Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui teismo pranešimas ir ieškinys su priedais įteikti įstatymo nustatyta tvarka asmeniškai ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Iš jo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį negauta, todėl tenkintinas ieškovo prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo ((duomenys neskelbtini) str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad 2015-03-13 ieškovas UAB „4finance“ ir atsakovas V. G. elektroniniais kanalais sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria ieškovas suteikė atsakovui 300,00 Eur kreditą 30 dienų terminui. Tokiu būdu atsakovas suteiktą paskolą įsipareigojo grąžinti 2015-04-12. Atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, sutartyje nustatytu terminu kredito negrąžino ir liko skolingas ieškovui 300,00 Eur negrąžintos paskolos sumą. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą, nėra ((duomenys neskelbtini) str.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Teismas konstatuoja, kad šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis yra vartojimo sutartis (CK 6.886 str.). Atsakovas sutarties tinkamai nevykdė, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 300,00 Eur negrąžinta paskolos suma (CK 6.881 str. 1 d.).

Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Lietuvos A. T. yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus.

Paskolos teisiniuose santykiuose palūkanos atlieka dvejopo pobūdžio funkcijas – atlyginimo už naudojimąsi paskolintais pinigais funkciją bei paskolos davėjo nuostolių, kuriuos jis patiria dėl laiku negrąžintos paskolos, kompensavimo funkciją. Kredito sutarties bendrosios dalies 7.1. p. šalys susitarė dėl palūkanų, kurios atlieka kompensacinio pobūdžio funkciją, t.y. kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, sutarties 4.1 p. nurodyta bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Pagal sutarties 4.1 p., kredito gavėjo privalomo mokėti fiksuotas palūkanas, kurios procentinė išraiška pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose. Sutarties specialiojoje dalyje nurodyta 198,30 proc. dydžio bendra kredito kainos metinė norma. Ieškovas paskaičiavo 278,15 Eur dydžio palūkanas už pradelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2015-04-13 iki 2015-11-03 (204 dienas).

Spręsdamas palūkanų dydžio priteisimo klausimą, teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.) (Lietuvos A. T. 2001-10-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-908/2001; 2003-09-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-830/2003). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymu, teismas taip pat turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos palūkanos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Š. Į. norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę įstatyme nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. Kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis taipogi negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Kadangi vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama Vartojimo kredito įstatymo nustatytu dydžiu (0,05 proc.), į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami ir visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai (Vilniaus apygardos teismo 2013-11-06 nutartis c. b. Nr. 2S-1844-619/2013 Nordecum v. A.R). Ieškovas gali įrodinėti didesnių nuostolių priteisimo pagrįstumą, tačiau byloje nepateikta objektyvių įrodymų dėl ieškovo patirtų nuostolių dydžio, kadangi teismas negali vertinti hipotetinių ieškovo prielaidų apie galimo pelno netekimą, tuo labiau, kad pats ieškovas delsė kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo tuo didindamas savo nuostolius ((duomenys neskelbtini) str.).

Šiuo atveju, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti kompensacinio pobūdžio palūkanų dydžio, teismas atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, kad šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis yra tipinė ieškovo vienašališkai nevienkartiniam naudojimui parengta vartojimo sutartis, atsakovas yra vartotojas, jis sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, kredito sutartį sudarė prisijungimo būdu. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į pagrindinės prievolės sumą, palūkanų normą (net 198,30 %), skaičiavimo laikotarpį, ieškovo nepagrįstą delsimą kreipiantis į teismą dėl skolos išieškojimo, ko pasekoje padidėjo palūkanų skaičiavimas vartotojui be jokio objektyvaus pagrįstumo, teismas sprendžia, kad prašomos priteisti palūkanos yra nepagrįstai didelės, todėl mažintinos iki 30,60 Eur (300,00 Eur x 0,05 proc. x 204 d.), kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovo turėtus nuostolius dėl termino atsiskaityti praleidimo, įvertinus pagrindinės skolos sumą, o likusioje palūkanų dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2016-08-30, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovas prašė priteisti iš viso 578,15 Eur. Sprendimu priteista 330,60 Eur (300,00 Eur + 30,60 Eur). Patenkinti ieškovo reikalavimai sudaro 57,18 procento. Ieškovas sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio. Todėl, remiantis CPK 93 str. 2 d., proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 8,58 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 262 str. 2 d., 286 str.,

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „4finance“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur negrąžinto kredito, 30,60 Eur palūkanų sumą po kredito grąžinimo termino, t.y. iš viso 330,60 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų 60 ct) įsiskolinimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 330,60 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-08-30) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 8,58 Eur (aštuonis eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.