Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,

nuteistojo V. R. gynėjai advokatei R. K.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. M. ir V. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo V. M. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Į bausmės laiką nuspręsta įskaityti V. M. laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. birželio 14 d. 22.36 val. iki 2023 m. birželio 16 d. 12.15 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

V. R. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu V. R. paskirta laisvės apribojimo bausmė subendrinta su Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. spalio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, jas visiškai sudedant, ir V. R. paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymųsi, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į bausmės laiką nuspręsta įskaityti V. R. pagal Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. spalio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymą paskirtą ir atliktą bausmės dalį.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

V. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuspręsta daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- po 2023 m. birželio 29 d. – 2023 m. liepos 18 d. Kriminalistinių tyrimų cento specialisto išvados Nr. IBPS-V-1948041-23 likusią tyrimo dėžę su tyrimo objektų pakuotėmis (baltos spalvos indas, mėlynos spalvos maišelis, sulankstytas popierius), 2023 m. lapkričio 6 d. nutarimu perduotą saugoti į daiktų saugojimo patalpą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

- 2023 m. lapkričio 6 d. nutarimu dėl daiktų perdavimo saugoti, striukę „Puma“, kuprinę „Deuter“ ir pirštines „Wurth“, supakuotus į rudos spalvos paketą ir perduotus saugojimui į daiktų saugojimo patalpą, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti kaltinamajam V. M., o jam daiktų neatsiėmus – sunaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistųjų V. M. ir V. R. apeliaciniai skundai atmestini.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniais skundais nėra ginčijama nuteistųjų kaltė ir jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantai skunduose kelia jam paskirtų bausmių individualizavimo klausimus, skundais prašo nuosprendį pakeisti, sumažinti jiems paskirtas bausmes (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi nuosprendžio pagrįstumą apeliacinio skundo ribose, bausmės individualizavimo taisyklių pažeidimų nenustatė. Aukštesnysis teismas pritaria nuteistiesiems V. M. ir V. R. parinktoms bausmių rūšims ir jų dydžiams.

8. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtų bausmių, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Dėl V. M. paskirtos bausmės.

9. V. M. už nusikalstamos veikos numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymą buvo skirta minimali sankcijoje numatyta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta galutinė 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, įvertino, kad V. M. veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną sunkų nusikaltimą, jo veikoje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir gailėjosi, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad V. M. praeityje buvo teistas du kartus dėl veikų susijusių su narkotinėmis medžiagomis, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 16-34), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 11-14), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog dirba nelegaliai, praktikuoja suvirintojo profesiją (2 t., b. l. 9-10, 133). Teismas nurodė, kad V. M. skirtina griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant minimalų šios bausmės rūšiai, nes už ankstesnes nusikalstamas veikas skirtos švelnesnės baudos ir arešto bausmės jo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, jis ir toliau daro nusikalstamas veikas. Taip pat, pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, jog vadovaujantis BK 75 straipsniu, V. M. visiškai ar iš dalies atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo, nes jis padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką nėra galimas (BK 75 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuteistajam paskirtą bausmę BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgdamas į tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės skyrimo ir pagrindo švelninti skirtą bausmę neturi. Šiuo atveju apeliaciniame skunde ir gynėjos apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodytos aplinkybės nekeičia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jam paskirtos bausmės.

10. Atmestinas ir apelianto gynėjos apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodytas argumentas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitų bylos aplinkybių visumai. Be to, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2009, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-633/2011, 2K-447/2014).

11. Kolegijos vertinimu, šiuo atveju BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikyti nėra pagrindo, o nuteistojo gynėjos pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog nuteistajam reikia gydytis ar, kad visi jo aplinkiniai rūko marihuaną (2 t., b. l. 136), nelaikytinos išimtinėmis, suteikiančiomis pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog į kaltininko asmenybę, šeimines ir asmenines aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismo nuteistajam V. M. paskirtos bausmės nėra pagrindo švelninti pritaikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai V. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl V. R. paskirtos bausmės.

12. V. R. už pasikėsinimą padaryti (BK 22 straipsnio 1 dalis) BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką buvo skirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Pirmos instancijos teismas, nuteistajam paskirtą bausmę vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, visiško sudėjimo būdu subendrino su Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. spalio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskirdamas galutinę subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymųsi, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

13. Nustatyta, kad V. R. 2023 m. spalio 3 d. Utenos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu bausmė buvo paskirta už nusikalstamą veiką, padarytą po nusikalstamos veikos, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai taikė BK 63 straipsnio nuostatas ir bendrindamas bausmes visiško sudėjimo būdu bei įskaitydamas į bausmės laiką bausmę, atliktą pagal baudžiamąjį įsakymą, teisės taikymo klaidų nepadarė. Tačiau vis tik, pirmos instancijos teismas bendrindamas nuteistajam bausmes nepateikė nuorodos į BK 63 straipsnio 9 dalį, kas laikytina rašymo apsirikimu ir taisytina, nurodant, kad bausmės R. visiško sudėjimo būdu subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis.

14. Nuteistajam V. R. paskirta bausmė, savo dydžiu mažesnė nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, įvertino, kad V. R. pasikėsino padaryti baudžiamąjį nusižengimą, jo veikoje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad V. R. praeityje buvo teistas du kartus už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 142-156), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 130-138), nedirba, Užimtumo tarnyboje registruotas (1 t., b. l. 127-129). Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuteistajam paskirtą bausmę BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgdamas į tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės skyrimo ir pagrindo švelninti skirtą bausmę neturi. Būtent laisvės apribojimo bausmės paskyrimas geriausiai atitiks įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Šiuo atveju skunde ir gynėjos apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodytos aplinkybės nekeičia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nuteistajam V. R. paskirtos bausmės.

15. Nuteistojo V. R. gynėja apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu prašė panaikinti nuteistajam paskirtą intensyvią priežiūrą. Gynėja nurodė, jog nuteistais yra jaunas ir laikytis intensyvios priežiūros nuostatų jam yra sunku. Pažymėtina, jog pagrindų paskirtų įpareigojimų naikinimui apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atkreiptinas dėmesys, jog paskirtų draudimų ir įpareigojimų visuma sudaro laisvės apribojimo bausmės esmę ir užtikrina bausmės paskirties įgyvendinimą. Natūralu, kad bausmės vykdymo metu nuteistasis patirs tam tikrus apribojimus, tačiau jie yra proporcingi įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir pobūdžiui, todėl jų naikinti, kaip to prašoma, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vertinant, jog bausmės skyrimas yra išimtinai tik teismo diskrecija, spręstina, jog teismas, skirdamas nuteistajam V. R. laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, bausmės skyrimo taisyklių taip pat nepažeidė, todėl V. R. apeliacinis skundas atmetamas.

16. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu, sprendžia, kad 2024 m. vasario 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistiesiems paskirtos bausmės nėra per griežtos, todėl keisti teismo nuosprendį dėl skunduose nurodytų priežasčių, nėra teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų.

17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant V. M. – 141,67 Eur, o ginant V. R. – 170,83 (2 t., b. l. 179-185).

18. Pagal, nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią, BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

19. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, nuteistųjų V. M. ir V. R. teisės į gynybą užtikrinimas yra reikšmingesnis ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jų proceso išlaidas, susijusias su jam valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išieškoti iš nuteistųjų antrinės teisinės pagalbos išlaidas, netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų V. R. ir V. M. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodant, kad bausmės V. R. subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.