- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-14
- Bylos Nr.
- 1A-329-354/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59075-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- M. F., V. T.
- Civilinis ieškovas
- K.
- Advokatai
- Naina Lanzbergienė, Algirdas Zakrasas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Virginijos Žindulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. F. ir V. T. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas areštu 60 parų, bausmę atliekant areštinėje. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaitytas V. T. laikinajame sulaikymo išbūtas laikas nuo 2017 m. lapkričio 16 d. 15.35 val. iki 2017 m. lapkričio 17 d. 12.55 val. (1 para), laikant, kad jis yra atlikęs dalį bausmės – 1 arešto parą;
M. F. pripažinta kalta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteista laisvės apribojimu 1 metams, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 5 punktais, M. F. įpareigota bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šiuos darbus išdirbant per 4 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaitytas M. F. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. lapkričio 16 d. 13.35 val. iki 2017 m. lapkričio 17 d. 12.15 val. (1 para), laikant, kad ji yra atlikusi dalį bausmės – 2 laisvės apribojimo dienas.
K. žemės ūkio bendrovės 450,73 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš V. T. bei M. F. solidariai civiliniam ieškovui K. žemės ūkio bendrovei priteista 450,73 Eur.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. T. ir M. F. nuteisti už tai, kad padarė svetimo turto vagystę, o būtent: 2017 m. lapkričio 10 d., laikotarpiu nuo 21.00 iki 22.00 val., veikdami bendrininkų grupe, sugadinę K. žemės ūkio bendrovės Š. galvijų komplekso sandėlio durų spyną, įsibrovė į K. žemės ūkio bendrovės veršidžių pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir pagrobė svetimą – K. žemės ūkio bendrovei – priklausantį turtą: 5 maišus po 25 kg mineralinių mišinių „Eurolac-blue“, kurių vieno maišo vertė 44,77 Eur, viso už 223,85 eurus, ir 5 maišus po 25 kg mineralinių mišinių „NutriCalf Premium+“, kurių vieno maišo vertė 45,80 Eur, viso už 226,88 eurus, tokiais savo veiksmais padarydami K. žemės ūkio bendrovei 450,73 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistoji M. F. prašo ją išteisinti.
2.1. Skunde nurodo, kad teismas nepakankamai išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir teisėjas, priimdamas apkaltinantį nuosprendį, neatsižvelgė į jos (M. F.) duotus paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių, neteisingai vertino kitų asmenų (liudytojų) duotus parodymus bei tyrimo metu nustatytas aplinkybes, savaip interpretavo nurodytas aplinkybes, surinktus įrodymus, rėmėsi ne objektyviais įrodymais, o prielaidomis, kurias suformavo pats teismas nuosprendyje, dėl to buvo nepagrįstai nuteista.
2.2. Teigia, jog bylos duomenys nepatvirtina, kad ji (M. F.) padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pažymi, jog į fermas ėjo su V. T. saladino, o ne pieno miltelių. Apeliantės teigimu, teisme apklausta liudytoja R. G. parodė, kad K. žemės ūkio bendrovėje ji matė nuvažiuojantį automobilį, tačiau, kas konkrečiai jame važiavo, ji neįžiūrėjo, matė, jog prie automobilio lakstė ir į jį kažką krovė du vyrai, taip pat iki tol už „kitkų“ ji matė ir moterį. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad liudytoja R. G., atvažiuodama į darbą, K. žemės ūkio bendrovės teritorijoje matė du skirtingus automobilius, V. Ž. matyti negalėjo, nes jis nebuvo išlipęs iš automobilio, todėl teismo daromos išvados apie tai, kad ji (M. F.) su V. T. pavogė maišus su mineraliniais mišiniais, kelia pagrįstų abejonių. Mano, kad liudytoja R. G. matė tuo pačiu metu teritorijoje buvusius kitus asmenis, kurie į automobilį susikrovė kaltinime nurodytus maišus su mineraliniais mišiniais ir juos išsivežė.
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. T. prašo jį išteisinti.
3.1. Skunde nurodo, kad iš teismo procese apklaustų liudytojų nė vienas nepatvirtino, kad matė, kaip jis (V. T.) ar M. F. į V. Ž. automobilį krovė mineralinius mišinius, V. Ž. automobilyje nerasta jokių mineralinių mišinių pėdsakų, jo (V. T.) namuose jokių mišinių ar jų pėdsakų taip pat nerasta.
3.2. Apeliantas teigia nesuprantantis, kodėl teismas jo kaltę grindžia jo ir M. F. bendravimu telefonu su V. Ž.. Mano, jog prielaidos, kad mišinius galėjo pavogti asmuo, dirbęs bendrovėje, ir tai galėjo padaryti jis (V. T.), niekuo nepagrįstos, nes bendrovėje dirbo daug žmonių ir bet kas galėjo šiuos mišinius pavogti, juo labiau, kad šis asmuo turėjo tikslai žinoti, kada mišiniai atvežami į sandėlį ir kad būtent tą vakarą jie buvo sandėlyje. Pažymi, kad byloje jo (V. T.) parodymai nepaneigti, joje taip ir liko nepanaikintos visos abejonės dėl kaltės, todėl esant tokioms aplinkybėms byloje turėjo ir turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis tuo pagrindu, kad neįrodytas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką.
4. Apygardos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
5. Nuteistųjų V. T. ir M. F. apeliaciniai skundai atmestini.
6. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad V. T. ir M. F. kaltė padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Šiaulių apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį dėl V. T. ir M. F. pripažinimo kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
6.1. Dėl konkrečios baudžiamosios bylos įrodymų vertinimo paminėtina tai, kad esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Čia nurodoma, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieš kitus įrodymus – jie turi būti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, visetą. Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamą veiką, nustatyti jo kaltę bei išspręsti kitus kiekvienai bylai reikšmingus klausimus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pakankamai atsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetą, išdėstė kaltinančius V. T. ir M. F. bylos duomenis, pakankamai motyvuotai atmetė nuteistųjų keltą versiją dėl saladino vagystės ir visiškai pagrįstai rėmėsi liudytojų D. D., R. G., J. J., V. Ž., A. A., M. A. parodymais, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokolais bei kitais byloje esančiai įrodymais, dėl to teisingai konstatavo, kad V. T. ir M. F. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką.
6.2. Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-42-942/2016). Dėl to šiuo atveju nuteistiesiems nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar rodančios, kad teismas priėmė sprendimą remdamasis prielaidomis.
Žemesnės instancijos teismas
6.3. Pagrindiniai argumentai, kuriais apeliantai neigia savo kaltę, yra tie patys, kuriuos jie nurodė ir apylinkės teismo posėdžio metu, t. y., jog jie vogė ne pieno miltelius (mineralinius mišinius „Eurolac-blue“ ir „NutriCalf Premium+“), o saladiną. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinių skundų argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir jos pagrindu padarė pagrįstas išvadas dėl V. T. ir M. F. kaltės pagrobus svetimą – K. žemės ūkio bendrovei – priklausantį turtą: 5 maišus po 25 kg mineralinių mišinių „Eurolac-blue“, kurių vieno maišo vertė 44,77 Eur, iš viso už 223,85 eurus, ir 5 maišus po 25 kg mineralinių mišinių „NutriCalf Premium+“, kurių vieno maišo vertė 45,80 Eur, iš viso už 226,88 eurus.
6.4. Apygardos teismo vertinimu, V. T. ir M. F. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, t. y., pagrobus K. žemės ūkio bendrovei priklausančius mineralinių mišinių maišus, o ne saladiną, įrodo: liudytojo D. D. parodymai apylinkės teisme, kur jis nurodė, jog 2017 m. lapkričio 10 d., apie 19.15 val., apžiūrėjo sandėlį, kuriame buvo laikomi mineraliniai mišiniai, ir matė, jog durys buvo užrakintos, niekas neišlaužta, patvirtino, jog saladinas turi kvapą, yra košės konsistencijos, analogiškus parodymus, jog minėtą dieną ir minėtu laiku niekas nebuvo dingę, jog sandėlio durys buvo užrakintos, D. D. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 32–33); liudytojos R. G. parodymai apylinkės teisme, kur ji nurodė, kad 2017 m. lapkričio 10 d. į darbą atvyko pavėlavusi, apie 21.30 val., atvažiavo su savo mašina, įvažiavusi į K. žemės ūkio bendrovės teritoriją pamatė, kad fermos teritorijoje prie šieno atsitūpė moteris, matė, kaip į fermos teritoriją įvažiavo automobilis, kuris privažiavo prie nuolydžio, t. y. prie sandėlio, kuriame buvo laikomi pieno miltai, kombikorma, druska, matė, kaip į mašinos bagažinę du asmenys krauna maišus, patvirtino, jog iš viso matė 2 vyrus ir 1 moterį, pamena tik dalį matyto automobilio valstybinio numerio – (duomenys neskelbtini), be to, nurodė, jog saladinas yra šlapias, sunkus, turi specifinį kvapą, jis smirdi, tuoj pat justum kvapą ir nepavažiuotum, iš esmės analogiškus parodymus R. G. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 64–65); liudytojo J. J. parodymai apylinkės teisme, kur jis nurodė, jog kitą dieną po įvykio, t. y. 2017 m. lapkričio 11 d., jis prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) pamatė R. G. apibūdintą automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (iš byloje esančių duomenų matyti, jog automobilis, kurio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini), priklauso V. Ž. (1 t., b. l. 78)), analogiškus parodymus J. J. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 38–38); liudytojo V. Ž. parodymai apylinkės teisme, kur jis patvirtino, jog jis, paskambinus V. T., 2017 m. lapkričio 10 d. vakare atvažiavo į K. žemės ūkio bendrovės teritoriją, nurodė, jog pravažiavo pro automobilį ir jame matė sėdinčią moterį, kurią matė ir vėliau apsukus mašiną, privažiavo prie fermos, arčiau tvarto, šieno „kitkos“ buvo netoli, V. T. su savo sugyventine (M. F.) atsidarė jo automobilio bagažinę ir į mašiną sukrovė maišus, viskas vyko greitai, pats V. Ž. iš mašinos nelipo lauk, po to, V. T. jam pasakęs važiuoti į jo namus, kur V. T. maišus pats ir išsikrovė, kas buvo maišuose ir kiek jų buvo sukrautą į mašiną, V. Ž. teigė nežinojęs, tačiau nurodė, jog automobilis nebuvo išteptas, automobilyje jokio specifinio kvapo nebuvo, patvirtino ir tai, kad kitų automobilių įvykio vietoje, išskyrus tą, kuriame sėdėjo moteris, jis nematė, analogiškus parodymus V. Ž. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 85–87, 100–101); liudytojo M. A. parodymai apylinkės teisme, kur jis nurodė, kad dirba K. žemės ūkio bendrovėje, V. T. jo buvo klausęs, ar jis (M. A.) galėtų gauti pienmilčių, nes yra žmogus, kuris nupirktų didelį kiekį pienmilčių, analogiškus parodymus M. A. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 51–53); liudytoju apklaustas apylinkės teisme A. A. taip pat patvirtino, jog saladinas visą laiką yra šlapias, sunkus, 4 – 5 maišai svertų apie 150 – 200 kg; iš dalies pačių nuteistųjų V. T. ir M. F. parodymai apylinkės teisme, kur jie pripažino įvykio naktį iš tiesų buvę K. žemės ūkio bendrovės teritorijoje; R. G. ir V. Ž. parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 70–77, 92–98). Nors nuteistieji teigia, kad vogė saladiną, tačiau šios versijos byloje nepatvirtina nė vienas įrodymas, priešingai, ją paneigia, nes kaip matyti iš liudytojų parodymų, saladinas turi specifinį kvapą, yra sunkus, šlapias, norint vežti su mašina, ją reikia gerai iškloti, yra košės konsistencijos, tačiau liudytojas V. Ž., kuris su mašina ir vežė nuteistųjų pakrautus maišus, jokio specifinio kvapo mašinoje neužuodė, mašinos vidus nebuvo išteptas, be to, šis liudytojas patvirtino, jog jokių kitų mašinų, išskyrus tą, kurioje sėdėjo moteris (kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo liudytoja R. G.), fermų teritorijoje nebuvo, mašinų nesutiko ir išvažiuodamas iš fermų teritorijos. Pagrindo netikėti minėto liudytojo parodymais teismas neturi, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nuteistųjų keltą versiją, jog buvo vagiamas saladinas, laikė tik kaip jų gynybinę versiją, siekiant jiems išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir tokiais nuteistųjų parodymais nesivadovavo. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad liudytojos R. G. nurodyta aplinkybė, jog ji matė ir kitą automobilį, stovėjusį labai toli, kuris stovėjo ne prie saladino, automobilio šviesos buvo ir dingo, laikytina liudytojos sąžiningu suklydimu, nes liudytoja matė tik šviesas, paties automobilio nematė, V. Ž. taip pat nurodė, kad nei atvažiuodamas, nei išvažiuodamas iš fermų teritorijos kitų automobilių nematė. Iki pat 2017 m. lapkričio 11 d. 8.00 val. fermos teritorijoje jokių kitų įtartinų asmenų, veiksmų, išskyrus V. Ž. automobilį, nieks nematė, todėl apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog mineralinių medžiagų vagystę įvykdė būtent V. T. su M. F., o ne kiti asmenys. Atkreiptinas nuteistųjų dėmesys ir į tai, kad R. G. ir V. Ž. parodymai dėl įvykio aplinkybių iš esmės sutampa, taip pat sutampa ir minėtų liudytojų parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuoti duomenys apie įvykio metu buvusį asmenų, transporto priemonių išsidėstymą (1 t., b. l. 70–77, 92–97), o iš byloje esančių V. T. ir M. F. parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, jog jie nurodė visai kitą vietą, kur buvo privažiavęs V. Ž. (2 t., b. l. 122–128, 173–179), kitų įrodymų, patvirtinančių nuteistųjų nurodytas įvykio ir paneigiančias liudytojų nurodomas aplinkybes, nėra.
6.5. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog anksčiau aptarti bylos duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl apeliantų padarytos nusikalstamos veikos, todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė šiuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio išvadas apie tai, kad nuteistųjų V. T. ir M. F. veiksmuose pasireiškė visi nagrinėjamos nusikalstamos veikos požymiai. Įvertinus aptartus įrodymus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad V. T. ir M. F. kaltei dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo patvirtinimui duomenų pakanka ir jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistųjų V. T. ir M. F. apeliacinius skundus atmesti.