- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-23
- Bylos Nr.
- 2S-1142-560/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03501-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- T. A.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir garažo, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynių vykdymo procedūrą iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas.
2. Pareiškėja nurodė, kad pateikė antstolei skundą, kuriuo prašo pripažinti antstolės A. S. veiksmus skelbiant buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir garažo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 14 d. nutartimi pareiškėjos T. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad antstolė vykdo vykdomąjį raštą Nr. 2-14-868/2018 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. A. išieškotojo D. K. naudai. Minėtame patvarkyme taip pat nurodyta, kad varžytynėse pardavinėjimas turtas (1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis garažo, esančio (duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teise priklauso A. A.. Susipažinus su civilinės bylos Nr. 2YT-8172-1098/2024 pagal pareiškėjos T. A. skundą dėl antstolės A. S. veiksmų medžiaga, nustatyta, kad antstolė 2024 m. kovo 4 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino, patvarkyme nurodyta, kad visi vykdymo veiksmai atliekami skolininko A. A. atžvilgiu, skolininkas savo pirkėjo nepasiūlė. Teismas, preliminariai įvertinęs skunde dėl antstolio veiksmų nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja T. A. nėra skolininkė vykdymo procese, taip pat nėra varžytynėse parduodamo turto savininkė, pateiktą pareiškėjos skundą laikė prima facie nepagrįstu. Įvertinęs pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turinį, teismas darė išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Pareiškėja T. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjos prašymą. Nurodo, kad yra buto (duomenys neskelbtini) ir garažo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkė, savo skunde nurodė faktines aplinkybes, duodančias pagrindo teigti, kad antstolės paskelbta turto pardavimo iš varžytinių procedūra pažeis jos turtines teises. Apie turto pardavimo iš varžytinių procedūra tinkamai nebuvo informuotas ir jos buvęs vyras - A. A.. Pareiškėja būtų jo buto dalį išsipirkusi. Pardavus iš varžytinių A. A. turto dalį būtų pažeistos pareiškėjos turtinės teisės – iš esmės sumažėtų turto vertė, būtų suvaržytos jos teisės valdyti jai nuosavybės teise priklausantį turtą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
6. Byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra ji prašo sustabdyti varžytynių vykdymo procedūrą iki bus išnagrinėta civilinė byla pagal skundą dėl antstolio veiksmų. Iš civilinės bylos Nr. 2YT-8172-1098/2024 medžiagos matyti, kad antstolė A. S. 2024 m. kovo 4 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino. Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi skundo netenkino.
7. CPK numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymėtina tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog būsimas teismo sprendimas bus realiai įvykdytas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais ar užtikrinti visai kitus šalių interesus (o ne būsimo teismo sprendimo įvykdymą). Tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.
8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėja tikėtinai nepagrindė reikalavimo dėl antstolio veiksmų neteisėtumo. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1487/2011, yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis aptariamu atveju suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Šiuo atveju pareiškėja neįrodė būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė jos prašymą. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apylinkės teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-8172-1098/2024 nustatė, kad skundo nagrinėjimo metu antstolės 2024 m. vasario 27 d. patvarkymu Nr. S-24-177-7237 paskelbtos ½ dalies buto ir garažo varžytinės (varžytinių skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo atšauktos 2024 m. kovo 26 d. patvarkymu dėl varžytinių atšaukimo Nr. S-24-177-12698 išieškotojo prašymu, taip pat, kad 2024 m. vasario 8 d. patvarkymu Nr. S-24-177-4796 paskelbtos ginčo turto varžytinės (varžytynių skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini)) 2024 m. kovo 12 d. paskelbtos įvykusiomis, kas patvirtina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinimas būtų neįmanomas ir nesukeltų pareiškėjai teisinių padarinių.
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, kad varžytynės pažeis jos turtines teises, kad apie turto pardavimo iš varžytinių procedūra tinkamai nebuvo informuotas ir jos buvęs vyras, yra nukreiptos į antstolės veiksmų neteisėtumo įrodinėjimą, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų, todėl nurodyti pareiškėjos argumentai įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui neturi. Aplinkybes, ar antstolio veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, analizuos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, iškeltą pagal skundą dėl antstolio veiksmų.
10. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjos T. A. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.