Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-11-29 · Civilinė byla Nr. 2YT-43324-994/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-29
Bylos Nr.
2YT-43324-994/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Lipeikienė
Pareiškėjas
A. O.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankas, N. O.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. O. (A. O.) prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – VĮ Turto bankas, N. O.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. O. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – palikimo priėmimą faktiniu valdymu. Šis juridinis faktas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti. Pareiškime nurodo, kad 2013-09-27 mirė pareiškėjo senelė L. P. Iki palikėjos mirties, jai nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pastaroji 2002-03-12 sudarė oficialų testamentą, kuriuo visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko pareiškėjui. L. P. mirė išsituokusi. Nurodo, kad po L. P. mirties iš karto kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau buvo suklaidintas notaro biuro darbuotojos, kad dėl palikimo priėmimo turi kreiptis praėjus trims mėnesiams po palikėjos mirties. Atėjus į notarų biurą praėjus trims mėnesiams po močiutės mirties, jam buvo išaiškinta, kad praleistas įstatymo nustatytas trijų mėnesių palikimo priėmimo terminas bei buvo pasiūlyta kreiptis į teismą. Pradėjus rinkti teismui reikalingus dokumentus, atsirado kitų neatidėliotinų reikalų ir šeimyninių priežasčių dėl kurių palikimo priėmimo procedūra užsitęsė iki šiol. Pažymi, kad nors po L. P. mirties bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, liko gyventi pareiškėjo mama, o pareiškėjas su šeima gyvena kitame bute, tačiau nuo pat palikėjos mirties šį butą išlaiko pareiškėjas, moka už jį komunalinius mokesčius. Pareiškėjo motina žino apie L. P. sudarytą testamentą bei neprieštarauja, kad pareiškėjas paveldėtų butą.

Atsiliepimas

Per teismo nustatytą terminą suinteresuotas asmuo N. O. pateikė atsiliepimą (b. l. 33) į pareiškimą, kuriame nurodo, jog neprieštarauja pareiškimui. Patvirtino pareiškime nurodytą aplinkybę, jog pareiškėjas išlaiko ir prižiūri būtą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateiktame atsiliepime (b. l. 35-36) nurodė, kad jei teismas nustatys pakankamai aplinkybių, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. O. priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus prašymo tenkinimui. Prašo bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 d. byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Bylos dalyviams apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (b. l. 40).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių gimimo liudijimų ir santuokos liudijimo duomenų (b. l. 6, 10-15) nustatyta, jog pareiškėjas A. O. yra palikėjos L. P. vaikaitis. Byloje pateiktas mirties liudijimas rodo, kad pareiškėjo senelė (palikėja) mirė 2013-09-27 (b. l. 4). Iš palikėjos 2002-03-12 testamento (Registras 978) nustatyta, kad L. P. visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų testamentu paliko pareiškėjui A. O. (b. l. 5). Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos L. P. palikimo priėmimo faktų (b. l. 7-9). Iš byloje esančio 2014-04-30 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, priklausė palikėjai L. P. (b. l. 17). Gyventojų registro tarnybos duomenimis, L. P. mirė ištuokoje, turėjo vaiką N. O. (pareiškėjo motiną) (b. l. 18). N. O. našlė,ž nuo 2013-08-22, kitų vaikų be pareiškėjo A. O. – neturėjo (b. l. 30). Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas po senelės mirties visą laiką minėtą butą prižiūrėjo –mokėjo komunalinius mokesčius (b. l. 20-25).

Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-382/2010, 2010-12-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.

Įvertinus byloje nurodytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, kad mirus L. P. pareiškėjas ir toliau aukščiau minėtą butą valdė, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pareiškėjas aktyviais veiksmais siekė priimti po senelės (L. P.) mirties likusį palikimą, t. y. jai priklausiusį butą su rūsiu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, o jis, kaip įpėdinis, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti. Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas po palikėjos L. P. mirties turtą – butą su rūsiu – prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl A. O. po L. P. mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą pastarosios palikimą (CK 5.51 str. 1 d., 5.50 str. 2 d.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjo teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Pagal CPK 448 straipsnio 2 dalį ir CK 5.50 straipsnį įsiteisėjusio teismo sprendimo kopija per tris darbo dienas turi būti išsiųsta Centrinei hipotekos įstaigai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. O. (A. O.), a. k. (duomenys neskelbtini) po senelės L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (2013 m. rugsėjo 27 d.) atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jį Centrinei hipotekos įstaigai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Lipeikienė