- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-10-26
- Bylos Nr.
- 2-1389-343/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- UAB „Legertas“
- Atsakovas
- UAB “Baltoji juosta”
- Advokatai
- Justas Vilas
- Kategorijos
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 40.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB “Legertas” ieškinį atsakovei UAB “Baltoji juosta” dėl skolos ir delspinigių ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
galutinai sutikslinusi reikalavimus ieškovė UAB „Legertas“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Baltoji juosta“ 119 618,60 Lt įsiskolinimą ir 10 526,44 Lt delspinigių, palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (taikant LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytą 15,21% palūkanų normą), bylinėjimosi išlaidas CK 1.5str., 6.1str., 6.4str., 6.38str., 6.200str., 6.210str.2d., 6.54str., LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 1str.2d., 2str. 3d., 3str.2d.1p., 3str. 4d. pagrindu (t.1,b.l. 3-8, t.2, b.l. 30-31). Ieškiniuose ieškovė nurodo, kad su atsakove tarpusavio civilinius teisinius santykius turi nuo 2006 01 01. 2009 02 13 ieškovė atsakovei pateikė Tarpusavio prievolių įskaitymo aktą, kuriame vadovaudamasi CK 6.130str. ir 6.54str. atliko tarpusavio prievolių įskaitymą. Atsakovė per jai suteiktą 5 dienų terminą skolos neapmokėjo. Atlikus palūkanų bei delspinigių, susidariusių dėl atsakovės vėlavimo atsiskaityti, paskaičiavimą ir šias palūkanas bei delspinigius įskaičius pagal CK 6.54str. numatytą tvarką, atsakovės įsiskolinimas 2009 03 09 sudarė 138498,43 Lt pagrindinės skolos ir 1177,24 Lt delspinigių ir palūkanų. Mokėjimų įstatymo nuostatos atsakovės mokėtinoms palūkanoms apskaičiuoti taikomos iki 2007 02 07, nes tuomet šalys sutartimi nustatė 0,05% delspinigių normą nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną dieną (metinė norma – 18,25%). Nustačius delspinigių normą, palūkanos nebuvo skaičiuojamos. Kadangi buvo skirtingos palūkanų normos pagal įstatymą, tai ieškovė skirtingai ir apskaičiavo mokamų palūkanų dydžius. Ieškovė, apskaičiuodama delspinigius bei palūkanas, vadovavosi CK 6.54str. nustatytu įmokų paskirstymu. Pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo dydžio pakeitimo ieškovė nurodo, kad po ieškinio pateikimo pasikeitė tam tikros aplinkybės, todėl ieškovė teikia patikslintą ieškinio reikalavimo sumą (t.2, b.l. 30-31). Atsakovė po ieškinio pateikimo sumokėjo 9131,89 Lt, todėl šiuos mokėjimus ieškovė sutinkamai su CK 6.54str. reikalavimais įskaitė į palūkanas ir delspinigius, o likusia suma sumažino pagrindinę skolą. Taip pat ieškovė nereikalauja iš atsakovės dalies išlaidų pagal faktoringo sutartį. Ieškovė taip pat pažymi, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos kaupėsi palūkanos ir delspinigiai. Todėl ieškovė mažina reikalavimą dėl skolos, palūkanų ir delspinigių reikalavimą ir prašo priteisti iš atsakovės 119 618, 60Lt pagrindinės skolos ir 10 526,44Lt delspinigių, kurie apskaičiuoti pagal sutartį.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė nurodytus motyvus. Paaiškino, kad šalys 2007 02 07 sudarė sutartį, pagal kurią yra numatyti sutartiniai delspinigiai. Palūkanos yra skaičiuojamos pagal įstatymą. Delspinigiai yra sankcija, o palūkanos atlieka kompensacinį vaidmenį. Senaties terminas nėra praleistas, nes palūkanoms yra taikomas 5 metų ieškinio senaties terminas pagal CK 1.125str. 1d.9p., prašo priteisti 10 526,44Lt delspinigių, kuriems senaties terminas nėra suėjęs, nes jie paskaičiuoti nuo 2009 03 17 iki 2009 09 09, t.y. jau po kreipimosi į teismą. Atstovas taip pat nurodė, kad teikiant Tarpusavio skolų suderinimo aktą atsakovei buvo nurodyta skola 76 643 Lt . Taip yra trūkumas dėl apskaitos vedimo. Galutinai sutikslinus dokumentus ir atitaisius pradinius dokumentus, t.y. padarius užskaitymus pagal CK 6.54str. reikalavimus, galutinai suskaičiavus įsiskolinimą gavosi, kad pagrindinė skola yra 119618,60Lt, o delspinigiai – 10 526,44 Lt . Todėl šias sumas ir prašo priteisti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodo, kad su ieškiniu sutinka iš dalies (t.1, b.l. 151-153). 2009 01 27 atsakovė gavo iš ieškovės pretenziją dėl skolos už prekes 76643,86 Lt sumokėjimo. Skolos dydį patvirtina ir skolų suderinimo aktas. Pasirašant aktą, atsakovė nurodė, kad skola yra 65886,93 Lt įvertinus faktoringo sutarties mokesčius. Atsakovė negali reikalauti sumų pagal faktorizuotas sąskaitas – faktūras. Atsakovė sutiko, kad jos skola ieškovei yra 56 755,04 Lt.
Atsakovė taip pat pateikė paaiškinimus raštu (t.2, b.l. 40-42). Nurodo, kad šalys, įvertinusios tarpusavio skolų balansą, pasibaigus finansiniams metams pasirašydavo tarpusavio skolų suderinimo aktą. Pasirašant tokį aktą 2009 metų pradžioje tarp šalių kilo nesutarimų, kadangi ieškovės atstovai nebuvo išsiaiškinę faktoringo pagrindu vykdomų atsiskaitymų finansinių nuoskaitų banko naudai paskirstymo tvarkos. Kilus ginčui ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti ne tik faktinę skolą bei netesybų sumas, bet ir anksčiau neišieškotas netesybas, priskaičiuojant jas už visą ūkinio bendradarbiavimo laikotarpį, neatsižvelgiant į tarpusavio suderintas užskaitas, senaties terminus. Šalių Tarpusavio atsiskaitymo ir skolų suderinimo aktuose buvo kaupiama informacija, atitinkanti buhalterinės apskaitos standartus, kadangi iš šių operacijų buvo galima nustatyti ūkinių operacijų visumą. 2008 12 31 tarpusavio skolų suderinimo akte matyti, jog atsakovės skoliniai įsipareigojimai ieškovei yra 65 886,93Lt, iš 76 643,86Lt sumos, minusavus mokestį bankui už suteiktą faktoringo paslaugą, įsiskolinimo suma ir sudaro 65 886,93 Lt . Ieškovės teiginys, kad pateiktas 2008 12 31 tarpusavio skolų suderinimo aktas nėra finansinis dokumentas, paneigiamas LR Aukščiausiojo teismo formuojama praktika. Aktą atsakovė paderino taip, kaip su juo sutiko ir ieškovė. Aktas buvo paderintas 2009 03 31, nes atsakovė sumokėjo ieškovei 9131,89 Lt įsiskolinimo ir todėl liko skolinga tik 56 755,04 Lt. Taip pat atsakovė nurodo, kad sutinka sumokėti 2826,50 Lt delspinigius, nes kitai delspinigių daliai yra praleistas ieškinio senaties terminas, kadangi ieškovė delspinigius prašo priteisti pagal pateiktą lentelę už laikotarpį nuo 2006, 2007 ir už visus 2008 metus.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad iš dalies su ieškiniu nesutinka, nes nežinia iš kur tokios sumos atsirado. Prašo vadovautis tarpusavio skolų suderinimo aktu. Jo nuomone, jeigu nėra sąskaitos, tai nėra ir delspinigių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Šalių atstovai pripažino, kad civiliniai teisiniai santykiai tarp šalių prasidėjo 2006 metais. 2007m. vasario 7 d. tarp ieškovės UAB „Legertas“ ir UAB „Baltoji juosta“ buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis (t.1, b.l. 130-131). Vykdant šią sutartį, ieškovė teikė prekes, o atsakovė įsipareigojo jas nupirkti ir už jas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka. Tačiau atsakovė savo įsipareigojimų pagal šią sutartį nevykdė ir laiku už prekes nemokėjo. Tai patvirtina į bylą pateikti įrodymai: PVM sąskaitos – faktūros (t.1, b.l. 10-129). Šią aplinkybę pripažino ir atsakovės atstovas. Tai patvirtina ir faktoringo sutartis (t.2, b.l. 3-10), susitarimas (t.2, b.l. 11). Pagal sutarties p. 5.1 atsiskaitymai turėjo būti vykdomi per 60 dienų nuo PVM sąskaitos – faktūros gavimo dienos bankinio pavedimo būdu arba grynais pinigais, o p. 6.1 šalys susitarė, kad atsakovė mokės ieškovei 0,05% delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną. Ieškovė 2009 02 13 surašė tarpusavio prievolių įskaitymo aktą (t.1, b.l. 138), kuriuo konstatavo, kad, atlikus palūkanų bei delspinigių, susidariusių dėl atsakovės vėlavimo atsiskaityti, paskaičiavimą ir šiuos delspinigius bei palūkanas įskaičius pagal CK 6.54 straipsnyje nustatytą tvarką, įsiskolinimas yra 139 355,47 Lt, palūkanos – 2787,11 Lt .
CK 6.54 straipsnis nustato piniginių prievolių vykdymo taisykles tais atvejais, kai skolininko sumokėta tam tikra suma nepadengia visos skolos. Šio straipsnio 1 dalis suteikia teisę kreditoriui ir skolininkui susitarti dėl įmokų paskirstymo; jeigu jie nesusitaria dėl įmokų paskirstymo, taikoma minėto straipsnio 1-4 dalyse nustatyta įmokų paskirstymo tvarka, kuri vienašališkai negali būti keičiama. Šio straipsnio 5 dalyje kreditoriui suteikiama teisė atsisakyti priimti prievolės įvykdymą, jeigu skolininkas nurodo kitokią, nei nustatyta CK 6.54 straipsnio 1-4 dalyse, įmokos paskirstymo eilės tvarką. Piniginės prievolės atveju skolininkas privalo mokėti palūkanas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Dėl to skolininkas pirmiausia privalo sumokėti kreditoriui priklausančias palūkanas, o tik tada – pagrindinę skolą. Dėl šios priežasties kreditoriui įstatymu (CK 65.4 straipsnio 6 dalis) suteikiama teisė atsisakyti priimti prievolės įvykdymą, jeigu skolininkas nurodo grąžinąs pagrindinę skolą, o ne mokąs palūkanas. Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad tarp šalių sudarytos Sutarties pagrindu ieškovė įsipareigojo pateikti prekę, o atsakovė – tą prekę priimti ir už ją sumokėti sutartyje nustatytą sumą ir sutartyje nustatytu laiku bei tvarka. Pagal Sutarties p. 5.1 atsiskaitymai turėjo būti vykdomi per 60 dienų nuo PVM sąskaitos – faktūros gavimo dienos bankinio pavedimo būdu arba grynais pinigais, o p. 6.1 šalys susitarė, kad atsakovė mokės ieškovei 0,05% delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną. Atsakovė už prekes atsiskaitinėjo pažeisdama sutartyje nustatytus terminus, šalys pirkimo - pardavimo sutartyje įmokų paskirstymo neaptarė. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atlikdama mokėjimus, ji būtų konkrečiai nurodžiusi, kokios sumos kam : skolai, palūkanoms ar delspinigiams padengti yra skiriamos. Todėl teismas sprendžia, kad tokiu atveju kreditorius (ieškovė) turėjo teisę gautas įmokas paskirstyti CK 6.54 straipsnio 1-4 dalyse nustatyta tvarka. Jau minėta, kad ši tvarka skolininkui yra privaloma ir skolininkas negali jos vienašališkai keisti. Todėl ieškovė įmokas pagrįstai užskaitė kaip palūkanas ir delspinigius pagal CK 6.54 straipsnio 1-4 dalių reikalavimus ir apie tai informavo atsakovę. Tokia yra formuojama ir teismų praktika Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2006.
Ieškovė 2009 02 13 surašė tarpusavio prievolių įskaitymo aktą (t.1, b.l. 138), kuriuo konstatavo, kad, atlikus palūkanų bei delspinigių, susidariusių dėl atsakovės vėlavimo atsiskaityti, paskaičiavimą ir šiuos delspinigius bei palūkanas įskaičius pagal CK 6.54 straipsnyje nustatytą tvarką, įsiskolinimas yra 139355,47 Lt, palūkanos – 2787,11 Lt . Iš pateiktos viso tarp šalių bendravimo laikotarpio lentelės nustatyta, kad atsakovė nuo pat pradžių vėlavo vykdyti savo prievoles pagal sutartį (t.2, b.l. 32-37), todėl ieškovė, norėdama apsaugoti savo teisėtus interesus, pasinaudojo CK įtvirtinta galimybe ir pritaikė įmokų paskirstymą pagal CK 6.54 straipsnį. Kadangi teisme bylos nagrinėjimas vyko nuo 2009 03 16 iki 2009 10 26, tai ieškovė pagrįstai perskaičiuodavo susikaupusias palūkanas ir delspinigius.
Negalima sutikti su atsakovės argumentu, kad ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti ne tik faktinę skolą bei netesybų sumas, bet ir anksčiau neišieškotas netesybas, priskaičiuojant jas už visą ūkinio bendradarbiavimo laikotarpį, neatsižvelgiant į tarpusavio suderintas užskaitas, senaties terminus. Iš tarpusavio skolų suderinimo akto 2008 10 31 (t.1, b.l. 155) seka, kad atsakovė jo nepasirašė, kadangi su jame nurodytomis sumomis nesutiko. Aktą atsakovė pasirašė padarydama tam tikrus pakeitimus, su kuriais nesutinka ieškovė. Todėl teismas daro išvadą, kad šis dokumentas kaip neišreiškiantis šalių suderintos valios, nevertintinas kaip dokumentas, kuris patvirtintų, jog šalys sutarė, kad būtent tokios yra tarpusavio skolos. Kaip tinkamu įrodymu laikytinas tarp šalių 2008 03 20 surašytas 2007 12 31 datai tarpusavio skolų suderinimo aktas (t.2, b.l. 44), nes jame nėra jokių pataisymų. Iš šio akto seka, kad atsakovės skola ieškovei sudaro 202 273,02Lt, jos nedetalizuojant. Todėl teismas ieškovės atstovo teiginius, jog buvo atitaisytos apskaitos vedimo klaidos, pripažįsta teisingais. Kokios užskaitos ir kada buvo padarytos konkrečiai atsakovė nenurodo, todėl teismas neturi teisinio pagrindo analizuoti šį teiginį. Atsakovė nurodo, kad ieškovė neatsižvelgė į senaties terminus. Kadangi nenurodyta konkrečiai kuriai sumai yra praleistas senaties terminas, atsakovės atstovui neatvykus į teismo posėdį, teismas sprendžia, kad dėl šio argumento nepasisakytina. Kita vertus, kaip nurodė ieškovės atstovas buvo skaičiuojamos palūkanos pagal LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymą. Tai patvirtina ir pateiktos skolos palūkanų ir delspinigių paskaičiavimo lentelės (t.1, b.l. 132-137, t.2 17-22, 32-37). Sutinkamai su CK 1.25 straipsnio 9 dalimi reikalavimams dėl palūkanų yra taikomas 5 metų ieškinio senaties terminas. Todėl teismas sprendžia, kad iš 2009 06 17 ieškovės pateiktos delspinigių bei palūkanų skaičiavimo ir įskaitymo lentelės (t.2, b.l. 32-37) matyti, jog įskaičiuojant atliktus mokėjimus pagal CK 6.54 straipsnį, senaties terminai nebuvo praleisti. O ieškiniu prašomiems priteisti delspinigiams senaties terminas neskaičiuojamas, nes jie paskaičiuoti už laikotarpį, kurį byla nagrinėjama teisme, t.y. nuo 2009 03 17 iki 2009 09 09.
Dėl atsakovės pateikto 2009 03 31 Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto (t.1, b.l. 160), teismas pažymi, jog šio akto ieškovė nepasirašė. Kadangi šiuo atveju ieškovė yra kreditorius, o atsakovė – skolininkas, tai sutinkamai su CK 6.54straipsniu kokias įmokas ir už ką užskaityti sprendžia kreditorius, bet ne skolininkas. Ginčas tarp šalių nuo 2009 03 16 sprendžiamas teisme. Todėl teismas sprendžia, kad šis aktas yra tik atsakovės pasiūlymas kaip užskaiyti jos sumokėtas sumas.
Teismas be to, sprendžia, jog svarbi yra ta aplinkybė, kad atsakovė, gavusi ieškovės pretenziją dėl įsiskolinimo ir kartu raginimą skolą sumokėti, 2009 m. sausio 27 d. raštu įsipareigojo skolą, kurią pripažino, likviduoti per tris mėnesius t.y. mokėti sekančiai: iki 2009 02 28 – 5000 Lt; iki 2009 03 30 – 10 000 Lt, iki 2009 04 30 – likusią sumą, tačiau šio savo įsipareigojimo neįvykdė (t.1, b.l. 156).
Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus aukščiau nurodytus įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, sprendžia, kad ieškinys yra įrodytas, todėl patenkintinas ir iš atsakovės ieškovei kaip skola už prekes priteistina 62 863,56 Lt (119 618,60 – 56 755,04, nes tokia suma priteista daliniu sprendimu) ir 10 526,44 Lt delspinigių.
Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinas žyminis mokestis 1900,25 Lt, kadangi viso žyminio mokesčio suma yra 3602,90 Lt, o daliniu sprendimu iš atsakovės ieškovei jau yra priteista 1702,65 Lt, bei 1785Lt atstovavimo išlaidų, viso 3685,25 Lt bylinėjimosi išlaidų CPK 93str. pagrindu (t.1, b.l. 139, 185).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovės UAB Baltoji juosta“ ( įmonės kodas 134256527, buveinė: Kombinato g. 9, Kaune) ieškovei UAB „Legertas“ (įmonės kodas 224447570, Mindaugo g. 42, Vilniuje) 62 863,56 Lt (šešiasdešimt du tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt tris litus 56 ct) įsiskolinimo už pateiktas prekes, 10 526,44 Lt (dešimt tūkstančių penkis šimtus dvidešimt šešis litus 44ct) delspinigių, 3685,25Lt ( tris tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.