- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-29
- Bylos Nr.
- 2A-837-160/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-19919-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Zita Smirnovienė (pran.), Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- D. P., E. P.
- Ieškovas
- J. J.
- Trečiasis asmuo
- Š. P.
- Kategorijos
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovėms E. P. ir D. P. dėl avanso grąžinimo ir nuostolių priteisimo (trečiasis asmuo Š. P.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ginčo esmė
J. J. prašė solidariai priteisti iš E. P. ir D. P. sumokėtą 3000 Lt avansą, 350 Lt dydžio nuostolius už nekilnojamojo turto vertinimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas. Paaiškino, kad 2010-04-11 su E. P. ir D. P., veikiančia pagal trečiojo asmens Š. P. įgaliojimą, sudarė preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto – sodo namo su žemės sklypu, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo. Šalys susitarė sudaryti sodo namo su žemės sklypu pirkimo-pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2010-09-01, nustatė būsimą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo kainą – 150000 Lt. Ieškovas 2010-04-11 sumokėjo atsakovėms 3000 Lt dydžio avansą, kurį susitarė įskaityti į galutinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo kainą, atliko nekilnojamojo turto įvertinimą, už kurį sumokėjo 350 Lt. 2010-08-17 šalys susitarė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, nuvyko į Vilniaus miesto 10-ąjį notarų biurą, pateikė turimus dokumentus, reikalingus sutarties sudarymui. Tačiau paaiškėjo, jog atsakovės nepristatė galutinių tikslinių kadastrinių sklypo matavimo pažymų. Šalys susitarė, kad atsakovės reikalingą pažymą pristatys iki 2010-09-01, tačiau nurodytu terminu pažymos nepristatė bei iš notaro atsiėmė visus dokumentus.
E. P. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad sandoris neįvyko dėl atsakovių veiksmų. Pats ieškovas nusprendė nebesudaryti sandorio dėl to, kad nustatė namo defektus. Bet namo defektai nebuvo paslėpti, atsakovas namu jau naudojosi, sandorio atsisakė dėl savo nesąžiningo elgesio atsakovių atžvilgiu.
D. P. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad pats ieškovas atsisakė sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kaip priežastį nurodydamas namo grybelį, todėl atsakovėms teko atsiimti dokumentus iš notaro. Parduodant namą su žemės sklypu Vilniaus rajono teritorijoje sandorio sudarymui neprivaloma atlikti geodezinius matavimus, o pakanka sandorį tvirtinančiam notarui pateikti parduodamo žemės sklypo schemą, o ne žemės sklypo planą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-06-10 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės E. P. 3000 Lt avanso, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2010-12-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 100,50 Lt žyminio mokesčio; likusioje dalyje ieškinį atmetė. Padarė išvadą, kad preliminarioji sutartis per joje nustatytą terminą nebuvo įvykdyta dėl turto pardavėjų kaltės, todėl ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti pagal preliminariąją sutartį sumokėtą avansą. Atsakovės iki 2010-09-01 notarui nepateikė visų būtinų dokumentų nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymui, t. y. sklypo plano, kuris yra neatskiriama sandorio dalis, siekiant parduoti žemės sklypą. Atsakovės neįrodė, jog ieškovas pats atsisakė sudaryti sandorį dėl nekilnojamojo daikto trūkumų. Ieškinys D. P. atžvilgiu atmestas, kadangi ji buvo tik trečiojo asmens Š. P. atstovė, kuris atsakovu byloje nebuvo patrauktas. 350 Lt nuostoliai dėl turto vertinimo nepriteisti, nes preliminariąja sutartimi šalys nenustatė viena kitai įpareigojimo dėl turto vertinimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
E. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-10 sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti. Paaiškino, kad teismas išimtinai vertino aplinkybes, kurias nurodė ieškovas, tačiau nekreipė dėmesio į atsakovių pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus raštą ir informaciją apie sodų perleidimo sandoriams keliamus reikalavimus. Atsakovės įrodė, kad iki 2010-09-01 turėjo visus dokumentus, būtinus nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymui ir jie buvo pateikti notarui. Teismas nenurodė, kokiais įrodymais nustatė, jog sandorio sudarymui notarų biurui pateiktus dokumentus atsiėmė atsakovės. Dokumentai buvo pasiimti jau po 2010-09-01, t. y. pasibaigus preliminariosios sutarties galiojimui, ieškovui atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį. Teismas, konstatuodamas, kad ieškovas neketino sudaryti sandorio, padarė prieštaraujančią išvadą, jog sandoris nesudarytas dėl atsakovių kaltės. Ieškovas taip pat neįrodė, kad galėjo ir ketino įvykdyti preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovių kaltės. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, kadangi ieškovas negavo banko kredito. Teismas, priteisdamas avansą tik iš E. P., sprendimu faktiškai pripažino, kad įsipareigojimas yra asmeninė prievolė. Todėl realiai atsakovė negalės regreso tvarka prisiteisti pinigus iš trečiojo asmens. Teismas nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui.
Ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad teismas spręsdamas ginčą ir priimdamas sprendimą, išaiškino ir aptarė svarbiausias bylos faktines ir teisines aplinkybes, ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus. Ieškovas neketino atsisakyti sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties, o sutartis nebuvo sudaryta atsakovėms laiku nepristačius visų žemės sandoriui sudaryti būtinų dokumentų. Apeliantės argumentas dėl bylinėjimosi išlaidų netinkamo paskirstymo nėra pagrįstas, nes ieškinys patenkintas išimtinai ieškovo naudai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Reikalavimas šioje byloje buvo pareikštas dėl 3000 Lt avanso priteisimo (grąžinimo) nesudarius pirkimo pardavimo sutarties, kurią sudaryti buvo sutarta preliminariąja sutartimi ir 350 Lt nuostolių atlyginimo. 2010-04-11 trišalė sutartis (b. l. 4) tvirtina, kad ieškovas, atsakovė E. P. ir Š. P., atstovaujamas D. P., sudarė preliminarią namo ir žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas sumokėjo 3000 Lt avanso, sutartimi šalys susitarė, kad avansas bus įskaičiuotas į pirkimo sumą. Sutartimi taip pat susitarta, kad vienai iš trijų šalių atsisakiusiai parduoti ar pirkti sutartą nekilnojamąjį turtą mokama 3000 Lt bauda. Aptarta baudos mokėjimo tvarka: pirkėjui atsisakius pirkti nekilnojamąjį turtą avansas yra negrąžinamas. Baudą moka asmuo, atsisakantis parduoti nekilnojamąjį turtą – taigi šiuo atveju E. P. ir Š. P. Pagal CK 6.309 str. 2 d. pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitariusios kitaip. Taigi įstatymas dėl avanso pinigų sumos leidžia ir kitokį susitarimą, tai yra ne tik šių pinigų įskaitymą į pirkinio kainą. Kadangi šalys sutarė, kad pirkėjui atsisakius pirkti turtą, avansas yra negrąžinamas ir šis negrąžinimas aptartas sutarties teksto dalyje, kurioje tariamasi dėl baudos, akivaizdu, kad sumokėtas avansas sutarties dėl pirkėjo kaltės nesudarymo atveju, pereina į baudos sumokėjimą.
Taigi sutarties tekstas faktiškai apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas dėl pareikšto reikalavimo. Kadangi ieškovas reikalauja grąžinti avansą, tuomet pagal preliminarios sutarties sąlygas turi įrodyti, kad pardavėjai preliminarios sutarties sąlygas vykdė taip, kad nesudarius sutarto sandorio, neturėjo teisės pasilikti avanso kaip baudos dėl pirkėjo atsisakymo sudaryti sandorį. Aplinkybę, kad sandoris neįvyko dėl pardavėjų kaltės nurodė tą, kad turto pardavėjai nepateikė notarui reikalingų dokumentų – žemės sklypo kadastrinių matavimų plano.
Pagal Žemės įstatymo 30 str. 1 d. prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas. Žemės sklypo planas parengiamas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (Žemės įstatymo 30 str. 2 d.). Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.4 punktą, žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami perleidžiant kitų asmenų nuosavybėn miestuose esančius privačius žemės sklypus (jų dalis), kurių ribų posūkių taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose. Taigi šiais nuostatais nėra reikalaujama, kad parduodant žemės sklypą Vilniaus rajono teritorijoje esančioje sodininkų bendrijoje būtų privalomai reikalaujama atlikti parduodamo žemės sklypo kadastrinius matavimus. 1998-04-23 Žemės ir miškų ūkio ministerijos įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika buvo nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų pardavimui kaimo teritorijose sudaromi žemėtvarkos projektai ar jiems prilyginami planai. Kaip matyti iš Vilniaus rajono Sodininkų bendrijos sodo sklypo Nr. 5 plano, kuris pavadintas schema, šis planas buvo sudarytas 1992-04-23, patvirtintas Sodo bendrijos pirmininko ir žemėtvarkos skyriaus, pagal šį planą sodo sklypas buvo privatizuotas ir registruotas nekilnojamojo turto registre 1992-04-23 (b. l. 50, 53-54). Registruojant privatinės nuosavybės teises į sodo sklypą ši schema pripažinta preliminariais žemės sklypo suformavimo matavimais, todėl šis planas (schema) visiškai atitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų keliamus reikalavimus parduodamiems žemės sklypams, kurie nėra miesto teritorijoje. 2005-07-26 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo išduotas pažymėjimas (b. l. 53-54) patvirtina, kad remiantis šiuo planu atsakovė E. P. 2005-07-11 įsigijo žemės sklypą. Todėl teismo išvada, kad atsakovės nepasirūpino tinkamais dokumentais iki 2009-09-01 ir dėl to nebuvo sudaryta sutarto nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis – nepagrįsta. Kitokių argumentų, negu kad atsakovės nepateikė tinkamų dokumentų sandoriui sudaryti, ieškovas nenurodė. Taigi neįrodė, kad pirkimo-pardavimo sandorį sudaryti atsisakė atsakovės.
Kadangi neįrodyta, jog sandorį sudaryti atsisakė atsakovės, tuomet pagal trišalę sutartį seka, kad sandoris nebuvo sudarytas dėl ieškovo apsisprendimo. Preliminaria trišale sutartimi buvo sutarta, kad 3000 Lt avansinio mokėjimo pardavėjams lieka kaip bauda (avansas negrąžinamas).
Ieškovas atsakovais byloje nurodė E. P. ir D. P. Tačiau Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas tvirtina, kad parduodamai nekilnojamieji daiktai nuosavybės teise po ½ dalį priklauso Š. P. ir E. P. (b. l. 114-119). Tuo tarpu D. P., sudarant preliminariąją sutartį, dalyvavo kaip Š. P. įgaliotas asmuo. Todėl ieškovas, reikšdamas ieškinį sutarties šaliai – pardavėjams, antruoju atsakovu turėjo nurodyti ne įgaliotąjį asmenį, tačiau sutarties šalį – Š. P. Teismas, nagrinėjant bylą nustatęs, kad tikroji sandorio šalis yra ne D. P., o Š. P., privalėjo, remiantis CPK 45 str., pirmiausia išaiškinti ieškovui, kad įgaliotas asmuo nėra sandorio šalis ir pasiūlyti ieškovui pakeisti atsakovę D. P. į atsakovą Š. P. Kadangi sutartyje nėra nurodyta, kuris iš sutarties dalyvių gavo avansą, net ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako keisti atsakovą į tinkamą, turėjo ištirti, kokią sumą avanso kuris iš pardavėjų gavo. Taigi teismo sprendimas ir dėl šių aplinkybių ydingas. Tačiau nustačius, kad sandoris nebuvo sudarytas ne dėl atsakovės E. P. ir įgalioto asmens D. P. veiksmų – tinkamų dokumentų nepateikimo, nėra prasmės dėl šių procesinių netikslumų bylą gražinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo byloje yra surinkti pakankami įrodymai sprendimui priimti. Todėl teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas.
Pagal CPK 93 str. šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CKP 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Taigi atsakovės E. P. naudai iš ieškovo priteistina 93,24 Lt sumokėto žyminio mokesčio atlyginimas (b. l. 96), taip pat išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Prie prašymo priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti pridėti banko sąskaitos išrašai, kvitas tvirtina, kad ji turėjo 1500 Lt išlaidų už apeliacinio skundo parengimą (b. l. 105-110). Pagal 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, už apeliacinį skundą, jeigu advokatas nedalyvavo pirmosios instancijos teisme, gali būti priteista 2400 Lt. Tačiau, atsižvelgiant į pinigų sumą, dėl kurios kilo ginčas, į bylos apimtį ir apeliacinio skundo argumentus, prašoma atlyginti suma, nors ir nesiekia maksimumo, yra aiškiai per didelė ir mažintina iki 500 Lt. Viso atsakovei E. P. priteistina 593,24 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-10 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo J. J. ieškinį dėl 3000 Lt avanso priteisimo iš E. P. ir D. P., atmesti.
Priteisti iš J. J. (a/k (duomenys neskelbtini) E. P. (a/k (duomenys neskelbtini) naudai 593,24 Lt (penkis šimtus devyniasdešimt tris Lt, 24 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.