Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2018-06-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-323-791/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-06-05Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2018-09-17Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-06-05
Bylos Nr.
1-323-791/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43928-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Dapkevičienė
Kaltinamasis
A. Ū.
Nukentėjusysis
A. V.
Advokatai
Lina Gervelienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-323-791/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43928-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.1; 1.2.5.4.1; 1.2.26.2; 2.3.6.4.2.
(S)ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 5 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė,sekretoriaujant Eglei Bubėnienei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Juknevičiui,kaltinamajam A. Ū.,kaltinamojo gynėjai advokatei Linai Gervelienei,nukentėjusiajam A. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Ū., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, susituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kad kaltinamasis A. Ū. 2017-08-27 apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini), jam priklausančiame sklype, kuris ribojasi su (duomenys neskelbtini)sklypu, kaimynui A. V. pasakęs žodžius: "policija tavęs nesutvarkė, tai aš sutvarkysiu", kelis kartus iššovė iš šaunamojo ginklo - pistoleto PM Nr. IR4902, tokiu būdu žodžiu ir veiksmu grasino A. V. nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.

Be to, kaltinamasis A. Ū. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, matant ir girdint sodo sklypo kaimynams, kelis kartus iššaudamas iš šaunamojo ginklo, skirto kūnui žaloti ar gyvybei atimti, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei savo įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis A. Ū. savo kaltės iš esmės nepripažino. Parodė, kad 2017-08-27 apie 12 valandą dienos dirbo savo kieme. Jo sklypas ribojasi su A. V. sklypu. Sklypus skiria apie 70 cm aukščio tvora. įvykio dieną jis buvo savo kieme. Gretimame sklype žmogus tvarkė aplinką. Jis pagalvojo, kad A. V. atsivežė savo aviganį šunį, kuris anksčiau buvo jį sužalojęs. Pamanė, kad A. V. vėl išleis savo šunį pabėgioti. Todėl jis nuėjo į namus, iš seifo pasiėmė ginklą savigynai, kad galėtų apsiginti nuo šuns. Jis pagalvojo, kad gali atbėgti A. V. šuo ir jį užpulti, todėl kai A. V. nuėjo už namo, du kartus iššovė į žemę. Kai šovė, jis stovėjo kokie du metrai nuo tvoros, jo ranka su ginklu buvo nuleista į žemę. Kai šovė, A. V. jo akiratyje nebuvo, girdėjo žoliapjovės garsą. A. V. žodžių „policija tave sutvarkys“ nesakė. Pasakė: „Ko jūs čia vaikštinėjate? Vis tiek nieko netvarkysite“. Jis nieko neatsakė. O kai iššovė A. V. pasakė: „V., važiuokite į savo namus ir ten tvarkykitės“. Tikėjosi, kad A. V. šiuos žodžius išgirs. A. V. galėjo girdėti šūvio garsą, jis buvo kokiu 22 metrų atstumu nuo jo. Pripažįsta, kad tą pačią dieną kvietė policiją, kadangi pagalvojo, kad A. V. sklype vaikšto pašalinis žmogus. Atvykęs pareigūnas jam paaiškino, kad A. V. savo sūnaus sklype pjauna žolę. Ginklą pasiėmė maždaug po 10 minučių po pareigūnų išvažiavimo. Ginklas buvo laikomas seife. Kartu pasiėmė dvi dėtuves su šoviniais. Ginklas buvo užtaisytas. Po šūvių ginklą užsikišo už kelnių diržo ir nuėjo ravėti. Dėtuvę su šoviniais laikė kelnių kišenėje. Po šūvio ginklas liko užtaisytas. Jis turi 10 metų patirtį naudotis ginklais, yra šaudymo instruktorius. Jis dažnai nešiodavosi ginklą, kai į sklypą atvykdavo A. V.. A. V. šuo buvo tris kartus jį užpuolęs, vieną kartą buvo šuns sužalotas. Jis skynė agrastus, tuomet atbėgo šuo, persisvėrė per tvorą ir įkando į ranką. Kreipėsi į policiją, tačiau tyrimas buvo nutrauktas. Paskutinį kartą A. V. šuo buvo jį užpuolęs prie tris metus. Šunį paskutinį kartą matė prieš du metus laiko. Šuo niekada nebuvo peršokęs tvoros. Pripažįsta, kad kai iššovė, jokia grėsmė jam negrėsė. Buvo išgėręs alkoholio dėl sveikatos. Alkoholiu nepiktnaudžiauja, tačiau vartoja dažnai po nedideliais kiekiais. Tą dieną jam nustatė 2,02 prom. girtumą. Mano, kad alkoholis galėjo įtakoti jo elgesį. Žino, kad esant neblaiviam negalima su savimi turėti ginklo ir jo naudoti. Pripažįsta, kad pažeidė ginklų naudojimo taisykles. Tuo metu jį užplūdo emocijos, panašios į pavydo ar nusivylimo jausmą. Kadangi A. V. atvyksta į sklypą, tačiau tinkamai jo netvarko, negeni medžių. Mano, kad A. V. elgiasi neteisingai, todėl jis yra nusivylęs. Su A. V. anksčiau turėjo teisinių ginčų dėl vaismedžių nepriežiūros. Ginčai vyksta daugiau kaip dešimt metų. Jie tarpusavyje nebendrauja, nesisveikina. Aplinkui yra G., T., B., G. sodybos. Vietovė yra apgyvendinta, bet įvykio metu žmonių nematė. Tik iš ikiteisminio tyrimo medžiagos sužinojo, kad L. G. buvo balkone. Mano, kad L. G. negalėjo jo matyti šaunančio, tuo labiau matyti liepsnelės, kadangi matomumą užstoja užaugę medžiai. Mano, kad L. G. yra pakviesta liudyti prieš jį. Atvykę pareigūnai paėmė ginklą ir šovinius. Tuo metu ginklas buvo užtaisytas. Jis pakluso pareigūnų reikalavimams. Tačiau atsisakė pūti į alkotesterį. Buvo pristatytas į policiją ir ligoninę kraujo paėmimui. Mano, kad pareigūnų parodymai yra melagingi, jį šmeižia, jis nieko nesakė pareigūnams apie „kontrolinį“ šūvį ir kad gailisi, kad nepataikė į A. V.. Jis nukentėjusiajam negrasino, neterorizavo, nieko jam nesakė, tik iššovė šūvius, kad atkreiptų į jį dėmesį. Pripažįsta, kad būdamas nukentėjusiojo vietoje, nežino, kaip pats suprastų tokius atliekamus veiksmus. Neprįpažįsta, kad savo veiksmais sutrikdė viešąją tvarką. Pareigūnas duoda melagingus parodymus. Kai pareigūnai vedė jį į automobilį, A. V. priėjęs pasakė, kad jis gąsdina vaikus. Mirtina zona šaunant iš „Makarovo“ yra apie 25 metrai, o kulka gali ir už 100 m. pataikyti. Jo šūviai jokios grėsmės nesukėlė, kadangi jis šovė į žemę, jokių piktybiškų kėslų neturėjo, įvyko nesusipratimas.

Nukentėjusysis A. V. parodė, kad su kaltinamuoju nepalaiko santykių, kadangi jis yra konfliktinis žmogus. Šiame name negyvena nuo 2014 metų, tačiau atvyksta jį sutvarkyti. Įvykio dieną atvyko į sklypą pjauti žolės. Nupjovęs du trečdalius žolės, nuėjo pas kaimynus gerti kavos. Begeriant kavą pas kaimynus atvyko policija. Pareigūnai pasakė, kad atvyko pagal iškvietimą dėl žolės pjovimo. Pareigūnams paaiškino situaciją, ir jie išvažiavo. Po dešimties minučių grįžo į sklypą baigti darbo. Grįžęs po kavos gėrimo, išgirdo Ū. sakant: „Jeigu tavęs policija nesutvarkė, aš tave sutvarkysiu“. Sakant šiuos žodžius, tarp jų buvo 15 metrų atstumas. Jis puikiai šiuos žodžius girdėjo, tačiau nieko jam neatsakė. Jam buvo įprasta, kad A. Ū. dėl visko priekaištauja, todėl nesureikšmino aplinkybės, kad A. Ū. iškvietė policiją dėl žolės pjovimo. Baigdamas žolės pjovimo darbus, išgirdo pokštelėjimus. Girdėjo du garsus. Išgirdęs šiuos garsus, nesuvokė, kad šaudoma iš ginklo. Pagalvojo, kad šaudo petardos. Suprato, kad garsai sklinda iš A. Ū. sklypo. Tuo metu apie gresiantį pavojų negalvojo, pavojų suprato policijos komisariate pamatęs iš A. Ū. paimtą ginklą. Kai išgirdo garsus, tuo metu pjovė žolę, buvo žoliapjovės garsas. Nesidairė, A. Ū. nematė, garsai jam nesukėlė susidomėjimo. Išgirdo kaimynę L. G. šaukiant, kad anūkė bėgtų namo, o A. Ū. šaukė: „Ką jūs čia darote?“ Jis atsisukęs paklausė, kas čia vyksta. L. G. pasakė, kad A. Ū. šaudo, kad matė iš vamzdžio ugnį. Jis nepatikėjo. Jam besvarstant, kas čia įvyko, tarpe nuo vartų pamatė išeinantį A. Ū., kuris stovėjo iškėlęs ranką su ginklu. A. Ū. stovėjo atsisukęs į jį ir į šoną ištiestoje rankoje laikė ginklą. Taip pat jį plūdo įžeidžiančiais žodžiais. Suprato, kad A. Ū. yra neblaivus. Tarp jų buvo maždaug 30 metrų atstumas. A. Ū. stovėjo savo sklype, apie metrą nuo tvoros. Pagalvojo, kad tai dujinis ginklas, nepagalvojo, kad A. Ū. gali turėti kovinį ginklą. Jis paskambino policijai, pasakė, kad mato žmogų su ginklu rankoje. Per tą laiką jis baigė tvarkytis, atvyko policija. Policijai padavė savo duomenis kontaktui. Policijos komisariate sužinojo, kad buvo šaudoma iš kovinio ginklo. Labai nustebo, kad kaltinamasis turi ginklą savigynai. A. Ū. yra konfliktiška asmenybė, dažnai vartoja alkoholį, todėl žinodamas, kad jis turi ginklą, būtų aiškinęsis šią situaciją. Grįžęs iš policijos komisariato, buvo labai sukrėstas, suvokė, koks jam grėsė pavojus ir kokios galėjo įvykti pasekmės. Buvo dienos metas, bėgiojo kaimynų mergaitė. Grėsmė buvo reali, tačiau mano, kad jeigu A. Ū. būtų norėjęs jį nušauti, tai būtų tai įgyvendinęs. Jeigu tuo metu būtų supratęs, kad A. Ū. šaudo iš kovinio ginklo ir taikosi į jį, būtų jautęs didelį pavojų. Jis negali suvokti tokio A. Ū. veiksmo. A. Ū. jokia grėsmė nebuvo kilusi. Šuo, apie kurį kalbėjo kaltinamasis, nuo 2014 metų šiame sklype nebuvo. Kai šuo gyveno šiame sklype, jis buvo prižiūrėtas, sklypas aptvertas tvora, šuo buvo laikomas voljere. A. Ū. erzindavo šunį, kėlė konfliktines situacijas. Jis stengdavosi išvengti konfliktų su A. Ū.. A. Ū. inicijavo, kad šuo užpuolė jį, o jo šuo buvo tik aplojęs. Liudytoja L. G. parodė, kad ji yra A. Ū. kaimynė. Įvykio dieną matė A. V. sklype pjaunantį žolę. A. Ū. vaikščiojo savo kieme, keikėsi. Suprato, kad A. V. yra atvykęs į namą. Ji pasikvietė anūkę, kuri bėgiojo netoli A. Ū. tvoros, balkone kartu valgė obuolius. Ji pamatė A. Ū. stovintį prie tvoros, kuri skiria A. Ū. ir A. V. sklypus. A. Ū. stovėjo šalia A. V. tvoros, maždaug apie metrą. A. Ū. buvo ištiesęs ranką, ranka nukreipta į A. V. sklypą. Jis stovėjo laisvame tarpe, kur nėra medžių. Tvirtina, kad A. Ū. ranka nebuvo nukreipta į žemę, ji buvo ištiesta į A. V. pusę. Išgirdo garsą, panašų į šūvio, ir pamatė liepsnelę. Ji sušuko: „ką tu čia darai?“ A. Ū. nieko jai nesakė ir nuėjo į priešingą pusę. Garsas buvo stiprus, pasirodė liepsnelė. Ji išsigando, atidarė balkono langą ir pradėjo A. Ū. šaukti. Iš balkono ji gerai mato A. Ū. sklypą, medžiai nemaišo. Šūvio metu A. V. nematė, jis buvo kažkur prie kelio. Nežinojo, kad A. Ū. turi leidimą koviniam ginklui, pagalvojo, kad tai žaislinis. Tuo metu A. V. jos paklausė, ar liudys dėl to, ką matė. A. Ū. šovė į tuštumą, priekyje jokios kliūties nebuvo. Su A. V. kalbėjo būdama balkone, vėliau išėjo į lauką. Ją šūvio garsas išgąsdino, tačiau iš pradžių negalėjo patikėti, kad tai tikras šūvis ir nežinojo, kad A. Ū. turi ginklą. Nenormalu, kad kaimynas kieme šaudo iš tikro ginklo. Ji žino apie kaimynų nesutarimus, todėl išgirdusi šūvį, išsigando, kadangi žinojo, kad A. V. vaikšto kieme. Be to, A. Ū. koliojosi, todėl suprato, kad A. V. yra atvykęs.

Liudytoja D. T. parodė, kad ji yra A. Ū. kaimynė. A. Ū. yra konfliktinė asmenybė. Turėjo konfliktų dėl tvoros, eglės. Vėliau eglė nudžiūvo, mano, kad buvo papilta chemikalų. Taip pat įtaria, kad A. Ū. išleido jų šunį. Jis yra piktybiška ir konfliktiška asmenybė. Šio įvykio metu buvo išvykusi į kapines, jai pasisekė, kad tuo metu nebuvo namuose. Įvykio nematė, žino iš kitų asmenų pasakojimų. Nežinojo, kad A. Ū. turi ginklą. Jis dažnai grasindavo, galvojo, kad jis gali kažką negero padaryti. A. Ū. bijo, nors ir nežinojo, kad jis turi ginklą.

Iš liudytojos J. Ū. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui (1 t., b.l. 56-57), kurie buvo pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka, matyti, kad jos sutuoktinis A. Ū.su kaimynais nebendrauja, nuolat konfliktuoja su kaimynais. Labiausiai jam kliūdavo kaimynas A. V., kuris pastaruosius trejus metus čia negyvena, atvažiuoja tik sutvarkyti aplinkos. Ji niekuomet nematė, kad jis čia atsivežtų ir šunį, tačiau jis laikė vilkinį šunį. Jos vyrui visuomet sukildavo įniršis, pamačius A. V., tačiau dėl kokių priežasčių jis taip reaguodavo, negali pasakyti. Jos vyras pats būdavo visų konfliktų iniciatorius. Dėl ko jis konfliktuodavo, tiksliai nežino, nes visą dieną būna darbe ir ką jis veikia ir kuo užsiima, nežino. A. Ū. pavydi kaimynams, kad jie geriau gyvena nei jis, kad namai jų geresni ir pan. 2017-08-27 ji buvo namuose ir konservavo agurkus. Vyras išėjo į kiemą, sakė eis ravėti daržų. Tą dieną prieš pusryčius vyras išgėrė kažkiek degtinės, tai jis daro kiekvieną dieną, nes, anot jo, jam taip rekomendavo gydytojas. Kiek jis tą dieną išgėrė, tiksliai negali pasakyti, tačiau įdienojus jau buvo apgirtęs. Ji girdėjo, kaip jis telefonu kvietė policiją, tačiau jai liepė į tai nesikišti, nes kieme siautėja banditai. Ką jis turėjo omenyje, nesuprato. Būdama kambaryje, matė atvykusius pareigūnus, tačiau su jais bendravo vyras. Kur ir ką veikė vyras išvykus pareigūnams, ji nematė, tačiau netrukus vėl pamatė atvykusius jų kieme pareigūnus, kurie jos vyrą atsivedė į kambarį. Ji nesuprato, kas atvyko, nes jokių šūvių kieme negirdėjo. Tik vyrui kalbantis kambaryje su pareigūnais, suprato, kad vyras Algirdas iššovė 2 kartus į žemę, tačiau nesuprato, dėl ko jis taip pasielgė.

Pagarsinus parodymus, liudytoja J. Ū. patvirtino, kad jie yra teisingi.

Liudytojas policijos pareigūnas K. M. parodė, kad pirmas iškvietimas buvo dėl kaimyno pjaunamos žolės. Kaltinamasis aiškino, kad kaimynas negali pjauti žolės, kadangi jis nėra sklypo savininkas. Paaiškino A. Ū., kad kaimynas įstatymų nepažeidžia. Pirmo iškvietimo metu matė, kad A. Ū. yra neblaivus. Vėliau gavo pranešimą, kad žmogus vaikšto su ginklu. Nuvyko pas kaltinamąjį ir pamatė, kad kaltinamasis yra savo kieme ir pamatė, kad jam už kelnių yra užkištas ginklas. Ginklas matėsi atvirai, jis nebuvo paslėptas. Taisyklės draudžia neblaiviam asmeniui turėti su savimi ginklą. Jis iš kaltinamojo paėmė ginklą, ginklas buvo užtaisytas. Su savimi kaltinamasis turėjo dvi dėtuves su šoviniais. Kaimynai nurodė, kad kaltinamasis šaudė iš ginklo. Iš K. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui (1 t., b.l. 53-54), kurie buvo pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka, matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 27 d. atliko tarnybą kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja B. E. ir vyriausiuoju patruliu A. K., ekipaže AP 1705. Apie 11.30 val. policijos budėtojas nurodė nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena pranešėjas, pranešęs apie konfliktą su kaimynu, gyvenančiu (duomenys neskelbtini), dėl pjaunamos žolės. Nuvykus nurodytu adresu, kieme buvęs pranešėjas prisistatė A. Ū., buvo akivaizdžiai neblaivus. Šis patvirtino, kad kvietė policiją, nes jam nepatiko, kad kaimynas A. V. pjovė žolę jam pačiam nepriklausančiame sklype. Bendraujant su A. V., šis paaiškino, kad A. Ū. nuolat kivirčijasi su kaimynais, kuriam niekas neįtinka ir apskritai yra keisto būdo. Kadangi nusikalstamos veikos ar kito teisės pažeidimo požymių neužfiksuota, tyrimas nebuvo pradėtas. Po to apie 12.52 val. budėtojas dar kartą nurodė nuvykti į (duomenys neskelbtini) pagal A. V. pranešimą dėl A. Ū. grasinimo ginklu ir jo panaudojimo. Dar kartą nuvykus šiuo adresu, A. Ū. ravėjo daržą. Jis vykdė visus pareigūno nurodymus, nebuvo agresyvus prieš juos. Pastebėjęs, kad A. Ū. už kelnių juosmens kairėje pusėje yra įsidėjęs daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, jam buvo duotas nurodymas iškelti rankas į viršų. Jis išėmė ginklą - pistoletą „Makarov“, kuris buvo užtaisytas- šovinys įvarytas į šovinio lizdą, saugiklis nuleistas, į pistoletą įdėta apkaba su šoviniais. Paaiškėjo, kad apkaboje buvo 4 vnt. 9x18 mm kalibro šovinių. A. Ū. buvo akivaizdžiai neblaivus, ginklas ne dėkle, agresyviai buvo nusiteikęs A. V. atžvilgiu. 2-ąją apkabą A. Ū. laikė kelnių kišenėje. Joje buvo 7 vnt. šovinių. Vėliau jis pateikė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, ginklo pažymėjimą ir neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, kurie buvo laikomi gyvenamojo namo viename iš kambarių esančiame seife, kuriame dar buvo ir 5 vnt. 9x18 mm kalibro šovinių. Kaip pats A. Ū. paaiškino, ginklą nešiojosi su savimi, kad apsaugotų savo privačią nuosavybę. O šaunamąjį ginklą panaudojo ir iššovė, tačiau tiksliai nepaaiškino, į kur taikėsi. Iš pradžių sakė, kad šovė į žemę, po to, kad į viršų. Teigė, kad šovė vieną kartą tam, kad įspėtų kaimyną A. V., kad jis nevaikščiotų po jam nepriklausantį sklypą. A. Ū. teigė, kad gailisi, kad nenušovė A. V., o jei būtų pataikęs, tai dar būtų priėjęs ir atlikęs kontrolinį šūvį, teigė sutvarkysiantis V. klaną. A. Ū. piktinosi, kad policijos pareigūnai tvarkos nepadarė, niekas A. Ū. leidimo nepateikė, kad A. V. turėjo teisę pjauti žolę (duomenys neskelbtini) esančiame sklype, ir jis pats padarys tvarką. Į įvykio vietą buvo iškviesti operatyvinės grupės pareigūnai. O kadangi tikrintis girtumą A. Ū. atsisakė, buvo pristatytas į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių kraujui paimti.

Pagarsinus parodymus, liudytojas K. M. juos patvirtino. Taip pat patvirtino, kad A. Ū. nurodė šias aplinkybes. Pamena, kad kaltinamasis sakė, kad sutvarkys V. klaną, taip pat patvirtino aplinkybę dėl kontrolinio šūvio paleidimo. Kaltinamasis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, mano, kad nesuvokė ką daro. Nurodo, kad iš A. Ū. paimtas ginklas yra kovinis, šūvio spindulys yra didelis, todėl pasekmės galėjo būti skaudžios. Aplinkui yra daug namų, ginklas „Makarov“ laikomas pavojingu ginklu dideliu atstumu, todėl gyvenamojoje vietoje jo panaudojimas yra labai pavojingas. A. Ū. buvo piktas kaimyno A. V. atžvilgiu. Sakė, kad jeigu policija nesutvarko V., tai jis jį sutvarkys. Taip pat sakė, kad jis yra savo valdoje, todėl gali būti joje neblaivus.

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis A. V. 2017-08-27 kreipėsi į policijos komisariatą, nurodydamas, kad 2017-08-27 apie 12.30 val. jam būnant sūnui priklausančio namo (duomenys neskelbtini), Alytuje sklype, gretimo namo kaimynas A. Ū. jam pasakė žodžius: „policija tavęs nesutvarkė, tai aš sutvarkysiu“ ir nuėjęs į savo namus, iš jų pasiėmė, kaip suprato, ginklą, iš kurio iššovė du šūvius į viršų. Tokius A. Ū. veiksmus suprato, kaip realius grasinimus jį nužudyti (1 t., b.l. 1).

Iš policijos pareigūno K. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 27 d. apie 12:52 val. kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja B. E. ir vyriausiuoju patruliu A. K. nuvyko į (duomenys neskelbtini)Alytuje, kur buvo pranešta, kad A. Ū. vaikšto su ginklu, buvo iššovęs į viršų. Nuvykus, pamatė A. Ū. kieme, kuris tvarkė savo kiemą. Jis vykdė visus pareigūno nurodymus, nebuvo agresyvus prieš juos. Pastebėjęs, kad A. Ū. už kelnių juosmens kairėje pusėje yra įsidėjęs daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, jam buvo duotas nurodymas iškelti rankas į viršų. Jis išėmė ginklą - pistoletą „Makarov“, kuris buvo užtaisytas- šovinys įvarytas į šovinio lizdą, saugiklis nuleistas, į pistoletą įdėta apkaba su šoviniais. Paaiškėjo, kad apkaboje buvo 4 vnt. 9x18 mm kalibro šovinių. A. Ū. buvo akivaizdžiai neblaivus, ginklas ne dėkle, agresyviai buvo nusiteikęs A. V. atžvilgiu. 2-ąją apkabą A. Ū. laikė kelnių kišenėje. Joje buvo 7 vnt. šovinių. Vėliau jis pateikė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, ginklo pažymėjimą ir neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, kurie buvo laikomi gyvenamojo namo viename iš kambarių esančiame seife, kuriame dar buvo ir 5 vnt. 9x18 mm kalibro šovinių. Kaip pats A. Ū. paaiškino, ginklą nešiojosi su savimi, kad apsaugotų savo privačią nuosavybę. Teigė, kad šovė vieną kartą į žemę tam, kad įspėtų kaimyną A. V., kad jis nevaikščiotų po jam nepriklausantį sklypą. Teigė, kad „sutvarkysiu V. klaną, bei gailiuosi, kad nenušoviau A. V., dar būčiau priėjęs ir kontrolinį šūvį padaręs“. Priėjęs A. V. paaiškino, kad girdėjo ir matė, kaip A. Ū. naudojo šaunamąjį ginklą. A. Ū. atsisakė tikrintis girtumą. Matėsi, kad A. Ū. yra akivaizdžiai neblaivus (1 t., b.l. 5).

Specialisto išvada Nr. T-A 9040/2017 (01) patvirtina, kad A. Ū. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,02 promilės etilo alkoholio (1 t., b.l. 7).

Iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 208 matyti, kad 2017-08-27 14.00 val. kaltinamojo A. Ū. kraujuje nustatyta mažiausia koncentracija 2,02 proc. etilo alkoholio (1 t., b.l. 10).

Įvykio ROIK 0117000477176 suvestinė patvirtina, kad 2017-08-27 11 val. 25 min. budėtojų dalyje gautas A. Ū. telefoninis pranešimas, kad asmuo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), reikalauja policijos dėl konflikto su kaimynu dėl pjaunamos žolės, užfiksuota aplinkybė, kad bendraujant su pranešėju, jis buvo akivaizdžiai neblaivus (1 t., b.l. 11).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – A. Ū. priklausantis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat užfiksuota ir aprašyta prie tvoros esančio sklypo, kuris ribojasi su kaimyno tvora, bendras vaizdas ir vieta, kur galimai buvo šaudoma iš ginklo (1 t., b.l. 16-21).

Iš Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolų matyti, kad A. Ū. 2017-08-27 pateikė pistoletą „Makarov PM“, dvi dėtuves ir 17 vnt. šovinių, ginklo pažymėjimą ir leidimus, kurie apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai ir saugojami Alytaus apskrities VPK pagal kvitą Nr. 002098 (1 t., b.l. 22-24, 25-29, 32).

Motyvuojamoji dalis

Iš 2017 m. rugpjūčio 28 d. akistatos protokolo matyti, kad per akistatą su kaltinamuoju A. Ū., nukentėjusysis A. V. patvirtino, kad 2017-08-27 sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), jam pjaunant žolę, išgirdo A. Ū. sakant, kad „policija tavęs nesutvarkė, tai aš sutvarkysiu“, į šį pasakymą jis nekreipė dėmesio. Po to žolę pjovė prie vartų ir išgirdo šūvį A. Ū. kieme bei suriko kaimynė L. G. „Ką čia darai, kas čia darosi“. Po to išgirdo dar vieną šūvį A. Ū. kieme ir stovėdamas prie vartų pastebėjo savo sklype stovintį A. Ū., kuris rankoje laikė daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą. A. Ū. žiūrėjo į jį ir rankoje laikė ginklą, nukreiptą prieš jį. Jis keikėsi necenzūriniais žodžiais. Kaltinamasis A. Ū. iš dalies sutiko su nukentėjusiojo parodymais, tačiau laikėsi savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 69-70).

Iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad A. Ū. psichikos sutrikimas nekonstatuojamas. A. Ū. nusikaltimo padarymo metu galėjo bei šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti (1 t., b.l. 99-101).

Kaltinamojo A. Ū. pateiktos fotonuotraukos patvirtina liudytojos L. G. parodymus, kad A. Ū. stovėjo ir šovė vietoje, tai yra tarpe prie tvoros, kuris nėra apaugęs medžiais ir krūmais, priekyje kliūties nėra (2 t., b.l. 27).

Motyvai ir veikų kvalifikacija

Aukščiau aptarti įrodymai visumoje leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis A. Ū. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje.

BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam jie buvo skirti (LAT nutartis Nr. 2K–639/2010). Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Vadovaujantis teismų praktika, vertinant grasinimo realumą nėra būtina nustatyti, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.)

Kaltinamasis A. Ū. pripažino, kad 2017-08-27 dienos metu iš seifo paėmė savigynai laikomą ginklą – pistoletą „Makarov“ ir jį panaudojo, du kartus iššaudamas į žemę. Nurodė, kad žodžių, skirtų nukentėjusiajam A. V., „policija tavęs nesutvarkė, tai aš sutvarkysiu“ nesakė, taip pat jokiais kitais žodžiais A. V. negrasino. Ginklą panaudojo, norėdamas apsiginti nuo A. V. šuns. Taip pat parodė, kad neturėjo tikslo grasinti ar įbauginti A. V., šovė, norėdamas atkreipti A. V. dėmesį. Patvirtino, kad šuns A. V. sūnui priklausančiame sklype nematė daugiau kaip du metai. Paskutinis incidentas dėl šuns buvo maždaug prieš tris metus laiko. Nukentėjusysis A. V. parodė, kad tarp jo ir A. Ū. santykiai yra priešiški, jie nebendrauja, abu patvirtino, kad turėjo teisinių ginčų, nesutaria dėl medžių genėjimo ir pan. Nukentėjusysis 2017-08-27 atvyko į sūnui priklausantį sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje, kuris ribojasi su A. Ū. priklausančiu sklypu, pjauti žolės. Padirbėjęs nuėjo pas kaimynus gerti kavos. Tuo metu atvyko policijos pareigūnai pagal A. Ū. iškvietimą. Šios aplinkybės jis nesureikšmino, kadangi kaimyną žino kaip asmenį, kuris priešiškai jo atžvilgiu yra nusiteikęs. Jam grįžus į sklypą, A. Ū. jam pasakė „policija nesutvarkė, tai aš sutvarkysiu“. Į šiuos žodžius nieko neatsakė, jiems nesuteikė didelės reikšmės, toliau pjovė žolę. Tuomet išgirdo šūvius, pagalvojo, kad šaudo petardos ar pan. Išgirdo kaimynę šaukiant, kad A. Ū. šaudo. Taip pat prie tvoros pamatė stovintį A. Ū., jis buvo atsisukęs į jo pusę ir ištiestoje rankoje laikė ginklą, taip pat jo atžvilgiu A. Ū. išsakė įžeidžiančio pobūdžio žodžius. Pagalvojo, kad A. Ū. laiko dujinį pistoletą. Parodė, kad jeigu būtų žinojęs, kad kaltinamasis A. Ū. namuose laiko šaunamąjį ginklą, būtų sureagavęs kitaip, kadangi nepagalvojo, kad toks asmuo, kaip A. Ū., gali turėti leidimą laikytis ir nešioti kovinį ginklą. Jam nuvykus į policijos komisariatą, sužinojo, kad iš A. Ū. buvo paimtas šaunamasis ginklas pistoletas, tuomet suprato, koks jam grėsė pavojus ir galimų pasekmių svarbą.

Tai, kad kaltinamasis A. Ū. priešiškai yra nusiteikęs prieš nukentėjusįjį, patvirtina aplinkybė, kad A. Ū. dėl kaimyno pjaunamos žolės tą pačią dieną kvietė policijos pareigūnus. Išvykus policijos pareigūnams, kaltinamasis patvirtino, kad jis nuėjo į namą ir iš seifo pasiėmė ginklą, kaip jis nurodė, savigynai. Be to, kaltinamasis parodė, kad jis dažnai su savimi turėdavo ginklą, kai A. V. atvykdavo į gretimą sklypą. Kaltinamojo A. Ū. nurodytą aplinkybę, kad ginklą paėmė, norėdamas apsiginti nuo A. V. šuns, teismas vertina kritiškai, kaip siekį sušvelninti savo padėtį. Kaip pats nurodė kaltinamasis, šuns A. V. sūnui priklausančioje namų valdoje nematė daugiau kaip du metai. Be to, nėra jokių objektyvių duomenų dėl šuns nepriežiūros ar kaltinamojo sužalojimo. A. Ū. pateikti duomenys (2 t., b.l. 15-18) objektyviai nepatvirtina kaltinamojo nurodytos aplinkybės dėl šuns netinkamos priežiūros, tačiau patvirtina aplinkybę apie konfliktiškus kaimynų santykius. Kaltinamasis A. Ū. parodė, kad panaudodamas ginklą jis norėjo atkreipti nukentėjusiojo A. V. dėmesį. Tai rodo, kad kaltinamasis A. Ū. siekė, kad nukentėjusysis pamatytų jį su ginklu, ir siekė, kad nukentėjusysis dėl to išsigąstų. Jo tyčią patvirtina ir kaltinamojo A. Ū. po šūvio nukentėjusiajam išsakyti žodžiai: „Vasiliauskai, važiuokite į savo namus ir ten tvarkykitės“. Visa tai patvirtina kaltinamojo A. Ū. tyčią dėl nukentėjusiojo bauginimo. Tai, kad kaltinamasis A. Ū. du kartus šovė į žemę, paneigia liudytojos L. G. parodymai. Liudytoja L. G. parodė, kad ji matė, kaip A. Ū. šalia sklypus ribojančios tvoros panaudojo ginklą. A. Ū. stovėjo ištiesęs ranką, ranka buvo nukreipta į A. V. sklypą, stovėjo laisvame tarpe, kur nėra medžių. Patvirtino, kad A. Ū. ranka nebuvo nukreipta į žemę, ji buvo ištiesta į A. V. pusę. Išgirdo garsą, panašų į šūvio, ir pamatė liepsnelę. Tuomet sušuko: „Ką tu čia darai?“ Iš dalies liudytojos L. G. parodymus patvirtina policijos pareigūno K. M. parodymai. Policijos pareigūnas su A. Ū. bendravo netrukus po įvykio. K. M. parodė, kad nuvykus į įvykio vietą, A. Ū. buvo akivaizdžiai neblaivus, ginklas ne dėkle, buvo agresyviai nusiteikęs A. V. atžvilgiu. Apie įvykį A. Ū. aiškino, kad panaudojo šaunamąjį ginklą, tačiau tiksliai nepaaiškino, į kur taikėsi. Iš pradžių sakė, kad šovė į žemę, po to, kad į viršų. Teigė, kad šovė vieną kartą tam, kad įspėtų kaimyną A. V., kad jis nevaikščiotų po jam nepriklausantį sklypą. A. Ū. teigė, kad gailisi, kad nenušovė A. V., o jei būtų pataikęs, tai dar būtų priėjęs ir atlikęs kontrolinį šūvį, teigė sutvarkysiantis V. klaną. A. Ū. piktinosi, kad atvykę policijos pareigūnai nepadarė tvarkos, neparodė jam leidimo, kad A. V. turi teisę pjauti žolę (duomenys neskelbtini) esančiame sklype, todėl jis pats padarys tvarką. Iš liudytojos J. Ū. parodymų matyti, kad jos sutuoktinis A. Ū. priešiškai nusiteikęs kaimynų atžvilgiu, o labiausiai pyksta ant A. V.. Liudytoja D. T. patvirtino apie konfliktinius kaimynų santykius. Įvertinus visas bylos aplinkybes, surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad A. Ū. pasakyti žodžiai „Policija tavęs nesutvarkė, tai aš sutvarkysiu“ ir atlikti veiksmai – du kartus iššaunant iš šaunamojo ginklo, rodo grėsmės realumą ir tai, kad jo atlikti veiksmai buvo pakankami baimei sukelti, jaustis nesaugiai, taip pat rodo, kad kaltinamasis suprato, jog atlieka veiksmus, kurie yra pakankami žmogui įbauginti. Tai, kad nukentėjusysis A. V. grasinimo realumą suvokė, sužinojęs aplinkybę, kad buvo panaudotas šaunamasis ginklas – pistoletas, nešalina kaltinamojo A. Ū. baudžiamosios atsakomybės, kadangi pagal visas aplinkybes nukentėjusysis A. V. turėjo realų pagrindą išsigąsti, kad grasinimas gali būti įgyvendintas.

Ginklų kontrolės įstatymo 30 str. 1 d. numato, kad ginklo savininkas privalo ginklą nešioti taip, kad kiti asmenys jo nematytų. Įstatymo 34 straipsnis numato, kad asmuo ginklą gali panaudoti gindamasis nuo gresiančio pavojingo kėsinimosi. Kaltinamojo versija, kad jo sveikatai grėsė reali grėsmė, yra paneigta aukščiau ištirtais duomenimis, be to, pats kaltinamasis nurodė, kad iššaudamas norėjo atkreipti A. V. dėmesį. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. Ū. siekė padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai, sukeldamas jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai, sudarė objektyvų pagrindą A. V. išsigąsti, todėl darytina išvada, kad tokiais neteisėtais veiksmais buvo siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo psichikai, sukeliant jam baimę dėl grėsmės jo gyvybei ir sveikatai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo objektyvų pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-287/2014, 2K-219/2014 ir kt.).

Įvertinus visus bylos duomenis, kaltinamojo A. Ū. nusikalstami veiksmai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalies numatyto nusikaltimo sudėtį.

Išklausius nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras pateikė teismui prašymą (2 t. b.l. 13), kuriuo prašo kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį.

BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, tai reiškia, jog būtina nustatyti šios veikos padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016, 2K-308-942/2017 ir kt.). Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad kaltinamasis A. Ū. 2017-08-27 apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini), jam priklausančiame sklype, kuris ribojasi su (duomenys neskelbtini)-uoju sklypu, matant ir girdint sodo sklypo kaimynams, kelis kartus iššaudamas iš šaunamojo ginklo, skirto kūnui žaloti ar gyvybei atimti, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei savo įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad kaltinamasis A. Ū. du kartus iššovė iš šaunamojo ginklo, ginklas buvo nukreiptas į gretimo sklypo pusę, šūvius matė ir girdėjo gretimo sklypo gyventoja liudytoja L. G., kuriai buvo sukeltas išgąstis ir sutrikdytas liudytojos poilsis, šūvius girdėjo gretimame sklype žolę pjovęs nukentėjusysis A. V., kuris apie kaltinamojo A. Ū. neteisėtus veiksmus nedelsiant pranešė policijos pareigūnams, visa tai rodo, kad kaltinamasis A. Ū. savo veiksmais demonstravo aiškią nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, taip pat jo neteisėti veiksmai sukėlė realų pavojų aplinkiniams. Kaltinamasis A. Ū. ignoruodamas elementarias elgesio taisykles, iššaudamas iš šaunamojo ginklo, atliko aplinkiniams šokiruojantį veiksmą, demonstravo niekinamąjį požiūrį į aplinkinius ir priešpastatė save visuomeninei tvarkai. Kaltinamojo A. Ū. veiksmai vertintini kaip viešosios tvarkos pažeidimas, kadangi savo įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nors šiuo atveju veika buvo padaryta kaltinamajam A. Ū. priklausančio gyvenamojo namo kieme, tačiau, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, kaltinamasis A. Ū. šaunamąjį ginklą panaudojo šalia tvoros, besiribojančios su kaimyno nukentėjusiojo A. V. sūnaus sklypu, kuriame buvo ir nukentėjusysis A. V., jo akivaizdoje buvo atlikti neteisėti veiksmai (panaudotas šaunamasis ginklas), taip pat nukentėjusiojo akivaizdoje kaltinamasis demonstravo ginklą, jį laikydamas rankoje, tuo sukeldamas nukentėjusiajam nesaugumo jausmą, šūvių pėdsakų A. Ū. sklype nerasta, ši aplinkybė patvirtina, kad iš ginklo buvo šauta į gretimą, tai yra kaltinamajam svetimą, sklypą, šūvius matė ir girdėjo kaimynė L. G., dėl šio veiksmo ji jautėsi sutrikusi, nepaisant to, kad veiksmas buvo momentinis, bet juo buvo pažeista kaimynų teisė į normalią ir ramią aplinką, todėl šiuo atveju A. Ū. priklausantis žemės sklypas, kuriame buvo atlikti šūviai, pripažintinas viešąja vieta. Panašios praktikos dėl viešosios vietos sąvokos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2014-04-08 nutartis Nr. 2K-164/2014). Kaltinamasis A. Ū. viešosios tvarkos pažeidimą padarė tiesiogine tyčia, tai yra jis suprato, kad savo įžūliu elgesiu, pasireiškusiu šaunamojo ginklo panaudojimu, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia. Atsižvelgiant į visas teismo nustatytas aplinkybes, laikytina, kad kaltinamojo A. Ū. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, visus požymius.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti

Iš A. Ū. paimtas ginklas – pistoletas „Makarov PM“ Nr. IR4902, dvi dėtuvės, 17 vienetų šovinių, saugojami Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal kvitą serija AVPK Nr. 002098 (1 t., b.l. 32), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini, kaip darant nusikalstamą veiką panaudotas daiktas (BPK 94 str. 1 d. 1 p., BK 72 str. 2 d. 2 p.). A. Ū. vardu išduotas ginklo pažymėjimas Nr. 0001215-1197744, neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti (nešioti) ginklus Nr. 0000198, leidimas laikyti (nešioti) ginklus Nr. 0001215, saugojami Alytaus apskrities VPK voke pagal kvitą Nr. 002098 (1 t., b.l. 32), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriui spręsti jų panaikinimo klausimą.

Bausmės skyrimo klausimai

Skiriant ir parenkant bausmę kaltinamajam A. Ū. atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Kaltinamasis neteistas, praeityje baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudos negaliojančios. Kaltinamasis nedirba, yra priešlaikinėje senatvės pensijoje, gaunamos pajamos yra minimalios, turi sveikatos problemų (1 t., b.l. 132-138). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam A. Ū. parinktina nusikaltimų sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kuri atsižvelgiant į visas aplinkybes yra tinkama bausmė kaltinamajam. Kadangi kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl bausmės tarpusavyje bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p.).

Kaltinamasis A. Ū. buvo sulaikytas nuo 2017 m. rugpjūčio 27 d. 12 val. 40 min. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. 14 val. 35 min., todėl šis laikas (2 paros) įskaitytinas į bausmės laiką, prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms (BK 66 str., 65 str. 1 d. 1 p. b pap.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

A. Ū. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, ir skirti jam bausmes:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2, dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausme subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. Ū. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu uždrausti A. Ū. bendrauti su nukentėjusiuoju A. V..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. rugpjūčio 27 d. 12 val. 40 min. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. 14 val. 35 min., tai yra dvi paras, jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinius įrodymus:

- A. Ū. priklausantį ginklą – pistoletą „Makarov PM“ Nr. IR4902, dvi dėtuves, 17 vienetų šovinių, saugojamus Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti Ginklų fondui;

- A. Ū. vardu išduotą ginklo pažymėjimą Nr. 0001215-1197744, neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešioti) ginklus Nr. 0000198, leidimą laikyti (nešioti) ginklus Nr. 0001215, saugojamus Alytaus apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriui spręsti jų panaikinimo klausimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Vilma Dapkevičienė