Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. Ū. savo kaltės iš esmės nepripažino. Parodė, kad 2017-08-27 apie 12 valandą dienos dirbo savo kieme. Jo sklypas ribojasi su A. V. sklypu. Sklypus skiria apie 70 cm aukščio tvora. įvykio dieną jis buvo savo kieme. Gretimame sklype žmogus tvarkė aplinką. Jis pagalvojo, kad A. V. atsivežė savo aviganį šunį, kuris anksčiau buvo jį sužalojęs. Pamanė, kad A. V. vėl išleis savo šunį pabėgioti. Todėl jis nuėjo į namus, iš seifo pasiėmė ginklą savigynai, kad galėtų apsiginti nuo šuns. Jis pagalvojo, kad gali atbėgti A. V. šuo ir jį užpulti, todėl kai A. V. nuėjo už namo, du kartus iššovė į žemę. Kai šovė, jis stovėjo kokie du metrai nuo tvoros, jo ranka su ginklu buvo nuleista į žemę. Kai šovė, A. V. jo akiratyje nebuvo, girdėjo žoliapjovės garsą. A. V. žodžių „policija tave sutvarkys“ nesakė. Pasakė: „Ko jūs čia vaikštinėjate? Vis tiek nieko netvarkysite“. Jis nieko neatsakė. O kai iššovė A. V. pasakė: „V., važiuokite į savo namus ir ten tvarkykitės“. Tikėjosi, kad A. V. šiuos žodžius išgirs. A. V. galėjo girdėti šūvio garsą, jis buvo kokiu 22 metrų atstumu nuo jo. Pripažįsta, kad tą pačią dieną kvietė policiją, kadangi pagalvojo, kad A. V. sklype vaikšto pašalinis žmogus. Atvykęs pareigūnas jam paaiškino, kad A. V. savo sūnaus sklype pjauna žolę. Ginklą pasiėmė maždaug po 10 minučių po pareigūnų išvažiavimo. Ginklas buvo laikomas seife. Kartu pasiėmė dvi dėtuves su šoviniais. Ginklas buvo užtaisytas. Po šūvių ginklą užsikišo už kelnių diržo ir nuėjo ravėti. Dėtuvę su šoviniais laikė kelnių kišenėje. Po šūvio ginklas liko užtaisytas. Jis turi 10 metų patirtį naudotis ginklais, yra šaudymo instruktorius. Jis dažnai nešiodavosi ginklą, kai į sklypą atvykdavo A. V.. A. V. šuo buvo tris kartus jį užpuolęs, vieną kartą buvo šuns sužalotas. Jis skynė agrastus, tuomet atbėgo šuo, persisvėrė per tvorą ir įkando į ranką. Kreipėsi į policiją, tačiau tyrimas buvo nutrauktas. Paskutinį kartą A. V. šuo buvo jį užpuolęs prie tris metus. Šunį paskutinį kartą matė prieš du metus laiko. Šuo niekada nebuvo peršokęs tvoros. Pripažįsta, kad kai iššovė, jokia grėsmė jam negrėsė. Buvo išgėręs alkoholio dėl sveikatos. Alkoholiu nepiktnaudžiauja, tačiau vartoja dažnai po nedideliais kiekiais. Tą dieną jam nustatė 2,02 prom. girtumą. Mano, kad alkoholis galėjo įtakoti jo elgesį. Žino, kad esant neblaiviam negalima su savimi turėti ginklo ir jo naudoti. Pripažįsta, kad pažeidė ginklų naudojimo taisykles. Tuo metu jį užplūdo emocijos, panašios į pavydo ar nusivylimo jausmą. Kadangi A. V. atvyksta į sklypą, tačiau tinkamai jo netvarko, negeni medžių. Mano, kad A. V. elgiasi neteisingai, todėl jis yra nusivylęs. Su A. V. anksčiau turėjo teisinių ginčų dėl vaismedžių nepriežiūros. Ginčai vyksta daugiau kaip dešimt metų. Jie tarpusavyje nebendrauja, nesisveikina. Aplinkui yra G., T., B., G. sodybos. Vietovė yra apgyvendinta, bet įvykio metu žmonių nematė. Tik iš ikiteisminio tyrimo medžiagos sužinojo, kad L. G. buvo balkone. Mano, kad L. G. negalėjo jo matyti šaunančio, tuo labiau matyti liepsnelės, kadangi matomumą užstoja užaugę medžiai. Mano, kad L. G. yra pakviesta liudyti prieš jį. Atvykę pareigūnai paėmė ginklą ir šovinius. Tuo metu ginklas buvo užtaisytas. Jis pakluso pareigūnų reikalavimams. Tačiau atsisakė pūti į alkotesterį. Buvo pristatytas į policiją ir ligoninę kraujo paėmimui. Mano, kad pareigūnų parodymai yra melagingi, jį šmeižia, jis nieko nesakė pareigūnams apie „kontrolinį“ šūvį ir kad gailisi, kad nepataikė į A. V.. Jis nukentėjusiajam negrasino, neterorizavo, nieko jam nesakė, tik iššovė šūvius, kad atkreiptų į jį dėmesį. Pripažįsta, kad būdamas nukentėjusiojo vietoje, nežino, kaip pats suprastų tokius atliekamus veiksmus. Neprįpažįsta, kad savo veiksmais sutrikdė viešąją tvarką. Pareigūnas duoda melagingus parodymus. Kai pareigūnai vedė jį į automobilį, A. V. priėjęs pasakė, kad jis gąsdina vaikus. Mirtina zona šaunant iš „Makarovo“ yra apie 25 metrai, o kulka gali ir už 100 m. pataikyti. Jo šūviai jokios grėsmės nesukėlė, kadangi jis šovė į žemę, jokių piktybiškų kėslų neturėjo, įvyko nesusipratimas.

Nukentėjusysis A. V. parodė, kad su kaltinamuoju nepalaiko santykių, kadangi jis yra konfliktinis žmogus. Šiame name negyvena nuo 2014 metų, tačiau atvyksta jį sutvarkyti. Įvykio dieną atvyko į sklypą pjauti žolės. Nupjovęs du trečdalius žolės, nuėjo pas kaimynus gerti kavos. Begeriant kavą pas kaimynus atvyko policija. Pareigūnai pasakė, kad atvyko pagal iškvietimą dėl žolės pjovimo. Pareigūnams paaiškino situaciją, ir jie išvažiavo. Po dešimties minučių grįžo į sklypą baigti darbo. Grįžęs po kavos gėrimo, išgirdo Ū. sakant: „Jeigu tavęs policija nesutvarkė, aš tave sutvarkysiu“. Sakant šiuos žodžius, tarp jų buvo 15 metrų atstumas. Jis puikiai šiuos žodžius girdėjo, tačiau nieko jam neatsakė. Jam buvo įprasta, kad A. Ū. dėl visko priekaištauja, todėl nesureikšmino aplinkybės, kad A. Ū. iškvietė policiją dėl žolės pjovimo. Baigdamas žolės pjovimo darbus, išgirdo pokštelėjimus. Girdėjo du garsus. Išgirdęs šiuos garsus, nesuvokė, kad šaudoma iš ginklo. Pagalvojo, kad šaudo petardos. Suprato, kad garsai sklinda iš A. Ū. sklypo. Tuo metu apie gresiantį pavojų negalvojo, pavojų suprato policijos komisariate pamatęs iš A. Ū. paimtą ginklą. Kai išgirdo garsus, tuo metu pjovė žolę, buvo žoliapjovės garsas. Nesidairė, A. Ū. nematė, garsai jam nesukėlė susidomėjimo. Išgirdo kaimynę L. G. šaukiant, kad anūkė bėgtų namo, o A. Ū. šaukė: „Ką jūs čia darote?“ Jis atsisukęs paklausė, kas čia vyksta. L. G. pasakė, kad A. Ū. šaudo, kad matė iš vamzdžio ugnį. Jis nepatikėjo. Jam besvarstant, kas čia įvyko, tarpe nuo vartų pamatė išeinantį A. Ū., kuris stovėjo iškėlęs ranką su ginklu. A. Ū. stovėjo atsisukęs į jį ir į šoną ištiestoje rankoje laikė ginklą. Taip pat jį plūdo įžeidžiančiais žodžiais. Suprato, kad A. Ū. yra neblaivus. Tarp jų buvo maždaug 30 metrų atstumas. A. Ū. stovėjo savo sklype, apie metrą nuo tvoros. Pagalvojo, kad tai dujinis ginklas, nepagalvojo, kad A. Ū. gali turėti kovinį ginklą. Jis paskambino policijai, pasakė, kad mato žmogų su ginklu rankoje. Per tą laiką jis baigė tvarkytis, atvyko policija. Policijai padavė savo duomenis kontaktui. Policijos komisariate sužinojo, kad buvo šaudoma iš kovinio ginklo. Labai nustebo, kad kaltinamasis turi ginklą savigynai. A. Ū. yra konfliktiška asmenybė, dažnai vartoja alkoholį, todėl žinodamas, kad jis turi ginklą, būtų aiškinęsis šią situaciją. Grįžęs iš policijos komisariato, buvo labai sukrėstas, suvokė, koks jam grėsė pavojus ir kokios galėjo įvykti pasekmės. Buvo dienos metas, bėgiojo kaimynų mergaitė. Grėsmė buvo reali, tačiau mano, kad jeigu A. Ū. būtų norėjęs jį nušauti, tai būtų tai įgyvendinęs. Jeigu tuo metu būtų supratęs, kad A. Ū. šaudo iš kovinio ginklo ir taikosi į jį, būtų jautęs didelį pavojų. Jis negali suvokti tokio A. Ū. veiksmo. A. Ū. jokia grėsmė nebuvo kilusi. Šuo, apie kurį kalbėjo kaltinamasis, nuo 2014 metų šiame sklype nebuvo. Kai šuo gyveno šiame sklype, jis buvo prižiūrėtas, sklypas aptvertas tvora, šuo buvo laikomas voljere. A. Ū. erzindavo šunį, kėlė konfliktines situacijas. Jis stengdavosi išvengti konfliktų su A. Ū.. A. Ū. inicijavo, kad šuo užpuolė jį, o jo šuo buvo tik aplojęs. Liudytoja L. G. parodė, kad ji yra A. Ū. kaimynė. Įvykio dieną matė A. V. sklype pjaunantį žolę. A. Ū. vaikščiojo savo kieme, keikėsi. Suprato, kad A. V. yra atvykęs į namą. Ji pasikvietė anūkę, kuri bėgiojo netoli A. Ū. tvoros, balkone kartu valgė obuolius. Ji pamatė A. Ū. stovintį prie tvoros, kuri skiria A. Ū. ir A. V. sklypus. A. Ū. stovėjo šalia A. V. tvoros, maždaug apie metrą. A. Ū. buvo ištiesęs ranką, ranka nukreipta į A. V. sklypą. Jis stovėjo laisvame tarpe, kur nėra medžių. Tvirtina, kad A. Ū. ranka nebuvo nukreipta į žemę, ji buvo ištiesta į A. V. pusę. Išgirdo garsą, panašų į šūvio, ir pamatė liepsnelę. Ji sušuko: „ką tu čia darai?“ A. Ū. nieko jai nesakė ir nuėjo į priešingą pusę. Garsas buvo stiprus, pasirodė liepsnelė. Ji išsigando, atidarė balkono langą ir pradėjo A. Ū. šaukti. Iš balkono ji gerai mato A. Ū. sklypą, medžiai nemaišo. Šūvio metu A. V. nematė, jis buvo kažkur prie kelio. Nežinojo, kad A. Ū. turi leidimą koviniam ginklui, pagalvojo, kad tai žaislinis. Tuo metu A. V. jos paklausė, ar liudys dėl to, ką matė. A. Ū. šovė į tuštumą, priekyje jokios kliūties nebuvo. Su A. V. kalbėjo būdama balkone, vėliau išėjo į lauką. Ją šūvio garsas išgąsdino, tačiau iš pradžių negalėjo patikėti, kad tai tikras šūvis ir nežinojo, kad A. Ū. turi ginklą. Nenormalu, kad kaimynas kieme šaudo iš tikro ginklo. Ji žino apie kaimynų nesutarimus, todėl išgirdusi šūvį, išsigando, kadangi žinojo, kad A. V. vaikšto kieme. Be to, A. Ū. koliojosi, todėl suprato, kad A. V. yra atvykęs.

Liudytoja D. T. parodė, kad ji yra A. Ū. kaimynė. A. Ū. yra konfliktinė asmenybė. Turėjo konfliktų dėl tvoros, eglės. Vėliau eglė nudžiūvo, mano, kad buvo papilta chemikalų. Taip pat įtaria, kad A. Ū. išleido jų šunį. Jis yra piktybiška ir konfliktiška asmenybė. Šio įvykio metu buvo išvykusi į kapines, jai pasisekė, kad tuo metu nebuvo namuose. Įvykio nematė, žino iš kitų asmenų pasakojimų. Nežinojo, kad A. Ū. turi ginklą. Jis dažnai grasindavo, galvojo, kad jis gali kažką negero padaryti. A. Ū. bijo, nors ir nežinojo, kad jis turi ginklą.

Iš liudytojos J. Ū. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui (1 t., b.l. 56-57), kurie buvo pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka, matyti, kad jos sutuoktinis A. Ū.su kaimynais nebendrauja, nuolat konfliktuoja su kaimynais. Labiausiai jam kliūdavo kaimynas A. V., kuris pastaruosius trejus metus čia negyvena, atvažiuoja tik sutvarkyti aplinkos. Ji niekuomet nematė, kad jis čia atsivežtų ir šunį, tačiau jis laikė vilkinį šunį. Jos vyrui visuomet sukildavo įniršis, pamačius A. V., tačiau dėl kokių priežasčių jis taip reaguodavo, negali pasakyti. Jos vyras pats būdavo visų konfliktų iniciatorius. Dėl ko jis konfliktuodavo, tiksliai nežino, nes visą dieną būna darbe ir ką jis veikia ir kuo užsiima, nežino. A. Ū. pavydi kaimynams, kad jie geriau gyvena nei jis, kad namai jų geresni ir pan. 2017-08-27 ji buvo namuose ir konservavo agurkus. Vyras išėjo į kiemą, sakė eis ravėti daržų. Tą dieną prieš pusryčius vyras išgėrė kažkiek degtinės, tai jis daro kiekvieną dieną, nes, anot jo, jam taip rekomendavo gydytojas. Kiek jis tą dieną išgėrė, tiksliai negali pasakyti, tačiau įdienojus jau buvo apgirtęs. Ji girdėjo, kaip jis telefonu kvietė policiją, tačiau jai liepė į tai nesikišti, nes kieme siautėja banditai. Ką jis turėjo omenyje, nesuprato. Būdama kambaryje, matė atvykusius pareigūnus, tačiau su jais bendravo vyras. Kur ir ką veikė vyras išvykus pareigūnams, ji nematė, tačiau netrukus vėl pamatė atvykusius jų kieme pareigūnus, kurie jos vyrą atsivedė į kambarį. Ji nesuprato, kas atvyko, nes jokių šūvių kieme negirdėjo. Tik vyrui kalbantis kambaryje su pareigūnais, suprato, kad vyras Algirdas iššovė 2 kartus į žemę, tačiau nesuprato, dėl ko jis taip pasielgė.

Pagarsinus parodymus, liudytoja J. Ū. patvirtino, kad jie yra teisingi.

Liudytojas policijos pareigūnas K. M. parodė, kad pirmas iškvietimas buvo dėl kaimyno pjaunamos žolės. Kaltinamasis aiškino, kad kaimynas negali pjauti žolės, kadangi jis nėra sklypo savininkas. Paaiškino A. Ū., kad kaimynas įstatymų nepažeidžia. Pirmo iškvietimo metu matė, kad A. Ū. yra neblaivus. Vėliau gavo pranešimą, kad žmogus vaikšto su ginklu. Nuvyko pas kaltinamąjį ir pamatė, kad kaltinamasis yra savo kieme ir pamatė, kad jam už kelnių yra užkištas ginklas. Ginklas matėsi atvirai, jis nebuvo paslėptas. Taisyklės draudžia neblaiviam asmeniui turėti su savimi ginklą. Jis iš kaltinamojo paėmė ginklą, ginklas buvo užtaisytas. Su savimi kaltinamasis turėjo dvi dėtuves su šoviniais. Kaimynai nurodė, kad kaltinamasis šaudė iš ginklo. Iš K. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui (1 t., b.l. 53-54), kurie buvo pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka, matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 27 d. atliko tarnybą kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja B. E. ir vyriausiuoju patruliu A. K., ekipaže AP 1705. Apie 11.30 val. policijos budėtojas nurodė nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena pranešėjas, pranešęs apie konfliktą su kaimynu, gyvenančiu (duomenys neskelbtini), dėl pjaunamos žolės. Nuvykus nurodytu adresu, kieme buvęs pranešėjas prisistatė A. Ū., buvo akivaizdžiai neblaivus. Šis patvirtino, kad kvietė policiją, nes jam nepatiko, kad kaimynas A. V. pjovė žolę jam pačiam nepriklausančiame sklype. Bendraujant su A. V., šis paaiškino, kad A. Ū. nuolat kivirčijasi su kaimynais, kuriam niekas neįtinka ir apskritai yra keisto būdo. Kadangi nusikalstamos veikos ar kito teisės pažeidimo požymių neužfiksuota, tyrimas nebuvo pradėtas. Po to apie 12.52 val. budėtojas dar kartą nurodė nuvykti į (duomenys neskelbtini) pagal A. V. pranešimą dėl A. Ū. grasinimo ginklu ir jo panaudojimo. Dar kartą nuvykus šiuo adresu, A. Ū. ravėjo daržą. Jis vykdė visus pareigūno nurodymus, nebuvo agresyvus prieš juos. Pastebėjęs, kad A. Ū. už kelnių juosmens kairėje pusėje yra įsidėjęs daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, jam buvo duotas nurodymas iškelti rankas į viršų. Jis išėmė ginklą - pistoletą „Makarov“, kuris buvo užtaisytas- šovinys įvarytas į šovinio lizdą, saugiklis nuleistas, į pistoletą įdėta apkaba su šoviniais. Paaiškėjo, kad apkaboje buvo 4 vnt. 9x18 mm kalibro šovinių. A. Ū. buvo akivaizdžiai neblaivus, ginklas ne dėkle, agresyviai buvo nusiteikęs A. V. atžvilgiu. 2-ąją apkabą A. Ū. laikė kelnių kišenėje. Joje buvo 7 vnt. šovinių. Vėliau jis pateikė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, ginklo pažymėjimą ir neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, kurie buvo laikomi gyvenamojo namo viename iš kambarių esančiame seife, kuriame dar buvo ir 5 vnt. 9x18 mm kalibro šovinių. Kaip pats A. Ū. paaiškino, ginklą nešiojosi su savimi, kad apsaugotų savo privačią nuosavybę. O šaunamąjį ginklą panaudojo ir iššovė, tačiau tiksliai nepaaiškino, į kur taikėsi. Iš pradžių sakė, kad šovė į žemę, po to, kad į viršų. Teigė, kad šovė vieną kartą tam, kad įspėtų kaimyną A. V., kad jis nevaikščiotų po jam nepriklausantį sklypą. A. Ū. teigė, kad gailisi, kad nenušovė A. V., o jei būtų pataikęs, tai dar būtų priėjęs ir atlikęs kontrolinį šūvį, teigė sutvarkysiantis V. klaną. A. Ū. piktinosi, kad policijos pareigūnai tvarkos nepadarė, niekas A. Ū. leidimo nepateikė, kad A. V. turėjo teisę pjauti žolę (duomenys neskelbtini) esančiame sklype, ir jis pats padarys tvarką. Į įvykio vietą buvo iškviesti operatyvinės grupės pareigūnai. O kadangi tikrintis girtumą A. Ū. atsisakė, buvo pristatytas į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių kraujui paimti.

Pagarsinus parodymus, liudytojas K. M. juos patvirtino. Taip pat patvirtino, kad A. Ū. nurodė šias aplinkybes. Pamena, kad kaltinamasis sakė, kad sutvarkys V. klaną, taip pat patvirtino aplinkybę dėl kontrolinio šūvio paleidimo. Kaltinamasis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, mano, kad nesuvokė ką daro. Nurodo, kad iš A. Ū. paimtas ginklas yra kovinis, šūvio spindulys yra didelis, todėl pasekmės galėjo būti skaudžios. Aplinkui yra daug namų, ginklas „Makarov“ laikomas pavojingu ginklu dideliu atstumu, todėl gyvenamojoje vietoje jo panaudojimas yra labai pavojingas. A. Ū. buvo piktas kaimyno A. V. atžvilgiu. Sakė, kad jeigu policija nesutvarko V., tai jis jį sutvarkys. Taip pat sakė, kad jis yra savo valdoje, todėl gali būti joje neblaivus.

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis A. V. 2017-08-27 kreipėsi į policijos komisariatą, nurodydamas, kad 2017-08-27 apie 12.30 val. jam būnant sūnui priklausančio namo (duomenys neskelbtini), Alytuje sklype, gretimo namo kaimynas A. Ū. jam pasakė žodžius: „policija tavęs nesutvarkė, tai aš sutvarkysiu“ ir nuėjęs į savo namus, iš jų pasiėmė, kaip suprato, ginklą, iš kurio iššovė du šūvius į viršų. Tokius A. Ū. veiksmus suprato, kaip realius grasinimus jį nužudyti (1 t., b.l. 1).

Iš policijos pareigūno K. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 27 d. apie 12:52 val. kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja B. E. ir vyriausiuoju patruliu A. K. nuvyko į (duomenys neskelbtini)Alytuje, kur buvo pranešta, kad A. Ū. vaikšto su ginklu, buvo iššovęs į viršų. Nuvykus, pamatė A. Ū. kieme, kuris tvarkė savo kiemą. Jis vykdė visus pareigūno nurodymus, nebuvo agresyvus prieš juos. Pastebėjęs, kad A. Ū. už kelnių juosmens kairėje pusėje yra įsidėjęs daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, jam buvo duotas nurodymas iškelti rankas į viršų. Jis išėmė ginklą - pistoletą „Makarov“, kuris buvo užtaisytas- šovinys įvarytas į šovinio lizdą, saugiklis nuleistas, į pistoletą įdėta apkaba su šoviniais. Paaiškėjo, kad apkaboje buvo 4 vnt. 9x18 mm kalibro šovinių. A. Ū. buvo akivaizdžiai neblaivus, ginklas ne dėkle, agresyviai buvo nusiteikęs A. V. atžvilgiu. 2-ąją apkabą A. Ū. laikė kelnių kišenėje. Joje buvo 7 vnt. šovinių. Vėliau jis pateikė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, ginklo pažymėjimą ir neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, kurie buvo laikomi gyvenamojo namo viename iš kambarių esančiame seife, kuriame dar buvo ir 5 vnt. 9x18 mm kalibro šovinių. Kaip pats A. Ū. paaiškino, ginklą nešiojosi su savimi, kad apsaugotų savo privačią nuosavybę. Teigė, kad šovė vieną kartą į žemę tam, kad įspėtų kaimyną A. V., kad jis nevaikščiotų po jam nepriklausantį sklypą. Teigė, kad „sutvarkysiu V. klaną, bei gailiuosi, kad nenušoviau A. V., dar būčiau priėjęs ir kontrolinį šūvį padaręs“. Priėjęs A. V. paaiškino, kad girdėjo ir matė, kaip A. Ū. naudojo šaunamąjį ginklą. A. Ū. atsisakė tikrintis girtumą. Matėsi, kad A. Ū. yra akivaizdžiai neblaivus (1 t., b.l. 5).

Specialisto išvada Nr. T-A 9040/2017 (01) patvirtina, kad A. Ū. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,02 promilės etilo alkoholio (1 t., b.l. 7).

Iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 208 matyti, kad 2017-08-27 14.00 val. kaltinamojo A. Ū. kraujuje nustatyta mažiausia koncentracija 2,02 proc. etilo alkoholio (1 t., b.l. 10).

Įvykio ROIK 0117000477176 suvestinė patvirtina, kad 2017-08-27 11 val. 25 min. budėtojų dalyje gautas A. Ū. telefoninis pranešimas, kad asmuo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), reikalauja policijos dėl konflikto su kaimynu dėl pjaunamos žolės, užfiksuota aplinkybė, kad bendraujant su pranešėju, jis buvo akivaizdžiai neblaivus (1 t., b.l. 11).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – A. Ū. priklausantis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat užfiksuota ir aprašyta prie tvoros esančio sklypo, kuris ribojasi su kaimyno tvora, bendras vaizdas ir vieta, kur galimai buvo šaudoma iš ginklo (1 t., b.l. 16-21).

Iš Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolų matyti, kad A. Ū. 2017-08-27 pateikė pistoletą „Makarov PM“, dvi dėtuves ir 17 vnt. šovinių, ginklo pažymėjimą ir leidimus, kurie apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai ir saugojami Alytaus apskrities VPK pagal kvitą Nr. 002098 (1 t., b.l. 22-24, 25-29, 32).

Iš 2017 m. rugpjūčio 28 d. akistatos protokolo matyti, kad per akistatą su kaltinamuoju A. Ū., nukentėjusysis A. V. patvirtino, kad 2017-08-27 sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), jam pjaunant žolę, išgirdo A. Ū. sakant, kad „policija tavęs nesutvarkė, tai aš sutvarkysiu“, į šį pasakymą jis nekreipė dėmesio. Po to žolę pjovė prie vartų ir išgirdo šūvį A. Ū. kieme bei suriko kaimynė L. G. „Ką čia darai, kas čia darosi“. Po to išgirdo dar vieną šūvį A. Ū. kieme ir stovėdamas prie vartų pastebėjo savo sklype stovintį A. Ū., kuris rankoje laikė daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą. A. Ū. žiūrėjo į jį ir rankoje laikė ginklą, nukreiptą prieš jį. Jis keikėsi necenzūriniais žodžiais. Kaltinamasis A. Ū. iš dalies sutiko su nukentėjusiojo parodymais, tačiau laikėsi savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 69-70).

Iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad A. Ū. psichikos sutrikimas nekonstatuojamas. A. Ū. nusikaltimo padarymo metu galėjo bei šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti (1 t., b.l. 99-101).

Kaltinamojo A. Ū. pateiktos fotonuotraukos patvirtina liudytojos L. G. parodymus, kad A. Ū. stovėjo ir šovė vietoje, tai yra tarpe prie tvoros, kuris nėra apaugęs medžiais ir krūmais, priekyje kliūties nėra (2 t., b.l. 27).

Aukščiau aptarti įrodymai visumoje leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis A. Ū. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje.