Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui T. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. M. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

5. Prie nagrinėjamos administracinės bylos prijungta Komisijos byla Nr. 6.11-04(7-223/2015) (toliau – Komisijos byla).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas

6. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad: Vilniaus AVMI, vykdydama 2014-12-17 Pavedimą tikrinti Nr. FR0773-545 (toliau – Pavedimas tikrinti) (Komisijos byla, b. l. 90–91) patikrinusi pareiškėjos mokesčių apskaičiavimą, deklaravimą ir sumokėjimą už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31, 2015-03-25 surašė Patikrinimo aktą (Komisijos byla, b. l. 47–52), kuriame pareiškėjai papildomai apskaičiavo 12 715,77 Eur GPM ir 5 213,16 Eur PSDĮ; iš Patikrinimo akto turinio ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėja 2009-01-08 iš vertybinių popierių perleidimo (t. y. 100 proc. UAB „Alsva projektų valdymas“ paprastųjų vardinių akcijų) pagal tarp jos (pardavėja) ir UAB „ALSVA“ (pirkėja) 2008-06-05 sudarytą Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – 2008-06-05 Sutartis) gavo 300 000 Lt pajamų, kurios apmokestinamos GPM (Komisijos byla, b. l. 45–46, 53–55); pareiškėja už 2009 metus nepateikė metinės GPM deklaracijos, nedeklaravo 300 000 Lt vertybinių popierių pardavimo pajamų, šiais pinigais naudojosi, tačiau neapskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo GPM, nors pagal bankų sąskaitų išrašus nustatyta, kad pareiškėja pagal 2008-06-05 Sutartį gautomis vertybinių popierių pardavimo pajamomis disponavo, jas naudojo asmeninėms išlaidoms dengti (žr. pvz., Komisijos bylą, b. l. 108–112, 123); Vilniaus AVMI, įvertinusi byloje esančią medžiagą ir pareiškėjos pateiktas pastabas, 2015-05-29 sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-335 (toliau – Sprendimas Nr. (4.65)-FR0682-335) patvirtino Patikrinimo akte pareiškėjai apskaičiuotas sumas, atleido pareiškėją nuo 6 962,09 Eur GPM delspinigių ir 2 854,33 Eur PSDĮ delspinigių mokėjimo bei skyrė pareiškėjai 1 272 Eur GPM baudą ir 521 Eur PSDĮ baudą (Komisijos byla, b. l. 36–40); VMI 2015-09-01 priėmė Sprendimą Nr. 68-152, kuriuo patvirtino Vilniaus AVMI Sprendimą Nr.(4.65)-FR0682-335; Komisija 2015-11-20 priėmė Sprendimą Nr. S-210(7-280/2015), kuriuo patvirtino VMI Sprendimą Nr. 68-152.

7. Šioje byloje ginčas kilo VMI Sprendimo Nr. 68-152 ir Komisijos Sprendimo Nr. S-210(7-280/2015) tiek, kiek jais patvirtinti Vilniaus AVMI Sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-335 pareiškėjai papildomai apskaičiuoti 12 715,77 Eur GPM ir 5 213,16 Eur PSDĮ.

8. Pažymėtina, kad dėl teritorinio mokesčių administratoriaus atlikto mokestinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, kurias įvertinus priimti Vilniaus AVMI Sprendimas Nr. (4.65)-FR0682-335 bei skundžiami VMI Sprendimas Nr. 68-152 ir Komisijos Sprendimas Nr. S-210(7-280/2015), ginčo nėra. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. išrašai iš informacinių sistemų, duomenų bazių duomenys, surinkta informacija apie gautas pareiškėjos pajamas, sumokėtus mokesčius, nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto registro duomenys, hipotekos registro duomenys, AB DNB banko, „Swedbank“, AB „Citadelė“ banko, AB SEB banko, Danske Bank bei VĮ „Regitra“ pateikta informacija (žr. pvz., Komisijos bylą, b. l. 103–198). Taip pat nėra ginčo dėl mokesčių administratoriaus kompetencijos tikrinti GPM ir PSDĮ apskaičiavimą, deklaravimą ir sumokėjimą ir mokesčių administratoriaus atliktų aritmetinių skaičiavimų pareiškėjai papildomai apskaičiuojant 12 715,77 Eur GPM ir 5 213,16 Eur PSDĮ. Todėl dėl šių aplinkybių teismas šiame sprendime plačiau nepasisakys.

Dėl GPM ir PSDĮ paskaičiavimo nuo pajamų, gautų pagal 2008-06-05 Sutartį

9. Pareiškėja skunde nurodo, kad jai nuo 300 000 Lt sumos, kuri į jos sąskaitą banke buvo pervesta už vertybinių popierių perleidimą pagal 2008-06-05 Sutartį GPM ir PSDĮ negalėjo būti paskaičiuoti, nes ši sutartis įsiteisėjusiais teismo sprendimais buvo pripažinta niekiniu sandoriu ir pritaikyta restitucija. Pagal teismo sprendimą pritaikytą restituciją pareiškėja vykdo, todėl mokesčių administratorius pareiškėjos apmokestinamas pajamas turėtų sumažinti taikant restituciją išieškotos sumos dydžiu. Tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu 2008-06-05 Sutartis pripažinta niekine, pasak pareiškėjos, reiškia sandorio nebuvimą, todėl mokesčių administratorius, remdamasis šiuo sandoriu, negalėjo jai apskaičiuoti GPM ir PSDĮ prievolės, o tai, kad gautomis lėšomis pareiškėja disponavo, negali būti pagrindas teigti, kad pareiškėja gavo pajamas, kurios gali būti apmokestintos GPM ir PSDĮ.

10. Ginčui aktualios redakcijos GPM įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad GPM objektas yra gyventojo pajamos. Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, o pagal 2 dalies 1 punktą pajamų gavimo momentu laikomas momentas kai pajamos bet kokia forma faktiškai gaunamos. Įvertinęs šį teisinį reguliavimą, teismas sutinka su skundžiamuose sprendimuose mokesčių administratoriaus ir Komisijos padaryta išvada, kad pagal jį pareiga mokesčių įstatymų nustatytais terminais deklaruoti pajamas, nuo jų apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius mokesčių mokėtojui (įstatymo nustatytais atvejais mokesčius išskaičiuojančiam asmeniui) atsiranda pajamų gavimo momentu.

11. Iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas (toliau – KAT) 2012-08-06 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1369-260/2012 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00209-2009-7) (toliau – KAT 2012-08-06 sprendimas) 2008-06-05 Sutartį pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento, pritaikiusi restituciją priteisė iš pareiškėjos likviduojamai UAB „Alsva“ visą pagal šią sutartį gautą sumą ir įpareigojo likviduojamą UAB „Alsva“ grąžinti pareiškėjai visas (100 %) šios sutarties pagrindu perleistas UAB „Alsva projektų valdymas“ paprastąsias vardines akcijas. Lietuvos apeliacinis teismas (toliau – LApT) 2013-11-13 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1217/2013 (toliau – LApT 2013-11-13 nutartis), apeliacine tvarka įvertinęs KAT 2012-08-06 sprendimą, paliko jį nepakeistą; šis sprendimas įsiteisėjo 2013-11-13 (Civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 1 dalis). LAT 2014-09-26 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2014 (toliau – LAT 2014-09-26 nutartis), kasacine tvarka įvertinęs LApT 2013-11-13 nutartį, paliko ją nepakeistą. Taigi neginčijamai nustatyta, kad nuo 2013-11-13 įsiteisėjusiu teismo sprendimu 2008-06-05 Sutartis pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Iš įsiteisėjusio KAT 2012-08-06 sprendimo turinio matyti, kad šis teismas nustatė, jog: UAB „Alsva“ apie tai, kad sustabdo mokėjimus pagal 2008-06-05 Sutartį pareiškėjai pranešė 2009-04-01, o KAT 2010-03-04 nutartimi UAB „Alsva“ iškėlė bankroto bylą.

12. Įvertinus KAT 2012-08-06 sprendimo, LApT 2013-11-13 nutarties, LAT 2014-09-26 nutarties turinį ir civilinėse bylose, kurias išnagrinėjus buvo priimti šie procesiniai sprendimai, nustatytas faktines aplinkybes (inter alia (lot. be kita ko) tai, kad teismo sprendimas, kuriuo 2008-06-05 Sutartis pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento įsiteisėjo tik 2013-11-13, apie tai, kad sustabdo mokėjimus pagal 2008-06-05 Sutartį UAB „ALSVA“ pareiškėjai pranešė 2009-04-01, o bankroto byla UAB „ALSVA“ iškelta 2010-03-04), mokestinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių (mokestinio patikrinimo metu inter alia (lot. be kita ko) nustatyta, jog pareiškėja 2009-01-08 iš vertybinių popierių perleidimo pagal 2008-06-05 Sutartį gavo 300 000 Lt pajamų, kurios apmokestinamos GPM, šiais pinigais naudojosi, tačiau neapskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo GPM) kontekste, darytina išvada, kad pajamas (300 000 Lt), nuo kurių mokesčių administratorius jai apskaičiavo mokėtiną GPM, pareiškėja faktiškai gavo 2009-01-08 ir šiomis pajamomis naudojosi, todėl jai kilo pareiga nuo šių pajamų apskaičiuoti ir sumokėti GPM, taip pat ir PSDĮ (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 9 dalis).

13. Pareiškėja teigia, kad jai pareiga mokėti GPM ir PSDĮ neatsirado, nes šie mokesčiai paskaičiuoti nuo 300 000 Lt pajamų, gautų už vertybinių popierių perleidimą pagal 2008-06-05 Sutartį, kuri vėliau teismo sprendimu pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Vertindamas šį pareiškėjos argumentą, teismas pritaria Komisijos Sprendime Nr. S-210(7-280/2015) išdėstytai pozicijai (ji, be kita ko, grindžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika ir GPM įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu), kad KAT 2012-08-06 sprendime atliktas 2008-06-05 Sutarties vertinimas ir jos pripažinimas negaliojančia, teismo sprendimu nustatytas restitucijos taikymas neeliminuoja pareiškėjos pajamų gavimo (disponavimo pajamomis) fakto (jo neginčija ir pati pareiškėja), kuris yra pagrindu nuo gautų pajamų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka ir terminais apskaičiuoti ir sumokėti GPM. Šiame kontekste papildomai pažymėtina, kad KAT 2012-08-06 sprendimas įsiteisėjo tik 2013-11-13, t. y. praėjus reikšmingam laiko tarpui nuo pareiškėjai pagal įstatymus atsiradusios pareigos sumokėti GPM ir PSDĮ, todėl tuo atveju, jeigu pareiškėja būtų tinkamai vykdžiusi jai įstatyme nustatytą pareigą nuo gautų pajamų mokėti GPM ir PSDĮ, ji būtų šį mokestį (įmokas) sumokėjusi.

14. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad: mokesčių teisė ir civilinė teisė yra to paties lygio, greta stovinčios teisės sritys, kurios tas pačias faktines aplinkybes vertina iš kitos perspektyvos ir kitų vertybių požiūriu; situacijoje, kai viešosios teisės santykiai yra tiesiogiai sureglamentuoti atitinkamos viešosios teisės normomis ir kai tokia situacija įsakmiai nenurodyta CK, turi būti taikomos atitinkamos viešosios teisės normos, tokiais atvejais CK normos netaikytinos, sandoriai, jų sudarymas ir galiojimas yra civilinės teisės, o ne viešosios teisės reguliavimo dalykas, t. y. sandorių civilinės teisinės pasekmės bei jų įtaka ūkio subjektų apmokestinimui yra skirtingų teisės šakų reguliavimo dalykai ir negali būti tapatinami; nei mokesčių administratorius, nei bylą nagrinėjantys administraciniai teismai nesprendžia dėl sandorių galiojimo ir iš to kylančių civilinių teisinių pasekmių (pvz., sandorių įvykdymo arba neįvykdymo), o vertina susiklosčiusius civilinius teisinius santykius mokestiniais teisiniais aspektais (žr., pvz., LVAT 2013-09-23 nutartį Nr. A575-1583/2013). Atsižvelgiant į nurodytą LVAT praktiką ir atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes (žr. teismo sprendimo 13 punktą), nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšmingu laikytinas pareiškėjos teiginys, kad sandorio pripažinimas niekiniu reiškia sandorio nebuvimą, o ši faktinė aplinkybė eliminuoja pareiškėjai kilusią pareigą apskaičiuoti ir sumokėti GPM ir PSDĮ. Taip pat kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis tiek GPM įstatymui, tiek nustatytoms faktinėms aplinkybėms, vertintinas ir pareiškėjos teiginys, kad tai, jog gautomis lėšomis pareiškėja disponavo, negali būti pagrindu teigti, kad pareiškėja gavo pajamas.

15. Pareiškėja teigia, kad 2013-11-13 įsiteisėjusiu KAT 2012-08-06 sprendimu pritaikytą restituciją pareiškėja vykdo. Atsakydamas į šį pareiškėjos argumentą, teismas pažymi, kad šioje byloje yra nagrinėjamas mokestinis ginčas dėl papildomai apskaičiuoto GPM ir PSDĮ sumų, ir, kaip konstatuota šiame teismo sprendime (žr. teismo sprendimo 12 punktą) pareiškėjai kilo pareiga nuo 2009-01-08 iš vertybinių popierių perleidimo pagal 2008-06-05 Sutartį gautų pajamų (300 000 Lt) apskaičiuoti ir sumokėti GPM, taip pat ir PSDĮ; šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo įskaitymo (grąžinimo), o argumentai, susiję su KAT 2012-08-06 sprendimu pritaikytos restitucijos vykdymu yra tiesiogiai susiję su pastarąja procedūra. Todėl teismas iš esmės pritaria Komisijos pozicijai (kuri, be kita ko, grindžiama MAĮ 82, 87, 93, 95, 110 straipsniuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu), išdėstytai Sprendime Nr. S-210(7-280/2015), kad mokestinio ginčo dėl sprendimo, kuriuo yra nurodoma sumokėti mokestinio patikrinimo metu apskaičiuotą mokestinę nepriemoką, metu yra vertinamas mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumas, todėl ši mokestinė procedūra negali būti tapatinama su atskira mokesčių administratoriaus vykdoma mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo procedūra, kuri pagal MAĮ yra vienu iš mokestinės prievolės įvykdymo būdų, nebent mokestinis patikrinimas būtų sudėtinė mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo procedūros dalis. Būtent mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo įskaitymo (grąžinimo) administracinės procedūros metu mokesčių administratorius, nagrinėdamas mokesčių mokėtojo pateiktą nustatytos formos prašymą grąžinti mokesčio permoką (skirtumą), privalo įvertinti: ar yra realiai susidariusi prašoma grąžinti (įskaityti) mokesčių permoka (skirtumas); ar yra teisinis pagrindas permoką (skirtumą) panaudoti mokėtojo prašomam tikslui (grąžinti ar įskaityti), savo veiksmus įformindamas sprendimu dėl permokos (skirtumo) grąžinimo įskaitymo, kuris gali būti skundžiamas MAĮ nustatyta tvarka, laikantis ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos.

16. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus AVMI Sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-335 teisėtai ir pagrįstai pareiškėjai papildomai apskaičiavo 12 715,77 Eur GPM ir 5 213,16 Eur PSDĮ, todėl nėra jokio pagrindo pareiškėjos nurodytų argumentų pagrindu naikinti VMI Sprendimo Nr. 68-152, kuriuo nurodytas teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimas buvo patvirtintas, ir Komisijos Sprendimo Nr. S-210(7-280/2015), kuriuo patvirtintas VMI Sprendimas Nr. 68-152.

Dėl PSDĮ apskaičiavimo senaties

17. Pareiškėja skunde teigia, kad jai negalėjo būti paskaičiuotos 5 213,16 Eur PSDĮ, nes 2014-12-17 Pavedime tikrinti nebuvo numatyta tikrinti PSDĮ sumokėjimo teisingumo, o pavedimo tikrinti šias įmokas papildymas buvo surašytas tik 2015-02-19, taigi mokestinis patikrinimas, priskaičiuojant PSDĮ už 2009 m., buvo atliktas už ilgesnį nei einamųjų bei penkerių metų prieš tai einančių mokestinių metų laikotarpį.

18. Pavedimo tikrinti pateikimo metu ir atliekant pareiškėjos mokestinį patikrinimą galiojusios redakcijos MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, jog tais atvejais, kai mokestis apskaičiuojamas ar perskaičiuojamas atliekant mokestinį patikrinimą, MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra siejama ne su mokesčių mokėtojo patikrinimo pabaiga, o su tokio patikrinimo pradžia (žr. pvz., LVAT 2009-02-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-214/2009, 2013-11-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1718/2013). MAĮ 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestinio patikrinimo pradžia yra mokestinio patikrinimo pavedimo išrašymas. MAĮ 134 straipsnyje nustatyta, kad detalią mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru. Aktualios redakcijos VMI viršininko 2004-05-05 įsakymu Nr. VA-87 (suderinti su Finansų ministru) patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 29 punkte nustatyta, kad prireikus, mokestiniam patikrinimui atlikti gali būti skiriamas papildomas mokesčių administratoriaus pareigūnas arba vienas pareigūnas pakeistas kitu bei pakeistas mokestinio patikrinimo dalykas; tokiu atveju naujas pavedimas tikrinti neišrašomas, tačiau papildomas ankstesnis pavedimas tikrinti ir apie tai pasirašytinai informuojamas mokėtojas.

19. Nurodytą MAĮ, Tvarkoje įtvirtintą teisinį reguliavimą, LVAT praktiką aiškinant sistemiškai, nagrinėjamos administracinės bylos kontekste konstatuotina, kad pagal jį MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra siejama su mokesčių mokėtojo patikrinimo pradžia, mokestinio patikrinimo pradžia yra mokestinio patikrinimo pavedimo išrašymas, o prireikus, mokestiniam patikrinimui atlikti gali būti pakeistas mokestinio patikrinimo dalykas ir tokiu atveju naujas pavedimas tikrinti neišrašomas.

20. Byloje nustatyta, kad Pavedimas tikrinti išrašytas 2014-12-17, jame pavesta tikrinti MAĮ 13 straipsnyje nurodytų mokesčių ir kitų įmokų ( šio straipsnio 3 punkte nustatytas GPM, o 13 punkte – PSDĮ) (mokestinio patikrinimo tema 04 – fizinių asmenų pajamų mokestis/GPM) apskaičiavimą, deklaravimą ir sumokėjimą už laikotarpį, nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 (Komisijos byla, b. l. 90–91). Pavedimas tikrinti buvo pratęsiamas 2015-02-13 (Komisijos byla, b. l. 92), papildytas 2015-02-19 PSDĮ tema (19) (Komisijos byla, b. l. 93), sustabdytas 2015-03-02 (Komisijos byla, b. l. 94), pratęstas 2015-03-19 (Komisijos byla, b. l. 95); apie visus šiuos veiksmus pareiškėja buvo informuojama (Komisijos byla, b. l. 97–100). Nustatytas faktines aplinkybes įvertinus nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, konstatuotina, kad pareiškėjos atžvilgiu už laikotarpį, nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 buvo atliktas vienas mokestinis patikrinimas, kurio metu buvo tikrinamas GPM ir PSDĮ apskaičiavimas, deklaravimas ir sumokėjimas (04, 19 mokestinių patikrinimų temos), šio patikrinimo pradžia – 2014-12-17. Vadinasi, būtent nuo 2014-12-17 turi būti skaičiuojamas MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas. Todėl pareiškėjos teiginys, kad jai negalėjo būti paskaičiuotos 5 213,16 Eur PSDĮ, nes priskaičiuojant PSDĮ už 2009 m. buvo atliktas už ilgesnį nei einamųjų bei penkerių metų prieš tai einančių mokestinių metų laikotarpį, atmestinas kaip nepagrįstas.

21. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad tiek mokesčių administratorius, tiek mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bei įvertino surinktus duomenis, mokesčių administratorius aiškiai, išsamiai ir detaliai pagrindė pareiškėjai apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas, kaip tai numato MAĮ 67 straipsnio 1 dalis, todėl, priešingai, nei teigia pareiškėjas, ginčijami VMI ir Komisijos sprendimai laikytini pagrįstais ir teisėtais, nėra jokio pagrindo juos keisti ar naikinti. Paminėtina, kad pareiškėja ir atsakovė procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, susijusių su skundžiamų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, tačiau jų teismas nenagrinės, nes jie neturi esminės įtakos galutinei teismo išvadai. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997-12-19 sprendimą Helle prieš Suomiją; LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos D. M. skundą atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.