Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-10-20 · Civilinė byla Nr. 2-2596/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-20
Bylos Nr.
2-2596/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
(nepasirinktas)
Teisėjai
Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė, Vytas Milius
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Nacionalinis bilietų platintojas“, NACIONALINIS BILIETŲ PLATINTOJAS Lietuvos nacionalinis dramos teatras
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Nacionalinis bilietų platintojas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5970-258/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nacionalinis bilietų platintojas“ ieškinį atsakovui Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui dėl neteisėto pasiūlymo atmetimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui ir prašė panaikinti atsakovo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovo pasiūlymas, ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą – ieškovo pasiūlymą pripažinti atitinkančiu pirkimo sąlygas, kviesti jį derybų bei sudaryti naują tiekėjų pasiūlymų eilę. Nurodė, kad Lietuvos nacionalinis dramos teatras (toliau – perkančioji organizacija) vykdė supaprastintas skelbiamas derybas dėl bilietų platinimo paslaugų pirkimo (pirkimo numeris 103706) (apie pirkimą skelbta 2011 m. balandžio 15 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 30) (toliau – „pirkimas“). Ieškovas su jungtinės veiklos partneriu UAB „Bilietai Lt“ teikė bendrą pasiūlymą. Perkančioji organizacija, įvertinusi tiekėjų pateiktus pasiūlymus, atmetė ūkio subjektų grupės UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ ir UAB „Bilietai Lt“ pasiūlymą dėl jo neatitikimo Pirkimo sąlygų 6.10 punkto, 1 priedo 5, 6 punktų, 2 priedo reikalavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartimi ieškovo UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ ieškinį atsakovui Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui dėl perkančiosios organizacijos neteisėto pasiūlymo atmetimo panaikinimo paliko nenagrinėtu. Teismas pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau VPĮ) 93 straipsnyje nustatyta, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, gali kreiptis į teismą dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, kurie neatitinka šio įstatymo reikalavimų panaikinimo ar pakeitimo. Tiekėju yra laikomas ūkio subjektas, ar tokių asmenų grupė galinti pasiūlyti, ar siūlanti prekes paslaugas ar darbus (VPĮ 2 str. 29 p.). Pasiūlymą paskelbtame viešajame konkurse pateikė jungtinės veiklos partneriai UAB „Bilietai Lt“ ir UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“. Šiuo atveju tiekėju laikytini du subjektai, pateikę vieną pasiūlymą. Su ieškiniu į teismą kreipėsi ne ūkio subjektų grupė, o vienas iš tiekėjo-ūkio subjektų grupės narys - UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“. Ieškinyje nėra nurodęs, jog jis veikia ir kito dalyvio UAB „Bilietai Lt“ vardu. UAB „Bilietai Lt“ nėra išreiškusi savo valios dėl jo teisių gynimo teisme. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog ieškovo teisė atstovauti konsorciumą su perkančiąja institucija bei trečiaisiais asmenimis (jungtinės veiklos sutarties 4.3.1p ir 2011 m. balandžio 28 d. įgaliojimo pagrindu neapima teisės UAB „Bilietai Lt“ vardu teikti procesinius dokumentus teismui, jo vardu pasirašyti, ir atstovauti jo interesus teisme. Dėl šios priežasties ieškovas UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ neturi tiekėjo statuso, o tai reiškia neturi teisės savarankiškai ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimų. Ieškovas pats vienas perkančiajai organizacijai pasiūlymo nepateikė todėl neturi reikalavimo teisės – ieškovo pasiūlymą pripažinti atitinkančiu pirkimo sąlygas. Tokiu būdu pripažintina, jog tiekėjo interesus teisme ėmėsi ginti neįgaliotas vesti bylą asmuo. Teismas pažymėjo, kad CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu pareiškimas paduotas neįgalioto vesti bylą asmens.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas UAB ,, Nacionalinis bilietų platintojas“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Atskirajame skunde nurodomi tokie argumentai:

Ieškovas su UAB „Bilietai Lt“ sudarė jungtinės veiklos sutartį turėdami tikslą kartu bendrai dalyvauti atsakovo vykdyto viešojo pirkimo procedūrose ir sudaryti pirkimo sutartį. Šios jungtinės veiklos sutarties 4.3.1 punktas numato, jog ieškovas turi teisę atstovauti konsorciumą santykiuose su perkančiąja institucija bei trečiaisiais asmenimis, o šios sutarties 4.3.4 punktas numato, jog ieškovas turi teisę atlikti kitus su konsorciumo dalyvavimu konkurse susijusius veiksmus. Šios jungtinės veiklos sutarties sąlygos atitinka CK 6.972 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas - dėl pavedimo ieškovui tvarkyti bendrus reikalus, įgyvendinant sutartyje apibrėžtą veiklos projektą. Kadangi pagal jungtinės veiklos sutarties nuostatas ieškovui buvo pavesta partnerių vardu atstovauti santykiuose su trečiaisiais asmenimis, todėl ieškovas, kaip vienas iš partnerių, turėjo teisę savarankiškai atlikti teisiškai reikšmingus veiksmus dalyvaujant viešajame pirkime, įskaitant teisę savarankiškai ginčyti pareiškiant pretenziją bei paduodant ieškinį teismeEuropos Bendrijų Teisingumo Teismas yra nurodęs, jog viešųjų pirkimų atveju perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra turi būti prieinama bent jau kiekvienam suinteresuotam asmeniui, kuris yra ar buvo suinteresuotas, kad su juo būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis, ir kuris dėl tariamo pažeidimo gali arba galėjo patirti žalą (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2004 m. birželio 24 d. Sprendimas Komisija prieš Austriją, C- 212/02, nepaskelbtas rinkinyje), nuo to momento, kai perkančioji organizacija išreiškia savo valią, galinčią sukelti teisines pasekmes (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2005 m. sausio 11 d. Sprendimas Stadt Halle ir RPL Lochau, C-26/03, Rink. 2005, p. 1-1). Tuo, visų pirma, siekiama efektyvaus teisinės apsaugos principo ir teisės naudotis veiksmingomis viešojo pirkimo peržiūros procedūromis įgyvendinimo. Be to, tam, kad galima būtų pasinaudoti perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, peržiūrėjimo procedūromis, užtenka parodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir net nebūtina turėti formalųjį dalyvio ar kandidato statusą (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2005 m. sausio 11 d. Sprendimas Stadt Halle ir RPL Lochau, C-26/03, Rink. 2005, p. 1-1, žr. taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Remiantis išdėstytais argumentais, Nutartyje teismo išdėstyto motyvai dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu dėl ieškinį pateikusio asmens, neturėjusio teisės jį paduoti, yra teisiška nepagrįsti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos nacionalinis dramos teatras atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad:

Negalima sutikti su aiškinimu, jog teisė atstovauti santykiuose su trečiaisiais asmenimis gali būti aiškinama kaip teisė atstovauti teisme ir tokiu būdu prisiimti atitinkamas teises ir pareigas visų partnerių vardu bei patirti galimas neigiamas su tuo susijusias teises. Teisė atstovauti teisminėse institucijose turi būti išreiškiama aiškiai. Ieškovas nenurodo, jog jis veikia konsorciumo vardu ir ieškinį pareiškė kaip atskiras ir savarankiškas subjektas. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad teisės skųsti perkančiosios organizacijos sprendimus suteikimas tik visiems konsorciumo nariams kartu ženkliai apsunkina peržiūros veiksmingumo principo įgyvendinimą, kadangi ūkio subjektų grupei sudėtinga per itin trumpą terminą pateikti visų narių suderintą pretenziją ar ieškinį. Pažymėtina, kad viešajame pirkime dalyvaujanti ūkio subjektų grupė veikia jungtinės veiklos sutarties pagrindu. CK 6.972 straipsnio ir jungtinės veiklos sutarties pagrindu ūkio subjektų grupė privalo derinti visus savo veiksmus, teikdama pasiūlymą pagal viešojo pirkimo dokumentų reikalavimus. Priešingas VPĮ nuostatų aiškinimas sukeltų teisinį neapibrėžtumą ir konsorciumo nariams suteiktų galimybes piktnaudžiauti sprendimų ginčijimo teise.Konstitucijoje suteikta tik galimybė kiekvienam asmeniui tokią subjektinę teisę įgyti esant įstatyme nustatytiems pagrindams. Pagal CPK 5 str. 1 dalį asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, tais tais atvejais, kai ieškinį pareiškia vienas iš konsorciumo narių, toks ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Konstitucijos 30 straipsnis įtvirtina asmens teisę kreiptis į teismą. Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. Konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai. Klausimus, susijusius su teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principu civiliniame procese, reglamentuoja CPK 5 straipsnio 1 dalis. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas pažeisti ar ginčijami. Be to, pagal šią teisės normą suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ne bet kokia, o būtent įstatymų nustatyta tvarka. Taigi šia (blanketine) teisės norma įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę suinteresuotų asmenų teisę kreiptis į teismą (šios teisės įgyvendinimo tvarką) reglamentuoti ir kitais įstatymais (CPK 1 str. 2 d.).

Su viešaisiais pirkimais susijusiems ginčams taikytinos pirmiausia Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, o kitų - bendrųjų - įstatymų nuostatos taikytinos tada, kai tam tikro viešojo pirkimo teisinio santykio nereguliuoja specialiosios normos arba kai pačiame VPĮ įtvirtintos nuorodos į kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2009).

VPĮ 93 straipsnio, reglamentuojančio teisę ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar priimtus sprendimus, 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, VPĮ V skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą. Taigi subjektu, turinčiu teisę kreiptis su ieškiniu į teismą, įvardijamas tiekėjas.

Remiantis VPĮ 2 straipsnio 26 punktu, tiekėjas – kiekvienas ūkio subjektas: fizinis asmuo, privatus juridinis asmuo, viešasis juridinis asmuo ar tokių asmenų grupė, galintis pasiūlyti ar siūlantis prekes, paslaugas ar darbus. Pagal to paties straipsnio 5 punktą, dalyviu pripažįstamas tiekėjas, pateikęs pasiūlymą. VPĮ 5 straipsnio 2 dalis numato, kad paraišką arba pasiūlymą gali pateikti ūkio subjektų grupė. Kiekvienas iš ūkio subjektų grupės narių atitinka VPĮ 2 straipsnio 26 dalies tiekėjo sąvoką ne visiškai, bet tik iš dalies, nes atskiri grupės nariai, galėdami pateikti pasiūlymą savo vardu, nebūtų suinteresuoti sudaryti konsorciumą su kitais ir dalintis su jais ekonomine nauda. VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad perkančioji organizacija pirkimo sąlygose turi nurodyti kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams, įskaitant reikalavimus atskiriems bendrą paraišką ar pasiūlymą pateikiantiems tiekėjams. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 2 punkte pavartota sąvokos „tiekėjas“ daugiskaitos forma naudininko linksniu „tiekėjams“ nereiškia, kad tiekėjui prilyginamas vienas iš konsorciumo narių. Minėtoje normoje daugiskaitos forma „tiekėjams“ pavartota todėl, kad konkurse gali dalyvauti daugiau nei vienas konsorciumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1295/2011). Todėl VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 2 punktas suprantamas, kaip reikalaujantis, kad pirkimo dokumentuose būtų nurodyti kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams, įskaitant reikalavimus atskiriems bendrą paraišką ar pasiūlymą pateikiančiam tiekėjui, t. y. konsorciumui, susidedančiam iš ieškovo ir UAB ,,Bilietai Lt“. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal VPĮ teisę ginčyti viešąjį pirkimą turi tas tiekėjas, kuris gali teikti perkančiajai organizacijai numatomas pirkti prekes/paslaugas (darbus) ir kuris gali įrodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas neturi teisinio suinteresuotumo, tiekėjo statuso - vadinasi, neturi teisės savarankiškai ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmų.

Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad UAB „Bilietai Lt“ nėra išreiškęs savo valios dėl jo teisių gynimo teisme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvada, jog tiekėjo interesus teisme ėmėsi ginti neįgalintas vesti bylą asmuo, o ieškovo teisė atstovauti konsorciumą su perkančiąja institucija bei trečiaisiais asmenimis (Jungtinės veiklos sutarties 4.3.1 p (b. l. 37) ir 2011 m. balandžio 28 d. įgaliojimo pagrindu (b. l. 40)) neapima teisės UAB „Bilietai Lt“ vardu teikti procesinius dokumentus teismui, jo vardu pasirašyti, ir atstovauti jo interesus teisme. Dėl paminėtų aplinkybių ieškovas UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ neturi teisės savarankiškai ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimų.

Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Teisėjų kolegija, įvertinus aukščiau išdėstytą, konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį remiantis atskirtajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaiVytas MiliusNijolė Piškinaitė Donatas Šernas