Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-07-29 · Civilinė byla Nr. 2A-398/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-29
Bylos Nr.
2A-398/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Donatas Šernas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Baltoji juosta“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legertas“
Kategorijos
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-398/2010Procesinio sprendimo kategorija: 42.10. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),Virginijos Čekanauskaitės ir Donato Šerno,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Justui Viliui,atsakovo atstovams A. T., adv. Sigridai Eglei Šalūgaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltoji juosta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. galutinio sprendimo ir 2009 m. lapkričio 17 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-1389-343/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Legertas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltoji juosta“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustat ė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Legertas“ kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Baltoji juosta“ 119 618,60 Lt skolą, 10 526,44 Lt palūkanas ir delspinigius, 15,21 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. vasario 13 d. pateikė atsakovui tarpusavio prievolių įskaitymo aktą, kuriame pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.54 ir 6.130 straipsnius atliko tarpusavio prievolių įskaitymą. Tačiau atsakovas skolos neapmokėjo. Atlikus delspinigių ir palūkanų paskaičiavimą ir šiuos delspinigius ir palūkanas įskaičius pagal CK 6.54 straipsnyje numatytą tvarką, atsakovo įsiskolinimas ieškovui 2009 m. kovo 9 d. sudarė 138 498,43 Lt skolos ir 1 177,24 Lt delspinigių ir palūkanų. Iki 2007 m. vasario 7 d. apskaičiuodamas palūkanas, ieškovas taikė Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas. Ieškovas nurodė, kad nuo 2007 m. vasario 7 d. nustačius delspinigių normą, palūkanos nebuvo skaičiuojamos.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 23 d. daliniu sprendimu priteisė iš atsakovo UAB „Baltoji juosta“ ieškovo UAB „Legertas“ naudai 56 755,04 Lt skolą ir 1 702,65 Lt žyminį mokestį, bylą dalyje dėl 62 863,56 Lt skolos ir 10 526,44 Lt delspinigių nusprendė nagrinėti toliau.

Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 26 d. galutiniu sprendimu priteisė iš atsakovo UAB „Baltoji juosta“ ieškovo UAB „Legertas“ naudai 62 863,56 Lt skolą, 10 526,44 Lt delspinigius ir 3 685 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad civiliniai teisiniai santykiai tarp šalių prasidėjo 2006 m. Ieškovas su atsakovu 2007 m. vasario 7 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (toliau - Sutartis). Pagal Sutartį ieškovas įsipareigojo tiekti prekes, o atsakovas – atsiskaityti su ieškovu. Atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė. Sutartimi šalys susitarė, kas atsakovas mokės ieškovui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas 2009 m. vasario 13 d. surašė tarpusavio prievolių įskaitymo aktą (toliau - Įskaitymo aktas), kuriame paskaičiavo palūkanas ir delspinigius, susidariusius dėl atsakovo vėlavimo atsiskaityti, šias palūkanas bei delspinigius įskaičiavo pagal CK 6.54 straipsnyje nustatytą tvarką ir konstatavo, kad atsakovo įsiskolinimas sudaro 139 355, 47 Lt, o palūkanos – 2 787,11 Lt. Teismas spendė, kad ieškovas pagal CK 6.54 straipsnį pagrįstai atsakovo mokamas sumas įskaitė kaip palūkanas ir delspinigius.

Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 17 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo UAB „Baltoji juosta“ ieškovo UAB „Legertas“ naudai 15,21 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Baltoji juosta“ prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. galutinį sprendimą ir 2009 m. lapkričio 17 d. papildomą sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – sumažinti ieškovui priteistą sumą 70 563,50 Lt (septyniasdešimt tūkstančių penkiais šimtais šešiasdešimt trimis litais, 50 ct), sumažinti palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iki 6 proc. Nurodo šiuos apeliacinio skundo motyvus:

1. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad šalys nėra tik produkcijos tiekėjas (ieškovas) ir produkcijos pirkėjas (atsakovas), nes tuo pačiu jos yra ir produkcijos užsakovas (ieškovas), ir produkcijos gamintojas (atsakovas). Šalys 2008 m. pabaigai buvo visiškai atsiskaitę už patiektas prekes iki 2008 m. kovo mėnesio ne atsakovo sumokėtomis sumomis, o jo pagaminta produkcija iš ieškovo žaliavos, kurios didelė dalis produkcijos pavidalu grąžinta ieškovui.

2. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad tiekiant ieškovui atsakovo pagamintą produkciją, visa delspinigių suma dėl pavėluotų atsiskaitymų už patiektą žaliavą (popierių) buvo atimama iš pagamintos produkcijos kainos atsakovo taikytų nuolaidų pavidalu. Todėl ieškovas pirkdamas iš atsakovo produkciją mažesne kaina, susigrąžindavo gautinus delspinigius.

3. Ieškovas pareiškė ieškinį siekdamas atkeršyti atsakovui už tai, kad produkcijos vartotojas atsisakė nuo ieškovo, kaip perpardavinėtojo, paslaugų ir sudarė sutartį su produkcijos gamintoju (atsakovu). Teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė.

4. Teismas nepagrįstai nepripažino šalių tarpusavio skolų suderinimo aktų finansiniais dokumentais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo UAB „Baltoji juosta“ apeliacinį skundą ieškovas UAB „Legertas“ prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. galutinį sprendimą ir 2009 m. lapkričio 17 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvus:

1. Atsakovas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jo teiginius dėl ieškovui sutektų nuolaidų. Taip pat nepateikė duomenų, kokios prekių pateikimo metu buvo susikaupusios palūkanos ir kokio dydžio nuolaidos buvo suteiktos ieškovui.

2. Iš atsakovo pateiktos išrašytų sąskaitų ir mokėjimų suvestinės nėra galimybės nustatyti susikaupusių palūkanų dydžio. Iš jos tik matyti, kad atsiskaitymai labai vėluoja.

3. Atsakovas nepateikė argumentų, kodėl teismas šalių tarpusavio finansinius dokumentus įvertino neteisingai. Tokie atsakovo teiginiai vertintini kaip nepagrįsti.

4. Teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 15,21 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už termino praleidimo mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šiuo atveju kitokią palūkanų normą numato Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Šalys nurodė, kad komerciniai santykiai tarp jų prasidėjo nuo 2006 m. Ieškovas tiekdavo atsakovui popierių, o pastarasis iš gauto popieriaus gamindavo gaminius, kuriuos tiekdavo ieškovui. Sutartis iki 2007 m. vasario 7 d. tarp šalių pasirašyta nebuvo. 2007 m. vasario 7 d. šalys pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas (pardavėjas) įsipareigojo atsakovui (pirkėjui) parduoti prekes (b. l. 130-131, t. 1). Pirkimo-pardavimo sutartyje neįvardinta, kokias prekes ieškovas įsipareigoja parduoti atsakovui. Byloje nustatyta, kad faktiškai ieškovas parduodavo atsakovui popierių, o pastarasis iš nupirkto popieriaus gamindavo gaminius, kurių dalį pirkdavo ieškovas, tačiau šie santykiai dėl gaminių pirkimo tarp atsakovo ir ieškovo sutartimi nebuvo įforminti.

Pagal 2007 m. vasario 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nustatytas sąlygas atsakovas už gautas prekes su ieškovu privalėjo atsiskaityti per 60 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos, o praleidęs terminą mokėti 0,05 proc. delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (sutarties 5.1, 6.1 punktai). Byloje nustatyta, kad nuo 2005 metų iki 2007 m. vasario 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir po sutarties sudarymo iki 2009 metų (sutartinių santykių pabaigos) ieškovas atsakovui prekes tiekė nuolat, o atsakovas tiekė ieškovui produkciją. Atsakovas ieškovo pateiktas PVM sąskaitas faktūras apmokėdavo dalimis, apmokėdavo pažeisdamas sutartimi nustatytus mokėjimo terminus, tačiau ieškovas ir esant tokiai padėčiai, toliau tiekė popierių atsakovui bei pirkdavo iš atsakovo gaminius ir priimdavo iš atsakovo apmokėjimą dalimis, šalys kasmet suderindavo tarpusavio skolas. Pirmąją pretenziją apmokėti 76 643,86 Lt ieškovas atsakovui pateikė 2009 m. sausio 27 d. t. y. po to, kai tarp šalių sutartiniai santykiai jau buvo nutrūkę (b. l. 154, t. 1). Pretenzijoje nurodytas įsiskolinimas yra tik pagrindinė skola už pateiktas prekes.

Aplinkybę, kad atsakovas ieškovui mokėdavo ne delspinigius, o tik už pateiktas prekes, patvirtina ieškovo atsakovui pateiktos PVM sąskaitos faktūros apmokėjimui. Iš PVM sąskaitų faktūrų turinio matyti, kad ieškovas nurodė prekių pavadinimą, kiekį, kainą, pridėtinės vertės mokestį ir bendrą sumą, kurią atsakovas turi sumokėti. Pridėtinės vertės mokesčio skaičiavimas nuo pateiktų prekių kainos, nurodytos PVM sąskaitose faktūrose, rodo, kad pagal ieškovo pateiktas sąskaitas atsakovas mokėdavo tik už pagrindinę prievolę, delspinigiai nebuvo mokami, nes PVM nuo delspinigių neskaičiuojamas. Iš 2007 m. gruodžio 31 dienai, 2008 m. spalio 31 dienai ir 2008 m. gruodžio 31 dienai skolų suderinimo aktų taip pat matyti, kad šalys, suderindamos tarpusavio skolas, atlikdavo tarpusavio apmokėjimų užskaitymą už viena kitai pirktas-parduotas prekes, tačiau nei palūkanos, nei delspinigiai nebuvo įskaitomi. Ieškovas patvirtino, kad jo buhalterinės apskaitos dokumentuose delspinigiai ir palūkanos taip pat nebuvo apskaitomos. Taigi šios aplinkybės rodo, kad per visą komercinių santykių laikotarpį tarp šalių buvo nusistovėjusi tokia mokėjimo tvarka, jog iš ieškovo pusės iki komercinių santykių pabaigos nebuvo atlikta jokių veiksmų, kurie rodytų, kad jis ketina pakeisti įmokų paskirstymą, t. y. iš atsakovo gautas įmokas pirmoje eilėje skirti palūkanoms ir delspinigiams mokėti.

CK 6.54 straipsnio 1-4 dalyse nustatyta, kokia tvarka yra paskirstomos įmokos, kreditoriaus gautos skolininkui vykdant prievolę: pirmąja eile skiriamos kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimu įvykdyti prievolę; antrąja eile – mokėti palūkanoms pagal mokėjimų terminų eiliškumą; trečiąja eile – netesyboms mokėti; ketvirtąja – pagrindinei prievolei įvykdyti. Ieškovas reikalavimą priteisti pagrindinę prievolę grindžia tuo, kad jis iš atsakovo gautus mokėjimus pirmiausia skyrė palūkanoms ir delspinigiams apmokėti.

CK 6.54 straipsnio 5-6 dalys nedraudžia skolininkui siūlyti kreditoriui kitokią mokėjimo tvarką, nei numatyta CK 6.54 straipsnio 1-4 dalyje, o kreditorius turi teisę atsisakyti priimti pagrindinei prievolei įvykdyti mokamą sumą, jeigu tuo metu yra nesumokėtos įmokos numatytos CK 6.54 straipsnio 1-4 dalyse. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, kad atsakovas ieškovui mokėdavo tik už pagrindinę prievolę, o ne delspinigius, jog ieškovas nuolat tiekdavo atsakovui prekes, o atsakovas ieškovui pagamintą produkciją, kad atsakovas vėluodavo atsiskaityti, tačiau ieškovas iki sutartinių santykių pabaigos niekada nereikalavo delspinigių, sprendžia, jog ieškovą tokia mokėjimo tvarka, kai atsakovas mokėjo tik už pagrindinę prievolę, tenkino ir tai buvo tinkama ieškovo valios išraiška.

CK 6.4 straipsnyje įtvirtintos prievolių šalių pareigos, kad skolininkas ir kreditorius privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu, kad šalys vykdydamos prievoles turi bendradarbiauti. Bendradarbiavimo principas yra įtvirtintas CK 6.38 straipsnio 3 dalyje. Bendradarbiavimo principas yra sąžiningumo principo išraiška. Sutarties šalių sąžiningumo, bendradarbiavimo pagrindai taip pat yra numatyti CK 6.200 straipsnyje. Taigi pagal įstatymą tiek kreditorius, tiek skolininkas vykdydami prievolę turi bendradarbiauti ir elgtis sąžiningai. Minėta, kad ieškovas su atsakovu komercinius santykius turėjo 2006-2009 metais ir per šį laikotarpį, kaip jau buvo pasakyta, visi atsakovo mokėjimai buvo įskaitomi pagrindinės prievolės padengimui ir tik nutrūkus sutartiniams santykiams ieškovas 2009 m. vasario 13 d. pranešė atsakovui, kad CK 6.130 straipsnio 1 dalies ir 6.54 straipsnio pagrindu atliko tarpusavio prievolių įskaitymą. Ieškovas pranešime nurodė, kad jis atliko tarpusavio prievolių įskaitymą už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. vasario 13 d. už savo prievolę mokėti atsakovui už jo suteiktas paslaugas ir gauti produkciją ir atsakovo prievolę sumokėti ieškovui už iš jo gautas prekes. Nurodė, kad palūkanas, kurias atsakovas iki sutarties turi mokėti pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnį, o nuo 2007 m. vasario 7 d. sutarties sudarymo už vėlavimą mokėti delspinigius įskaitė CK 6.54 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. pirmąja eile. Todėl atlikus palūkanų ir delspinigių įskaitymą pagrindinė skola už pateiktas prekes yra 139 355,47 Lt (b. l. 138, t. 1). Toks ieškovo elgesys, kai pareiškiama apie palūkanų ir delspinigių įskaitymą po 3 metų trukusių komercinių santykių, negali būti pripažintas sąžiningu, nes ieškovas nevykdė įstatymu nustatytos pareigos bendradarbiauti. Ieškovas per visą komercinių santykių laiką neinformavo atsakovo apie ketinimą gautus mokėjimus pirmiausia skirti delspinigiams sumokėti, ir faktiškai visus atsakovo mokėjimus įskaitė pagrindinės prievolės apmokėjimui, ką patvirtina ieškovo pateiktos apmokėjimui PVM sąskaitos faktūros, šalių tarpusavio skolų suderinimo aktai. Ieškovas šiais veiksmais išreiškė valią, kad atsakovo įmokas priima ne palūkanoms ir delspinigiams, o pagrindinei prievolei įvykdyti. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių santykių subjektai, įgyvendinami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Ieškovo atliktas įskaitymas, kaip pažeidžiantis sąžiningumo ir bendradarbiavimo principus, negali būti pripažintas teisėtu.

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad šalims vykdant komercinius sandorius, jos abi išreiškė valią gautas iš atsakovo įmokas skirti pagrindinės skolos apmokėjimui, o ne palūkanoms ir delspinigiams mokėti. Ieškovas gautomis iš atsakovo įmokomis dengė atsakovo pagrindinę prievolę, todėl skola už pateiktas prekes yra ne 139 355,47 Lt, kaip nurodo ieškovas, o 56 755,04 Lt.

Ieškovas 2008 m. gruodžio 31 d. pateikė skolų tarpusavio suderinimo aktą, kuriame nurodė, kad atsakovas jam yra skolingas 76 643,83 Lt (b. l. 45, t. 2). Atsakovas šio akto nepasirašė, motyvuodamas tuo, kad, įvertinus ieškovo turėtas išlaidas vykdant atsiskaitymus faktoringo sutarties pagrindu, atsakovas liko skolingas ne 76 643,83 Lt, o 65 886,93 Lt. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas sutiko sumažinti pagrindinę skolą faktoringo sutarties išlaidų dydžiu ir 9 131,89 Lt suma, kurią atsakovas sumokėjo po ieškinio pateikimo. Pirmosios instancijos teismas 2009 m. rugsėjo 23 d. daliniu sprendimu, įvertinęs aplinkybes, kad ieškovas pripažino dalinį skolos sumokėjimą bei faktoringo sutarties išlaidas iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 56 755,04 Lt pagrindinės skolos. Dėl minėto dalinio teismo sprendimo atsakovas apeliacinio skundo nepareiškė. Pirmosios instancijos teismas 2009 m. spalio 26 d. galutiniu sprendimu konstatavo, kad ieškovas pagrįstai pirmąja eile įskaitė palūkanas ir delspinigius ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisė likusią 62 863,56 Lt pagrindinę skolą ir 10 526,44 Lt delspinigių, kuriuos teismas skaičiavo pagal ieškovo pateiktus paskaičiavimus už pradelstus mokėjimus. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad atsakovas už pateiktas prekes yra skolingas 56 755,04 Lt, delspinigiai 0,05 proc. skaičiuojami nuo 56 755,04 priteistos sumos už kiekvieną uždelstą dieną atsiskaityti iki bylos iškėlimo teisme, bet ne daugiau kaip už 6 mėnesius ir sudaro 5 164,71 Lt.

Pirmosios instancijos teismas, papildomu sprendimu priteisdamas procesines palūkanas, pagrįstai mokėtinų palūkanų dydį nustatė vadovaudamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu. Procesinių palūkanų mokėjimą reglamentuoja CK 6.37 straipsnio 2 dalis. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, kuriame numatyta skolininko, neįvykdžiusio piniginės prievolės, pareiga mokėti penkių arba šešių (kai abi sutarties šalys yra verslininkai) proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius – vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma padidinta 7 procentiniais punktais (Įstatymo 2 str. 3 d.), taip pat šių palūkanų mokėjimo terminus. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai yra specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 str. 3 d.). Jeigu šalys nėra susitarusios dėl kitokio palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, teismas, nustatęs, kad sandoris atitinka komercinių sandorių požymius, jei kreditorius to reikalauja turėtų taikyti minėtame įstatyme nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme ir visiško sprendimo įvykdymo. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjo kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. papildomas, sprendimas, kuriuo iš atsakovo ieškovui priteistos 15,21 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinto jo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.

Iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, atitinkamai tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovas už ieškinį sumokėjo 3602,90 Lt žyminį mokestį, o už advokato pagalbą – 1 785 Lt. Kadangi ieškinys patenkintas 47,58 proc. (61 919,75 Lt / 130 145,04 Lt x 100 proc.), iš atsakovo ieškovui priteistina: 1 714,26 Lt žyminio mokesčio ir 849,30 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu daliniu sprendimu iš atsakovo ieškovui jau yra priteistas 1 702,65 Lt žyminis mokestis, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinas 11,61 Lt žyminis mokestis.

Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 2 117 Lt žyminį mokestį. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas patenkintas 92,68 proc. (65 398,79 Lt / 70 563,50 Lt x 100 proc.), iš ieškovo atsakovui priteistinas 1 962 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Ieškovas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 7 986 Lt. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas patenkintas 92,68 proc. (t. y. atmesta 7,32 proc. skundo reikalavimų), iš atsakovo ieškovui priteistinos 584,58 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 6 d. galutinio sprendimo dalį, kuria iš atsakovo UAB ,,Baltoji juosta“ ieškovo UAB ,,Legertas“ naudai priteista 62 863,56 Lt, panaikinti ir ieškinį šioje dalyje atmesti. Sprendimo dalį dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir išdėstyti taip ,,Priteisti iš atsakovo UAB ,,Baltoji juosta“ ieškovo naudai 5 164,71 Lt delspinigių, 11,61 Lt žyminio mokesčio ir 849,30 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti“.

Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Legertas“ atsakovo UAB „Baltoji juosta“ naudai 1 962 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, o iš atsakovo UAB „Baltoji juosta“ ieškovo UAB „Legertas“ naudai 584,58 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė MilašienėDonatas Šernas