Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams A. D., D. G., V. V. dėl skolų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovams (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklauso:

-A. D. 0,1106 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su statiniais,

-D. G. 0.0600 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su statiniais,

-V. V. 0,0600 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), be pastatų.

Atsakovas V. V. yra sodininkų bendrijos narys, atsakovas A. D. buvo sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narys iki 2010-05-15, vėliau iš narių pašalintas, atsakovas D. G. nėra sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narys. Sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ bendrosios nuosavybės teise priklauso bendro naudojimo objektai: paviršinio ir drenažinio vandens nuvedimo sistema, metalo ir gelžbetonio tvoros, metaliniai vartai, du vandens telkiniai, du kanalai, 22 gatvės ir kt.. Byloje kilo ginčas dėl atsakovų prievolės apmokėti išlaidas, susijusias su sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo objektų išlaikymu ir eksploatavimu bei nario mokesčio.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnyje nustatyta, kad prievolės atsiranda iš sandorių ir kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Pagal LR CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai nėra tokių nurodymų, vadovaujantis protingumo kriterijais. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – SBĮ) 7 straipsnio l dalis numato (2012 06 29 įstatymo Nr. XI-2182 redakcija), kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.), bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė. Pagal to paties straipsnio 3 dalį mėgėjiško sodo teritorijoje esančius bendrojo naudojimo objektus valdo bendrija CK, SBĮ bei kitų įstatymų nustatyta tvarka, o pagal to paties straipsnio 4 dalį bendrijos valdymo organas privalo sudaryti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir prireikus jį papildyti arba pakeisti.

Taigi, iš šio teisinio reglamentavimo sprendžiama, kad bendrojo naudojimo objektai sodininkų bendrijoje bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems sodininkams, nepriklausomai nuo to ar jie yra sodininkų bendrijos nariai, ar nėra. Iš byloje pateikto Bendrojo naudojimo objektų aprašo matyti, kad sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklauso: paviršinio ir drenažinio vandens nuvedimo sistema, metalo ir gelžbetonio tvoros, metaliniai vartai, du vandens telkiniai, du kanalai, 22 gatvės, benzininė žoliapjovė „B. G.“, skelbimų lenta, stalas su kėdėmis (t. I, b. l. 79,80).

Pagal CK 4.76 straipsnį, 4.86 straipsnio l dalį bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės - dažnumas, intensyvumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Minėta, kad kiekvienas sodo sklypo savininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra bendrojo naudojimo objektų bendraturtis. Dėl to visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti.

Byloje nėra duomenų ir atsakovai nenurodė, jog sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ bendrojo naudojimo objektų, išvardintų Bendrojo naudojimo objektų apraše, nėra. Priešingai, atsakovas A. D. teismo posėdžio metu patvirtino, kad tokie objektai yra, tačiau nurodė, kad objektams, kurie yra arčiausiai jo sklypo, nei išlaikyti, nei eksploatuoti bendrija neskiria pajėgumų ar darbo, t. y. bendro naudojimo objektai yra neprižiūrimi, sodų sklypų savininkai tvarkosi patys. Tačiau teismo vertinimu tai, kad sodo bendrijos atliekami darbai neatitinka atsakovų pageidavimų ir siekių, kad anot jų jokie bendro naudojimo objektų priežiūros darbai neatliekami tinkamai arba atliekamai nepakankamai kokybiškai, nesudaro pagrindo teigti, kad bendro naudojimo objektai yra nepakankamai tvarkomi ir neprižiūrimi ar tai iš viso nedaroma. Byloje ieškovo pateikti rašytinai įrodymai akivaizdžiai patvirtina priešingai, t. y. valdybos pirmininko įsakymai ir pažymos patvirtina, kad sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ samdo pagalbinį darbininką bendro naudojimo objektų tvarkymui ir priežiūrai, moka jam darbo užmokestį (t. II, b. l. 10, 13-23), į bylą pateiktos su įvairiomis įmonėmis ir organizacijomis sudarytos sutartys, tame tarpe statybos rangos sutartys bei pateikti apmokėjimai pagal sutartis ir pažymos patvirtina, kad bendrija atlieka bendro naudojimo objektų priežiūrą ir remontą bei patiria tam išlaidų (t. II, b. l. 11, 12-67, t. III, b. l. 26). Taigi, šiais įrodymais patvirtinama, kad sodų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ turi bendro naudojimo objektų ir jais yra rūpinamasi, priežiūrai bei eksploatavimui leidžiamos lėšos.

Sodininkų bendrijos narių susirinkimas yra bendrijos organas, turintis išimtinę teisę spręsti SBĮ apibrėžtus klausimus (SBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 15 straipsnis). Sodininkų bendrijos narių susirinkimo kompetencijai, be kitų teisių, priskiriama: teisė tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto ar rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį bei ilgalaikį planą, lėšų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytiems privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti kaupimo tvarką (Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas); teisė nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką, spręsti lėšų skolinimosi bei pajamų paskirstymo klausimus (SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas); teisė spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendro naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus (SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 15 punktas).

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovės reikalaujamų priteisti iš atsakovų mokesčių dydžiai yra patvirtinti visuotinių bendrijos narių susirinkimuose:

1. 2008-09-20 bendrijos narių susirinkime nutarta nustatyti ne sodininkų bendrijos nariams už naudojimąsi bendrojo naudojimosi objektais 200 Lt mokestį (t. I, b. l. 22-25);

2. 2010-05-15 bendrijos narių susirinkime nutarta nustatyti už bendro naudojimo žemę už žemės sklypą po 5 Lt per metus bendrijos nariams, ne bendrijos nariams palikti 200 Lt. metinį mokestį (t. I, b. l. 26-30);

3. 2012-05-26 bendrijos narių susirinkime nutarta ne bendrijos nariams nustatyti mokestį po 19 Lt už kiekvieną turimo žemės sklypo ploto arą (t. I, b. l. 31-32);

4. 2015-05-09 bendrijos narių susirinkime nutarta ne bendrijos nariams nustatyti 3 eurų mokestį už valdomo žemės sklypo arą per metus bei 15 eurų vienkartinį įnašą už sukurtą infrastruktūrą (t. I, b. l. 33-37);

5. 2016-04-02 bendrijos narių visuotiniame susirinkime nutarta ne bendrijos nariams nustatyti 3 Eur mokestį už nuosavybės teise valdomą žemės sklypo urą metams, infrastruktūros reikmėms mokėti po 15 Eur vienkartinį įnašą (t. I, b. l. 38-41):

6. 2016-07-30 bendrijos narių visuotiniame susirinkime nutarta prisidėti bendrijos nario ir ne bendrijos nario lėšomis po 150 Eur kelio atkarpos (ne gyvenvietėje), kurios neasfaltuos Alytaus rajono savivaldybė, asfaltavimui (t. I, b. l. .42-44);

7. 2017-04-29 bendrijos narių visuotiniame susirinkime nutarta tvirtinti bendrijos nariams ir ne bendrijos nariams 5,85 Eur už arą, taip pat nutarta ankstesnių laikotarpių mokesčius ne bendrijos nariams suvienodinti su bendrijos narių mokesčiais, t. y. perskaičiuoti įmokamas skolininkams, tame tarpe ir atsakovams D. G. už laikotarpį nuo 2015 metų iki 2016 metų, bei A. D. už laikotarpį nuo 2010 metų iki 2016 metų (t. I, b. l. 45-53);

8. 2018-04-07 bendrijos narių visuotiniame susirinkime, ne bendrijos nariams turintiems sklypus bendrijos teritorijoje, patvirtintas mokestis už 2018 metus - 4,95 Eur už narį (t. I, b. l. 54-65).

Šioje byloje svarbu pažymėti, kad atsakovai nors ir teigė dėl bendrijos kasmetinių susirinkimų nutarimais jiems nustatytų mokesčių neteisėtumo, tačiau sodininkų bendrijos visuotinių susirinkimų nutarimų atskirai neginčijo ir nekėlė savarankiškų reikalavimų tuos nutarimus pripažinti negaliojančiais. Taigi, teismas visuotinių sodininkų bendrijos narių susirinkimų nutarimus laiko galiojančiais, priežasčių juos vertinti kaip prieštaraujančius įstatymui ar dėl kitų priežasčių laikyti neteisėtais nėra, šie nutarimai nustato atsakovams pareigą prisidėti prie bendro turto išlaikymo, todėl esant tokioms aplinkybėms, spręsdamas ieškinio pagrįstumą, teismas nutarimais ir juose įtvirtintais įmokų dydžiais remiasi kaip ieškinio faktinį pagrindą patvirtinančiais tiesioginiais įrodymais.

Dėl narystės sodininkų bendrijoje ir mokesčių skaičiavimo

Byloje iškilo ginčas dėl atsakovo V. V. narystės sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovas teigia V. V. esant sodininkų bendrijos nariu, tuo tarpu atsakovo atstovės pozicija šiuo klausimu yra kiek dviprasmiška: viena vertus ji teigia, kad asmuo niekada neteikė prašymo įstoti bendriją, todėl jis nėra sodininkų bendrijos narys, kita vertus ji teigia, kad asmuo teikė prašymą išstoti iš sodininkų bendrijos, todėl remiantis LR Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta dalyvavimo bendrijose savanoriškumo nuostata po prašymo pateikimo asmuo neturi būti laikomas bendrijos nariu. Teismo vertinimu V. V. yra sodininkų bendrijos narys ir tai matyti iš bylos medžiagos. Sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ perregistruota Juridinių asmenų registre 1992 metais (t. I, b. l. 8). Nors sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ į bylą nepateikė V. V. prašymo įstoti į bendriją, tačiau kiti įrodymai patvirtina jo dalyvavimą bendrijoje. V. V. 2015-07-24 teikė prašymą dėl išstojimo iš bendrijos (t. 2, b. l. 7), sodininkų bendrijos valdyba 2016-02-19 posėdyje nutarė jo prašymą priimti su sąlyga, kad asmuo sumokės esamą įsiskolinimą sodininkų bendrijai iki visuotinio susirinkimo datos (t II, b. l. 8). Nors valdybos nutarimas netenkinti pareiškėjo prašymo išstoti iš bendrijos dėl esamo asmens įsiskolinimo bendrijai, įvertinus įstatymu įtvirtintą dalyvavimo bendrijose savanoriškumo principą, yra akivaizdžiai neteisėtas, bet paties sodininko vėlesni veiksmai patvirtina, kad su tokiu sprendimu jis sutiko, o būtent V. V. 2018-04-07 dalyvavo visuotiniame sodininkų bendrijos narių susirinkime, pasirašė protokole kaip bendrijos narys (t. II, b. l. 9), kas reiškia, kad jis dalyvavo svarstant bendrijai aktualius klausimus, balsavo, o tai patvirtina jo narystę bendrijoje. Kadangi asmuo yra sodininkų bendrijos narys, pagal SBĮ 22 straipsnio 4 dalies reglamentavimą jis privalo nustatyta tvarka atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nario mokestį.

Klausimų dėl atsakovų D. G. ir A. D. nebuvimo sodininkų bendrijos nariais nekilo, abi šalys patvirtino, kad šie asmenys nėra sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nariai (A. D. narys buvo iki 2010-10-15). Sutinkamai su SBĮ 22 straipsnio 4 dalies reglamentavimu jie turi pareigą nustatyta tvarka atsiskaityti už jiems teikiamas paslaugas, mokėti infrastruktūros ir jos priežiūros (aplinkos tvarkymo) mokestį.

Nagrinėjamoje byloje atsakovų argumentu, dėl ko jie nesutinka mokėti visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose nustatytų ir patvirtintų mokesčių yra tai, kad esą infrastruktūros ir jos priežiūros mokesčiai yra tiksliniai, kai tuo tarpu ieškovė reikalauja iš jų įmokų, kurios yra planinės, t. y. įmokų dydžiai kasmet būdavo nustatomi metų pradžioje avansu, siekiant suformuoti einamųjų metų pajamas ir išlaidas. Tačiau svarbu pastebėti, kad teismų praktikoje analizuojant sodininkų bendrijos ir sodininkų bendrijos narių ar sklypų savininkų teises ir pareigas yra nurodyta, kad įstatyme nedraudžiama lėšas bendrojo naudojimo objektų priežiūrai rinkti avansu, t. y. iš anksto, prieš darbų atlikimą (pvz. LAT 2016-12-29 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-559-690/2016, e3K-3-348-684/2017).

Be to, formuojama kasacinė praktika laikosi nuostatos, kad sutinkamai su SBĮ 7 straipsnio 5 dalimi, asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įgyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įgyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas (pvz. LAT 2016-12-29 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-559-690/2017 17, 19, 21 punktai). Pastebėtina, kad SBĮ 24 straipsnis numato, kad bendrijos pajamų apskaita tvarkoma vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymu, todėl teismo vertinimu analogiška atsiskaitymo tvarka turi būti taikoma ir sodininkų bendrijos nariams. Taigi, pareiga išrašyti sąskaitas taikoma tiek narių, tiek ne bendrijos narių atžvilgiu, kadangi sąskaitomis atskleidžiamas žemės sklypo savininko prievolės turinys, gavęs sąskaitą ir nesutikdamas su ja, savininkas įgyja teisę ginčyti mokėjimo prievolę. Vadinasi, teisinis reglamentavimas atsakovei nustato pareigą apskaičiuoti mokesčius ir pateikti sąskaitas, detaliai atspindinčias mokesčių turinį ir dydį.

Kaip matyti iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų ir kaip paaiškino ieškovės atstovas V. B., atsakovams sąskaitos už bendrojo naudojimo objektų išlaikymą pradėtos išrašinėti nuo 2015 metų birželio mėnesio, o įteikimas asmenims vykdytas registruota pašto siunta per Lietuvos paštą arba asmeniškai. Atsakovui A. D. išrašytos ir pateiktos keturios sąskaitos už 2015-2018 metus (t. II, b. l. 68-71), be to šiam atsakovui sąskaitos buvo siunčiamos elektroniniu paštu (t II, b. l. 78). Atsakovui D. G. išrašytos devynios sąskaitos už 2015-2018 metus (t. II, b. l. 82-90). Atsakovui V. V. išrašytos penkios sąskaitos už 2015-2018 metus (t. I, b. l. 92-96). Iš sodininkų bendrijos išrašytų sąskaitų turinio matyti, kad atsakovams A. D. ir D. G. (ne bendrijos nariai) sąskaitose įrašytos dvi pozicijos - metinis mokestis ir infrastruktūros mokestis. Mokesčių dydžiai atitinka visuotinių sodininkų bendrijos narių susirinkimuose nustatytus dydžius. Be to, atsakovui D. G. 2016-07-30 atskirai išrašyta sąskaita dėl kelio asfaltavimo (t. II, b. l. 89). Atsakovui V. V. (narys) sąskaitose įrašytas nario mokestis, infrastruktūros mokestis bei talkos mokestis. Mokesčių dydžiai atitinka visuotinių sodininkų bendrijos narių susirinkimuose nustatytus dydžius.

Pastebėtina, kad ieškovė prašė pagal pateiktas sąskaitas (t. II, b. l. 89, 93) priteisti iš atsakovų D. G. ir V. V. po 150,00 Eur už kelio asfaltavimą. Ieškovo atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad šios lėšos iš visų sodininkų buvo renkamos sodininkų bendrijos pagrindinei gatvei asfaltuoti. Tačiau toks paaiškinimas neatitinka faktinių aplinkybių. Kaip paaiškino atsakovo atstovė ir kaip nustatyta iš rašytinio įrodymo - protokolo, visuotiniame bendrijos narių susirinkime, įvykusiame 2016-07-30, buvo svarstomas klausimas dėl kelio asfaltavimo ir pritarta lėšų, skirtų vietinės reikšmės kelio Nr. AL0006 atkarpos nuo Alytaus miesto iki Panemuninkėlių kaimo, asfaltavimui (ne gyvenvietėje), surenkant iš sodininkų bendrą 30 000 Eur sumą (t. 1, b. l. 42-44). Tai rodo, kad visuotiniame narių susirinkime bendrijos nariai nusprendė dėl lėšų, kurios turėtų būti panaudojamos ne bendrai sodininkų bendrijos infrastruktūrai gerinti, bet privažiavimo kelio, nepatenkančio į sodininkų bendrijos teritoriją, asfaltavimui. Tokios lėšos neatitinka sodininkų bendrijos infrastruktūros išlaikymui ir gerinimui numatytų kriterijų ir paskirties, jų panaudojimas neatitinka SBĮ numatytų sodininkų bendrijos tikslų, šiam tikslui skirtos lėšos galėtų būti mokamos tik savanoriškumo principu, nepriklausomai, ar asmuo yra bendrijos narys, ar nėra, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovų D. G. ir V. V. po 150,00 Eur yra neteisėtas, ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Pagal sąskaitas, atmetus 150 Eur dydį kelio asfaltavimui, atsakovas A. D. yra skolingas ieškovei 215,81 Eur (be netesybų), atsakovas D. G. yra skolingas 184,80 Eur (be netesybų), atsakovas V. V. yra skolingas 121,70 Eur (be netesybų). Sodininkų bendrijos pateiktose sąskaitose detaliai atskleidžiamos mokėjimo pozicijos, sąskaitos pagrįstos aukščiausio sodininkų bendrijos valdymo organo sprendimais, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Likusioje dalyje, kurioje reikalavimai nėra pagrįsti išrašytomis sąskaitomis, ieškinys atmestinas dėl aukščiau išsakytų argumentų.

Ieškovė, remdamasi CK 1.125 straipsnio 1 dalies 5 punktu, numatančiu sutrumpintą ieškinio senaties terminą, prašo priteisti iš atsakovų delspinigius už 6 mėnesius, taikant Lietuvos Respublikos finansų ministro 200405-14 įsakymu Nr. 1K-188 (2017-05-05 įsakymo redakcija Nr. 1K-201) patvirtintų „Delspinigių už ne laiku sumokėtų mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio apskaičiavimo taisyklių“ 4 punktą.

Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, atsakovai yra fiziniai asmenys, todėl nesant sutartimi nustatytų delspinigių privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. A. D. jos sudaro 5,40 Eur, D. G. 4,62 Eur, V. V. 3.04 Eur. Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkams gali būti skaičiuojamos kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininkų prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Tokiu būdu, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidę atsakovai privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019-02-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Kadangi ieškinys yra tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovės ir valstybės naudai priteistinos iš atsakovų proporcingai patenkintų reikalavimų daliai atsižvelgiant į tai, kad ieškinys A. D. ir D. G. atžvilgiu patenkintas 67 %, V. V. atžvilgiu 32% (CPK 88, 92, 93, 98 straipsniai). Ieškovės 1000,00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (t. 2, b. l. 121125), jos realiai patirtos, neviršija Teisingumo ministro įsakyme Nr. 1R-77 numatytų rekomanduojamų dydžių, atitinka bylos sudėtingumą (bylai ruoštasi parengiamųjų dokumentų būdu, vyko keturi teismo posėdžiai), todėl laikytinos pagrįstomis ir priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini),

- iš atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 215,81 Eur nesumokėtų tikslinių mokesčių skolą, 5,40 Eur delspinigių, iš viso 221,21 Eur ir 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-02-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 6,64 Eur žyminio mokesčio ir 223,11 Eur advokato atstovavimo išlaidų;

- iš atsakovo D. G., a. k. 33600020164, 184,80 Eur nesumokėtų tikslinių mokesčių skolą, 4,62 Eur delspinigių, iš viso 189,42 Eur ir 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-02-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 5,68 Eur žyminio mokesčio ir 223,11 Eur advokato atstovavimo išlaidų;

- iš atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 121,70 Eur nesumokėtų tikslinių mokesčių ir nario mokesčio skolą, 3,04 Eur delspinigių, iš viso 124,74 Eur ir 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-02-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 3,74 Eur žyminio mokesčio ir 106,56 Eur advokato atstovavimo išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovų A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po 5,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (pinigai pervedami į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į. k. 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.