- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-17
- Bylos Nr.
- 2S-1624-159/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07553-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Aušra Maškevičienė, Alvydas Žerlauskas
- Suinteresuotas asmuo
- V. K., G. K.
- Pareiškėjas
- A. S.
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1624-159/2011
NUTARTIS
2011 m. lapkričio 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens V. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. K., V. K., antstoliui Aleksandrui Selezniovui dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. S. 2011-06-09 kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti skolininko G. K. turto dalį, esančią bendra su V. K. nuosavybe. Nurodė, kad antstolio A. Selezniovo žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/10/03946, pradėta vykdyti pagal 2010-06-07 Vilniaus m. 41-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-2926 dėl 20 116,74 Lt išieškojimo iš skolininko G. K. išieškotojo A. S. naudai. Vykdymo proceso metu antstolis areštavo skolininkui priklausantį automobilį „NISSAN PRIMERA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 7/25 dalis gyvenamojo namo ir kiemo statinių ir 220/785 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, esančias ir/ar patenkančias į skolininko sutuoktinės V. K. sąskaitas kredito įstaigose, – 22 582 Lt ir jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), po 50 procentų priklausančio išmokėti darbo užmokesčio, gaunamų VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje ir UAB „Gintarinė vaistinė“. Antstolis įpareigojo kreiptis į teismą dėl skolininko dalies areštuotame turte nustatymo (b. l. 4–5).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-07-04 nutartimi pareiškėjo A. S. pareiškimą atmetė. Teismas nurodė, kad CK 3.92 str. 3 d. yra įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kol ši prezumpcija nepaneigta, prievolė, įgyta vieno sutuoktinio iniciatyva, laikoma bendra sutuoktinių prievole. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ši prezumpcija paneigta nebuvo. Išieškojimas pradėtas vykdyti pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą. Notariato įstatymo 26 str. 1 d. 14 p. nustatyta, kad notaras daro vykdomuosius įrašus užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose ir čekiuose. Notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius yra vykdytini, ir vykdomieji dokumentai vykdomi civilinio proceso tvarka (Notariato įstatymo 43 str.). Vykdomajame įraše Nr. 1-2926 nurodyta, jog skola turi būti išieškoma iš G. K.. Notaras vykdomajame įraše nurodė tik vieną asmenį, iš kurio turi būti išieškoma skola. Prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.). Byloje nėra duomenų, kad sandoris sudarytas priešingai šeimos interesams ir kad pagal prievolės prigimtį skolininku gali būti tik vienas sutuoktinis G. K.. Pagal CPK 667 str., sutuoktinio, kuris yra skolininkas, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma tada, kai priteista suma turi būti išieškoma tik iš jo vieno. Nustačius, kad prievolė atsirado pagal G. K. išduotą 2009-12-17 paprastąjį vekselį, kuriam sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikia, G. K. ir V. K. esant santuokoje, teismas manė, kad atsiradusi prievolė yra bendra abiejų sutuoktinių prievolė, todėl vykdytina iš bendro turto. Prievolėms iš bendro sutuoktinių turto vykdyti nereikia atlikti CPK 667 str. nurodyto sutuoktinių turto dalies nustatymo (b. l. 58–60).
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo V. K. pateikė atskirąjį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-04 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo pareiškimą palikti nenagrinėtą praleidus terminą pareiškimui paduoti. Pripažinti 2011-07-04 teismo nutartyje padarytas išvadas dėl prievolės pobūdžio pagal G. K. išduotą 2009-12-17 paprastąjį vekselį nepagrįstomis bei priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus įrodymus. Nurodė, kad buvo pažeista apeliantės teisė į gynybą, nes jai nebuvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimą į pareiškimą, nes apie teismo posėdžius sužinodavo įvykus 2011-06-17 arba likus dviem dienoms iki 2011-07-04 teismo posėdžio.
2011-03-02 antstolio A. Selezniovo padėjėjas V. B. priėmė patvarkymą, juo pratęsė išieškotojui A. S. turto arešto aktuose Nr. S1–16306 ir Nr. S1–16304 nustatytą terminą iki 2010-10-02 kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies areštuotame turte nustatymo, motyvuodamas tuo, kad išieškotojas negavo 2010-09-02 turto arešto aktų Nr. S1–16306 ir Nr. S1–16304. Pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2011 m. birželio mėn., todėl praleido antstolio nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo ir teismas turėjo jo pareiškimą palikti nenagrinėtą. Pagal išduotą vykdomąjį įrašą išieškojimas vykdomas tik iš G. K., ši prievolė yra asmeninė G. K. prievolė. Kreditorius jokio reikalavimo V. K. nepareiškė. Teismas, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, padarė nepagrįstas išvadas, kad ši prievolė yra bendra sutuoktinių prievolė ir kad prievolė sudaryta šeimos interesais, nes tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad kreditoriaus A. S. reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko G. K. nuosavybė. Teismas ginčijama nutartimi nepagrįstai taikė procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 str.) institutą ir pripažino apeliantės prievolę pagal sutuoktinio pasirašytą vekselį bendra sutuoktinių prievole, nors reikalavimą kreditorius pareiškė tik jos sutuoktiniui G. K.. Vykdomojoje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantė davė sutikimą sutuoktiniui pasirašyti vekselį ir kad pagal vekselį gauti pinigai panaudoti šeimos poreikiams tenkinti (b. l. 65–69).
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Iš vykdomosios bylos Nr. 0010/10/03946 medžiagos nustatyta, kad 2009-12-17 G. K. pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį 20 000 Lt. 2010-06-07 notaras išdavė vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 1-2926, dėl 20 000 Lt nesumokėtos vekselio sumos, 102 Lt atlyginimo už vykdomojo įrašo išdavimą, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo nesumokėtos vekselio sumos, skaičiuojamų nuo mokėjimo termino pasibaigimo ir 14,74 Lt pareiškimų siuntimo išlaidų, iš viso dėl 20 116,47 Lt išieškojimo iš vekselio davėjo G. K. vekselio turėtojui A. Sukristovui.
Antstolio A. Selezniovo 2010-07-14 patvarkymu minėtas vykdomasis įrašas dėl 20 116,74 Lt skolos išieškojimo iš skolininko G. K. išieškotojo A. Sukristovo naudai priimtas vykdyti (vykdomoji byla Nr. 0010/10/03946, b. l. 1).
2011-02-22 turto arešto aktais Nr. S1–50350, Nr. S1–50351, Nr. S1–50352, Nr. S1–50353, Nr. S1–50354 areštuotos piniginės lėšos, esančios ir/ar patenkančios į V. K. sąskaitas, – 22 582,18 Lt kredito įstaigose – „Swedbank“, AB, AB DnB NORD banke, AB SEB banke, AB Šiaulių banke, AB Ūkio banke (vykdomoji byla Nr. 0010/10/03946, b. l. 56–71, 76–79). 2011-02-22 turto arešto aktais Nr. S1-50356 ir Nr. S1-50357 (su 2011-03-18 patikslinimais) areštuotas 50 proc. V. K. priklausantis išmokėti darbo užmokestis ir 50 proc. kitos jam prilygintos išmokų dalys, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 proc. nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA, gaunamų UAB „Gintarinė vaistinė“ ir VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje (vykdomoji byla Nr. 0010/10/03946, turto arešto aktai Nr. 0511000926, Nr. 1011000493, b. l. 72–74, 89–92, 144-146).
2010-08-02 turto arešto aktu Nr. S1-16306 areštuotas V. K. priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto arešto akto Nr. 0610004199, kuris 2011-03-29 patvarkymu Nr. S1-56208 panaikintas (vykdomoji byla Nr. 0010/10/03946, b. l. 21–24, 149–150, 153–154).
2010-08-02 turto arešto aktu Nr. S1-16304 areštuota G. K. priklausanti transporto priemonė „NISSAN PRIMERA“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) 7/25 dalys gyvenamojo namo, kiemo statinių, 220/785 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. 0010/10/03946, b. l. 17–20, 25–26).
Vykdomosios bylos duomenimis skolininko G. K. ir suinteresuoto asmens V. K. santuoka įregistruota 2001-08-03 Palangos miesto CMS, įrašo Nr. 5 (vykdomoji byla Nr. 0010/10/03946, b. l. 122). Antstolis išieškotojui ir bendrosios nuosavybės dalyviams pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine nustatymo (vykdomoji byla Nr. 0010/10/03946, b. l. 109-110).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, suvienodindama kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles, išaiškino, jog išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 str.) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 str.) institutai, nes naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. Išieškojimas iš kito sutuoktinio turto negali būti pasiektas ir išieškotojui skundžiant antstolio veiksmus, kuriais atsisakyta tai padaryti. Pažymėjusi, kad prievolės asmeniškai neprisiėmęs sutuoktinis visa apimtimi galės pasinaudoti teise pareikšti atsikirtimus į kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 str. nustatytų pagrindų, tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pareiškus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams. Tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 str. taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis.
Atsižvelgdama į šiuos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarime esančius išaiškinimus dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prievolės pobūdžio nustatymas vykdymo procese negalimas. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstolis, atliekantis vykdymo veiksmus pagal tokį vykdomąjį dokumentą, neturi teisės nei pats spręsti, nei kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti skolininko prievolės pobūdį. Skolininko turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymas skirtas užtikrinti sklandų vykdymo veiksmų atlikimą, bet negali būti naudojamas siekiant nustatyti teises ir pareigas asmeniui, nedalyvavusiam procese priimant sprendimą, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas (CPK 587 str. 1 p.), ar vykdomąjį dokumentą (CPK 587 str. 2–4 p.). Klausimas dėl prievolės pobūdžio gali būti sprendžiamas ir kitam sutuoktiniui teisės bei pareigos nustatomos tik išieškotojui pareiškus savarankišką reikalavimą kitam sutuoktiniui atskiroje byloje arba, jeigu leidžia teisinis reguliavimas, tokia pat tvarka, kaip jos nustatytos sutuoktiniui, dėl kurio jau išduotas vykdomasis dokumentas, kai šis išduotas ne pagal teismo sprendimą.
Pirmosios instancijos teismas, skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje konstatavęs, jog prievolė, atsiradusi pagal G. K. išduotą 2009-12-17 paprastąjį vekselį, yra bendra sutuoktinių prievolė ir turi būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto pažeidė CPK 293 str. 1 p., galiojusio iki 2011-10-01, nuostatas, nes, kaip jau buvo minėta, prievolės pobūdžio nustatymas vykdymo procese negalimas.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 667 str. nuostatomis, neturėjo teisės nagrinėti kreditoriaus A. S. pareiškimo dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-04 nutartis naikintina, byla nutrauktina pirmosios instancijos teismui neteisingai pritaikius procesinės teisės normas (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p.).
Nustačiusi pagrindą bylai nutraukti, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų kaip teisiškai nereikšmingų.
Nutartyje minėta, kad dėl prievolės pobūdžio gali būti sprendžiama ir kitam sutuoktiniui teisės bei pareigos nustatomos, išieškotojui pareiškus savarankišką reikalavimą kitam sutuoktiniui atskiroje byloje. Sutuoktinių solidariosios prievolės apibrėžtos CK 3.109 str. 2 d. Nagrinėjamu atveju išieškotojui kilęs klausimas dėl prievolės, atsiradusios pagal skolininko G. K. išduotą vekselį, pobūdžio gali būti nustatomas, kreditoriui pareiškus teisme ieškinį –savarankišką reikalavimą kitam sutuoktiniui (CPK 294 str. 1 d.).
Iš dalies patenkinus atskirąjį skundą, apeliantei iš pareiškėjo A. S. priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatomis, apeliantės 1 500 Lt (b. l. 70–71) patirtos išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą mažintinos iki 400 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartį ir civilinę bylą Nr. 2-9280-676/2011 nutraukti. Išaiškinti pareiškėjui A. S. teisę pareikšti ieškinį V. K.. Priteisti iš A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Lt patirtų išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.