Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Gritas LT“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Iflus“ atstovei advokatei Agnei Macelienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Gritas LT“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Iflus“ ieškinį atsakovei Namo savininkų bendrijai „Loftas“ dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovės uždaroji akcinė bendrovė „Gritas LT“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Iflus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos priteisti iš atsakovės Namo savininkų bendrijos „Loftas“ ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gritas LT“ naudai 1270,50 Eur nuostolių atlyginimo, uždarosios akcinės bendrovės „Iflus“ naudai 294,97 Eur nuostolių atlyginimo bei 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad ieškovei UAB „Gritas LT“ nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – gamybinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini). Be kitų daiktų patalpose buvo laikomi daiktai (skėčiai, kėdės), kurie priklauso ieškovui UAB „Iflus“. 2023 m. vasario 16 d. buvo pastebėta patalpoms ir jose esantiems daiktams padaryta žala - daiktų ir patalpų užteršimas statybinėmis atliekomis ir dulkėmis, skėčių ir kėdžių neišvalomi sugadinimai, kas buvo užfiksuota antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Ieškovė UAB „Gritas LT“ apie įvykį nedelsiant pranešė policijai, kuri atvyko į vietą ir fiksavo įvykį. Kai buvo pastebėta žala, šalia patalpų buvo atliekami lifto šachtos statybos darbai, šių darbų atlikimo metu buvo išgriauta dalis patalpų sienos, kuri vėliau atstatyta. Per išgriautą sienos angą į patalpas pateko statybinės atliekos ir dulkės. Šiuos darbus atliko atsakovo samdyti rangovai. Atsakovas yra gyvenamojo namo, kuriame yra patalpos, bendrija, įsteigta naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus. Lifto šachta yra bendrojo naudojimo objektas, tokiu būdu, būtent atsakovui tenka atsakomybė už lifto šachtos statybos darbų metu padarytą žalą patalpoms ir jose buvusiems daiktams. Ieškovų patirti nuostoliai sudaro: ieškovo UAB „Iflus“ - 134,97 EUR (neišvalomai sugadinti 3 skėčiai) ir 160 EUR (neišvalomai sugadintos dvi kėdės), iš viso 294,97 EUR. Faktą, jog minėtiems daiktams padaryta žala negalėjo būti pašalinta juos išvalant, patvirtina UAB „General cleaning“ pasiūlymas, kuriame nurodyta: “P.S. automobilio stogo bagažinė su dviračių laikikliais (4vnt.); krėslai (2vnt.); lauko skėčiai (3vnt.) - valymo metu nebus atkurta pirminė įrangos būklė.“ Ši žala buvo apskaičiuota pagal sugadintų skėčių ir kėdžių įsigijimo vertę, kuri grindžiama JYSK PVM sąskaita-faktūra ir pirkimo važtaraščiu. Ieškovo UAB “Gritas LT” nuostolius sudaro 1270,50 EUR patalpų ir jose buvusių daiktų valymo išlaidos, kurias patvirtina UAB „General cleaning“ PVM sąskaita-faktūra ir jos apmokėjimo dokumentas.

Atsakovė Namo savininkų bendrijai „Loftas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Rangovai vykdė pastato, kuriame yra patalpos, lifto šachtos valymo darbus. Sprendžiant, kaip įrengti prieduobę, buvo nustatyta, kad lifto šachtos apačioje yra daug statybinių atliekų, kuris galėtų likti kaip pagrindas. Tam, kad lifto šachtą ir patalpas skiriančios sienos anga neirtų, ji turi būti užmūryta. Išimant statybinį laužą, paaiškėjo, kad ieškovė UAB „Gritas LT“ nėra užmūrijusi minėtos angos, vietoje to, šią angą užtaisiusi tik OSB plokšte. Taigi, siekiant, kad statybinės atliekos neišgriautų minėtos angos, atsakovė paprašė ieškovės UAB „Gritas LT“ įleisti į patalpas ir užmūryti minėtą angą. Tačiau, tokio leidimo ieškovė nedavė. Dėl minėtų priežasčių, rangovams teko priimti sprendimą, kaip užmūryti angą, nepatenkant į patalpas. Šioje situacijoje buvo galima priimti tik vieną sprendimą – šalinti statybines atliekas tam, kad būtų galima pilnai prieiti prie angos ir ją užmūryti. Šis sprendimas negali būti laikomas neprotingu ar neatsargiu, nes šalinant statybines atliekas OSB plokštės įlūžimo galimybė negalėjo padidėti. 2023 m. vasario 17 d. buvo gautas ieškovės UAB „Gritas LT“ atstovo elektroninis laiškas su skėčių ir vienos kėdės nuotrauka. Iš nuotraukų nei dulkių, nei jų pobūdžio ant skėčių identifikuoti nėra galimybės, o kėdės yra tiesiog apdulkėjusios. Atsakant į šį elektroninį laišką, atsakovė paprašė įvardinti daiktų sužalojimus bei nesiaiškindamas kas kaltas dėl susiklosčiusios situacijos pasisiūlė patalpas ir daiktus išvalyti tiek sausuoju, tiek šlapiuoju būdu. Taigi, ieškovai galėjo išvengti bet kokių nuostolių, atsakovei leidus išvalyti patalpas ir daiktus. Tačiau ieškovės nepasinaudojo šia galimybe. Nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų kokia buvo daiktų būklė iki 2023 m. vasario 16 d. ir kaip valymo įmonė žinojo šią būklę, kad galėtų nustatyti, jog jie neatgaus minėtos būklės. Nėra aišku kiek sąskaitose nurodytų modelių daiktų ieškovė UAB „Iflus“ turi nuosavybės, panaudos, nuomos ar kitais pagrindais, todėl nėra aišku kokius konkrečiai daiktus vertino valymo įmonė, nustatydama, kad jie niekada neatgaus savo buvusios būklės. Po statybų ir remonto patalpų valymo rinkos kainos svyruoja nuo 0,72 Eur iki 1,10 Eur už vieną kvadratinį metrą. Patalpų plotas pagal su Ieškiniu pateiktą nekilnojamojo turto registro išrašą sudaro tik 111 kv. m., nėra aišku, kodėl ieškovė pasirinko tokį brangų patalpų valymą.

Ieškovės dublike papildomai nurodo, kad atsakovė į ieškovę UAB „Gritas LT“ leidimo užmūryti angą kreipėsi 2023 m. vasario 8 d. Nuo šio laiško dienos iki tos dienos (2023 m. vasario 16 d.), kai buvo pastebėta ieškovės UAB „Gritas LT“ negyvenamajai patalpai - gamybinėms patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančioms adresu (duomenys neskelbtini), padaryta žala, tepraėjo 8 kalendorinės dienos. Atitinkamai, atsakovė nepagrįstai atsiliepime nurodo, kad ieškovė UAB „Gritas LT“ nedavė leidimo patekti į patalpas ir užmūryti angą. Priešingai, pati atsakovė nesulaukė ieškovės UAB „Gritas LT“ leidimo ir toks atsakovės elgesys vertintinas kaip nerūpestingas. Tai, kad atsakovė netinkamai vykdė lifto šachtos statybos darbus patvirtina ir pačios atsakovės prie atsiliepimo pridėtas susirašinėjimas, kuriame atsakovė nurodo: „Būtų geriausia, jei įleistumėte į patalpas, jas išvalyti sausuoju, o po to drėgnuoju būdu, atskirą dėmesį skiriant minėtiems daiktams.“ Tokiu būdu, pats atsakovė pripažino, kad darbai buvo vykdyti netinkamai ir neteisėtai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad ieškovei UAB „Gritas“ nuosavybės teise priklauso 111,58 kv. m ploto negyvenamoji patalpa – gamybinės patalpos, pažymėtos indeksais (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 5-6, tomas 1). Šių patalpų dalis, sudaranti 38,78 kv. m ir pažymėta R-28, išnuomota UAB „Iflus“ (e.b.l. 124-129, tomas 1). Antstolio Irmanto Gaidelio 2023 m. vasario 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2023 m. vasario 27 d. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), nuotraukose užfiksuotos rūsio patalpos, kuriose sandėliuojami daiktai. Patalpose ant grindų, daiktų, baldų matomas dulkių sluoksnis (e.b.l. 9-26, tomas 1). UAB „Gritas LT“ užsakymu UAB „General cleaning“ 2023 m. kovo 9 d. pateikė patalpų valymo pasiūlymą, kuriame nurodyta, kad valymo darbų adresu (duomenys neskelbtini), - rūsio patalpos ir joje esančių daiktų šlapias/sausas valymas, kurį sudaro dulkių siurbimas (grindys, sienos, atskiri daiktai), šlapias valymas (grindys, atskiri daiktai), šiukšlių išvežimas pagal poreikį, sudarys 1100,00 Eur ir PVM (e.b.l. 27, tomas 1). UAB „General cleaning“ 2023 m. gegužės 2 d. pateikė UAB „Gritas LT“ apmokėjimui PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 1270,50 EUR sumai su PVM už valymo paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), rūsio patalpas (e.b.l. 28, tomas 1). Minėta sąskaita faktūra apmokėta UAB „Gritas LT“ 2023 m. gegužės 2 d. mokėjimo nurodymu (e.bl. 29, tomas 1). Ieškovė UAB „Gritas LT“ 2023 m. vasario 23 d. pateikė atsakovei Namo savininkų bendrijai „Loftas“ pretenziją, kuria pareikalavo atlyginti 1419,97 EUR nuostolius (e.b.l. 30, tomas 1). Minėtoje pretenzijoje nurodyta, kad prašomų atlyginti nuostolių priežastis yra atsakovės samdytų rangovų atliekami lifto šachtos mūrijimo darbai. Atsakovė 2023 m. vasario 27 d. atsakymu į pretenziją atsisakė atlyginti ieškovo reikalaujamos nuostolius motyvuodama tuo, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie daiktų, kurių vertę prašoma atlyginti, sugadinimą, taip pat pretenzijoje nenurodyti atsakovo neteisėti veiksmai, t. y. kuo pasireiškė atsakovo atliekamų statybos darbų neteisėtumas ar netinkamumas (e.b.l. 31-3, tomas1). Ieškovių atstovė 2023 m. gegužės 3 d. elektroniniu laišku pakartotinai pareikalavo atsakovę atlyginti nuostolius (e.b.l. 33, tomas 1), tačiau atsakovė 2023 m. gegužės 10 d. atsakymu atsisakė tenkinti pakartotinį prašymą atlyginti nuostolius (e.b.l. 34-35, tomas 1).

Civilinė atsakomybė atsiranda tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties nustatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė kyla be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2022, yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai žala dėl bendrojo naudojimo objekto trūkumų padaroma vienam iš bendraturčių asmeninės nuosavybės teise priklausančiai turto daliai (butui), CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, t. y. žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju žala padaryta ne trečiajam asmeniui, o vienam iš bendraturčių asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui. Byloje nustatyta, kad žala padaryta dėl bendrojo naudojimo objektu esančios namo sienos trūkumų, t. y. esant neužmūrytai sienai, taip pat dėl išorinio poveikio – vykdomų statybos darbų, kurių metu statybinės atliekos ir dulkės pateko į ieškovei UAB „Gritas LT“ nuosavybės teise priklausančias patalpas ir užteršė patalpas bei jose buvusius ieškovės (nuomininko) UAB „Iflus“ daiktus. Taigi byloje nėra ginčo dėl to, kad žala padaryta ir dėl bendrąja daline nuosavybės teise valdomo daikto (sienos) trūkumų, ir dėl vykdomų statybos darbų. Nesant bent vienos iš nurodytų priežasčių, žala nebūtų padaryta.

Aplinkybė, jog bendrojo naudojimo siena, besiribojanti su lifto šachta, buvo nesandari, objektyviai rodo, jog bendraturčiai neįvykdė Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams pareigos tausoti, tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus. Statybos darbus, kurių metu statybinės šiukšlės pateko per nesandarią sieną į ieškovės UAB „Gritas LT“ nuosavybės teise valdomas patalpas, taip pat organizavo ieškovė, įgyvendindama namo bendraturčių susirinkimo sprendimą, ką pripažino teismo posėdžio metu.

Nurodytas žalos padarymo priežastis patvirtina byloje esantis šalių susirašinėjimas, kuriame atsakovė neginčija aplinkybės, jog statybinės atliekos ir dulkės į ieškovės nuosavybės teise valdomas patalpas pateko pro nesandarią lifto šachtos sieną, vykdant atsakovės organizuotus lifto įrengimo statybos darbus. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2025 vasario 5 d. rašte į teismo paklausimą nurodyta, kad 2023 m. vasario 16 d. Policijos registruojamų įvykių registre buvo užfiksuotas M. K. pranešimas apie galimai nelegaliai vykdomus statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 165, tomas 1). Policijos pareigūnams nuvykus į įvykio vietą namo bendrijos pirmininkas paaiškino, kad name vykdomi lifto įrengimo darbai, kuriuos atlieka UAB „Paradise“. Vykdant lifto šachtos valymo darbus paaiškėjo, kad bendra patalpos, kurioje įrenginėjamas liftas, ir rūsio siena buvo nevisiškai užmūryta, dėl ko statybinių atliekų pateko į rūsį (e.b.l. 165, tomas 1). Atsakovė atsiliepime į ieškinį pripažįsta, kad statybos darbų vykdymo eigoje statybinės atliekos išvertė OSB plokštę ir pateko į ieškovės patalpas.

Atsakovė neginčija, jog statybos darbų vykdymo metu jai buvo žinoma apie lifto šachtos sienos nesandarumą. Tai liudija ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – atsakovės pirmininko 2023 m. vasario 8 d. elektroninis laiškas kuriame nurodyta, jog lifto šachtos siena, besiribojanti su ieškovės UAB „Gritas LT“ rūsio patalpos siena, neužmūryta, o uždengta tik USB plokšte (e.b.l. 61, tomas 1). Minėtu elektroniniu laišku bendrijos pirmininkas paklausė ieškovės, ar įleis į savo patalpas užmūryti sieną, tačiau nenurodė konkretaus statybos darbų vykdymo laiko ir, iš anksto nepranešęs ieškovei, tęsė statybos darbus.

Išdėstytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina atsakovės kaip namo bendrojo naudojimo objektus administruojančio asmens neatsargų elgesį, dėl kurio statybinės atliekos pateko į ieškovės UAB „Gritas LT“ patalpas ir užteršė jas bei jose sandėliuojamus daiktus. Taigi, tiek atsakovės neteisėti veiksmai, tiek jų priežastinis ryšys su ieškovės patalpų ir juose buvusių daiktų užteršimu yra visiškai įrodyti.

CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

Nagrinėjamu atveju atsakovė, kaip namo bendrojo naudojimo objektus administruojantis asmuo, netinkamai vykdė savo pareigas, t. y. neužtikrino, kad vykdant jos organizuojamus statybos darbus statybinės atliekos būtų pašalintos saugiai ir nepateiktų į namo bendraturčiams nuosavybės teise priklausančias patalpas.

Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnis). Įstatymas įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 str. 1 d.).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tokiu atveju svarbu, jog padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016). CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Nuostolių dydį nagrinėjamu atveju ieškovės grindžia užterštų patalpų bei daiktų valymo išlaidomis ir patalpose buvusių sugadintų daiktų kaina.

Antstolio Irmanto Gaidelio 2023 m. vasario 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. FA-0008-23-3177 užfiksuota, kad 2023 m. vasario 27 d. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), nuotraukose užfiksuotos rūsio patalpos, kuriose sandėliuojami daiktai. Patalpose ant grindų, daiktų, baldų matomas dulkių sluoksnis (e.b.l. 9-26, tomas 1). L. M. M. teismo posėdžio, vykusio 2025 m. kovo 6 d. 13.00 val., metu paliudijo, kad iki minėto įvykio ieškovo patalpos bei jose sandėliuojami daiktai buvo švarūs. Po patalpų užteršimo statybinėmis atliekomis buvo susidaręs storas dulkių sluoksnis tiek ant daiktų, tiek ant grindų. Liudytoja nurodė, jog nuomoja patalpas, esančias greta ieškovės patalpų, ir kiekvieną dieną praeina pro ieškovės patalpas. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti liudytojos parodymais, kurie duoti teismui prisiekus. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pateiktų nuotraukų, darytų įvykio dieną 2023 m. vasario 16 d., taip pat matyti, kad tiek patalpos, tiek jose esantys daiktai užteršti statybinėmis atliekomis ir dulkėmis (e.b.l. 165-174, tomas 1).

UAB „General cleaning“ 2023 m. kovo 9 d. pateikė patalpų valymo pasiūlymas, kuriame nurodyta, kad valymo darbų adresu (duomenys neskelbtini), - rūsio patalpos ir joje esančių daiktų šlapias/sausas valymas, kurį sudaro dulkių siurbimas (grindys, sienos, atskiri daiktai), šlapias valymas (grindys, atskiri daiktai), šiukšlių išvežimas pagal poreikį, sudarys 1100,00 Eur ir PVM (e.b.l. 27, tomas 1), UAB „General cleaning“ 2023 m. gegužės 2 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. GC 0931 1270,50 EUR sumai su PVM už valymo paslaugas adresu Švitrigailos g. 11K, rūsio patalpas (e.b.l. 28, tomas 1) taip pat UAB „Gritas LT“ 2023 m. gegužės 2 d. mokėjimo nurodymas (e.bl. 29, tomas 1) patvirtina, jog už patalpų valymą ieškovė UAB „Gritas LT“ patyrė 1270,50 Eur išlaidas. Šios išlaidos priskiriamos ieškovės nuostoliams, nes ieškovė jų nebūtų patyrusi, jei atsakovė nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų, dėl kurių buvo užterštos ieškovės UAB „Gritas LT“ valdomos nuosavybės teise ir ieškovės UAB „Iflus“ nuomojamos patalpos bei jose sandėliuojami daiktai.

Atsakovės atsikirtimai, jog šios išlaidos nebuvo būtinos, nes atsakovė sutiko pati išvalyti patalpas bei jose esančius daiktus, nepagrįsti ir neįrodyti. Atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina nei atsakovės galimybių tinkamai atlikti statybinių dulkų valymo darbus, nei šių darbų kainos. Atsakovės 2023 m. vasario 20 d. elektroniniame laiške nepatiktas konkretus pasiūlymas dėl patalpų ir juose esančių daiktų valymo, kuriame būtų nurodytos paslaugos, jų mastas, teikiantis asmuo bei siūlomas valymo laikas (e.b.l. 58). Atsakovės pateikti valymo paslaugas teikiančių įmonių viešai skelbiami įkainiai, taip pat atsakovės samdomo asmens valymo paslaugų kvitai nepatvirtina ieškovės sumokėtos valymo paslaugų kainos nepagrįstumo bei nepatvirtina, jog tokios pačios rūšies, kokybės ir masto paslaugas galima įsigyti už mažesnę kainą (e.b.l. 103-108, tomas 1). Atsakovė pateikė tik patalpų valymo įkainius, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovei kilo poreikis išvalyti ne tik grindis, bet ir sienas, taip pat statybinėmis dulkėmis užterštus patalpose sandėliuojamus daiktus. Apie daiktų valymo įkainius atsakovė duomenų nepateikė. Atsakovė taip pat nepateikė bylos faktiniais duomenimis grindžiamo specializuotos įmonės valymo paslaugų apskaičiavimo, todėl aplinkybė, jog jeigu ieškovė būtų leidusi atsakovei išvalyti patalpas ir jose buvusius daiktus, atsakovė būtų tai atlikusi mažesnėmis sąnaudomis. Iš UAB „General cleaning“ 2023 m. kovo 9 d. ieškovei pateikto patalpų valymo pasiūlymo matyti, kad valymo kaina buvo apskaičiuota ne tik už patalpų, bet ir jose buvusių daiktų valymo paslaugas. Todėl atsakovės nurodyti argumentai dėl valymo paslaugų kainos ir su tuo susijusių išlaidų nepagrįstumo atmetami.

Ieškovė taip pat į nuostolius įtraukė sugadintų daiktų įsigijimo kainą, tačiau ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina, jog nurodyti daiktai nepataisomai sugadinti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. UAB „General cleasing“ darbų detalizacijoje nurodyta, kad valymo metu nebus atkurta pirminė įrangos būklė šių daiktų: 4 vnt. automobilio stogo bagažinių su dviračių laikikliais, 2 vnt. krėslų, 3 vnt. lauko skėčių (e.b.l. 27, tomas 1). Tačiau nepateikta duomenų apie pirminę įrangos būklę, daiktų funkcinių savybių ar jų vertės sumažėjimą. Teismo posėdžio metu ieškovių atstovė patikslino, kad dėl dulkių buvo nepataisomai sugadintas lauko skėčių išskleidimo mechanizmas, todėl jie negali būti naudojami pagal paskirtį. Taip pat nėra galimybės išvalyti dviejų antikvarinių krėslų. Tačiau byloje nepateikta tai patvirtinančių įrodymų. Daiktų sugadinimai nėra užfiksuoti nei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, nei policijos pateiktose nuotraukose. Į bylą taip pat nepateikta šių daiktų apskaitymą įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose, šių daiktų vertę žalos padarymo metu, jų utilizavimą ar nurašymą patvirtinančių įrodymų.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Ieškovių nurodyti daiktai įsigyti 2019 metais, žalos padarymo dieną 2023 m. vasario 16 d. jie buvo eksploatuojami keturis metus. Ieškovės nepateikė įrodymų, patvirtinančių jog žalos padarymo dieną šie daiktai buvo apskaityti įmonėje ir tinkami naudoti pagal paskirtį. Teismo posėdžio metu ieškovių atstovė nurodė, kad nors po ginčo įvykio šie daiktai tapo netinkami naudoti pagal paskirtį, tačiau jie nebuvo utilizuoti, o toliau yra sandėliuojami. Įvertinęs minėtus ieškovių pateiktus duomenis teismas laiko, jog ieškovių pateikti įrodymai nepatvirtina, jog ieškinyje nurodyti daiktai įvykio metu buvo apskaityti kaip ieškovių inventorius ir tinkami naudoti pagal paskirtį, taip pat kad įvykio metu jie buvo nepataisomai sugadinti. Todėl nėra pagrindo šių daiktų įsigijimo kainą laikyti ieškovių nuostoliais, kilusiais dėl atsakovės veiksmų. Kadangi nuostolių ir jų dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui, ieškovėms neįrodžius žalos – daiktų nepataisomo sugadinimo, taip pat priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir šių daiktų tinkamumo naudoti pagal paskirtį, ieškinys dalyje dėl daiktų kainos, sudarančios 294,97 EUR, priteisimo atmetamas.

Ieškovės reikalavimas priteisti 6 proc. palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas iš dalies. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta skolininko prievolė mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytos penkių procentų metinės palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. To paties straipsnio 2 dalyje nustatytos 6 proc. metinės palūkanos taikomos tik sutartinės civilinės atsakomybės atveju, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė ne sutartiniai, o deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai; atsakovė daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrija nėra verslininkas ar privatus juridinis asmuo, todėl taikomos 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. tik dėl ieškovės UAB “Gritas LT” ieškinio reikalavimų, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir 3971,84 EUR išlaidos už advokato teisines paslaugas, priteisiamos iš atsakovės ieškovei; kadangi ieškovės UAB “Iflus” ieškinio reikalavimai atmesti, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 5233,25 EUR išlaidos už advokato teisines paslaugas, priteisamos iš ieškovės UAB “Iflus”, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, laikant kad patenkinta ieškinio dalis – 81,16 proc., o atmesta – 18,84 proc. (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Paskirsčius tarp šalių procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, iš kiekvieno asmens priteistinos išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepaskirstomos ir valstybės naudai nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Namo savininkų bendrijos „Loftas“ ieškovei UAB „Gritas LT“ 1 270,50 EUR (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt eurų penkiasdešimt euro centų) nuostolių atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės Namo savininkų bendrijos „Loftas“ ieškovei UAB „Gritas LT“ 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 1 270,50 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. gegužės 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės Namo savininkų bendrijos „Loftas“ ieškovei UAB „Gritas LT“ 28,59 EUR žyminio mokesčio ir 3971,84 EUR išlaidų už advokato teisines paslaugas, iš viso 4000,43 EUR (keturis tūkstančius eurų keturiasdešimt tris euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Iflus“ atsakovei Namo savininkų bendrijos „Loftas“ 985,94 EUR (devynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus devyniasdešimt keturis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.