Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovėms E. P. ir D. P. dėl avanso grąžinimo ir nuostolių priteisimo, tretysis asmuo Š. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo Š. P. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, byla nagrinėtina trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).

Liudytojas M. L., dirbantis notarės Ž.Palaimienės, pas kurią turėjo būti tvirtinamas šalių nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoris, padėjėju (asesoriumi), parodė, kad jam nežinoma, dėl kokių priežasčių iš notarų biuro buvo atsiimti šalių pateikti sandorio sudarymui dokumentai, pažymėjo, kad iš jo pateikto į bylą rašto (b.l. 48) galima spręsti, jog buvo kilusi problema su sklypo planu, reikėjo atnešti patikslintus dokumentus. Liudytojas paaiškino, kad jei žemės sklypas yra rajone, žemės sklypo geodezinių matavimų atlikti nereikia, tačiau reikalingas žemės sklypo planas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2010-04-11 ieškovas J. J. su atsakove E. P. ir D. P., veikiančia pagal trečiojo asmens Š. P. įgaliojimą, sudarė preliminariąją (trišalę) sutartį, kuria šalys įsipareigojo ne anksčiau nei 2010-07-11 ir ne vėliau kaip iki 2010-09-01 sudaryti pagrindinę atsakovės E. P. vardu nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 51-54), pirkimo-pardavimo sutartį preliminariojoje sutartyje aptartomis sąlygomis (b.l. 4). Pagal šią sutartį buvo numatyta parduodamo nekilnojamojo kaina 150000 Lt; ieškovas, pasirašydamas trišalę sutartį, sumokėjo 3000 Lt avansą, kuris pagal šalių pasirašytą preliminariąją sutartį turėjo būti įskaičiuotas į turto pirkimo-pardavimo kainą. Taigi sudarius preliminariąją sutartį, šioje sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais šalims atsirado pareiga sudaryti kitą, pagrindinę sutartį – aptarto nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Pareiga sudaryti pagrindinę sutartį turėjo būti įvykdyta preliminariojoje sutartyje numatytu terminu – iki 2010-09-01. Vadovaujantis CK 6.165 str. 4 d., preliminariąją sutartį sudariusi šalis, nepagrįstai vengianti ar atsisakiusi sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

Bylos medžiaga nustatyta, kad iki 2010-09-01 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovui dar 2010 m. vasaros pradžioje buvo perduoti sodo namo raktai, ieškovas naudojosi ketinamu pirkti nekilnojamuoju turtu, tokiu būdu turėjo galimybę šį turtą apžiūrėti ir įvertinti. Ieškovas savo lėšomis atliko ketinamo pirkti nekilnojamojo turto įvertinimą, už kurį sumokėjo 350 Lt (b.l. 5-7). Ieškovas nurodė, jog naudodamasis turtu ir jį tvarkydamas, pastebėjo paslėptų trūkumų, apie kuriuos pasirašant preliminariąją sutartį jam nebuvo žinoma, dėl trūkumų pašalinimo buvo parengta sąmata, tačiau ieškovas nurodė, jog šie trūkumai neįtakojo tai, kad sandoris nebuvo sudarytas. Ieškovo teigimu, sandoris nebuvo sudarytas dėl atsakovių kaltės, šioms nepristačius reikalingų sandorio sudarymui dokumentų notarui. Atsakovių teigimu, sandoris nebuvo sudarytas ne dėl jų, bet dėl ieškovo kaltės, pastarasis siekė sumažinti parduodamo nekilnojamojo turto kainą, bet atsakovės nesutiko sumažinti preliminariojoje sutartyje nustatytos pardavimo kainos, todėl ieškovas turto nebepirko.

Iš notarės padėjėjo M. L. parodymų 2011-04-13 teismo posėdžio metu, nustatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo pradėtas ruošti, nes kilo parduoti problemų su ketinamo parduoti žemės sklypo planu. Atsakovės pateikė į bylą žemės sklypo schemą (b.l. 50), tačiau vadovaujantis Žemės įstatymo 30 str. 1 dalimi, prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o tik tada, kai žemės sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki trejų metų – žemės sklypo planas arba schema, kurie yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Atsakovės neįrodė, kad iki 2010-09-01 turėjo visus dokumentus, būtinus nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymui, t.y. atsakovės nepateikė teismui įrodymų, kad numatytu sandorio sudarymui terminu buvo paruoštas sklypo planas, kuris, vadovaujantis Žemės įstatymu ir notaro padėjėjo paaiškinimais, yra neatskiriama sandorio dalis, siekiant parduoti žemės sklypą. Nustatyta, kad sandorio sudarymui notarų biurui pateiktus dokumentus atsiėmė atsakovės (b.l. 48), duomenų, jog ieškovas būtų neatvykęs į notarų biurą sudaryti sandorio, esant pateiktiems visiems reikalingiems dokumentams, ar atsisakęs sandorį sudaryti, byloje nėra. Atsakovės neįrodė, jog ieškovo minimi ketinamo parduoti nekilnojamojo turto trūkumai buvo sandorio nesudarymo priežastimi, byloje neįrodyta, kad ieškovas iki 2010-09-01 būtų išreiškęs valią dėl atsisakymo sudaryti sutartą sandorį. Tiesa, ieškovo duoti paaiškinimai leidžia teigti, kad pasibaigus preliminarioje sutartyje numatytam terminui pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, ieškovas preliminariojoje sutartyje nurodyto nekilnojamojo turto įsigyti iš ieškovių nepageidavo, šalys neišreiškė savo valios ir nesusitarė dėl preliminariojoje sutartyje numatyto termino pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti pratęsimo tam, kad atsakovės būtų galėjusios (spėjusios) pateikti visus sandoriui sudaryti reikalingus dokumentus, todėl vadovaujantis CK 6.165 str. 5 d., 2010-09-02 šalių prievolė sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį preliminariojoje sutartyje aptartomis sąlygomis pasibaigė.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad preliminarioji sutartis per joje nustatytą terminą nebuvo įvykdyta dėl turto pardavėjų kaltės, preliminariosios sutarties įvykdymo terminas pasibaigė, todėl ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti jo pagal preliminariąją sutartį sumokėtą avansą, nes avansas buvo skirtas dalies ketinamo įsigyti turto kainos apmokėjimui, turtas ieškovui per preliminariojoje sutartyje numatytą terminą nebuvo parduotas, pardavėjai savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė. Byloje nustatyta, kad ieškovas turto pardavėjų sutikimu naudojosi ketinamu pirkti turtu, tačiau turtu buvo naudojamasi esant turto savininkų leidimui ir sutikimui, todėl teismui nepateikus duomenų apie naudojimosi šiuo turtu šalių sutartas sąlygas bei nesant teismui šiuo klausimu įstatymo nustatyta tvarka ir forma suformuluotų jokių reikalavimų, vien pats ieškovo naudojimosi turtu faktas negali būti pagrindas konstatuoti turto savininkams padarytus nuostolius ir suteikti teisę į avanso negrąžinimą.

Kadangi preliminariąją sutartį, pagal kurią ieškovas sumokėjo avansą, pasirašė atsakovė E. P. ir atsakovė D. P., veikdama pagal trečiojo asmens Š. P. išduotą įgaliojimą sandoriams sudaryti (atstovavimo faktas sudarant sandorį buvo atskleistas), todėl vadovaujantis CK 2.133 str. 1 d., teisės ir pareigos pagal paminėtą preliminariąją sutartį atsirado ne atsakovei D. P., kuri veikė Š. P. vardu, bet trečiajam asmeniui Š. P.. Kadangi ieškovas byloje atsakovu Š. P. nepatraukė (teisė ir pareiga nurodyti atsakovą(-us) pagal reiškiamą ieškinį priklauso ieškovui), todėl 3000 Lt avansas priteistinas tik iš atsakovės E. P., kaip iš ketinto ieškovui parduoti nekilnojamojo turto savininkės ir pardavėjos, kuri preliminariąja sutartimi buvo prisiėmusi atitinkamus įsipareigojimus dėl jai priklausiusio turto pardavimo (CK 6.6 str. 4 d., 6.38 str., 6.63 str.). Kadangi nenustatyta, jog atsakovė D. P., sudarydama preliminariąją sutartį, būtų viršijusi trečiojo asmens Š. P. jai suteiktas teises, atsižvelgiant į tai, kad Š. P. atsakovei D. P. veikiant kaip trečiojo asmens atstovei sudaryto sandorio neginčijo, darytina išvada, kad viena šalimi pagal preliminariąją sutartį buvo ieškovas (kaip būsimas turto pirkėjas), o kita šalimi – atsakovė E. P. ir tretysis asmuo Š. P. (kaip turto savininkai ir būsimi pardavėjai). Pažymėtina, kad priteisus ieškovo sumokėtą 3000 Lt avansą ieškovui iš atsakovės E. P., atsakovė, grąžinusi avansą ieškovui, turi teisę reikšti atgręžtinį reikalavimą trečiajam asmeniui Š. P., kaip solidariąją pareigą dėl gauto avanso grąžinimo turinčiam bendraskoliui (CK 6.9 str.).

Nustačius, kad atsakovė D. P., kaip trečiojo asmens įgaliotinė, neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, ieškinys jos atžvilgiu atmestinas (CK 2.133 str.).

Atmestinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovių nuostolius, ieškovo patirtus dėl ketinto pirkti turto vertinimo, nes preliminariąja sutartimi šalys nenustatė viena kitai įpareigojimo dėl turto vertinimo, todėl teismas iš ieškovo pateiktoje turto vertinimo sutartyje (b.l. 8) aptarto turto vertinimo tikslo (dėl būsimo turto įkeitimo, siekiant gauti kreditą šiam turtui įsigyti), daro išvadą, kad turto vertinimą ieškovas atliko savo iniciatyva ir savo interesais, todėl turto pardavėjai nėra atsakingi už šias ieškovo patirtas išlaidas.

Ieškovo naudai iš atsakovės E. P. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, nes tokį palūkanų skaičiavimą numato įstatymas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

LR CPK 93 str. 1 d. numato, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Šios įstatyminės nuostatos pagrindu iš atsakovės E. P. ieškovui priteistina 100,50 Lt ieškovo sumokėto žyminio mokesčio (b.l. 24).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės E. P. priteistina 7,49 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu (pašto išlaidų), į valstybės biudžetą ( LR CPK 96 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., b.l. 1).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės E. P. 3000 Lt avanso, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2010-12-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 100,50 Lt žyminio mokesčio ieškovui J. J..

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės E. P. 7,49 Lt bylinėjimosi išlaidų Valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.