šventė su šeimomis, vaikais. Jam buvo pasakyta, kad sodyboje bus miegami kambariai, kur galima bus apsistoti. Kartu švęsti jis pakvietė savo draugę I. P.. Su ja 2010-12-31 vakare apie 19-20 val. atvyko į minėtą sodybą automobiliu. Įsikūrė nakvynei viename iš kambarių radę jo duryse raktą. Kambario numerio, kuriame jie su Ingrida susidėjo savo daiktus, nepamena. Sodyboje jau buvo atvykę daugiau atvykusių žmonių, kurių jis nepažinojo. Tarp atvykusių buvo ir M. su šeima- žmona ir nepilnamečiu sūnumi. Visi laukė, kol atvyks muzikantas bei susirinks likę šventės dalyviai. Vėliau visi susėdo už stalo ir prasidėjo šventė. Kadangi kitų šventės dalyvių jis nepažinojo, o stalas buvo išdėstytas U raidės forma, jis su I. P. atsisėdo priešais M., kad galėtų su jais pabendrauti. Prie stalo jis asmeniškai alkoholio nevartojo, pasidarė vieną kokteilį, ir jį vartojo visą vakarą, nes nėra linkęs gerti alkoholio. Su savimi turėjo savigynai išduotą pistoletą ,,WALTHER“, kurį visą laiką nešiojasi. Pistoletą buvo įsidėjęs į rankinę, kurią visą laiką laikė prie savęs. Ginklo niekam nerodė. Šventės metu iki vidurnakčio vyko šokiai, programa, vaikai dainavo, vyko loterijos. Visi šventės dalyviai gana saikingai vartojo alkoholį, jokių konfliktinių situacijų tarp šventės dalyvių nebuvo. Artėjant vidurnakčiui, į šventę atvyko grupė jaunimo, tarp kurių buvo ir jam iki tol nepažįstami nukentėjusieji M. V. ir J. S. su merginomis. Jie atsisėdo prie stalo netoliese, stalo gale, išgėrinėjo, buvo linksmi, tačiau labai norėjo pasireikšti - keikėsi, laistė alkoholį. Jis bandė vaikinus sudrausminti, nes kompanijoje buvo daug moterų ir vaikų, tačiau tai vaikinams nelabai patiko. Vienas jų - M. V. nepatenkintas vis šnairavo į jį. Kadangi L. V. kompanijoje yra gana linksmas, mėgsta sakyti tostus, tai jis vis ragindavo visus išgerti. Pats buvo pasidaręs tik taurę kokteilio su viskiu, kuria visą vakarą gurkšnojo. Vidurnaktį visi išėjo į lauką žiūrėti fejerverkų. Po fejerverkų visi grįžo į salę. Dar vyko šokiai, maždaug iki pirmos valandos nakties dainavo kviestas muzikantas. Jam išvykus, šokiai tęsėsi. L. V. šokant salėje su drauge, M. V. vis bandė jį užkabinti, replikuoti-tiesiog nežymiai priekabiavo. Matydamas, jog šis yra jau girtas, nekreipė į tai dėmesio. V. M. su žmona jau buvo išvažiavęs į namus. I. P. nuėjo persirengti. Persirengusi ji grįžo į salę, tačiau pasakė, kad blogai jaučiasi ir jie abu nusprendė eiti į savo kambarį. Atėję į kambarį, prisiminė, kad paliko prie salės durų pakabintus savo rūbus - jo paltą ir I. P. kailinius, todėl grįžo pasiimti rūbų. Jis nuėjo į prieangį, esantį prie pobūvių salės, priėjo prie rūbų kabyklos ir ėmė ieškoti savo bei I. P. rūbų, nes ant jų buvo sukabinti kitų svečių rūbai. Jam perkabinant svetimus paltus, pajuto stiprų smūgį į dešinę galvos sritį, prie antakio. Nuo smūgio kaktoje iš karto pradėjo kraujuoti. Jis pamatė šalia stovintį M. V.. Kuo šis sudavė jam į veidą, prieblandoje nematė, tačiau jam pasirodė, kad rankoje Mantas kažką tai turi. Tuomet pasakė jį užpuolusiam M. V. „kas tau yra“. Šis ėmė sakyti, kad L. V. kažką tai vaizduoja ir vėl ėmė artintis link jo. L. V. ėmė trauktis atbulas nuo rūbų kabyklos lauko durų link. Pasakęs, kad turi ginklą, išsitraukė jį iš rankinės. M. V. nekreipė į tai jokio dėmesio ir vis vien artėjo link jo. Supratęs, kad šis vėl jį puls, užtaisė ginklą ir įspėjo M. V., kad šaus. Pastarasis nereagavo ir užsimojo dar kartą ranka. Tuomet jis iššovė į M. V., taikydamas jam į kojas. Taip padarė\ siekdamas jį sustabdyti. Kur pataikė, nematė, tačiau M. V. susiėmė rankomis už kairio klubo ir suklupo ant kelių. Po šio šūvio L. V. stovėjo prieangyje prie lauko durų, nuleidęs ginklą į grindis. Į prieangį iš lauko užėjo I. P. - jis išgirdo I. balsą sau už nugaros. Ši paklausė, kas čia vyksta. Jis nieko neaiškinęs liepė I. P. kviesti greitąją. Tuo metu iš antro aukšto laiptais pradėjo leistis iki pusės nuogas tik su trumpikėmis M. V. draugas J. S., o iš pobūvių salės išlindo keli jo draugai. Jie visi pradėjo šaukti, ko L. V. grasina dujiniu ginklu. Jis perspėjo, kad ginklas tikras, legalus. Matydamas, kad J. S. vis vien eina link jo, liepė nesiartinti. J. S. trumpam sustojo ant laiptų ir jie kurį laiką kalbėjosi. Tačiau staiga jis puolė ant jo, sudavė kumščiu į veidą ir griebė už ginklo. Jis ginklo nedavė, todėl jie abu susigrūmė prie lauko durų, stumdėsi ir susikabinę krito pro lauko duris į kiemą prie įėjimo. Nukrito ant terasos. Grumdamasi ir griūdamas, jis laikė pirštą ant ginklo nuleistuko. Griūdamas jis juto, kad iš už nugaros dar kažkas tai jį traukia atgal, sugriebęs už ant jo kaklo buvusios auksinės grandinėlės. Nukritęs lauke jis su J. S. dar kiek grūmėsi grūmėsi, tačiau tačiau nepamena, kad būtų į jį šovęs. Kuriuo momentu ir kaip jis peršovė J. S., negali pasakyti, nes nepamena. Gal būt jis iššovė į J. S. vieną ar du kartus griūdamas, arba grumtynių su juo metu, jiems būnant prieangyje. Tačiau tyčia jis į jį nesitaikė ir nebandė peršauti. Pamena, jog gulėdamas lauke, pajuto smūgius į veidą ir kitas kūno vietas, po ko prarado sąmonę. Kas jį mušė jau kieme-J. S., ar kas kitas, nežino, to neprisimena, bet tuo metu jie su J. S. grūmėsi. Kažkuriuo tai metu, gulėdamas lauke ant sniego, jis buvo atgavęs sąmonę. Pabandė keltis, tačiau kažkas vėl ėmė spardyti. Girdėjo vyrišką balsą ir siūlymą įmesti jį upę, po ko vėl prarado sąmonę. Atgavo ją tik greitosios pagalbos automobilyje, kuomet buvo gabenamas į ligoninę. Nežino kas ir kokiu būdu atėmė iš jo ginklą, nes jo su savimi automobilyje jau neturėjo. Jis buvo pristatytas ir paguldytas į Kauno klinikas, kur jam buvo diagnozuota galvos smegenų trauma, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų dangalais, šonkaulių lūžis, kiti sumušimai kūne. Ten buvo gydomas iki 2011-01-07, o vėliau gydėsi Šilainių poliklinikoje. Kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo jis neprisipažįsta, kadangi pats buvo užpultas, mušamas, todėl tik gynėsi.

Iš esmės analogiškus parodymus kaltinamasis davė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2 t. b. l. 101-105, 140-141 b. l.) Parodymų patikrinimo vietoje metu L. V. patvirtino savo duotus parodymus ir paaiškino aplinkybes, kuriomis sužalojo nukentėjusius asmenis ( 2 t. b. l. 109-120).

Nukentėjusysis M. V. paaiškino, kad buvo savo draugo D. B. buvo pakviestas švęsti Naujųjų 2011 metų Kauno rajone, Vilkijoje esančioje kaimo turizmo sodyboje. Ten nuvyko su savo drauge R. T.. Pobūvis vyko salėje, ten susirinko daug įvairių žmonių, tame tarpe ir vaikų. Kaip ir visi jis vartojo alkoholinius gėrimus. Jokio konflikto su kaltinamuoju L. V. jis nepamena, jiedu nesipyko, jis su juo nebendravo. Pamena, kad po fejerverkų ir šampano gėrimo kieme, visi grįžo į pobūvių salę ir toliau šventė, šoko, gėrė alkoholinius gėrimus. Jau gerokai po vidurnakčio, kai kurie svečiai ėmė skirstytis miegoti. Salėje, kur vyko pobūvis, liko gal kokie aštuoni žmonės. Jis jau buvo gerokai girtas. Kažkuriuo metu jo mergina R. T. išsivedė jį miegoti į kambarį, kadangi jie buvo įsikūrę atskirame miegamajame kambaryje. Jis pamena tik tiek, kad su R. išėjo iš pobūvių salės ir staiga pajuto stiprų smūgį į koją, nuo ko prarado sąmonę. Kas vyko toliau, nepamena. Kiek prisimena, jokio konflikto ar muštynių ne su L. V., nei su kuo kitu, nebuvo. Vėliau jam R. T. papasakojo, kad jį peršovė L. V., tačiau jis jam neturi jokių pretenzijų ir civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusysis iš esmės tokius pat parodymus davė ir tyrimo metu, nurodęs, jog geroaki gerokai girtas apie 3 val. nakties su R. T. išėjo iš salės, ketindami eiti miegoti. Kadangi į miegamuosius kambarius reikėjo eiti per lauką, išėjo iš salės į koridorių ir staiga pajuto didelį skausmą kairės pusės šlaunikaulio srityje, dėl kurio nukrito ant grindų. Jis aiškino, jog nuo šoko nieko nepamena, nors sąmonės ir nebuvo praradęs. Jam anksčiau nepažįstamas L. šventės metu buvo draugiškas, daug kalbėjo, gėrė alkoholio ir su tuo vyriškiu jokių konfliktų nebuvo. Iš salės išėjęs į koridorių, jokių šūvių negirdėjo, tik pajuto skausmą šlaunyje. Kiek pamena, tuo metu ėjo apsikabinęs savo merginą-R. ir kalbėjosi su ja. Nematė, kad kas būtų stovėjęs koridoriuje ar prie lauko durų. Tyrimo metu nukentėjusysis taip pat teigė, kad nors ir buvo sunkiai sužalotas, niekam jokių pretenzijų nereiškia, kas į jį šovė, nežino ir nematė( 1t. b. l. 148-149 ).

Apklaustas nukentėjusysis J. S. teisme parodė, jog švęsti Naujųjų 2011 metų jį pakvietė jo draugas D. B.. Švęsti Naujuosius metus Kauno rajone (duomenys neskelbtini) kaimo sodyboje jis važiavo su savo drauge E. I.. Kadangi pobūvio metu daug gėrė ir buvo girtas, nieko neprisimena. J. S. patvirtino tyrimo metu duotus parodymus, kad Naujųjų metų šventę 2010-12-31 atvyko švęsti apie 19-20 val. Salėje jau buvo daug žmonių. Iš pažįstamų buvo D. B., jo draugė D., kiti buvo pažįstami tik iš matymo. Vėliau atvažiavo ir jo draugas M. V. su drauge R.. Tarp svečių buvo ir vienas jam visiškai nepažįstamas asmuo, kaip vėliau sužinojo-L. V., su savo drauge. Pastarasis buvo nedidelio ūgio, už stalo sėdėjo kairėje pusėje, priešais. Kai kurie svečiai buvo atvažiavę su vaikais. Iki vidurnakčio šventė vyko gražiai, vaikai koncertavo, vyko šokiai, loterijos. Vidurnaktį kartu su visais išėjo į kiemą pažiūrėti fejerverkų, su šventės dalyviais sveikino vienas kitą su Naujaisiais metais. Buvo apsikabinę bei sveikino vienas kitą ir su tuo nepažįstamu vyriškiu t.y. L. V.. Po vidurnakčio visi grįžo į salę, kur vyko šokiai. Salėje jis buvo iki 2 val. nakties. Iki to laiko jokių konfliktinių situacijų tarp šventusiųjų nebuvo. Kadangi jis buvo jau gerokai išgėręs, jo draugė E. I. nuvedė jį miegoti į pastato antrame aukšte esantį kambarį. M. V. su drauge liko toliau švęsti salėje. Ten pat liko ir L. V.. J. S. pamena, kad kambaryje nusirengė ir atsigulė į lovą. Dėl girtumo daugiau nieko nepamena - kada ir kur ir su kuo buvo išėjęs. Kiek jam papasakojo jo draugė E. I., avėdamas tik trumpikes, jis išėjo į tualetą. Kadangi buvo labai girtas, nepamena, kas įvyko jam nulipus į pastato pirmą aukštą, kuriame randasi tualetas. Atsipeikėjo gulintis ant grindų pastato prieangyje, netoli pobūvių salės durų. Ką jis darė iki to laiko, nepamena. Žino, kad kažkas jį pakėlė nuo grindų, nuvedė į salę ir ten paguldė ant kėdžių. Matė, jog yra sužalotas-iš žaizdos jo sėdmenyse teka kraujas. Kažkas atnešė rankšluosčius ir uždėjo jam ant tos žaizdos. Tik vėliau kažkas pamatė žaizdą dar ir jo pilve. Atsistojęs jis išėjo į prieangį ir rado ten gulintį M. V.. Šis iš skausmo garsiai rėkė, tačiau kur M. V. buvo sužalotas, jis nežino. Netrukus atvažiavo greitosios medicinos pagalbos automobilis ir juos su M. išvežė į ligoninę. Iki medikų automobilio jis nuėjo pats, o M. V. ten atnešė GMP darbuotojai. Kauno Klinikose jį iškarto operavo ir diagnozavo kiauryminę žaizdą pilvo srityje. Dėl gautų sužalojimų jis buvo gydomas nuo 2011-01-01 iki 2011-01-10 (1 t.. b.l.182-186).

Teisme liudytoja apklausta I. P. iš esmės davė tokius pat parodymus, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu ( 2 t. b.l. 83-86 b. l.). Jos parodymai patvirtina kaltinamojo L. V. parodymus tiek tyrimo metu, tiek ir teisme. Ji taip pat nurodė, jog pakviesta draugų, kartu su L. V. 2010-12-31 vakare apie 20 valandą atvyko švęsti Naujųjų metų šventės (duomenys neskelbtini) kaimo turizmo sodyboje. Tai buvo sudėtinis balius, kiekvienas vežėsi maisto bei alkoholinius gėrimus. Ji su L. atsivežė viskio ir martinio. Tą vakarą ji blogai jautėsi, todėl jiedu buvo nusprendę neužsibūti ir nenakvoti. Dėl šios priežasties V. praktiškai negėrė alkoholio, per visą vakarą jis išgėrė gal vieną koktelį iš viskio ir kokakolos su citrina. Šventinis vakaras buvo pakankamai užimtas, nes buvo įvairios pramogos, šokiai, loterijos ir pan. Viskas buvo gerai iki tol, kol gerokai padauginę alkoholio jai anksčiau nepažįstami bei gerokai fiziškai stipresni už L. V. jaunuoliai-M. V. ir J. S., sėdėję prie stalo priešais, vakaro metu pradėjo elgtis įžūliai, negražiai kalbėti ir kabinėtis prie L.. L. V. yra labai bendraujantis ir komunikabilus, o tai tuos vaikinus erzino, todėl jie pradėjo tiesiog priekabiauti, grasinti. M. V., tą vakarą buvęs kartu su mergina, ypač jis vis ieškojo priekabių. L. V. į vaikino priekabes neatsakydavo, nusisukdavo, tiesiog nereagavo. Kadangi ji labai blogai jautėsi, nueidavo kiek pailsėti į jiems nakvynei skirtą kambarį, kuris randasi tame pat pastate, šalia prieangio ir įėjimo į pobūvių salę. Eidavo į kambarį per kiem, tačiau neužilgo ir vėl grįždavo į salę, kur buvo likęs L.. Apie 24.00 val. visi šventusieji išėjo į lauką žiūrėti fejerverkų. Grįžę į pobūvių salę ir dar kiek pabuvę, neužilgo kartu su L. V. ji nuėjo į kambarį miegoti. Kadangi buvo rūbinėje palikusi savo naujus brangius kailinius, o L. paltą, ir dar jis nebuvo nusirengęs miegoti, paprašė L. V. nueiti prie salės ir nuo pakabos paimti kailinius. L. išėjo. Po kelių minučių ji išgirdo triukšmą ir šūvio ar dviejų šūvių garsą. Žinojo, kad L. su savimi išsinešė ir ginklą, kurį turi įsigijęs savigynai ir kurį visą laiką, taigi ir tą vakarą jis laikė prie savęs rankinėje, todėl sunerimo. Išėjo iš kambario ir ėjo pobūvių salės link. Per durų stiklą ji pamatė prie įėjimo nugara į duris stovintį L. sužalotu veidu-kruvina kakta. Jo dešinėje rankoje buvo pistoletas. Priešais L., toliau nuo jo prie tualeto durų, gulėjo nukentėjusysis t.y. vaikinas vardu M.. Jis dejavo susiėmęs už kojos. Ji supratusi, kad L. M. peršovė, todėl įėjo pro duris ir atsistojo L. už nugaros. Tuo metu išgirdo, kaip kažkas iš salės Laimonui sakė „ką tu darai, padėk“. Tuo metu laiptais leidosi J. S., kuris buvo iki pusės nuogas ir tik su trumpikėmis. Matydamas besileidžiantį laiptais link jo M. V. draugą J. S., L. jam pasakė, kad turi legalų ginklą ir liepė prie jo nesiartinti, o kviesti greitąją pagalbą peršautam M. V.. Dar lipdamas laiptais žemyn, J. S. ėmė tyčiotis iš jo, sakyti, kad ginklas dujinis ir pan. Po to jis staiga puolė ant L. V., smūgiuodamas jam į veidą. Jiedu susikibo, susistumdė, ėmė grumtis ir grumdamiesi išgriuvo iš prieangio į lauką per lauko duris. Jokių šūvių ji tuo metu nebeišgirdo arba tiesiog jų nepamena dėl streso. Ji tuo metu taip pat pro duris išėjo į kiemą. Iš salės į kiemą išėjo keli vyrai. Bandė padėti L., tačiau nuo kažko gavo stiprų smūgį į galvą. Kai atsigavo, pamatė ties lauko durimis lauke gulintį vieną L.. Šalia jo J. S. jau nebuvo. L. gulėjo kruvinas, tuo metu jį kažkas tai iš vaikinų spardė. Pribėgusi ėmė šaukti „ką darote“. Tuo metu nuo kažko tai vėl gavo kitą smūgį į kaklą. Supratusi, kad geruoju tai gali jai nesibaigti, nutarė slėptis. Nubėgusi į savo kambarį, pasiėmė rankinę su telefonu ir nubėgo toliau už medžių. Iš ten paskambino J. M. ir papasakojo jai, kad L. šaudė, kad yra sumuštas ir guli sniege. Ši pasakė, kad jos vyras skubiai atvažiuos pasiimti likusio sodyboje sūnaus, tai ir ją paims ir parveš į namus bei liepė jai išeiti į kelią. Jai skambinant J., girdėjo netoliese kalbančius vyriškius. Kažkuris jų sakė „ metam jį į Dubysą, kad nebūtų įrodymų“. Stresas jai buvo didelis, todėl stovėjo tamsoje sniege, bijodama pasirodyti ir laukė atvažiuojančio M.. Pamačiusi, kad atvažiavo greitoji, įsidrąsino ir nuėjo pasiimti kailinių. Eidama iš toli matė gulintį Laimoną. Jo kūnas jau buvo uždengtas paklode, todėl ji pamanė, jog jis negyvas. Eiti artyn pasižiūrėti, ji bijojo. Atvažiavus V. M., pasitiko jį prie kelio ir su juo bei jo sūnumi drauge grįžo į miestą. Būdama šoje, jį kažką tai M. pasakojo apie įvykį, tačiau ką-nepamena.

Liudytoja E. I. taip pat nurodė, jog 2010 m. gruodžio 31 vakare kartu su J. S. šventė Naujuosius 2011 metus (duomenys neskelbtini) kaimo turizmo sodyboje Kauno rajone. Buvo ten su draugais, tarp kurių buvo ir M. V. su drauge. Buvo nemažai ir nepažįstamų žmonių, tarp kurių buvo ir kaltinamasis L. V. su mergina. Visi draugiškai šventė, šoko, linksminosi. Po dvyliktos išėjo į kiemą, kur šaudė fejerverkai, gėrė šampaną ir sveikino vieni kitus su naujaisiais metais. Jokių konfliktų šventimo metu nebuvo. Apie 1-2 val. nakties kai kurie skirstėsi miegoti, nes šeimoms buvo paskirti kambariai nakvynei. Dalis žmonių dar buvo likę pobūvio salėje. Ji su J. S. taip pat susiruošė miegoti ir nuėjo į antrame pastato aukšte jiems skirtą kambarį. Jie nusirengė ir atsigulė. Tuo metu ji išgirdo pokštelėjimą-lyg ir šūvio garsą bei paklausė J., kas tai galėjo būti. Kadangi J. S. norėjo į tualetą, tai jis išėjo iš kambario pasižiūrėti, vilkėdamas vienais apatiniais. Neužilgo ji išgirdusi dar du šūvius ir iš koridoriaus sklindantį triukšmą bei riksmus, todėl išėjo iš kambario. Kažkas kvietė leisti į apačią, šaukė vaikus. Kadangi būdama antrame namo aukšte nieko nematė, nuėjo prie laiptų, vedančių į pirmą aukštą ir ėmė jais leistis. Dar lipdama laiptais, pamatė pirmame namo aukšte prie laiptų stovintį J. S.. Jis buvo lyg ir šoko būsenoje. Jo pilve buvo šautinė žaizda, o iš sėdmenų pusės ji pamatė nubėgus daug kraujo. Prie lauko durų ant žemės nejudėdamas gulėjo L. V.. Jo rankose ji nematė jokio ginklo. Kairėje pusėje nuo laiptų, prie tualeto, gulėjo sužalotas M. V., kuris šaukė, kad jam skauda. Ji labai išsigando, tačiau nieko neklausinėjo, kas ten įvyko. Neužilgo atvyko greitosios medicinos pagalbos brigada ir J. su M. išvežė į ligoninę. Ji važiavo kartu su jais. Kas ir dėl ko sužalojo M. su J., ji nežinanti, nes nieko nematė. J. jai nieko nepasakojo. Tik R. T. jai vėliau pasakė, kad į J. S. ir M. V. šaudė L. V., tačiau nieko nesakė dėl ko taip įvyko.

Apklausta liudytoja R. T. patvirtino tyrimo metu duotus parodymus, kad 2010 m. gruodžio 31d. su savo draugu M. V. atvyko švęsti 2011 Naujųjų metų (duomenys neskelbtini) kaimo turizmo sodyboje Kauno rajone už Vilkijos miestelio. Ten jau buvo susirinkę daug svečių, iš kurių ji pažinojo tik D., J., jo draugę E., tačiau jų pavardžių ji nežino. Kitų svečių visiškai nepažinojo. Iki vidurnakčio visi draugiškai šventė, išgėrinėjo, vyko šokiai, loterija, kai kurie šventės dalyviai buvo su vaikais surengę koncertą, visus linksmino samdytas muzikantas. Vidurnaktį visi išėjo žiūrėti fejerverkų į sodybos kiemą. Po fejerverkų visi sugrįžo į salę. Neužilgo dauguma svečių skirstėsi į kambarius miegoti. Salėje dar buvo likę keletas žmonių-buvo ji su M. V., J. su drauge E., D. su drauge, dar vienas nepažįstamas kresnas ir nedidelio ūgio vyras-kaip vėliau ji sužinojo, kaltinamasis L. V.. Kiek po vidurnakčio, ji su M. V. susiruošė eiti miegoti. Išėję abu iš salės, stovėjo prie salės esančiame hole. Tuo metu per lauko duris į holą įėjo kaltinamasis L. V.. Jis buvo girtas, tačiau jiems nieko nesakė. Dešinėje L. V. rankoje ji matė ginklą, kurį jis laikė kiek už nugaros. Tai pamačiusi, ji liepė M. V. eiti kartu iš tos patalpos miegoti. Tačiau šis atsisakė, nėjo, o stovėjo prie rūbų kabyklos, atsirėmęs ranka į šalimais stovintį stalą. Tuo metu jokio konflikto tarp M. ir L. V. nebuvo, bent jau ji to nematė ir negirdėjo. Vis tik matydama L. V. su ginklu rankoje, nuėjo į pobūvių salę ir visiems ten buvusiems pasakė, kad prieangyje stovi ginkluotas L. V., paprašė padėti. Tai sakydama, beveik tuo pat metui ji išgirdo šūvio garsą, todėl puolė prie durų, vedančių į holą. Nepamena, kas buvo uždaręs salės duris jai įėjus į salę, tačiau jau būdama salėje, išgirdo dar vieną šūvį. Jai kažkodėl tai pasirodė, kad antras šūvis buvo į salės duris. Išsigandusi ji liko salėje, o kartu salėje buvęs D. B. bandė išeiti iš salės į prieangį pro duris, tačiau negalėjo atidaryti durų, nes prie jų stovėjo ginkluotas L. V.. Tuomet D. su draugės J. sūnumi N. išlipo pro salės langą į lauką. Kas vyko toliau, ji nematė, nes buvo likusi salėje, tik girdėjo prieangyje, už salės durų, triukšmą. Po girdėtų šūvių bijojo išeiti. Kai viskas nurimo, ji grįžo į prieangį ir pamatė ten prie rūbų kabyklos gulintį ant grindų M. V.. Šis gulėjo netoli tualeto. Ji jo paklausė, į kurią vietą jis yra sužeistas, tačiau M. nieko nekalbėjo, tik iš skausmo dejavo. Tuo metu kažkas iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Tuomet ji pamatė, kad pobūvių salėje guli dar vienas žmogus-J. S.. Šis gulėjo salėje ant kėdžių, jam iš pilvo bėgo kraujas. Ji suprato, kad L. V. peršovė ir J.. Neužilgo atvykę medikai pirmiausiai apžiūrėjo Joną ir nuvedė jį į automobilį. Po to jie M. V. nunešė į GMP automobilį neštuvais-šis negalėjo paeiti. M. V. ir J. greitoji išvežė į ligoninę. Vyriškį, kuris šaudė, t. y L. V. kartu buvę vyrai įnešė į vidų iš lauko ir paguldė prieangyje. Jis atrodė be sąmonės. Atvykę policijos darbuotojai iškvietė dar vieną greitąją, kuri išvežė L. V..

Iš esmės tokius pat parodymus liudytoja davė ir ikiteisminio tyrimo metu (2 t.. 22-23 b.l.) t.y. taip pat teigė, jog nematė, kaip L. V. šaudė į M. V., negalėjo paaiškinti, dėl ko ir kiek kartų iššovė, kadangi šūvių metu ji buvo pobūvių salėje.

Parodymų patikrinimo vietoje metu bei akistatos su L. V. metu R. T. patvirtino savo parodymus (2 t. 24-34 b. l.).Liudytojas G. M. patvirtino tyrimo metu (2t. b. l. 42-43) duotus parodymus, kad 2010 m. gruodžio 31 d. kartu su tėvais V. M. ir J. M., sesute E. ir drauge-K. Ž. šventė Naujųjų metų šventę Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) kaimo turizmo sodyboje. Šioje šventėje dalyvavo jam iš matymo pažįstamas L. V., kurio pavardės jis anksčiau nežinojo. Jis buvo su savo drauge. Visi šventė salėje, išgėrinėjo. L. taip pat išgėrinėjo, atrodo jis gėrė viskį. Iki vidurnakčio šventė vyko linksmai, dalyvavo muzikantas, vyko šokiai, loterijos, vaikų koncertas. Tarp šventės dalyvių jokių konfliktų nebuvo. Girtų taip pat nesimatė. L. V. buvo linksmas, juokavo. Prieš pat vidurnaktį visi šventės dalyviai išėjo iš salės į lauką stebėti fejerverkų. Po fejerverkų visi sugrįžo į salę toliau švęsti.. Jie su K. Ž. dar kiek pabuvo salėje, pašoko ir neužilgo užlipo į antrą pastato aukštą. Ten buvo vaikų, kurie žaidė biliardą, žiūrėjo televizorių. Apie 1 val. nakties tėvams paskambino iš saugos tarnybos ir pranešė, jog jų namuose suveikė signalizacija, todėl abu jo tėvai iš karto išvažiavo į namus. Dar už pusvalandžio ar valandos, jam su K. Ž. būnant antrame pastato aukšte, išgirdo garsus, panašius į šūvius. Tuo metu į antrą aukštą užlipo kažkurio tai iš ten buvusių vaikų mama ir liepė visiems likti antrame aukšte, niekur neiti, nes apačioje šaudo. Ji skubiai paskambino pradžioje tėčiui V. M., o po to mamai ir jiems pasakė, kad kažkas pastate šaudo, klausė ką jam daryti. Šie liepė jam išeiti į kiemą ir laukti jų atvažiuojant. Nulipęs į pirmą aukštą pasiimti paltų, jis matė, kad prieškambaryje ant grindų guli šventėje dalyvavęs vienas jam nepažįstamas vaikinas, o pro atviras lauko duris matė lauke ant sniego gulintį L. V.. Su K. Ž. jie skubiai išėjo į lauką, nuėjo iki pagrindinio kelio ir laukė atvažiuojančio savo tėčio. Atvažiavus tėčiui, jis su K. sėdo į automobilį. Kartu su jais važiavo ir I., kurios pavardės jis nežino. Apklaustas liudytoju V. M. taip pat patvirtino tyrimo metu (2 t. 37-38 b. l.) duotus parodymus, kad 2010-12-31 su žmona J. ir vaikais-dukra E. ir sūnumi G. bei jo drauge K. šventė Naujuosius metus (duomenys neskelbtini) turizmo sodyboje Kauno rajone. Kartu pobūvyje dalyvavo ir jo pažįstami N., K., V. B., V. R., D. B., L. V. su I. P.. Kitų dalyvavusių šventėje žmonių jis nepažinojo, nors kelis jaunuolius, yra anksčiau matęs. Jis su savo žmona J. pobūvyje už stalo sėdėjo priešais L. V. ir I. P.. Matė, kad L. vartojo alkoholį- darėsi kokteilius iš viskio ir koka-kolos, tačiau girto jo nematė. Vidurnaktį visi išėjo į lauką stebėti fejerverkų. Po fejerverkų visi sugrįžo atgal į salę. Matė, kad L. V. prie savęs turėjo vyrišką rankinę ant peties. Jam paskambino UAB ,,Jungtis“ dispečerė ir pranešė, kad suveikė jo namo signalizacija, todėl apie 1 val. jis su žmona ir dukra grįžo į namus. Sūnus G. liko švęsti. Apie 2.40 val. jo žmonai J. paskambinęs sūnus pranešė, kad pastate kažkas šaudo. Paėmęs pas žmoną telefono ragelį, iš sūnaus išgirdo, kad sodyboje tikrai kažkas tai šaudė. Tuomet jis liepė G. apsirengti, išeiti ant kelio bei laukti jo. Jo žmonai paskambinusi I. P. pasiskundė, kad kažkas šaudė, kad negali išvažiuoti, prašė parvežti ją į namus. Atvažiavęs, miško kelyje netoli sodybos, pamatė savo sūnų su drauge ir I. P.. Juos parvežė į Kauną. I. P. papasakojo, kad L. V. peršovė du žmones. Jis žinojęs, jog L. V. turi leidimą ginklui, nes matė jam savigynai išduotą ginklą, Girdėjo šventinio Naujųjų metų vakaro metu kaip viena iš moterų paklausė L. V., kodėl tokia sunki jo rankinė. L. V. kažką jai atsakęs juokais, tačiau jis žinojęs, kad L. V. savo rankinėje turėjo ginklą.Liudytoja J. M. iš esmės analogiškai patvirtino tyrimo metu duotus parodymus (2t. b.l.39-40), kad savo draugės V. B. kvietimu šventė su šeima Naujuosius 2011 metus (duomenys neskelbtini) sodyboje, kur buvo daug žmonių, tarp kurių ir jai pažįstami L. V. su I. P.. Apie 1val. nakties su vyru ir dukra ji grįžo į namus dėl to, jog suveikė namuose signalizacija, o sūnus G. su drauge kartu su K. dar liko sodyboje. L. V. linksmai bendravo su moterimis, ragino išgerti, bendravo su jos vyru. L. V. prie savęs ant stalo buvo pasistatęs butelį viskio, jis gėrė viskį su koka-kola. Jiems išvažiuojant L. nebuvo girtas, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, bet linksmas. Apie 3-4 val. jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino sūnus G. ir pasakė, kad girdėjo šūvius, bet nieko daugiau nepaaiškino. Ji bandė paskambinti V. B., tačiau nebuvo ryšio. Liepė vyrui V. važiuoti ir parsivežti sūnų. Paskambinusi sūnui, liepė jam eiti su drauge į pagrindinį kelią ir laukti atvažiuojant tėvo. Jai paskambino I. P., kuri pradėjo pasakoti, kad jos draugas L. peršovė du vyrus, kad jį sumušė ir atvažiuoja greitoji. Paklausus kodėl ji neatėmė iš L. ginklo, I. atsakė, kad nespėjo. I. P. paprašė ją paimti iš sodybos ir parvežti į namus, todėl ji paprašiusi vyro parvežti iš (duomenys neskelbtini) sodybos ne tik sūnų, bet ir I.. Apklaustas teisme liudytoju D. B. nurodė, jog norėdamas suorganizuoti bendrą Naujųjų 2011metų sutikimą, 2010-12-31 pakvietė savo draugus ir pažįstamus švęsti šventę Kauno rajone (duomenys neskelbtini) turizmo sodyboje Kauno rajone. Ten susirinko nemažai jo draugų, pažįstamų ir net nepažįstamų asmenų, kuriuos pasikvietė draugai ir kurių jis net negalėtų išvardinti. Šventę visi šventė linksmai, jokių incidentų, konfliktų nebuvo. Pamena, jog apie 3 val. nakties jis padėjo nuvesti girtą savo draugą M. miegoti. Kai išėjo iš pobūvių salės į koridorių, pamatė prie drabužinės stovintį savo draugą M. V. su drauge R.. Jam priėjus prie M. ir jo draugės, stovėjusių ties drabužine, į patalpą pro lauko duris įėjo L. V.. Pasakęs žodžius „nu ką“, jis šovė į M. V.. Su L. V. nieko kartu nebuvo - jis buvo vienas, o jo draugės I. P. D. B. šalia nematęs. Kiek kartų L. V. šovė į M., jis negalintis pasakyti, nes to nepamena, bet vieną kartą tai tikrai. Po šūvio, išsigandęs, D. B. išbėgęs iš koridoriaus į pobūvių salę ir uždaręs duris. Salėje buvo dar žmonių, o jis per langą išlipo į lauką ir apėjo pastatą iš kitos pusės. Atėjęs prie lauko durų, stebėjo kas darosi koridoriuje ir ką ten veikia L. V.. Jam stebint L. V., laiptais iš antro aukšto nusileido jo draugas J. S.. J. priėjo prie L. V. ir norėjo atimti iš jo ginklą. Jiedu susikibo, grumdamiesi išgriuvo per lauko duris į kiemą. Jiems griūvant, jis išgirdo dar kelis šūvius. Pamatęs lauke gulinčio L. V. rankoje ginklą, jis jį ištraukė iš rankų t.y. atėmė. Tai padaryti jam dar kažkas iš vyrų padėjo, tačiau nepamena kas. Pamatė, kad M. V. buvo sunkiai sužalotas, o J. S. buvo peršautas pilvas. Juos išvežė greitoji pagalba.

Pagarsinus D. B. tyrimo metu 2011-01-01 duotus parodymus, matyti, jog jis taip pat tvirtino draugams ir pažįstamiems (duomenys neskelbtini) sodyboje užsakęs pobūvių salę, kad kartu sutikti Naujuosius 2011 metus. Planavo, kad susirinks apie 20 žmonių. Tą kartą 2010-12-31 į sodybą atvyko jo draugai bei pažįstami, kai kurie jų pasikvietė dar savų pažįstamų, kurių D. B. net nepažinojęs. Visi draugiškai šventė pobūvių salėje, išgėrinėjo, šoko, linksminosi. Jau po Naujųjų sutikimo t.y. 2011-01-01 apie 3.00 val. jam su N. J. išeinant iš salės į lauką, tarpduryje jis susidūrė su vienu iš jam anksčiau nepažįstamų svečių, kuris rankoje turėjo ginklą. Koridoriuje tuo metu stovėjo jo draugas M. V.. Staiga D. B. išgirdo, kaip nuaidėjo šūvis ir suprato, kad šovė tas nepažįstamas. D. B. nuo salės durų nustūmė moteris ir uždarė salės duris. Šūvių skaičius didėjo. Tuomet jis nuėjo prie salės vitrininio lango, išlipo pro salės langą į lauką ir bandė apeiti šaudžiusiam vyriškiui iš nugaros, kad jį nuginkluoti. Jam stovint prie lauko durų kieme, prie lauko durų atbėgo dar keli asmenys. Vyriškis, kuris šaudė, buvo pakviestas į šventę pažįstamo V.. Bandant jį nuginkluoti, buvo peršautas ir D. B. draugas J. ( 2 t., b.l.1).

Apklaustas liudytoju 2011-01-04, D. B. jau nurodė kiek kitokias įvykio aplinkybes (2 t. 2-3 b.l.). Jis patvirtino, jog organizavo Naujųjų metų sutikimo šventę, užsakė pirtį Kauno r., Padubysio k., (duomenys neskelbtini) turizmo sodyboje. Patalpos buvo užsakytos nuo 2010-12-31 iki 2011-01-01 16 val. Ten pakvietė savo draugus M. V. su drauge R., J. S. su drauge E.. Pats buvo su drauge D. J., taip pat buvo ir D. sūnus N. J. su drauge K.. Jo pažįstama V. pasikvietė savo draugus G., T., pavardžių jų jis nežino, V. R.. Taip pat buvo jo draugas A. G. su drauge T. ir V. R. draugas V., kurio pavardės jis nežino. V. pasikvietė savo draugą L. V., kurio jis nepažinojo ir pavardės nežinojo. Pastarasis atvažiavo su drauge Ingrida. Susirinko apie 20 val. Be to, dalyvavo ir T., G., R. ir V. nepilnamečiai vaikai. Šventės metu ir prie stalo jokių konfliktinių situacijų nebuvo. Po vidurnakčio M. V., J. S. ir L. buvo jau padauginę alkoholio. Apie 3 val. svečiai pradėjo skirstytis miegoti. J. S. jau buvo išėjęs miegoti antrame aukšte esančiame miegamajame. R. išsivedė M. V. miegoti į antrą aukštą. D. B. tuo metu buvęs pobūvių salėje. Pradaręs salės duris, koridoriuje kur randasi rūbinė, jis pamatė prie lauko durų stovintį L. V.. Šis rankoje laikė ginklą. Kairiau, prie rūbų kabyklos, stovėjo R. su M. V.. L. kreipėsi į M. sakydamas ,,nu ką“. D. B. pradėjo kalbinti L. paslėpti ginklą, tačiau Laimonas iš karto šovė į M.. Jis pagalvojo, kad L. šovė iš dujinio pistoleto, tačiau pamatė, kad M. V. susmuko. Tuomet supratęs, kad šaudyta iš kovinio ginklo. Tuo metu jam už jo nugaros jau stovėjo D. J. bei kiti salėje buvę svečiai. L. ginklą nukreipė į į atidarytas salės duris bei tarpduryje stovinčius žmones. Tuomet D. B. puolė visus stumti iš koridoriaus atgal į salę ir privėrė salės duris. Pro durų plyšį stebėjo L. veiksmus. Pastarasis švaistėsi ginklu. Tuomet jis uždarė salės duris ir pro vitrininio lango duris išėjo į lauką. Apėjęs pastatą, bandė užeiti L. iš pasalų, kad jį nuginkluoti. Atėjęs prie lauko durų, ties kuriomis koridoriuje stovėjo L., jų neatidarė, tačiau stebėjo L. V.. Jam tykojant už lauko durų, išgirdo dar vieną šūvį, o gal būt ir du šūvius. Po to pamatė išgriūvančius pro stiklines lauko duris J. S. su L. V.. Jiedu stumdėsi, grūmėsi, o atsidarius durims, išvirto laukan. Jis puolė nuginkluoti L.-atiminėti iš jo pistoletą. Grumtynių metu apglėbė L. iš už nugaros, bandydamas atimti ginklą, tačiau L. dar kartą iššovė. Tuomet iš visur subėgo ir kiti šventės dalyviai. Jo nuomone, L. niekas nemušė ir nespardė, jis galėjo susižaloti grumtynių metu. Jo ir J. S. grumtynės su L. truko kelias minutes. Jų pradžioje iš L. pistoleto iškrito apkaba, o paskui iš L. rankų iškrito ir ginklas. Tuomet L. nurimo. Kadangi J. S. buvo tik su apatiniais, D. B. pamatė žaizdą jo pilve, kuri kraujavo. J. S. nesuprato, kad yra peršautas, todėl jie jį nuvedė į salę, užklojo antklode. Kažkas iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. M. V. kaip nukrito koridoriuje, taip ir liko jame gulėti, nes negalėjo atsikelti ir pajudėti. Kažkas bandė jį atversti, bet Mantas labai šaukė iš skausmo, todėl niekas iki atvykstant greitajai pagalbai, daugiau jo nejudino. Po grumtynių lauke, L. V. dar kurį laiką gulėjo ant sniego. Kadangi jis nesikėlė, kažkas padėjo jam atsikelti ir nueiti į koridorių, kur jis liko toliau gulėti. Kai atvyko medikai, išvežė M. V. ir J. S.. Jie apžiūrėjo ir L., tačiau jį paliko. Paskui atvyko policijos pareigūnai. Netrukus atvyko dar vienas GMP medikų automobilis ir išvežė L..

Papildomos apklausos metu 2013-06-17 ( 2 t. 4-5 b.l.) D. B. jau paaiškino, kad 2011-01-01 naktį apie 3 val. Rositai vedant M. V. iš salės miegoti, jis ėjo paskui juos. Prie lauko durų sutiko stovintį L., tačiau neatkreipė dėmesio, kas yra pastarojo rankose. Tuo metu prieangyje prie kabyklos, kur buvo sukabinti šventės dalyvių paltai, šalia staliuko, jau stovėjo M. V. ir R.. Jam stovint prie M. ir R., L. kreipėsi į M. V. sakydamas ,,nu ką?“ ir nukreipė į jo pusę ginklą. L. tuo metu niekas nepuolė, jokios žaizdos jo galvoje jis nematė. Pradėjo kalbinti L. ir gražiuoju prašyti paslėpti ginklą. Tačiau L., tebestovėdamas prie lauko durų, šovė tiesiai į M.. Šis susmuko ant grindų, D. B. išbėgo į salę ir tuo metu išgirdo dar vieną šūvį, o paskui dar vieną šūvį salės pusėn. Jam stovint salėje prie durų, o už jo stovint D. J. bei kitiems šventės dalyviams, L. nukreipė ginklą į prie durų stovinčius. D. B. visus nustūmė atgal nuo durų į salę ir privėrė duris. Pro durų plyšį stebėjo L. veiksmus. Šis toliau laikė ginklą, pasiruošęs vėl šauti. Jis tada visiškai uždarė salės duris ir pro salės vitrininį langą išėjo į lauką. Apėjęs pastatą, stovėdamas prie lauko durų stebėjo, kas vyksta viduje. Matė, kad L. tebestovi prieangyje, prie lauko durų. Stovėdamas kieme, jis išgirdo dar vieną šūvį ar du. Atsidarius lauko durims, į lauką išgriuvo L. su J. S.. Jie buvo susikabinę ir grūmėsi. J. S. buvo tik su trumpikėmis. D. B. puolė nuginkluoti L.-apglėbė jį iš už nugaros, bandė iš rankos ištraukti ginklą. Tuomet jų grumtynių metu L. iššovė dar kartą. Į kur jis šovė, D. B. nematė. Tuo metu prie besigrumiančių pribėgo ir kiti šventės dalyviai, tarp jų ir N. J.. Grumtynių metu L. pametė ginklą, pradžioje iškrito pistoleto apkaba, o paskui ir pats pistoletas. Po grumtynių L. V. buvo sukniubęs ant sniego. Kažkas iš šventės dalyvių padėjo jam nueiti į prieangį, paslėpė pistoletą. Kai L. buvo sukniubęs lauke, jis pats L. nemušė ir nematė, kad jį kas kitas muštų, nematė jo veide ar kūne kokių tai sužalojimų.

Liudytoja D. J. patvirtino tyrimo metu duotus parodymus( 2 t. b.l. 6-7), kad su D. B. nusprendė organizuoti Naujųjų 2011 metų sutikimo šventę, kuri vyko 2010-12-31 (duomenys neskelbtini) kaimo turizmo sodyboje. Į šventę ji pasikvietė savo draugus, o D. B., kurių ji nepažinojo. Draugai buvo kviečiami šeimomis ir su vaikais. Visi susirinko apie 20 val. Kartu su ja į šventę važiavo jos sūnus N. J., jo draugė K.. Visi draugiškai linksminosi, jokių konfliktų nebuvo. Apie 2.30 val. šventusieji pradėjo skirstytis į kambarius miegoti. Vieni nuėjo miegoti į antrą sodybos aukštą, o kai kurie vaikai dar žaidė bilijardą. Tuo metu salėje dar buvo likę gal kokie 8 šventės dalyviai. Būdama salėje ji matė, kaip iš salės išėjo ilsėtis į savo kambarį M. V. su savo drauge R.. Jiems išėjus, R. netrukus sugrįžo į salę ir pasakė kažką tai panašaus į ,,gelbėkit, padėkit“. Ji, D. B. ir jos sūnus N. J. pakilo nuo stalo ir nuėjo prie salės durų. Jos tuo metu buvo praviros. R. liko salėje. Pro durų plyšį jie išgirdo duslų garsą, lyg šautų petarda ir pamatė, kad kairėje pusėje nuo durų stovėjęs M. V. yra sukniubęs ant grindų. Prie lauko durų koridoriuje stovėjo jiems anksčiau nepažįstamas šventės dalyvis L. V., kuris rankoje laikė pistoletą. Išėjęs į koridorių D. B. pasakė jam ,,ką tu darai, atsipeikėk“. Tuomet tas vyriškis atsisuko ir nukreipė ginklą į salės pusę. Jie visi trys tuo metu stovėjo tarpduryje, bet dar salės patalpoje. D. B. uždarė salės duris ir vėl pasigirdo duslus šūvio garsas. Tuomet D. B. išlipo pro vitrininį salės langą į lauką ir nuėjo prie lauko durų. Jai pasirodė, kad viduje ji girdėjo 3 ar 4 šūvius. Po šūvių į salę įėjo J. S., kurio pavardės ji nežinojo. Jis buvo tik su glaudėmis, o jo pilve matėsi kruvina žaizda. Supratusi, kad ir jis sužalotas, J. paguldė salėje, atnešė antklodes ir J. užklojo. M. tuo metu vis dar gulėjo koridoriuje. Jį kažkas tai taip pat apklojo antklodėmis, o šaudžiusį L. V. kažkas tai įvedė į koridorių ir pasodino ant laiptų pirmojo laiptelio. Vėliau jis prigulė ir gulėjo. Ar tas vyriškis sužalotas, ji nematė, į tai nekreipė dėmesio. Šaudęs L. V. taip pat buvo užklotas antklode, kad nesušaltų. Netrukus atvažiavo greitoji medicinos pagalba, kurią kažkas į sodybą iškvietė. Medikai apžiūrėjo M. ir J., juos išsivežė. Po to atvyko policijos pareigūnai.

Liudytojas N. J. teisme nurodęs, kad nepamena kaip šventė 2010-12-31 Naujuosius 2011 metus, patvirtino tyrimo metu jos duotus savo parodymus ( 2 t. 8-9 b.l.), kad jo mamai D. J. kartu su savo draugu D. B. suorganizavus Naujųjų metų sutikimo šventę Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) turizmo sodyboje, jis ten važiavo kartu su savo jo drauge K. L.. Šventėje dalyvavo jo mamos ir D. B. draugai. Pastarieji jam nebuvo pažįstami. Visi rinkosi apie 20 val. su vaikais ir šventė iki 3 val. nakties, kuomet dauguma nuėjo į kambarius ilsėtis. Iki to laiko jokių konfliktų nebuvo. Salėje buvo belikę gal kokie aštuoni šventės dalyviai, tarp kurių buvo ir jis. Matė kaip iš salės ilsėtis išėjo D. B. draugai R. su M.. Neužilgo R. grįžo į salę ir pasakė ,,gelbėkit, padėkit“. Jis, D. B. ir jo mama D. J. pakilo nuo stalo ir nuėjo prie durų. Salės durys buvo praviros. Pro durų plyšį jie pamatė koridoriuje prie laiptų stovintį D. B. draugą M., o prie lauko durų koridoriuje su ginklu rankoje stovintį vieną šventėje dalyvavusį vyriškį. Vyriškis ginklą buvo nukreipęs į M.. D. B. pasakė jam slėpti ginklą. Tas vyriškis atsisuko ir nukreipė ginklą į salės pusę. Jie tuo metu stovėjo tarpduryje, bet salės patalpoje. Tuomet D. B. uždarė salės duris. Tada jie išgirdo duslų šūvio garsą, tačiau į koridorių nėjo. D. B. išlipo pro vitrininį langą į lauką ir nuėjo iš kitos namo pusės prie lauko durų. N. J. iš salės į lauką išėjo vėliau pro koridorių ir lauko duris. D. B. tuo metu iš lauko pusės bandė vyriškį nuginkluoti. Kadangi vyriškis ginklo neatidavė, jis bandė padėti D. B., laikydamas vyriškį, bandydamas atimti ginklą. Viskas vyko gal 5 minutes. Paskui kažkaip ginklas iškrito iš vyriškio rankų ir šis nurimo. To vyriškio niekas nemušė. Jis galėjo iššauti gal kokius tris šūvius, bet N. J. nepamena, kur ir kuriuo momentu tai įvyko. Jis pamena tik vieną šūvį pradžioje. Salėje matė peršautą D. B. draugą J., apklotą antklodėmis, tačiau nematė, kaip jis buvo peršautas. Matė tik žaizdą jo pilve. Kitas D. B. draugas M., gulėjo peršautas koridoriuje. Šaudęs vyriškis irgi gulėjo koridoriuje ant laiptelių, užklotas antklode. Ar tas vyriškis buvo sužalotas, neatkreipė dėmesio. Netrukus atvažiavo greitoji medicinos pagalba, medikai apžiūrėjo M. ir J. ir juos išsivežė. Po to atvyko policijos pareigūnai.

Apklaustas liudytoju D. S. parodė, kad dirba greitosios pagalbos stoties gydytoju ir nuo 2010-12-31 8 val. iki 2011-01-01 8 val. budėjo Kauno rajono GMP Garliavos pastotėje. 2011-01-01 paryčiui apie 3 val. 54 min. iš dispečerio gavo iškvietimą į Kauno r., Vilkijos apyl. sen., (duomenys neskelbtini) kaimą, suteikti skubią medicinos pagalbą sužalotam asmeniui. Pakeliui, važiuojant link nurodytos vietos, sutiko važiuojančius į Kauną du greitosios medicinos pagalbos automobilius, vežančius dar du sužalotus šaunamuoju ginklu asmenis. Atvykus į vietą, sužalotasis gulėjo sodybos prieangyje, užklotas antklode. Jis buvo be sąmonės, sumuštu veidu, kruvinas, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl buvo padaryta išvada, jog pacientas neblaivus. Asmuo buvo neštuvais įkeltas į automobilį, kur jam buvo matuotas spaudimas, pulsas, deguonies kiekis kraujyje, duota įkvėpti amoniako, pajungtas deguonies aparatas. Atsigavęs, automobilyje, sužalotasis rankomis pradėjo trankyti aparatūrą, spinteles. Radijo ryšiu dispečerio jie paprašė iškviesti policijos ekipažą, kad sutramdyti agresyvų pacientą. Pravažiavus Raudondvario tiltą, juos pasitiko Kauno rajono PK darbuotojų ekipažas. Vienas policijos pareigūnas įsėdo į jų automobilį, prižiūrėti vežamą pacientą, o kitas savo tarnybiniu automobiliu juos lydėjo. Policijos pareigūno akivaizdoje pacientas kiek nurimo. Sužalotasis buvo pristatytas į Kauno klinikų priimamąjį. Išoriškai ant paciento veido buvo sužalojimai. Liudytojas patvirtino tyrimo metu duotus parodymus ( 2 t.. 95 b.l.) kad pacientas buvo neblaivus ir tai galima buvo spręsti iš nuo jo sklidusio alkoholio kvapo, agresyvios elgsenos. Greitosios medicinos pagalbos ligonio siuntime Forma 114/a, jis nurodė, kad pacientui preliminariai diagnozuota galvos smegenų sutrenkimas, muštinės galvos žaizdos, nosies lūžimas, girtumas ir krūtinės ląstos sumušimas, t.y. kiek galima buvo matyti išoriškai ir pagal simptomus.

Liudytojas G. D. patvirtino, kad 2011 m. sausio 1 d. kartu su patruliu D. Z. patruliavo nustatytu maršrutu ir apie 5 val. iš Kauno rajono policijos komisariato budėtojo radijo ryšiu gavo pranešimą, kad reikalinga pagalba greitosios medicinos pagalbos medikams. Su jų automobiliu susitiko Kauno rajone, prie Raudondvario tilto. Sustojus medikų automobiliui, jis įsėdo į medikų automobilį prie ligonio, kuris automobilyje gulėjo sumuštu ir kruvinu veidu. Patrulis D. Z. tuo metu tarnybiniu automobiliu juos lydėjo iki klinikų. Jam įlipus į medikų automobilį, gydytojas persėdo į priekį ir prie ligonio liko jis vienas. Ligonis blaškėsi, aimanavo, šaukė, kad skauda, kėlėsi nuo lovos ir vėl gulėsi. Jis jį įspėjo, kad jeigu ramiai negulės, blaškysis, jam bus uždėti antrankiai. Tuomet ligonis apsiramino ir buvo pristatytas į Kauno klinikas.

Liudytoja T. Z. patvirtino tyrimo metu duotus parodymus(2 t. 62-63 b.l.) , kad 2010-12-31 su A. G. apie 19 val. atvyko švęsti Naujųjų 2011 metų į (duomenys neskelbtini) sodybą Iš susirinkusių svečių pažinojo A. draugus D., M., J., kurių pavardžių nežino. Kiti buvo nepažįstami asmenys. Tarp šventusių daug šeimų buvo su vaikais. Iki vidurnakčio vyko šokiai, loterijos, vaikų koncertas. Iki to laiko jokių konfliktų tarp svečių nebuvo. Vidurnaktį visi išėjo į lauką žiūrėti fejerverkų. Po to grįžo į salę ir dar linksminosi iki 2 val. Po to ji su savo draugu A. G. nuėjo į antrą aukštą, į kambarį miegoti. Tik atsigulus, išgirdo galimai 2-3 duslius šūvius, pagalvojo, kad šaudo petardos. Ji liko kambaryje, o A. G. atidarė duris į foje. Vaikai norėjo lipti žemyn, bet ten buvusios mamos juos tramdė. Ji taip pat išėjo į foje. Iš baimės ir vaikų riksmų, ji negirdėjo ar buvo dar daugiau šūvių. Kai viskas aprimo, ji kartu su A. G. nulipo laiptais į pirmą aukštą. Koridoriuje netoli tualeto durų ant grindų gulėjo M.. Šalia buvo jo mergina R., kuri pasakė, kad M. peršautas. A. G. apžiūrėjo M., bet žaizdų nerado. Jis paklausė M., kur jam šovė, tačiau M. gulėjo susirietęs iš skausmo ir paminėjo kažką apie koją. Kažkas atnešė antklodę ir M. apklojo. Salėje ant kėdžių sėdėjo J., kuriam iš sėdynės bėgo kraujas. A. G. ir jį apžiūrėjo, paėmė rankšluostį ir juo užspaudė kraujuojančią žaizdą. Kai ji ėjo į salę, pro atidarytas lauko duris matė, kad prie lauko durų ant sniego guli dar vienas asmuo, dalyvavęs šventėje, bet pastarojo ji visiškai nepažinojo ir vardo nežinojo, Į lauką ji nėjo, visą laiką buvo salėje, nes aplinkui buvo sąmyšis. Pro atidarytas salės duris matė, kaip į koridorių buvo iš lauko atneštas šaudęs asmuo. Po to atvažiavo policijos pareigūnai bei greitosios pagalbos automobiliai, kurie išvežė sužeistuosius.

Apklaustas liudytoju A. G. taip pat patvirtino šventęs su T. Z. Naujuosius 2011 metus. Švęsti jį pakvietė J. S.. Jie atvyko 2010-12-31 apie 19 val. Iš svečių pažinojo tik D. B., M., J. ir N., kurių pavardžių nežino. Tarp jam nepažįstamų svečių buvo daug šeimų su vaikais. Iki vidurnakčio vyko šokiai, loterijos, vaikų koncertas. Iki to laiko jokių konfliktų tarp svečių nebuvo. Vidurnaktį visi išėjo į lauką žiūrėti fejerverkų. Po to grįžo į salę ir dar linksminsi iki 2 val. Po to jis su savo drauge T. Z. nuėjo į antrą aukštą, į kambarį miegoti. Jis patvirtino tyrimo metu ( 2 t. 60-61 b.l.) duotus parodymus, kad tik atsigulus, išgirdo galimai 2-3 duslius šūvius ir pagalvojo, kad šaudo petardos. Pasibaigus šūviams, nulipo į pirmą aukštą. Koridoriuje netoli tualeto durų ant grindų gulėjo peršautas M., šalia buvo jo mergina R., kuri jam ir pasakė, kad M. peršautas. Jis norėjo pažiūrėti kur yra žaizda, paklausė M. kur jam pataikė, tačiau Mantas rėkė iš skausmo. Jis pavertė pastarąjį ant šono, tačiau žaizdos niekur nesimatė. Kažkas M. apklojo. Salėje ant kėdžių sėdėjo J., kuriam iš sėdynės bėgo kraujas. Apžiūrėjęs jį, pamatė, kad šautinė žaizda buvo kulkai įėjus pilvo srityje, o išėjimo žaizda kairiojo sėdmens dalyje. Jis paėmė rankšluostį ir juo užspaudė kraujuojančią žaizdą. Pro atidarytas lauko duris matė, kad prie lauko durų ant sniego gulėjo dar vienas asmuo, dalyvavęs šventėje, bet pastarojo jis nepažinojo. Kažkas pasakė, kad tai tas šaulys, kuris šaudė. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Atvykę medikai apžiūrėjo peršautus asmenis, nunešė juos į automobilį. Kai M. nešė į automobilį, jis matė, kad tas nepažįstamasis, kuris gulėjo koridoriuje, taip pat apklotas antklode. Šaulio veide matėsi kraujo, bet kokie jam buvo padaryti sužalojimai, nematė. Peršautus M. ir J. medikai išvežė į ligoninę. Po to atvažiavo policijos pareigūnai. Šventės metu jis matė, tas šaudęs į mantą asmuo – šaulys, vartojo alkoholį – viskį, viskio butelį nešiojosi po salę ir matėsi, kad jis jau neblaivus. Per visą vakarą negirdėjo, kad kas nors konfliktuotų žodžiu ar veiksmais, visi buvo linksmi, geranoriški.

Liudytoja V. K. patvirtino tyrimo metu duotus parodymus, kad 2010-12-31 apie 18.45 val. ji kartu su savo šeima, vyru G. K., bei vaikais G. K. ir G. K., jų automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini) sodybą. Sodyboje jau buvo G. N.. Kitų svečių nepažinojo. Prie stalo jos šeima sėdėjo šalia N. šeimos. Iš svečių iš matymo pažinojo Virginiją, pavardės nežino, pastaroji yra G. N. draugė. Šventė vyko gražiai, visi šoko, bendravo, buvo linksmi. Iki vidurnakčio G. N. organizavo loteriją. Visi dalyviai sėdėjo prie stalo. Gautus prizus atnešdavo laimėtojui. Besėdint prie stalo pastebėjo, kad vienas iš dalyvių, linksmas, apvalaus veido, nedidelio ūgio, loterijos metu iš didelio butelio pildavosi sau viskį ir vienas išgerdavo. Vidurnaktį visi išėjo į lauką. Minėtas dalyvis buvo labai kalbus ir matėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Ji stovėjo netoli durų su savo dukra, netoli stovėjo G. N., jos vyras G. K. ruošė fejerverkus. Netoliese stovėjo minėtas linksmas vyriškis. Pastarasis vilkėjo paltą su kaline apykakle, paltas buvo prasegtas, ant kaklo kabėjo rankinė. Vyriškis pasakė ,,žiūrėk ką aš turiu“ ir bandė kažką traukti iš rankinės, sakydamas, kad turi ginklą. Tačiau ji pasakė, kad bijo ir nusisuko. Po to vyko fejerverkai, sveikinimai, fotografavosi. Po to grįžo prie stalo. Minėto vyriškio, turinčio ginklą, ji nepastebėjo salėje. Vyriškis buvo kartu su savo žmona ar drauge, labai išraiškinga moterimi, tačiau viso vakaro metu jai neteko su ta moterimi bendrauti. Apie 2 val. vyras pasakė, kad laikas ilsėtis ir jų šeima su vaikais nuėjo į paskirtą kambarį nakvynei, į kurį reikėjo eiti pro lauką. Iš pokalbių girdėjo, kad jų kaimynai pagal kambario numerius bus ta pora, kurios vyriškis turėjo ginklą. Ji su vaikais norėjo dar pasilinksminti ir grįžo į salę, o jos vyras liko miegoti kambaryje. Vienu momentu matė, kai į salę atėjo ir prie minėto vyriškio priėjusi laukė pastarojo draugė, apsisiautusi kailiniais, palaidais plaukais. Suprato, kad atėjo parsivesti tą vyriškį nakvynei. Po to šios poros nestebėjo. Kartu su G. N. prisėdo prie kitų likusių svečių ir bendravo. Minėtos poros jau nebuvo prie stalo. Prie stalo sėdėjusi jauna pora, kurių nepažįsta, pakilo nuo stalo ir išėjo iš salės. Jiems tik išėjus, išgirdo galimai keturis šūvius. Tuo metu į salę įbėgo mergina, kuri buvo išėjusi su vaikinu, ir pasakė, kad šaudo. Su G. N. išsigando dėl vaikų, bet, kadangi šaudė koridoriuje, negalėjo nueiti į antrą aukštą pas vaikus. Po to iškarto vėl išgirdo keletą šūvių, ir vėl keletą šūvių. Tiksliai nežino, bet jos manymu galėjo būti iki dešimties šūvių. Išsigandusios, su G. N. pasislėpė virtuvėlėje ir nieko nematė, tik girdėjo, kad kažkas iš vyrų šaukė ,,ką tu darai“. Kai viskas nutilo, nieko nematydama nubėgo į antrą aukštą pas vaikus. Kai lipo laiptais į viršų ir į apačią, aplinkui nieko nematė dėl šoko. Išbėgusi į lauką, matė, kad minėtas vyriškis, turintis ginklą, guli lauke ant sniego. Nubėgo atrakinti kambarį ir pakelti savo vyrą G.. Įėjusi į kambarį, vyrui pasakė, kad šaudo. Pastarasis iš karto nubudo ir jie abu išbėgo iš kambario. Ji vėl užlipo į antrą aukštą pas vaikus. Kur liko jos vyras tiesiog nepastebėjo, nes buvo su vaikais, juos ramino. Paskui vėl nulipo į apačią ir tuomet pamatė salės tarpduryje kruviną vaikiną, vien tik su trumpikėmis, kuris vaikščiojo. Ji pastarajam pasakė, kad vaikinui šokas, kad jis turi atsigulti. Šautinė žaizda buvo ties bamba, ir kraujavo galimai iš sėdynės. Ji su kažkuo paguldė vaikiną ant suolo. Po to su vyru ir vaikais nuėjo į kambarį, susikrovė daiktus ir išvažiavo į namus. Kai išeidinėjo, reikėjo paimti dukros paltą, tuomet pastebėjo, kad prie pakabintų paltų koridoriuje guli dar vienas vaikinas, tačiau nežiūrėjo į jį, tik nukabino paltą ir išėjo. Kas toliau vyko sodyboje, nežino, nes išvažiavo. Viso vakaro metu nepastebėjo jokio konflikto, nei žodinio, nei su veiksmais. (2 t.. 54-55 b.l.)

Teisme apklausti liudytojais ir kiti asmenys -V. B., V. R., T. N., K. L., G. K. - patvirtino šventę su kitais šioje nutartyje aptartais liudytojais Naujuosius 2011 metus (duomenys neskelbtini) sodyboje Kauno rajone ir buvę ten 2011-01-01 naktį, tačiau nurodę, jog jie įvykio nematę, todėl reikšmingų ir įrodomąją reikšmę turinčių duomenų jie nepateikė.

Iš 2011-01-01 apžiūros protokolo (1 t. 13-35 b.l.) matyti, kad apžiūros metu įvykio vietoje Kauno r., Vilkijos apyl. sen., (duomenys neskelbtini) kaime esančioje „(duomenys neskelbtini) sodyboje“, rasta ir paimta lauke prieš terasą iš sniego rudos dėmės mėginys, 2 vnt. šovinių, dėtuvė su 8 vnt. šovinių, stiklinės taurės šukė su rudom dėmėm, prie jos iš sniego rudos dėmės mėginys, nuo spintelės ginklas WALTER Nr. (duomenys neskelbtini), po spintele nuo grindų paimta geltono metalo grandinėlė, nuo grindų 2 vnt. šovinių tūtelių, nuo staliuko rankšluostis bei nuo grindų po laiptais užvalkalas su dėmėmis.

2011-01-04 papildomos apžiūros metu (1 t. 38-45 b.l.) sodybos patalpoje kairėje pusėje 24 cm atstumu nuo durų, 32,5 cm aukštyje nuo grindų, medinėje dailylentėje yra skylė. Skylės plotis 0,9 cm, ilgis 4,5 cm. Praplėtus medines dailylentes, tarp mūrinės sienos ir medinių dailylenčių, ant medinės tvirtinimo lentelės rasta rudos spalvos metalo kulka. Išėmus kulką pincetu, ji išmatuota – storis 0,9 cm, ilgis 1,5 cm, kulka deformuota, šonas suplotas. Nuo lauko durų 49 cm atstumu, sienos, ant kurios yra kabykla, medinėje dailylentėje yra apvalios formos 0,9 cm skersmens skylė, 87 cm aukštyje nuo grindų ir 70 cm atstumu nuo dešinės sienos. Atplėšus sienos dailylentę, matoma raudonų plytų siena. Tarp sienos ir dailylentės yra 2,5 cm tarpas. Raudonoje plytoje 3,3 cm gylyje matomas pilko metalo gabalas, yra 1,5 cm ilgio, 1,0 cm pločio, kuris išimtas pinceto pagalba. Foje sienose ir mediniuose laiptuose daugiau apgadinimų nerasta. Atlikus apžiūrą, iš įvykio vietos paimta: geltono metalo kulka, rasta tarp medinės apdailos ir mūrinės sienos, prie durų; pilko metalo gabalas raudonų plytų sienoje.

2011-02-07 pakartotinos sodybos apžiūros metu (1 t. 50-60 b. l.) nustatyta, kad priekinėje patalpos sienoje, kur yra kabyklos drabužiams, 70 cm atstumu nuo dešinės šoninės sienos kampo ir 87 cm atstumu nuo grindų, yra 9 mm skersmens kiauryminis dailylentės pažeidimas. Pažeidimo vietoje nutraukti medžio plaušeliai nukreipti į dailylentės vidų. Kitoje (vidinėje) dailylentės pusėje aplinkui kiaurymę matomi medžio išplėšimai. Atplėšus dailylentę, po ja raudonų plytų sienoje ties dailylentės tvirtinimo lenta matoma 3 cm gylio ir 1 cm skersmens (netaisyklingo apskritimo formos) kiaurymė. Šalia jos ant dailylentės tvirtinimo lentelės rastas stipriai deformuotos kulkos apvalkalas. Viziravimo metu nustatyta, kad kulka, padariusi šiuos pažeidimus, įėjo 92? kampu sienos plokštumos atžvilgiu ir 115? kampu grindų plokštumos atžvilgiu. Viziruojant nuo pažeidimo dailylentėje vietos pagal šūvio trajektoriją, nustatyta, kad 340 cm nuo pažeidimo, šūvio trajektorija yra 140 cm aukštyje, 300 cm atstumu nuo pažeidimo, šūvio trajektorija yra 135 cm aukštyje, 260 cm atstumu nuo pažeidimo, šūvio trajektorija yra 126,5 cm aukštyje. Prie lauko durų, durų nišos kairėje pusėje, dailylentės krašte, 24 cm atstumu nuo durų ir 32,5 cm atstumu nuo grindų, yra netaisyklingos pailgos formos kiauryminis pažeidimas, jo plotis 9 mm, ilgis 45 mm. Pažeidimo apačioje dailylentės kraštas nuskilęs. Pažeidimo vietoje nutraukti medžio plaušeliai nukreipti į kiaurymės vidų. Po dailylente, ant dailylenčių medinio tvirtinimo lentelės, ties sujungimu su dailylente, matomas kitas įspaudimo pavidalo pažeidimas. Viziruojant abu pažeidimus, nustatyta, kad kulka, padariusi šiuos pažeidimus, įėjo 105? kampu grindų plokštumos atžvilgiu ir 132? kampu dailylenčių plokštumos atžvilgiu. Viziruojant šūvio trajektoriją per abu pažeidimus, 155 cm aukštyje nuo grindų, 160 cm atstumu nuo sienos trajektorija atsiremia į durų vidurinį statramstį. Specialisto išvadoje nurodyta, kad apžiūrėtoje patalpoje aprašyti pažeidimai yra šautiniai ir padaryti dviem šūviais 9 mm skersmens kulkomis. Vienu šūviu yra padaryti pažeidimai priekinėje sienoje, kur yra kabyklos drabužiams. Iššauta kulka peršovė aukščiau minėtos sienos dailylentę, atsitrenkusi į plytinę sieną suformavo joje kiaurymę ir fragmentavosi. Analizuojant tiesią šūvio trajektoriją galima daryti prielaidą, kad šūvio metu ginklas buvo laikomas iki 450 cm atstumu nuo sienos. Kitu šūviu yra padaryti pažeidimai prie lauko durų, durų nišos kairėje pusėje, dailylentės krašte. Iššauta kulka peršovė dailylentę ir atsitrenkusi į dailylentės medinio tvirtinimo lentelę sustojo. Analizuojant tiesią šūvio trajektoriją galima daryti prielaidą, kad ginklas šūvio metu buvo laikomas iki 160 cm atstumu nuo sienos.

Specialistas 2012-05-16 išvadoje Nr.140-(3474)-IS1-3159, Nr.140-(3474)-IS1-3158 konstatavo, jog tirti pateiktas 9 mm kalibro pistoletas WALTHER P99 AS Nr. (duomenys neskelbtini) yra B kategorijos šaunamasis ginklas. Sukomplektavus tirti pateiktą 9 mm kalibro pistoletą WALTHER P99 AS Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su tirti pateikta šovinių dėtuve, jis yra tinkamas šaudyti. Tirti pateiktas pistoletas negali iššauti nenuspaudus nuleistuko. Tirti pateikta šovinių dėtuvė yra šaunamojo ginklo dalis, o būtent pramoninės gamybos 9 mm kalibro pusiau automatinio pistoleto WALTHER P99 šovinių dėtuvė. Šovinių dėtuvės talpa – 15 šovinių. 9 mm kalibro pistoletų WALTHER P99 nėra žymimos identifikaciniais numeriais, priskiriančiais jas konkrečiam ginklo egzemplioriui, dėl šios priežasties nėra galimybės nustatyti ar tirti pateikta 9 mm kalibro pusiau automatinio pistoleto WALTHER P99 šovinių dėtuvė yra tirti pateikto 9 mm kalibro pistoleto WALTHER P99 AS Nr. (duomenys neskelbtini) šovinių dėtuvė. Tirti pateikti aštuoni šoviniai, buvę šovinių dėtuvėje, ir du šoviniai, pateikti atskirai, yra pramoninės gamybos, 9 mm kalibro LUGER (9x19 mm) šoviniai. Jie yra skirti 9 mm kalibro pistoletams, tarp kurių ir WALTHER, kurio modelis P99 (Vokietija), pistoletams kulkosvaidžiams bei daugeliui kitų ginklų. Vadovaujantis LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šie šoviniai yra šaudmenys. Visi tirti pateikti šoviniai yra tinkami šaudyti. Tirti pateiktais 9 mm kalibro LUGER (9x19 mm) šoviniais galima šaudyti iš tirti pateikto 9 mm kalibro pistoleto WALTHER P99 AS Nr. (duomenys neskelbtini). Tirti pateiktos dvi tūtelės, pažymėtos ,,2“ ir ,,4“, yra pramoninės gamybos, 9 mm kalibro LUGER (9x19 mm) šovinių dalys. Tirti pateikta kulka yra pramoninės gamybos, 9 mm kalibro LUGER šovinio (9x19 mm) dalis. Tirti pateiktas pilko metalo fragmentas yra labai deformuota pramoninės gamybos šovinio kulkos šerdis. Tikslios šovinio rūšies ir kalibro nustatyti nėra galimybės, nes nėra pakankamai duomenų pagal kuriuos būtų galima tai nustatyti. Tirti pateiktas kulkos apvalkalas yra pramoninės gamybos, 9 mm kalibro LUGER (9x19 mm) šovinio deformuoto kulkos apvalkalo fragmentas. Tirti pateiktos dvi 9 mm kalibro LUGER (9x19 mm) šovinių tūtelės, kulka ir kulka, kurios apvalkalo fragmentas yra pateiktas tirti, buvo šautos viename šių 9 mm kalibro pistoletų, tarp kurių ir WALTHER, kurio modelis P99. Nėra galimybės nustatyti iš kokio ginklo buvo iššauta kulka, kurios šerdis yra tiriama. Tuo pačiu ši deformuota kulkos šerdis yra netinkama ginklo identifikavimui. Tirti pateiktos dvi tūtelės tikimiausia buvo šautos tirti pateiktame 9 mm kalibro pistolete WALTHER P99 AS Nr. (duomenys neskelbtini) (tikėtinai teigiama identifikacija). Tirti pateikta 9 mm kalibro LUGER (9x19 mm) šovinio kulka tikimiausia buvo iššauta iš tirti pateikto 9 mm kalibro pistoleto WALTHER P99 AS Nr. (duomenys neskelbtini) (tikėtinai teigiama identifikacija). Nėra galimybės nustatyti ar kulka, kurios apvalkalo fragmentas yra pateiktas tirti, buvo iššauta iš tirti pateikto 9 mm kalibro pistoleto WALTHER P99 AS Nr. (duomenys neskelbtini) (negalima identifikacija). Tirti pateiktose M. V. džinsinėse kelnėse esantis kiauryminis pažeidimas yra šautinis ir yra padarytas vienu šūviu, apie 9 mm skersmens sviediniu. Įėjimo kiaurymė yra džinsinių kelnių išorinėje pusėje, išėjimo kiaurymė džinsinių kelnių vidinėje pusėje.

Specialistas nurodė, jog įvykio vietoje Kauno rajone, Vilkijos seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) k., R. Z. kaimo sodyboje buvo atlikti mažiausiai trys šūviai (šūvių atlikimo eiliškumas nenurodomas): 1) vienu šūviu buvo padaryti pažeidimai priekinėje sienoje, kur yra kabyklos drabužiams. Iššauta kulka peršovė aukščiau minėtos sienos dailylentę, atsitrenkusi į plytinę sieną suformavo joje kiaurymę ir fragmentavosi. Šūvio metu ginklas buvo laikomas iki 450 cm atstumu nuo sienos link lauko durų. 2) antru šūviu buvo sužalotas M. V. kuriam konstatuotas šautinis kulkinis kairio klubo-dubens sužalojimas su šūvio įėjimo anga kairio klubo srityje, kairio šlaunikaulio kaklelio lūžiu, tiesiosios žarnos ir prostatos sužalojimu. Po šūvio kulka įstrigo dešinėje šlaunyje. 3) trečiu šūviu J. S. buvo padarytas kiaurinis šautinis pilvo sužalojimas su šūvio įėjimo anga pilvo apatinėje dalyje, kraujosruvomis palei šlapimo pūslę ir tiesiąją žarną, šūvio išėjimo anga kairio sėdmens srityje. Galima daryti prielaidą, kad peršovusi J. S. kūną, kulka peršovė durų nišos kairės pusės dailylentę ir atsitrenkusi į dailylentės medinio tvirtinimo lentelę sustojo. Analizuojant tiesią šūvio trajektoriją galima teigti, kad ginklas šio šūvio metu buvo laikomas iki 160 cm atstumu nuo sienos prie lauko durų. (1t. 69-78 b. l.)

Specialisto 2011-03-21 išvada Nr. G 833/11(02) patvirtina, kad M. V. buvo padarytas kiauryminis šautinis kulkinis kairio klubo-dubens sužalojimas su šūvio įėjimo anga kairio klubo srityje ir svetimkūniu (kulka) tiesiosios žarnos sienoje, kairio šlaunikaulio kaklelio lūžiu, tiesiosios žarnos ir prostatos sužalojimu. Sužalojimai padaryti šaunamuoju ginklu, užtaisytu kulka, vieno trauminio poveikio pasėkoje, galimai užduotyje nurodomu laiku, t.y. 2011-01-01. Remiantis greitosios medicinos pagalbos pranešimo duomenimis, ligonis įvykio metu buvo girtas. Kiauryminis šautinis kulkinis kairio klubo-dubens sužalojimas su šūvio įėjimo anga kairio klubo srityje ir svetimkūniu (kulka) tiesiosios žarnos sienoje, kairio šlaunikaulio kaklelio lūžiu, tiesiosios žarnos ir prostatos sužalojimu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. (1 t. 144-145 b. l.).

Specialistas 2011-02-21 išvadoje Nr. G 600/11 (02) (1 t. 171-172 b. l.) nurodė, kad J. S. konstatuotas kiaurinis šautinis pilvo sužalojimas su šūvio įėjimo anga pilvo apatinėje dalyje, kraujosruvomis palei šlapimo pūslę ir tiesiąją žarną, šūvio išėjimo anga kairio sėdmens srityje; muštinė žaizda pakaušyje. Kiaurinis šautinis pilvo sužalojimas su šūvio įėjimo anga pilvo apatinėje dalyje, kraujosruvomis palei šlapimo pūslę ir tiesiąją žarną, šūvio išėjimo anga kairio sėdmens srityje padarytas šaunant iš šaunamojo ginklo į pilvo apatinę dalį, galimai vieno šūvio pasėkoje. Muštinė žaizda pakaušyje padaryta kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, t.y. 2011-01-01. Viso sužalojimai padaryti nemažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Duomenų apie J. S. girtumą patekimo į stacionarą metu, nėra. Sužalojimas dėl kiaurinio šautinio pilvo sužalojimo su šūvio įėjimo anga pilvo apatinėje dalyje, kraujosruvomis palei šlapimo pūslę ir tiesiąją žarną, šūvio išėjimo anga kairio sėdmens srityje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.

Specialistas 2011-02-07 išvadoje Nr. G 484/11 (02) (2 t. 132-133 b. l.) nurodė, kad L. V. buvo nustatyta muštinė žaizda kaktoje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, veido ir krūtinės ląstos sumušimai, X kairio šonkaulio lūžimas, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 2011-01-01. Ar įvykio metu L. V. buvo vartojęs alkoholį, duomenų nėra. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šonkaulio lūžimo, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 parų. Specialistas D. T. apklausoje (2 t. 134-136 b. l.) pripažino, kad muštinė žaizda kaktoje, kuri nurodyta L. V. medicininiuose dokumentuose, padaryta kietu buku daiktu. Pagal tokį žaizdos aprašymą, detalizuoti kieto buko daikto savybių nėra galimybės. Poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, vieno šonkaulio lūžimas L. V. padaryti kietu buku, galimai ribotą paviršių turinčiu daiktu ar įrankiu, kuo galėjo būti kumštis ar koja. VšĮ Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos siuntimo diagnozėje lotynų kalba nurodytas L. V. girtumas - ,,ebrietus vulgaris“. Pačioje ligos istorijoje minėtos diagnozės nėra.

Kompleksinis balistinis-teismo medicinos tyrimas ir jo 2012-08-28 išvada Nr. 11-1810 (12)/MK 81/12 (01) (1 t. 93-95 b. l.) patvirtina, kad šūvio metu šovusysis ir ginklas nukentėjusiojo M. V. kūno, esančio vertikalioje padėtyje, atžvilgiu buvo iš kairės pusės. Šūvio metu ginklas nukentėjusiojo J. S. kūno, esančio vertikalioje padėtyje, atžvilgiu buvo iš priekio ir nežymiai iš dešinės pusės, artimo šūvio pėdsakų pasireiškimo atstume. Kokioje padėtyje šio šūvio metu buvo šovusysis, nustatyti negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių.

Specialisto 2012-10-25 išvadoje Nr. 140-(3475)-IS1-6057 nurodyta, kad ant tirti pateiktų trijų tamponų su nuoplovomis, sudužusios stiklinės taurės, paimtų 2011-01-01 įvykio vietos apžiūros metu, sodyboje esančioje (duomenys neskelbtini) k., Vilkijos sen., Kauno r., ir L. V. marškinių (mėg. Nr. 8, Nr. 9), pateiktų 2011-02-18 įtariamojo L. V., rasto žmogaus kraujo, bei iš nuo apkabos nuimto plauko (mėg. Nr. 11) nustatytas vyro genotipas identiškas ištirtų L. V. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,0000000000005 %. Negalima atsakyti kam priklauso žmogaus kraujas, rastas ant tirti pateiktos apkabos (mėg. Nr. 1), paimtos 2011-01-01 įvykio vietos apžiūros metu sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) k., Vilkijos sen., Kauno r., nes mėg. Nr. 1 rasta sumaišyta dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių identifikuoti galima abu asmenis. Vieno asmens genotipas sutampa su L. V. genotipu. Negalima atsakyti kam priklauso žmogaus kraujas, rastas ant tirti pateiktos grandinėlės (mėg. Nr.7), paimtos 2011-01-01 įvykio vietos apžiūros metu sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) k., Vilkijos sen., Kauno r., nes mėg. Nr. 7 sumaišyta dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių identifikuoti galima abu asmenis. Vieno asmens genotipas sutampa su L. V. genotipu. Kito asmens biologiniai pėdsakai nepriklauso vyrui, kurio biologinių pėdsakų rasta ant apkabos mėg. Nr.1. Ant nuo apkabos nuimto plauko (mėg. Nr. 2) žmogaus kraujo nerasta, žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR, nerasta (1 t. 100-102 b. l.).

2011-01-01 paimtą įvykio vietos apžiūros protokolu Kauno r., Vilkijos apyl. Sen., (duomenys neskelbtini) k., kaimo turizmo sodyboje ,,(duomenys neskelbtini) sodyba“ aukso grandinėlė apžiūrėta 2013-06-19, pateikta atpažinimui ir L. V. atpažino ją bei nurodė, kad grandinėlė priklauso jam (1 t.. 105-111 b. l.).

Iš 2011-02-25 specialisto išvados Nr. 140-(954)-IS1-1129 (1 t. 136 b. l.) matyti, kad mikrodalelių mėginiuose (3 vnt.) nuo L. V. dešinės ir kairės rankų bei viršugalvio šūvio pėdsakų dalelių nerasta. Foniniame ir kontroliniame mikrodalelių mėginiuose šūvio pėdsakų dalelių nerasta.

Iš 2011-01-01 Civilinėje apyvartoje esančių ginklų registro pažymos matyti, kad L. V. vardu įregistruotas pistoletas WALTHER P99 AS, Nr. (duomenys neskelbtini). (3 t. 7 b. l.)

Motyvai ir teismo padarytos išvados:

Kolegija, ištyrusi visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kritiškai vertina kai kurių asmenų parodymus tyrimo metu ir teisme, vadovaujasi jais tik tiek, kiek jie neprieštarauja visumai teisme ištirtų įrodymų.

Kritiškai vertinami pirmiausia D. B., D. J. tiek tyrimo metu, tiek ir teisme duoti parodymai apie tai, kad jie patys matė, kaip L. V. prieangyje šovė į M. V.. Šios aplinkybės nepatvirtino ne tik daugiausiai informacijos apie įvykio aplinkybes turintys nukentėjusysis M. V., kaltinamasis L. V., liudytoja I. P., E. I., tačiau ir liudytojai R. T. bei N. J., tyrimo metu ir teisme teigę, jog šūvių metu D. B. ir D. J. buvo pobūvių salėje, kartu su ten atėjusia R. T., kuri atėjo jiems pasakyti apie ginkluotą L. V.. D. B. ir D. J. parodymais nėra objektyvaus pagrindo tikėti dar ir dėl to, jog M. V. ir J. S. yra jo geri draugai, o L. V. jis nepažinojo, be to, D. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nebuvo nuoseklūs, jie net prieštaringi.

Pirminės apklausos metu (2 t. b. l. 1) jis teigė, jog apie trečią valandą nakties kartu su N. J. išeidamas iš salės į lauką, tarpduryje susidūrė su jam anksčiau nepažįstamu L. V., kuris rankoje turėjo ginklą ir taikėsi į žmones - į viršų, į D. B. ir kt. Po to jis išgirdo šūvio garsą ir skubiai uždarė salės duris.

Antroje apklausoje 2011-01-04 (2t. b. l. 2-3) jis jau teigė, jog M. V. ir R. T. išėjus į prieangį, jis nuėjo paskui juos. Atidaręs duris, pamatė stovintį L. V., su ginklu rankoje, o prie rūbų kabyklos-M. V. ir R.. L. V., pasakęs M. „nu ką“ iš karto šovė į M. ir šis susmuko. Tuo metu jam už nugaros stovėjo D. J. bei kiti asmenys buvę salėje. L. V., iššovęs, nukreipė ginklą į juos t.y. į tarpduryje salėje stovinčius žmones.

2013-06-17 apklausoje D. B. prisiminė naujas aplinkybes-kad šūvio į M. V. metu, jis stovėjo šalia M.. Jis nurodė, kad iš salės išėjo į prieangį, priėjo arčiau prie stovinčių ties rūbų kabykla M. V. ir R. T.. Į patalpą atėjęs L. V., nukreipė į M. V. ginklą, pasakė „nu ką“. R. dar stovint šalia jų, jis pradėjęs L. kalbinti, gražiuoju prašyti paslėpti ginklą. Tačiau L., tebestovėdamas prie lauko durų, šovė tiesiai į M. V.. Po to, kai M. V. suklupo, jis supratęs, kad ginklas tikras, todėl išbėgęs į salę ir uždaręs paskui save duris. Po to išlipęs per salės vitrininį langą ir apėjęs pastatą iš kitos pusės.

Kolegija tokius aptartus D. B. ir D. J. parodymus vertina ne kaip siekį objektyviai ir tiksliai atpasakoti įvykio aplinkybes, bet kaip siekimą padėti D. B. geram draugui M. V., siekimą apkaltinti jiems anksčiau nepažįstamą L. V. veiksmais, kurie jam inkriminuoti kaltinime. Tokie parodymai vertintini kaip neobjektyvūs, prieštaraujantys kitiems teisme ištirtiems duomenims, todėl kolegija neturi pagrindo beatodairiškai jais tikėti ir jais vadovautis.

L. V. kaltintas nusikalstama veika numatyta LR BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 p., 7 p., 8 p. t.y. pasikėsinimu nužudyti du asmenis dėl chuliganiškų paskatų, pavojingu kitų žmonių sveikatai būdu.

Pasikėsinimas nužudyti, tai tyčinis ir neteisėtas pasikėsinimas atimti kito žmogaus gyvybę. Tiek nužudymas, tiek ir pasikėsinimas jį padaryti, padaromas tyčia t.y. suprantant, kad savo veiksmais kėsiniesi į kito žmogaus gyvybę, numatant, kad gali atimti gyvybę ir norint ją atimti, arba, suprantant, kad savo veiksmais kėsiniesi į kito žmogaus gyvybę, numatant, kad gali atimti gyvybę, tačiau nenorint jos atimti, bet sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams.

Galima sutikti su teiginiais kaltinamajame akte, kad L. V. šaunamąjį ginklą panaudojo kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu t.y. šaudė viešoje vietoje, kurioje netoliese buvo ir daugiau žmonių, taip pažeisdamas šaunamųjų ginklų laikymo ir panaudojimo taisykles. Tačiau visi byloje aptarti duomenys paneigia aplinkybę, kad L. V. be jokios priežasties turėjo tikslą nužudyti M. V. bei J. S., numatė, jog gali tai padaryti ir šio tikslo siekė. Negalima sutikti su kaltinimo formuluote, kad kaltinamasis tyčia iš chuliganiškų paskatų atliko kaltinime nurodytus veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu t.y. elgdamasis ypatingai įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, į juos šovė be jokios priežasties. Tokie kaltinimo teiginiai visiškai nemotyvuoti ir neargumentuoti, jų nepatvirtina byloje esantys ir teisme ištirti duomenys.

Veika, kaip pasikėsinimas padaryti nužudymą gali būti kvalifikuojama tik esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti kito asmens gyvybę t.y. siekiant būtent tikslo nužudyti. Jei asmuo tokio tikslo neturėjo, arba, jei jis tiesiog numatė bet kokius galimus padarinius, ir savo sąmonėje jų nedetalizavo, buvo jiems abejingas, jis galėtų atsakyti tik už savo veiksmais sukeltus padarinius pagal kūno sužalojimo laipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje aptartų įrodymų matyti, kad kaltinamasis, jei būtų siekęs LR BK 129 str. numatytų padarinių t.y. tyčia nužudyti nukentėjusiuosius, turėjo visas sąlygas ir galimybes tai padaryti. Tačiau to jis nepadarė ne dėl kokių tai ypatingų aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, o dėl savo paties valinio sprendimo. L. V., turėdamas techniškai tvarkingą savigynai legaliai išduotą šaunamąjį ginklą, kuriame buvo pilna apkaba šaudmenų, iššovė tik vieną kartą į M. V., taikydamas ir pataikydamas jam ne į gyvybei pavojingas kūno vietas (galvą, krūtinę, pilvą ir pan.), o apatinę kūno dalį kojų aukštyje-klubo ir dubens sritį. Jei būtų siekęs ką nors nužudyti, sužalojęs M. V., jis niekieno netrukdomas turėjo galimybę iki galo įgyvendinti tikslus susijusius su gyvybės atėmimu, tačiau to nebedarė. Tai rodo, jog L. V. neturėjo tikslo ir nesiekė atimti gyvybę M. V.. Akivaizdu, jog L. V. dėl veiksmų M. V. atžvilgiu geriausiu atveju galėjo būti galėjo būti kaltinamas tik pagal nukentėjusiajam sukeltas pasekmes t.y. veika numatyta LR BK 135 str.

Tas pat pasakytina ir apie J. S., nes byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis tyčia siekė nužudyti šį sunkiai nukentėjusį asmenį, o tokio tikslo nepasiekė tik dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Akivaizdu, jog byloje ištirti duomenys patvirtina, kad L. V. veiksmai nebuvo nukreipti į J. S. gyvybės atėmimą, todėl ir J. S. atžvilgiu jie negalėjo būti kvalifikuojami pagal LR BK 22 str. 1d. ir 129 str.

Kvalifikuojant veiką pagal sukeltas pasekmes, būtina nustatyti motyvą, dėl kurio kaltininkas atliko vienokius ar kitokius veiksmus, tikslą bei priežastis, dėl kurių jis tokių veiksmų siekė.

Kolegijos įsitikinimu, byloje nėra nustatyta, kad L. V. dėl kokių tai priežasčių būtų konfliktavęs su M. V. bei J. S., kad būtų su jais pykęsis vakaro metu, ar būtų turėjęs kokių tai kitų motyvų juodu sužaloti. Taigi, tyrimo metu nebuvo nustatytas motyvas, dėl kurio buvo atlikti veiksmai, sukėlę sunkias pasekmes. Tiesa kaltinamajame akte suformuluotame kaltinime yra nurodoma, jog L. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos ir jo padarytos nusikalstamos veikos padarymui, elgdamasis ypatingai įžūliai ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas pokylį, be jokios priežasties ne mažiau dviejų kartų šovė į M. V., sukeldamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą, ir iš karto po to, ne mažiau dviejų kartų šovė į mėginusį atimti iš jo ginklą J. S., padarydamas jam vieną šautinį sužalojimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą.

Nors kaltinime konstatuojama, jog L. V. iššovė į nukentėjusius ne mažiau kaip po du kartus, byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad L. V. šaunamuoju ginklu į abu nukentėjusius asmenis tą naktį iššovė po vieną kartą, o kiti du šūviai buvo nukreipti ne į nukentėjusius asmenis, o į kitus objektus-sienas. Šios aplinkybės tik patvirtina aplinkybę, kad L. V. nesiekė nužudyti M. V. ir J. S., nors turėjo galimybę tokį tikslą įgyvendinti (turėjo pilną apkabą šaudmenų ir galėjo dar ne kartą šaudyti tiek į M. V., tiek ir į J. S.).

Kaip jau buvo minėta, tyrimo metu nebuvo nustatyta ir įvardinta priežastis, dėl kurios buvo pradėta šaudyti sodyboje, o nueita lengviausiu keliu-formaliai konstatuojant, jog L. V. šaudė į nukentėjusiuosius be jokios priežasties t.y. kvalifikuojant, jog jis tai padarė elgdamasis ypatingai įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Tokios priežasties nenurodė ne tik nukentėjusieji M. V. ir J. S., tačiau ir kiti byloje apklausti asmenys.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti duomenys suteikė kolegijai pakankamą pagrindą suabejoti kaltinamajame akte nurodytoms aplinkybėms-kad kaltinamasis į M. V. pradėjo šaudyti be jokios priežasties.

Pats kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir viso ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuosekliai teigė, jog jis visą laiką turėjo prie savęs rankinėje savigynai išduotą šaunamąjį ginklą-pistoletą „Walther“, niekam jo nedemonstravo, tiesiog laikė rankinėje, kurią turėjo persimetęs per petį. Jis taip pat nuosekliai tvirtino, jog M. V. ir J. S., išgėrę alkoholio, pradėjo rodyti savo nepasitenkinimą juo, replikuoti. Tačiau jis tuo pat metu tvirtino, kad tarp jų vakaro metu nebuvo jokių konfliktų, ginčų, juo labiau kokių tai grasinimų ar fizinių veiksmų. Taigi, priežasties konfliktui tarp L. V. ir M. V. bei J. S. nenurodė nei vienas asmuo.

Byloje ištirti duomenys patvirtina, jog vieta, kurioje prasidėjo kūno sužalojimais pasibaigę smurtiniai veiksmai sodyboje, buvo patalpoje priešais pobūvių salę (kaltinamojo, nukentėjusiųjų bei skirtingų liudytojų vadinamoje skirtingai-vienų prieangiu, kitų koridoriumi, trečių holu ir pan.). Akivaizdu, jog iš įvykio vietos apžiūros protokolo bei kitų duomenų matyti, kad ši nedidelė patalpa randasi tiesiai priešais duris pobūvių salės, kurioje ir vyko šventė. Iš šios patalpos į antrą pastato aukštą veda laiptai, šalia kurių yra rūbų kabykla, durys vedančios į tualetą bei lauko durys-vedančios į kiemą su terasa.

Tiek kaltinamojo, tiek ir kitų asmenų parodymais nustatyta, jog būtent šioje patalpoje apie 3 val. nakties susitiko jau pavartoję alkoholio ir einantys miegoti M. V. ir L. V.. Kaip jau minėta šioje nutartyje, iki jiems susitinkant šioje patalpoje, M. V. ir L. V. nebuvo susipykę, susiginčiję, susimušę t.y. tarp jų nebuvo jokio konflikto, kuris būtų galėjęs būti pretekstu veiksmams, sukėlusiems kūno sužalojimus. Kadangi jokio konflikto nebuvo, akivaizdu, jog priežastis, dėl kurios įvyko šaudymas patalpose, susiformavo būtent čia. Kaltinamasis nuo pat tyrimo pradžios aiškino, kad jam iš savo kambario sugrįžus į prieangį-koridorių pasiimti I. P. kailinių, M. V. jį užpuolė ir smūgį sudavė prie kabyklos, ant kurios buvo pakabinti I. P. kailiniai. Jis nurodė, kad nepastebėjo prieblandoje stovinčio prie stalo M. V., o jam priėjus pasiimti kailinių, M. V. staiga sudavė jam smūgį jam į kaktos sitį. Tuo metu patalpoje be ko ir M. V. nieko nebuvo, bent jau jis nieko nematė. L. V. tvirtino, kad jam atšokus atgal ir išsitraukus su savimi turėtą ginklą, M. V. staiga vėl puolė link jo. Matydamas realią grėsmę, jis iššovė į M. V., taikydamas jam į kojas, tačiau pataikė į dubens-klubo sritį. Jis nepamena, kad būtų šovęs į M. V. antrą kartą. M. V. nukritus, jis toliau stovėjo patalpoje, laikydamas rankoje ginklą, kol į patalpą pradėjo rinktis kiti žmonės-tame tarpe ir iš miegamo kambario atėjusi I. P.. Į patalpą besirenkančius jis įspėjo, jog turi legaliai savigynai išduotą ginklą. Tuo metu nusileidęs laiptais iš antro aukšto žemyn J. S., puolė jį, sudavė smūgį į galvą ir bandė atimti ginklą. Jie susikibę, iškritę pro lauko duris į lauką, kur grumtynių metu jis galėjęs iššauti ir į J. S. (nors to šūvio jis ir nepamenantis).

Iš I. P. parodymų matyti, jog ji į patalpą, kurioje buvo šaudoma ir kurioje buvo sužalotas M. V., atėjo jau po to, kai buvo iššautas pirmasis šūvis (o gal ir du šūviai), kurį ji girdėjusi. Ji patvirtino, jog pamatė priešais įėjimą į prieangį prie sienos gulintį M. V., matė toje pat patalpoje stovintį su ginklu rankoje L. V.. Tuo metu toje patalpoje daugiau nieko nebuvo, tik po to iš pobūvių salės išlindo kai kurie svečiai.

Taigi, I. P., kaip beje ir kaltinamasis L. V., nuo pat tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, jog tuo metu, kai buvo sužalotas M. V., patalpoje buvo tik jis pats ir kaltinamasis L. V..

M. V. tiek tyrimo metu (t.1 b. l. 148-149,164-165) teigė, kad buvo gerokai išgėręs, todėl pamena tik tai, kaip išėjo iš pobūvių salės į koridorių apsikabinęs su savo mergina R. T., staiga tarpduryje pajuto smūgį į kairę koją, skausmą kairės kojos šlaunikaulio srityje ir daugiau nieko nebepamenantis. Jis teisme taip pat patvirtino, jog neprisimena, jog būtų konfliktavęs su L. V.. Taip pat neprisimena, kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas, tačiau neturi jokių pretenzijų kaltinamajam L. V..

Kiek kitaip teisme tvirtino R. T. nurodžiusi, kad išėjo iš salės į prieangį kartu su M. V., nuėjo prie stalo, stovinčio netoli tualeto, šalia rūbų kabyklos. Ten abu jie stovėjo, kuomet į patalpą iš lauko įėjo L. V., rankoje už nugaros laikantis ginklą. Tai pamačiusi, ji pakvietė M. V. eiti kartu, tačiau šis nėjo, o toliau stovėjo šalia kabyklos, ranka atsirėmęs į stalą. Išsigandusi ginklą rankoje laikančio L. V., ji nuėjo į pobūvių salę ir ten buvusiems pasakė apie ginklą ir paprašė pagalbos. Tuo metu ji išgirdo šūvio garsą. Kas tuo metu vyko patalpoje, kurioje liko M. V. su L. V., ji nemačiusi. Tuomet prie salės durų pasižiūrėti kas įvyko nuėjo D. B.. Jis pradarė duris ir jie pamatė, kad L. V. stovi su ginklu rankoje, o M. V. guli prie sienos sužalotas.

R. T. patvirtino, kad L. V. įėjus į prieangį, tarp jo ir L. V. nebuvo jokio konflikto, tačiau jai paraginus M. V. eiti kartu su ja miegoti, M. V. atsisakė eiti ir liko patalpoje prie rūbų kabyklos, kuomet ji išėjo į pobūvių salę. R. T. iš esmės paneigė M. V. parodymus tyrimo metu, kad jis sužalotas buvo tik išėjus iš salės, gal net ir tarpduryje.

Aptarti įrodymai patvirtina tai, kad tuo metu, kuomet R. T. išėjo iš prieangio į salę, jame liko du asmenys-M. V. ir L. V.. Kas vyko toje patalpoje tuo metu, galėjo paaiškinti tik jiedu. M. V. teisme tvirtino, jog nepamena, kaip ir dėl kokių priežasčių buvo sužalotas. Gi L. V. nurodo priežastį dėl kurios sužalojo M. V.. Jis tvirtina, jog M. V. sudavė jam ranka į galvos sritį, po to dar kartą bandė jam suduoti, dėl ko jis iššovė į M. V..

Kolegija, atsižvelgusi į aptartus duomenis, linkusi tikėti ir vadovautis L. V. parodymais, kurie visą laiką nuoseklūs, aiškūs, smulkiai išdėstomi nuo tyrimo pradžios, o ne M. V. parodymais, kurie ne tik kad nėra aiškūs, nuoseklūs, bet ir prieštaringi, neatitinkantys kitų teisme ištirtų įrodymų. Kolegija, atsižvelgdama į tai, jog M. V. ne tik kad nepamena įvykio bei savo sužalojimo aplinkybių, bet net nurodė ir aplinkybes, neatitinkančias kitų asmenų parodymų bei teisme ištirtų įrodymų, daro išvadą, jog yra pagrindas tikėti ir vadovautis L. V. parodymais toje dalyje, kurioje jis visą laiką teigė, jog buvo užpultas M. V., kad pastarasis jam sudavė į galvos sritį, padarydamas sužalojimą, dėl kurio L. V. ir panaudojo jo atžvilgiu ginklą.

Tokią išvadą kolegija daro pirmiausiai dėl to, jog visi asmenys, liudiję teisme (tame tarpe tiesiogiai bandę atimti ginklą iš L. V.-J. S., D. B., N. J. ir kt.) neigė, jog L. V. buvo jų mušamas bandant atimti iš jo šaunamąjį ginklą. Visi iš esmės nuosekliai teigė, kad nei vienas iš grumtynėse dalyvavusių ir ginklą iš L. V. bandžiusių atimti asmenų nemušė L. V., nesudavė jam nei vieno smūgio nei į galvos sritį, nei į kitas kūno vietas. Ši aplinkybė, kad L. V. kaktoje nustatyta muštinė žaizda, o veide sužalojimai, tik patvirtina kaltinamojo teiginius, kad smūgį į galvos sritį kažkokiu tai daiktu pirmas jam sudavė ir gintis privertė būtent M. V.. Tokią išvadą kolegija daro dėl to, jog tuoj po įvykio L. V. dėl sumušimo GMM buvo pristatytas į VšĮ „Kauno klinikos“ dėl galvos smegenų trauminės ligos, galvos ir veido sumušimų, veido muštinės žaizdos, smegenų sukrėtimo. Specialistas išvadoje Nr. G 484/11 (02) patvirtino (t.2 b. l. 132-133), jog 2011-01-01 L. V. buvo padaryta muštinė žaizda kaktoje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, veido ir krūtinės ląstos sumušimai, X šonkaulio lūžimas, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir tai padaryta ne mažiau nei 5 trauminiais poveikiais.

Tiek J. S., tiek ir D. B. su N. J., kaip nustatyta vieninteliai tiesiogiai kontaktavę su kaltinamuoju po to, kai jis peršovė M. V. t.y. po to dalyvavę grumtynėse su L. V. atimant iš jo ginklą, neigė bet kokį smūgių sudavimą L. V. (teisingumo dėlei reikėtų pažymėti, kad J. S. teisme neneigė ką nors mušęs ar su kuo nors grūmęsis, o nurodė nieko neprisimenantis apie įvykio aplinkybes). Jei sužalojimai krūtinės ląstoje su šonkaulio lūžimu galėjo būti padaryti L. V. krentant kartu su J. S. grumtynių metu, tai sužalojimai kaltinamojo veide-muštinė žaizda kaktoje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, galvos smegenų sukrėtimas-galėjo būti padaryti tik tiesiogiai paveikiant šią kūno dalį t.y. suduodant smūgį (ius), kaip kad ir nurodė L. V.. Kadangi nėra nustatyta jokių kitų asmenų, kurie galėjo padaryti sužalojimus galvoje L. V., todėl seka vienintelė išvada, jog tokius sužalojimus kaltinamajam padarė M. V. L. V. nurodytomis aplinkybėmis. Kolegija, įvertinusi visus aptartus duomenis, nemato pagrindo netikėti kaltinamojo L. V. parodymais, kad pirmas jam į galvos sritį smūgį sudavė M. V., kad jis dar kartą bandė jam suduoti, dėl ko L. V., gindamasis, iššovė į jį, taikydamas į kojas.

Nors kaltinamasis ir nepamena, kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis jis peršovė J. S., kadangi grumtynių su J. S. metu tiesiog iš susijaudinimo to nepamena, tačiau byloje ištirti įrodymai (tame tarpe ir specialisto išvada, patvirtinanti, jog sužalojimas J. S. padarytas šaunant į jį iš labai nedidelio atstumo) leidžia kolegijai daryti išvadą, kad J. S. buvo sužalotas tuo metu, kai siekdamas atimti ginklą iš L. V., susikibo su juo grumtynėms (pastarajam laikant rankoje ginklą), grumtynių metu ar jiems krentant. Byloje ištirti duomenys patvirtina, kad J. S. puolė L. V., siekdamas atimti ginklą, todėl šis, siekdamas išvengti ginklo atėmimo ir smurto, turėjo teisę gintis nuo jo atžvilgiu pradėto kėsinimosi. Kad toks kėsinimasis buvo realus ir akivaizdus ir egzistavo ne tik kaltininko vaizduotėje, bet ir realiai, patvirtina tai, jog jaunesnis ir fiziškai daug stipresnis J. S. puolė ant L. V., sudavė jam, sugriebęs už laikomo rankoje ginklo, bandė jį atimti. Kolegija turi pagrindo tikėti ir kaltinamojo parodymais, jog jam J. S. dar iki bandant atimti ginklą, sudavė smūgius į veidą, nes tai patvirtina ne tik pats kaltinamas asmuo-L. V., I. P., bet ir jau aptarta specialisto išvada (t.2 b. l. 132-133). Pagrindo netikėti aptartais įrodymais kolegija neturi, nes pats J. S. neneigė tokių aplinkybių nei tyrimo metu (t.1 b.l. 182-186) nei teisme.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra apibrėžiamos žmogaus teisės bei laisvės, kurių apsaugą turi garantuoti valstybė. Kadangi ne visais atvejais valstybės institucijų turimomis priemonėmis yra galimybė tas teises bei laisves apginti, todėl įstatymų leidėjai baudžiamuoju įstatymu suteikė teisę asmeniui gintis pačiam.

Baudžiamojo kodekso 28 straipsnis nurodo, kad kiekvienas asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti užpuolimo arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Įstatymų leidėjas pripažino, kad veiksmai, padaryti esant būtinajai ginčiai, yra socialiai vertingi, nes nukreipti prieš pavojingą nusikalstamą kėsinimąsi, todėl nėra baudžiami. Būtent dėl to asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, gindamasis pats ar gindamas kitą asmenį ( nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus) nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi ir neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimą ar nusižengimą formaliai atitinkančią veiką.

Būtinoji gintis visada yra susijusi su žalos padarymu besikėsinančiam asmeniui. Tačiau būtinoji gintis galima ne prieš visus veiksmus, o tik prieš tuos, kurie yra pavojingi, kurie nukreipti prieš asmens gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę, nuosavybę, būsto neliečiamybę, ar kitas teises, valstybės arba visuomenės interesus.

Pavojingas kėsinimasis į besiginantį asmenį, turi būti akivaizdus ir realus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai žala jau daroma arba yra labai aiški jos grėsmė (išsitraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Kaip ir kokiomis priemonėmis ir būdais galima gintis nuo pavojingo kėsinimosi, nulemia kėsinimosi pobūdis (vertybės į kurias kėsinamasi – gyvybė, sveikata, orumas; kėsinimosi būdas, besikėsinančių asmenų skaičius, jų naudojamos priemonės, ginkluotumas, kėsinimosi vieta, laikas ir t. t.). Tačiau visais atvejais gynyba turi atitikti tris požymius: žala gali būti padaroma tik besikėsinančiam (užpuolikui), žala padaroma atremiant jo pavojingą kėsinimąsi; žala padaroma neperžengiant būtinosios ginties ribų.

Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Šiuo konkrečiu atveju sprendžiama, kad kėsinimasis į L. V. sveikatą ir gyvybę buvo akivaizdus, pavojingas ir realus ir pavojingai kėsinosi į jo gyvybę bei sveikatą abu nukentėjusieji-tiek M. V., tiek ir J. S..

Pagal šiuo metu galiojantį Baudžiamąjį kodeksą, būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma ar sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.

Įstatymų leidėjai būtinosios ginties ribų peržengimu nelaiko veiksmus, kuomet ginamasi nuo įsibrovimo į būstą arba būtinosios ginties ribos buvo peržengtos dėl didelio sumišimo ar didelio išgąsčio, kurį sukėlė užpuolikas. Įstatymas nereikalauja, kad gynybos priemonės ir jų taikymas visiškai atitiktų kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Įstatymas taip pat neriboja ir priemonių nuo pavojingo kėsinimosi. Taigi asmuo, gindamas save, kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimo, gali prieš užpuoliką panaudoti tiek nešaunamąjį ginklą, tiek ir šaunamąjį ginklą. Priklausomai nuo užpuolimo pobūdžio ir ginamų vertybių, ribojamas yra tik žmogaus sveikatai padaromos žalos dydis.

Taigi, įstatymas suteikia teisę kiekvienam asmeniui įgyvendinti savo teisę į būtinąją gintį, neatsižvelgiant į tai, ar jis gali išvengti kėsinimosi, ar ne.

Teismas M. V. veiksmus-smūgį L. V. į galvą bei veiksmus, sekusius po šio smūgio-pakartotiną jo artėjimą prie kaltinamojo, siekiant tęsti smurtinius veiksmus, vertina kaip pavojingą kėsinimąsi į L. V. sveikatą ar net gyvybę. Tas pat pasakytina ir apie J. S. veiką-jo smūgių sudavimas kaltinamajam į veidą, krūtinę ir kt. buvo L. V. pavojingas. Abiejų nukentėjusiųjų kėsinimasis buvo tikras ir egzistavo objektyviai, o ne besiginančio L. V. vaizduotėje. Jis buvo ne tik realiai pavojingas, bet ir realiai pradėtas ir akivaizdus. Kaltinamasis tokį kėsinimąsi į savo sveikatą ir gyvybę jautė realiai, nes jam gresiančios žalos akivaizdumas buvo visiškai aiškus-į jį kėsinosi jaunesni ir fiziškai daug pajėgesni asmenys, buvo kėsinamasi suduodant pavojingus ir kūno sužalojimus sukėlusius smūgius. Kaltinamasis ne tik teisme bet ir jau tyrimo metu nurodė, jog pirmu atveju realiai suvokė, jog gerokai fiziškai pranašesnis asmuo, sudavęs stiprų smūgį jam į galvą ir toliau grėsmingai kėsindamasis, kelia realią grėsmę ne tik jo sveikatai, bet, gal būt, ir gyvybei. Galima būtų konstatuoti, jog jis galėjo bandyti išvengti realios grėsmės pasišalindamas iš įvykio vietos ar šaukdamasis pagalbos, ar kt. būdu siekdamas išvengti tolimesnių veiksmų, tačiau akivaizdu, jog esamoje būsenoje-po gauto smūgio į galvą ir toliau gresiančio pavojaus, jis negalėjo adekvačiai vertinti įvykio situacijos ir pasirinkti kitokį savo veiksmų tęsinį. Antru kėsinimosi į jį atveju, fiziškai daug pranašesnis J. S. užpuolė L. V., sudavė jam smūgius į veidą, krūtinę, kitas kūno vietas, bandė atimti šaunamąjį ginklą. Tad L. V. veiksmai-šaunamojo ginklo panaudojimas prieš pavojingai į jį besikėsinantį J. S., taip pat buvo yra teisiškai pateisinamas. Svarba jo ginamų vertybių - sveikatos bei gyvybės, prieš jas panaudotos priemonės (smūgiai į sveikatai ar net gyvybei pavojingas vietas ) ir nulėmė kaltinamojo gynybą sudarančių veiksmų teisėtumo įvertinimą.

Įstatymai bei teismų praktika nereikalauja, kad besiginančiojo gynybinis atkirtis būtų smulkmeniškai apskaičiuotas ir visiškai adekvatus kėsinimuisi tiek vertinant gynybinius veiksmus, tiek ir jų padarinius. Nei kiekybės, nei kokybės požiūriu L. V. veiksmai neturėjo visiškai prilygti M. V. bei J. S. atliktiems veiksmams, o padaryta žala neprivalėjo atitikti L. V. padarytai žalai. Susidariusioje konkrečioje situacijoje tik dėl tam tikros patirties, įgūdžių ir naudojamų gynybos priemonių bei kitų svarbių aplinkybių, kaltinamojo veiksmai buvo efektyvesni-jis teisėtai gynėsi tiek nuo M. V., tiek ir nuo J. S. veiksmų, nors dėl to, vis tik, buvo gana rimtai sužalotas. Šiuo atveju nėra svarbu, kad žala, padaryta nukentėjusiems, buvo didesnė už žalą, kuri buvo padaryta užpultajam, nes ji buvo objektyviai pateisinama.

Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog L. V. turėjo įstatymo jam suteiktą teisę nedelsdamas atremti jo sveikatai ir gyvybei pavojų keliantį kėsinimąsi. Jo veiksmai nelaikytini aiškiai neatitinkantys prieš jį panaudoto kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, nes abu nukentėję asmenys kėsinosi į vieną iš svarbiausių žmogui vertybę-sveikatą. Žinant, kad baudžiamajame įstatyme net nereikalaujama visiškos kėsinimosi pobūdžio ir intensyvumo bei jam atremti panaudotų gynybos priemonių atitikties, šiuo konkrečiu atveju L. V. šūviai į M. V. bei J. S. šaunamuoju ginklu, nelaikytini būtinosios ginties ribų peržengimu, o pripažintini būtinąja gintimi.

LR BPK 3 str. 1d. 9p. numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Būtinoji gintis, kaip viena iš baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių, yra numatyta ir LR baudžiamojo kodekso V skyriaus 28 str. 2d. Kadangi LR BPK 254 str. 4d. numatyta, jog nagrinėjimo teisme metu nustačius LR BPK 3 str. 1d. 2-9 punktuose numatytas aplinkybes, byla yra nutraukiama teismo nutartimi. Kadangi kolegija pripažįsta, jog kaltinamasis L. V. nagrinėjamu atveju veikė būtinosios ginties ribose, baudžiamoji byla jam nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytu bei vadovaudamasi LR BK 28 str. 2d., LR BPK 3 str. 1d. 9p., 254 str. 4d. kolegija

nutarė:

L. V., kaltintam nusikalstama veika numatyta LR BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 p., 7 p., 8 p., baudžiamąją bylą nutraukti vadovaujantis LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nustačius LR BK 28 str. numatytą baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę-būtinąją gintį.

Vadovaujantis LR BPK 309 str. 1d. 2p., panaikinti L. V. 2011-01-31 nutarimu (2 t. 142 b. l.) paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vadovaujantis LR BPK 115 str., Valstybinės ligonių kasos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą 13 802,20 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t. 190-193, 196 b. l.) -palikti nenagrinėtu.

Nutarčiai įsiteisėjus:

1. Panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą L. V. nuosavybei - 65 cm ilgio ,, 585 “ prabos aukso grandinėlei, laikomai ir saugomai prie ikiteisminio tyrimo Nr. 65-1-00002-11 bylos (1 t. 115-116 b. l.), gražinant ją L. V..

2. Grąžinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti:

-popierinį paketą su nukentėjusiojo M. V. džinsinėmis kelnėmis, perduotą saugoti Kauno apskr. VPK Kauno r. PK (1t. 85-86 b. l.) - gražinti M. V.;

3. Perduoti Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui sprendimui dėl ginklo priėmimui (1 t. 96-97 b. l.) pistoletą „WALTHER“ P99 AS Nr. (duomenys neskelbtini) su šovinių dėtuve, saugomą šiame skyriuje;

4. Sunaikinti: šovinio tūtelę ,,2“, supakuotą popieriniame voke Nr. 2; šovinio tūtelę ,,4“, supakuotą popieriniame voke Nr. 3; geltono metalo kulką, supakuota plastikiniame voke Nr. 0037965 (Nr.6); pilko metalo gabalą-deformuotą šovinio kulkos šerdį, supakuotą plastikiniame voke Nr. 0037967 (Nr.7); šovinio deformuotą kulkos apvalkalo fragmentą, supakuotą plastikiniame voke Nr. 8; voką su įtariamojo L. V. DNR ėminiu; voką su iš įvykio vietos paimta sudužusia stikline taure (Nr.10); voką su mėginiu iš raudonos spalvos dėmės šalia pistoleto apkabos (Nr.11); voką su mėginiu iš raudonos spalvos dėmės priešais duris lauke (Nr. 12); voką su mėginiu iš raudonos spalvos dėmių šalia spintelės iš prieangio (Nr. 13); voką su plauku, rastu ant dėtuvės; voką su nuoplova nuo dėtuvės; popierinį maišelį su 2 vnt. rankšluosčių bei vienu užvalkalu, paimtais įvykio vietos apžiūros metu; popierinį voką su 5 vnt. ėmiklių (1 t. 137-138 b.l.);

5. Grąžinti L. V. paketą su L. V. marškiniais (Nr.16), įvykio vietos apžiūros metu rastą ir paimtą, L. V. nuosavybės teise priklausančią 65 cm ilgio ,,585“ prabos aukso grandinėlę, saugomą Kauno apskrities VPK Finansų skyriuje (1 t. 118-119 b. l.).

Ši nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiama Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Kolegijos pirmininkas: Algirdas JaliniauskasTeisėjai: Kęstutis DargužisRimas Švirinas