- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-13
- Bylos Nr.
- e2YT-2047-405/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00083-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Lisauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmone Turto banku
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Nijolė Lisauskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. M. pareiškimą su suinteresuotu asmeniu valstybės įmone Turto banku dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. M. pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina V. M.. Mirus motinai, liko palikimas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas po motinos mirties liko gyventi motinai priklausančiame name, turtu rūpinosi ir jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už į namą teikiamą elektros energiją, t. y. turtu rūpinosi kaip savo. Kitų paveldėtojų nėra, tėvas miręs 1990 m., po jo mirties motina palikimą priėmusi. Nori gauti paveldėjimo teisės liudijimą, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad VĮ Turto bankas negavusi pranešimo apie galimą palikėjos V. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. M. palikimo priėmimą valdyti. Iš esmės dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Iš pareiškime nurodytų aplinkybių, byloje esančių dokumentų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina V. M.. Iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų nustatyta, kad, mirus pareiškėjo motinai V. M., liko palikimas – jai asmeninės nuosavybės teise priklausę gyvenamasis namas ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registre esančių duomenų nustatyta, kad, mirus V. M., jos palikimo priėmimo faktas neįregistruotas, t. y. V. M. įpėdiniai nepriėmė palikimo paduodami notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas J. M. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos V. M. mirties priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas.
LR CK 5.50 str. nustatyta, kad, siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti (1 d.), vienas iš palikimo priėmimo būdų – faktinis paveldimo turto valdymas (2 d.), šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (3 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką aiškinant įstatymo nuostatas dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, „faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus)“ (LAT 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009, 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais patvirtinama, kad pareiškėjas po motinos V. M. mirties priėmė atsiradusį palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Iš Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Švenčionėlių seniūnijos 2023 m. lapkričio 6 d. pažymoje apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2016 m. spalio 13 d. iki pažymos išdavimo, tame tarpe ir per įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, gyvenamąją vietą deklaravo jo motinai priklausiusiame name. Taip pat, pagal pareiškėjo pateiktuose Lietuvos pašto išduotuose kvituose esančius duomenis, mirus V. M. toliau buvo mokama už į namą tiekiamą elektros energiją, už ryšio paslaugas, todėl tikėtina, kad pareiškėjas, likęs gyventi motinai priklausančiame name, 2019 m. birželio 13 d. ir 2019 m. liepos 17 d. sumokėjo už patiektą elektros energiją ir ryšio paslaugas. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, vertinama, kad pareiškėjas J. M. po motinos mirties aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą – gyveno motinai priklausiusiame name ir naudojosi jai priklausiusiu turtu, mokėjo privalomus mokesčius, šiuos veiksmus atliko per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, kaip minėta, V. M. įpėdiniai nepriėmė palikimo paduodami notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Nustatyta, kad pareiškėjas priėmė po motinos mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, pareiškėjas neturi galimybės kitokia tvarka gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų, todėl nustatomas palikimo priėmimo faktas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl paveldėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 268-270 str., 443, 444, 445, 448 str., CK 5.50 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini(duomenys neskelbtini) mirus V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo.
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.