Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2-1295/2011

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-05-09
Bylos Nr.: 2-1295/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Rezultatas: Nutartis palikta nepakeista.

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Artūras Driukas, Alė Bukavinienė
Ieškovas: Izraelio bendrovės
Atsakovas: Priešgaisrinės apsaugos
Advokatai: Eleanor Sharpston

Byla 2-1295/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Artūro Driuko ir Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Izraelio bendrovės eVigilo Ltd atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nutarties, kuria byla nutraukta, civilinėje byloje Nr. 2-1162-823/2011 pagal ieškovo Izraelio bendrovės eVigilo Ltd ieškinį atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje uždaroji akcinė bendrovė „ERP“, uždaroji akcinė bendrovė „Inta“, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje uždaroji akcinė bendrovė „NT Service“ ir uždaroji akcinė bendrovė „HNIT-Baltic“, dėl viešojo pirkimo nutraukimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM 2010 m. sausio 22 d. paskelbė tarptautinį atvirą konkursą ,,Gyventojų perspėjimo ir informavimo, naudojant viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų tinklų infrastruktūrą, sistemos pirkimas“ (pirkimo Nr. 83769).

5Ieškovas Izraelio bendrovė eVigilo Ltd ir tretieji asmenys UAB „ERP“, UAB „Inta“ pateikė bendrą pasiūlymą jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Pagal konkurso sąlygas pasiūlymai vertinami ir tarpusavyje palyginami remiantis ekonominio naudingumo kriterijumi.

Šalies argumentai

6Ieškovas Vilniaus apygardos teismui paduotu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą nutraukti tarptautinį atvirą konkursą.

7Byloje kilo ginčas, ar ieškovas, veikdamas tiek konsorciumo vardu, tiek savarankiškai, gali ginčyti atsakovo sprendimus, t. y. dėl ieškovo tinkamumo.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 23 d. nutartimi (t. 2, b. l. 82-90) civilinę bylą CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu nutraukė.

10Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Europos Bendrijų Teisingumo Teismas 2005 m. rugsėjo 8 d. sprendime, priimtame byloje Nr. C-129/04, konstatavo, jog 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo, kuri iš dalies pakeista 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 92/50/EEB dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – Direktyva), 1 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jis neprieštarauja tam, jog pagal nacionalinę teisę juridinio asmens statuso neturinčio konsorciumo, kuris dalyvavo procedūroje dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, tačiau nuspręsta su juo sutarties nesudaryti, nariai gali pareikšti ieškinį dėl sprendimo sudaryti sutartį tik visi kartu, o ne individualiai. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas 2007 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. C-492/06, pažymėjo, kad Direktyvos 1 straipsnis turi būti aiškinamas kaip nedraudžiantis, jog pagal nacionalinę teisę atskiras juridinio asmens statuso neturinčio konsorciumo, kuris dalyvavo viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūroje, tačiau su kuriuo sutartis nebuvo sudaryta, narys galėtų individualiai pareikšti ieškinį dėl sprendimo sudaryti tokią sutartį. Tokią poziciją Europos Bendrijų Teisingumo Teismas pagrindė tuo, kad Direktyva nustato minimalų teisinės apsaugos standartą ir nedraudžia valstybėms narėms savo nacionalinėje teisėje nustatyti palankesnį tiekėjams teisinį reguliavimą. Taigi abiejuose minėtuose sprendimuose klausimas, kokia tvarka juridinio asmens statuso neturinčio konsorciumo, kuris dalyvavo procedūroje dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, nariai gali ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus, paliktas nacionalinės teisės reglamentavimo sričiai, nes, Europos Bendrijų Teisingumo Teismo nuomone, nei nacionalinėje teisėje egzistuojantis draudimas, nei, priešingai, galimybė konsorciumo dalyviui savarankiškai ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus neprieštarauja atitinkamoms Bendrijos teisės nuostatoms. Todėl sprendžiant, ar ieškovas šioje byloje turėjo teisę ginčyti atsakovo sprendimą, pirmosios instancijos teismo vertinimu, turi būti vadovaujamasi nacionaline teise.

11Vadovaujantis VPĮ 93, 95 straipsniais, teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar sprendimus suteikiama tiekėjui. Pagal VPĮ 2 straipsnio 26 dalį tiekėjas - kiekvienas ūkio subjektas: fizinis asmuo, privatus juridinis asmuo, viešasis juridinis asmuo, kitos organizacijos ir jų padaliniai ar tokių asmenų grupė, galinti pasiūlyti ar siūlanti prekes, paslaugas ar darbus. Tiekėjas gali turėti dalyvio ar kandidato statusą. VPĮ 5 straipsnio 2 dalis numato, kad paraišką arba pasiūlymą gali pateikti ūkio subjektų grupė, o remiantis VPĮ 2 straipsnio 5 dalimi, dalyviu laikytinas pasiūlymą pateikęs tiekėjas. Iš šių įstatymo nuostatų teismas padarė išvadą, kad tuo atveju, kai pasiūlymą viešajam pirkimui teikia ūkio subjektų grupė, tiekėju, galinčiu ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar sprendimus VPĮ 93, 95 straipsnių prasme, laikytina subjektų grupė, o ne individualūs jos nariai. VPĮ neįtvirtina kiekvieno iš konsorciumo dalyvių teisės savarankiškai ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus. Ieškovas teisus, teigdamas, kad VPĮ tiesiogiai neįtvirtintas tokių ieškinių draudimas, tačiau šis draudimas išplaukia iš VPĮ pateiktos tiekėjo sąvokos, pagal kurią konkurso dalyviu (tiekėju) pripažįstama pasiūlymą pateikusi ūkio subjektų grupė, o ne atskiri jos nariai. Procesiniu teisiniu požiūriu ši aplinkybė svarbi dar ir tuo, kad ieškovu byloje laikytinas tik suinteresuotas asmuo (CPK 5 str. 1 d.). Atskiras konsorciumo dalyvis, veikiantis be kitų konsorciumo dalyvių, ne visuomet gali būti pripažintas subjektu, galinčiu pateikti savarankišką pasiūlymą viešajam pirkimui, o kiti konsorciumo dalyviai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti praradę interesą sudaryti viešojo pirkimo sutartį po to, kai jų pasiūlymas perkančiosios organizacijos buvo atmestas.

12Kadangi viešajame pirkime dalyvaujanti ūkio subjektų grupė neturi savarankiško teisinio subjektiškumo, pirmosios instancijos teismas laikė, jog atsižvelgiant į jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu ši grupė veikia, atitinkamą veiklos formą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, ir CPK nuostatas, numatančias asmenų grupės dalyvavimą teismo procese, svarbu nustatyti, ar ieškinys nagrinėjamoje byloje paduotas tinkamo asmens, t. y. ar ieškovas turi teisę ginčyti atsakovo sprendimus veikdamas konsorciumo vardu, ar ieškinys buvo pareikštas atstovaujant konsorciumą.

13Teismas aiškino CK 6.972 straipsnio nuostatas, kad tvarkydami bendrus reikalus, kiekvienas iš jungtinės veiklos partnerių turi teisę veikti visų partnerių vardu, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato, kad bendrus reikalus tvarko vienas iš partnerių arba visi partneriai kartu. Jeigu reikalus gali tvarkyti tik visi partneriai kartu, kiekvienam sandoriui sudaryti reikia visų partnerių sutikimo. Esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, partnerio teisė sudaryti sandorius visų partnerių vardu patvirtinama kitų partnerių išduotu įgaliojimu arba jungtinės veiklos sutartimi.

14Teismas aiškino asmenų grupės dalyvavimo teismo procese tvarką reglamentuojančius CPK 43-44 straipsnius, pagal kuriuos grupė asmenų, kuriuos sieja bendros materialinės teisės ir pareigos, gali kartu pareikšti ieškinį ir visi dalyvauti byloje kaip bendraieškiai (CPK 43 str.1 d. 1 p.) arba pavesti vesti bylą vienam iš bendrininkų (CPK 44 str. 2 d.). Toks pavedimas atstovauti asmenų grupę vienam iš bendrininkų gali būti ir iš anksto numatytas jungtinės veiklos sutartyje, suteikiant vienam, keletui ar kiekvienam iš jungtinės veiklos sutarties dalyvių konsorciumo vardu reikšti reikalavimus teisme.

15VPĮ 93 straipsnis įtvirtina išankstinę pretenzinę viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo tvarką. Kadangi tiekėjas gali pareikšti ieškinį teisme tik po to, kai perkančioji organizacija nepatenkino (ar nustatytu terminu neišnagrinėjo) jo pretenzijos, sprendžiant, ar konkretus konsorciumo dalyvis turi teisę konsorciumo vardu be atskiro įgaliojimo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus, teismo vertinimu, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar šiam dalyviui yra suteikta teisė atstovauti konsorciumui santykiuose su perkančiąja organizacija (kadangi pretenzijų nagrinėjimas yra viešųjų pirkimų proceso sudedamoji dalis ir kartu būtina viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo stadija). Byloje ginčijamo pirkimo sąlygų 18-19 punktuose numatyta, kad tuo atveju, jeigu konkurse dalyvauja ūkio subjektų grupė, ji privalo pateikti jungtinės veiklos sutarties kopiją. Jungtinės veiklos sutartyje turi būti numatyta, kuris asmuo atstovauja ūkio subjektų grupei (t. 1, b. l. 40-41).

16Aiškindamas jungtinės veiklos sutartį, sudarytą tarp UAB „ERP“, UAB „Inta“ ir ieškovo, teismas nustatė, kad UAB „Inta“ ir bendrovė eVigilo Ltd konkurse dalyvauja kaip UAB „ERP“ partneriai, kad UAB „ERP“ konkurse dalyvauja ir pasiūlymą teikia partnerių vardu, kad UAB „ERP“ yra pagrindinis koordinatorius pagal šią sutartį vykdomoje veikloje (Jungtinės veiklos sutarties 1.2 p.). Jungtinės veiklos sutarties 2.2 punkte nustatyta, kad šalys pareiškia ir patvirtina, kad jos yra susipažinusios su konkurso dokumentų reikalavimais ir šiuo momentu nemato jokių kliūčių, kurios galėtų užkirsti kelią ar sutrukdyti joms dalyvauti konkurse, ar galėtų sukelti pagrindą pasiūlymo diskvalifikavimui, išskyrus UAB „ERP“ pasiūlymo diskvalifikavimą dėl galimai subjektyvių ar neteisėtų užsakovo veiksmų, dėl kurių UAB „ERP“ imtųsi teisinių priemonių. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas jungtinės veiklos sutarties nuostatas padarė išvadą, kad konkurso dalyvio – konsorciumo, atstovu, įgaliotu be atskiro pavedimo konsorciumo vardu ginčyti atsakovo priimtus sprendimus pagal jungtinės veiklos sutartį, yra UAB „ERP“, o ne bendrovė eVigilo Ltd. Pažymėjo, kad konkretaus asmens, atstovaujančio ūkio subjektų grupei santykiuose su perkančiąja organizacija, nurodymas buvo privalomas pagal pirkimo sąlygų 19 punktą, todėl kaip nepagrįstus atmetė ieškovo teiginius, kad pagal jungtinės veiklos sutarties 1.2 punktą UAB „ERP“ yra pagrindinis, bet ne vienintelis galimas atstovas ir kad atsakovas, vertindamas ieškovo teisę veikti konsorciumo vardu, pažeidė sutarties laisvės principą. Būtinybę nurodyti konkretų konsorciumo atstovą, galintį bendrauti su perkančiąja organizacija, taip pat ir ginčijant pastarosios sprendimus, numatė pirkimo sąlygos. Nors jungtinės veiklos dalyvių teisė iš naujo nustatyti tarpusavio santykių tvarką, įskaitant ir galimybę atstovauti konsorciumui santykiuose su trečiaisiais asmenimis ar konsorciumo vardu ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus, neribojama, tačiau, teismo vertinimu, tai nereiškia, jog perkančioji organizacija privalo nagrinėti bet kurio iš konsorciumo dalyvių, apie kurio galimybę veikti konsorciumo vardu ji nėra tinkamai informuota, pretenzijas. Priešingu atveju gali susidaryti situacija, kai atskiri konsorciumo nariai, nederindami savo veiksmų tarpusavyje, galėtų ginčyti tą patį perkančiosios organizacijos sprendimą tapačiais ar skirtingais pagrindais, neturėdami individualaus teisinio suinteresuotumo sudaryti pirkimo sutartį, o tai be pagrindo apsunkintų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo procesą, kenktų šių procedūrų operatyvumui.

Šalies argumentai

17Ieškovas kreipėsi į teismą partnerius pagal jungtinės veiklos sutartį įtraukdamas į bylą trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų. Taigi jau vien ieškovo pasirinktas UAB „ERP“ ir UAB „Inta“ procesinis statusas suponuoja išvadą, kad nurodyti asmenys reikalavimo panaikinti ginčijamą atsakovo sprendimą nereiškia. Nėra pagrindo teigti, kad reikšdamas ieškinį ieškovas veikia tiekėjo, t. y. konsorciumo vardu ir interesais. Ieškovo teiginius, kad jungtinės veiklos sutarties partneriai yra informuoti apie teismo procesą ir nereiškė jokių prieštaravimų dėl ieškovo veiksmų, pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus, kadangi trečiųjų asmenų procesinis pasyvumas negali būti prilygintas teisės veikti konsorciumo vardu ir interesais suteikimui. Bylos nagrinėjimo metu tretieji asmenys UAB „ERP“ ir UAB „Inta“ laikėsi pasyvios pozicijos, neteikė atsiliepimų ir nevyko į teismo posėdžius, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jie ieškovo pareikštą reikalavimą palaiko. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, dalyvavimui procese nereikia aiškiai išreikštos šių asmenų valios – kitaip nei bendraieškiai, tretieji asmenys įtraukiami į bylą proceso šalių ar teismo iniciatyva (CPK 47 str.), todėl jų dalyvavimo procese faktas negali būti vertinamas kaip pritarimas šalies, kurios pusėje jie įtraukti, veiksmams. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tiek atsakovas, tiek tretieji asmenys atsakovo pusėje procesinio pobūdžio atsikirtimus į ieškinį, susijusius su ieškovo tinkamumu, išdėstė dar teikdami teismui atsiliepimus (t. 1, b. l. 102, 157) ir nuosekliai šios pozicijos laikėsi viso bylos nagrinėjimo metu. Klausimas dėl ieškovo teisės veikti konsorciumo vardu šiame viešajame pirkime keliamas ne pirmą kartą. Esant tokioms aplinkybėms, teismui kilo pagrįstų abejonių dėl ieškovo teiginių, kad kiti konsorciumo dalyviai palaiko jo veiksmus.

Žemesnės instancijos teismas

18Pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovas į teismą kreipėsi ne atstovaudamas konsorciumui, o kaip savarankiškas juridinis asmuo. Todėl teismas nematė pagrindo konstatuoti, kad ieškinys paduotas neįgalioto vesti bylą asmens ir ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 3 p.). Kadangi suinteresuotu asmeniu – tiekėju, galinčiu ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus nagrinėjamoje byloje laikytinas konsorciumas (t. y. juridinių asmenų grupė, o ne atskiri jos nariai), teismas civilinę bylą pagal ieškovo Izraelio bendrovės eVigilo Ltd ieškinį nutraukė, nurodydamas, kad asmens, nesančio tiekėju VPĮ prasme ir neturinčio teisinio suinteresuotumo savarankiškai sudaryti pirkimo sutartį, ieškinys nenagrinėtinas teisme (VPĮ 93 str., 95 str., CPK 5 str. 1 d., 293 str. 1 p.).

19III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

20Ieškovas Izraelio bendrovė eVigilo Ltd atskiruoju skundu (t. 2, b. l. 99-104) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą argumentuoja tuo, kad:

211. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo motyvas, kad iš viešųjų pirkimų kylančių ginčų nagrinėjimo procesas būtų nepagrįstai apsunkintas ir tai kenktų pirkimo procedūrų operatyvumui, jeigu kiekvienam konsorciumo nariui būtų suteikta galimybė, nederinant tarpusavyje savo veiksmų, ginčyti tą patį perkančiosios organizacijos sprendimą tapačiais ar skirtingais pagrindais. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas 2007 m. spalio 4 d. sprendime, priimtame byloje Nr. C-492/06, nurodė, kad Direktyvos 89/665/EEB 1 straipsnio aiškinimas, pripažįstantis teisę kreiptis į teismą kiekvienam konsorciumo, pateikusio pasiūlymą viešojo pirkimo procedūroje, nariui, nepažeidžia perkančiosios organizacijos sprendimų ir veiksmų peržiūros veiksmingumo tikslo, bet, atvirkščiai, padeda jį įgyvendinti. Teisės skųsti perkančiosios organizacijos neteisėtus sprendimus ar veiksmus suteikimas kiekvienam ūkio subjektų grupės nariui nekenktų pirkimo operatyvumui, nes pagal šiam pirkimui taikytiną VPĮ redakciją kiekvienas toks asmuo galėtų pasinaudoti šia apskundimo teise per itin trumpą 5 dienų laikotarpį nuo paaiškėjusio skundžiamo neteisėto perkančiosios organizacijos sprendimo ir/ar veiksmo, todėl tai nesudarytų sąlygų tiekėjams vilkinti pirkimo procedūrų (VPĮ 94 str.). Kitaip tariant, VPĮ jau yra įtvirtintos nuostatos, pakankamai apsaugančios viešųjų pirkimų proceso operatyvumą.

22Esant VPĮ įtvirtintam trumpam pretenzijų pateikimo terminui, galimybės skųsti neteisėtus perkančiosios organizacijos sprendimus ir/ar veiksmus suteikimas tik visiems ūkio subjektų grupės nariams kartu, o ne kiekvienam nariui atskirai, žymiai apsunkintų peržiūros veiksmingumo principo įgyvendinimą, nes bent vienam iš ūkio subjektų grupės narių sužinojus apie pažeidimą, visi nariai per itin trumpą laikotarpį turėtų susitarti dėl teisių gynimo būdų ir argumentų bei pateikti suderintą pretenziją, o po perkančiosios organizacijos atsakymo į ją per trumpą 10 dienų laikotarpį (nuo atsakymo į pretenziją) turėtų pateikti suderintą ieškinį teismui. Tokia situacija atgrasintų tiekėjus naudotis savo teisių gynimu bei apskundimo procesą padarytų praktiškai neįmanomą. Išankstinis ūkio subjektų grupės narių susitarimas dėl vieno iš narių atstovavimo bendriesiems grupės narių interesams teikiant pretenzijas ir ieškinius nepanaikintų šios problemos, nes toks atstovas, prieš pateikdamas pretenziją, vis tiek turėtų per itin trumpą laikotarpį atsiklausti visų grupės narių pozicijų dėl pažeidimo ir jas suderinti, nes kiti grupės nariai neturėtų savarankiškų teisių gintis nuo perkančiosios organizacijos pažeidimų.

23Neturi įtakos pirkimo operatyvumui ta aplinkybė, ar visų konsorciumo narių pretenzijos motyvai išdėstomi viename dokumente, ar juos atskirai išdėstytų kiekvienas narys. Nepriklausomai nuo pateikimo formos, visus tiekėjų argumentus perkančioji organizacija turi išnagrinėti. Aptariamu atveju pretenzijas ir ieškinį teismui pareiškė vienas iš ūkio subjektų grupės narių - eVigilo Ltd, todėl grėsmė pirkimo operatyvumui dėl galimų skirtingų grupės narių pretenzijų ar ieškinių nebuvo.

24Pasak ieškovo, būtina įvertinti tai, kad jam savarankiškai skundžiant atsakovo sprendimus Lietuvos Respublikos Antikorupcijos komisijai ir Viešųjų pirkimų tarnybai pastaroji institucija pradėjo tyrimą dėl pirkimo procedūrų teisėtumo. Viešųjų pirkimų tarnyba 2010 m. rugsėjo 24 d. įvertinimo išvadoje nurodė perkančiosios organizacijos pažeidimus, padarytus vertinant tiekėjų pasiūlymus. Jeigu ieškovas nebūtų teikęs skundų Viešųjų pirkimų tarnybai arba tokią jo teisę ribotų už viešųjų pirkimų priežiūrą atsakingos institucijos, VPĮ pažeidimai būtų nenustatyti. Todėl ribojant ieškovo savarankišką teisę teismine tvarka skųsti perkančiosios organizacijos sprendimus, liko abejonių dėl viešojo pirkimo skaidrumo ir teisėtumo, o įstatymo leidėjas būtent teismams priskyrė įgyvendinti perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūros funkciją pagal Europos Sąjungos direktyvą 89/665/EEB.

252. Perkančiajai organizacijai nepagrįstai nustačius pirkimo laimėtoją, dėl tokių perkančiosios organizacijos sprendimų nukenčia kiekvieno iš šios ūkio subjektų grupės interesai ir kiekvienas iš jų atskirai patiria žalą, nes dėl VPĮ pažeidimų nepretenduoja tapti pirkimo laimėtoju. Todėl eVigilo Ltd turi savarankišką teisinį suinteresuotumą dėl teisėto pirkimo procedūrų vykdymo ir pagrįsto, teisingo ir skaidraus pasiūlymų įvertinimo.

26Ieškovo įsitikimu, nepagrįsti pirmosios instancijos teismo motyvai, kad ieškovas negali būti laikomas suinteresuotu asmeniu, nes kiti konsorciumo dalyviai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti praradę interesą sudaryti viešojo pirkimo sutartį po to, kai jų pasiūlymą perkančioji organizacija atmetė. Ieškovas pažymi, kad jo ir partnerių pasiūlymas nebuvo atmestas, o įrašytas į pasiūlymų eilę. Nė vienas iš konsorciumo narių iki šiol nepareiškė, kad atsisako sudaryti pirkimo sutartį su perkančiąja organizacija. eVigilo Ltd konsorciumo pasiūlymas yra pasiūlymų eilės antroje vietoje ir, jeigu šiuo metu numatytas laimėtojas dėl įvairių priežasčių atsisakytų sudaryti pirkimo sutartį arba nepateiktų pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, tai atsakovas privalės pagal VPĮ 18 straipsnį siūlyti sudaryti pirkimo sutartį eVigilo konsorciumui ir dėl to eVigilo konsorciumo pasiūlymas yra galiojantis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiejo ūkio subjektų grupės narių interesų dėl pirkimo sutarties sudarymo buvimą ar nebuvimą su tuo, ar jie visi kartu ginčija perkančiosios organizacijos pirkimo procedūrų teisėtumą.

27VPĮ perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūros procedūra - ieškinio teisena - numatyta su tikslu užtikrinti ne tik privatų, bet ir viešąjį interesą, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir teisėtai, racionaliai naudojant pirkimams skirtas lėšas ir užtikrinant tiekėjų konkurenciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas VPĮ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis Nr. 3K-3-416/2005, 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-623/2005, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-458/2007), yra konstatavęs, kad VPĮ siekiama užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Todėl Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į viešąjį interesą.

28Šiame viešajame pirkime eVigilo Ltd konsorciumas pateikė mažiausios kainos pasiūlymą. Perkančiajai organizacijai neteisėtai sudarius pirkimo sutartį su pirkimo laimėtoju, siūlančiu apie 1,4 mln. Lt didesnę pirkimo objekto kainą, nukentėtų viešasis interesas.

293. Viešųjų pirkimų teisiniai santykiai tarp perkančiosios organizacijos ir konkurso dalyvio yra ikisutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai. Esant nedaliai perkančiosios organizacijos prievolei užtikrinti tiekėjų nediskriminavimą bei pirkimo skaidrumą tiekėjo daugeto atžvilgiu, kai pasiūlymą pateikia ūkio subjektų grupė, kiekvienas iš ūkio subjektų grupės narių, kaip solidarus kreditorius, turi reikalavimo teisę ir gali pareikšti perkančiajai organizacijai (skolininkui) pretenziją ar ieškinį pagal LR CK 6.18 straipsnio 1 dalį. Kai ieškinį skolininkui pareiškia vienas iš solidarių kreditorių, o kiti nėra įtraukiami į bylą, teismo sprendimo teisiniai padariniai taikomi ir kitiems solidariems kreditoriams, jei teismo sprendimas jiems palankus (naudingas). Jei sprendimas kitiems solidariems kreditoriams nepalankus (nenaudingas), teismo sprendimas prieš juos negali būti panaudotas (CK 6.22 str.) (Mikelėnas. V. Prievolių teisė. Pirmoji dalis. Vilnius: Justitia, 2002. 141 psl.).

30Ieškovo iniciatyva abu jo partneriai UAB „ERP“ ir UAB „Inta“ įtraukti į procesą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, bet nė vienas iš jų nereiškė prieštaravimų dėl eVigilo Ltd veiksmų ir to, kad jis, pareikšdamas ieškinį, veiktų priešingai partnerių interesams. eVigilo Ltd, individualiai pareikšdamas ieškinį dėl perkančiosios organizacijos prievolės vykdymo pažeidimų, veikia visų ūkio subjektų grupės narių interesais, nes tai išplaukia iš jų tarpusavio santykių ir interesų bendrumo prigimties.

Žemesnės instancijos teismas

314. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad VPĮ nėra tiesioginio draudimo kiekvienam ūkio subjektų grupės nariui teikti ieškinį dėl viešojo pirkimo, o interpretuodamas VPĮ 2 straipsnio 26 dalyje nurodytą „tiekėjo“ sąvoką, padarė išvadą, kad teisė reikšti ieškinį netiesiogiai draudžiama. Teisė į teisminę gynybą yra konstitucinė teisė (Konstitucijos 30 str.), todėl ją ribojančios sąlygos turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytos. Nesant Lietuvos Respublikos įstatymuose tiesioginių draudimų, teisė reikšti ieškinį negali būti varžoma plečiamai interpretuojant teisės aktą.

325. Pagal VPĮ 2 straipsnio 26 dalį tiekėju laikomas kiekvienas ūkio subjektas ar jų grupė, siūlantis ar galintis pasiūlyti prekes, paslaugas ar darbus. Pagal bendrai pateiktą pirkimui pasiūlymą ūkio subjektų grupės nariai ne tik visi kartu, bet ir kiekvienas atskirai siūlo perkančiajai organizacijai prekes, paslaugas ar darbus. Taigi kiekvienas iš ūkio subjektų grupės narių atitinka VPĮ 2 straipsnio 26 dalies tiekėjo sąvoką.

33Jeigu teisėjų kolegija būtų kitokios nuomonės, ieškovas pabrėžia, kad VPĮ 2 straipsnio 26 dalyje nurodyta tiekėjo sąvoka turi būti aiškinama, atsižvelgiant į kitas VPĮ nuostatas, numatančias, kad įstatymo leidėjas tiekėju įvardina ne tik visą ūkio subjektų grupę kaip vienetą, bet ir kiekvieną šios grupės narį. VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, jog perkančioji organizacija pirkimo sąlygose privalo nurodyti kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams, įskaitant reikalavimus atskiriems bendrą paraišką ar pasiūlymą pateikiantiems tiekėjams. VPĮ 2 straipsnio 34 dalyje nurodyta, kad pirkimo sutartis - tai [...] šio įstatymo nustatyta tvarka dėl ekonominės naudos vieno ar daugiau tiekėjų [...] sudaryta sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai.

346. VPĮ įgyvendina Europos Sąjungos viešųjų pirkimų direktyvas, kuriose yra vartojamos analogiškos „tiekėjo“, „suinteresuoto asmens“ sąvokos. 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 1 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad „rangovu“, „tiekėju“ ar „paslaugų teikėju“ gali būti bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, viešasis subjektas arba tokių asmenų ir/arba organizacijų grupė, rinkoje siūlantys atitinkamai darbų ir/arba darbo įvykdymą, prekių tiekimą arba paslaugų teikimą. Direktyvos 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad „valstybės narės užtikrina, kad remiantis išsamiomis taisyklėmis, kurias gali nustatyti valstybės narės, būtų įmanoma taikyti peržiūros procedūras bent jau kiekvienam suinteresuotam asmeniui, kuris nori arba norėjo, kad su juo būtų sudaryta tam tikra viešojo prekių pirkimo arba viešojo darbų pirkimo sutartis ir kuris dėl tariamo pažeidimo rizikavo ar rizikuoja patirti žalą“. Europos Teisingumo Teismas, savo jurisprudencijoje operuodamas šiomis sąvokomis nepriėjo prie išvados, kurią padarė pirmosios instancijos teismas, kad ūkio subjektų grupės nariui draudžiama savarankiškai reikšti ieškinį.

35Pirkimo sąlygų 30 punkte nurodyta, jog tiekėjas gali pateikti vieną pasiūlymą individualiai arba kaip ūkio subjektų grupės narys. Atsakovo argumentas, kad ūkio subjektų grupės nario jis nelaiko tiekėju, prieštarauja pirkimo sąlygoms, kuriose atsakovas tiekėją tapatina su ūkio subjektų grupės nariu. Todėl ieškovas gali skųsti perkančiosios organizacijos sprendimus ir veiksmus tiek savarankiškai, tiek veikdamas visų ūkio subjektų grupės narių naudai, atstovaudamas tiek savo, tiek šių narių interesams dėl teisėto ir skaidraus viešojo pirkimo organizavimo bei vykdymo. Skundžiama nutartis užkerta galimybę skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus, nes suėjo VPĮ numatyti apskundimo terminai.

367. Nutraukdamas bylą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK 293 straipsnio 1 punktą. VPĮ 95 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinius dėl viešųjų pirkimų nagrinėja apygardos teismai kaip pirmosios instancijos teismai.

Atsiliepimas

37Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM atsiliepimu į skundą (t. 2, b. l. 112-125) skundą laiko nepagrįstu ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Anot atsakovo, direktyvomis, priešingai nei reglamentais, bylos šalys negali tiesiogiai remtis teisminiuose ginčuose, tačiau tai nereiškia, kad nacionalinėse teisės sistemose direktyvos, kaip Bendrijos teisės normos, praranda reikšmę. Direktyvų tiesioginio veikimo prielaida yra netinkamas ar pavėluotas direktyvų nuostatų perkėlimas ar jų neperkėlimas į nacionalinę teisės sistemą. VPĮ nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, kurios reglamentuoja viešųjų pirkimų procedūras, todėl remtis direktyvų nuostatomis negalima. Europos Teisingumo Teismas 2007 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr.C-492/06, konstatavo, kad nesant direktyvoje specialių nuostatų valstybės narės savo vidinėse teisės sistemose turi konkrečiai apibrėžti, ar į asociaciją, kurį pateikė pasiūlymą dėl viešojo pirkimo, susibūrusios įmonės taip pat turi teisę pradėti peržiūros procedūras ir kokiomis sąlygomis.

38Ieškovas klaidingai teigia, kad Europos Teisingumo Teismas 2007 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. C-492/06, pripažino teisę kiekvienam konsorciumo nariui individualiai ginčyti viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumą ir patvirtino kiekvieno iš šių konsorciumo narių teisinio suinteresuotumo dėl tokio ieškinio buvimą. Minėtoje nutartyje Europos Teisingumo Teismas tik nurodė, kad Europos Sąjungos direktyvos 89/665/EEB 1 straipsnio aiškinimas, pripažįstantis teisę kreiptis į teismą kiekvienam konsorciumo, pateikusio pasiūlymą viešojo pirkimo procedūroje, nariui, nepažeidžia perkančiosios organizacijos sprendimų ir veiksmų peržiūros veiksmingumo tikslo, bet, atvirkščiai - padeda jį įgyvendinti. Europos Teisingumo Teismas 2005 m. rugsėjo 8 d. sprendime, priimtame byloje Espace Trianon SA ir Sofibail (bylos Nr. C-129/04) nurodė, kad peržiūros veiksmingumo principas nereikalauja, kad ieškinys būtų pripažintas priimtinu, jei nebuvo laikytasi nuostatų dėl teisinio atstovavimo, susijusio su ieškinį pareiškiančio asmens pasirinktu teisiniu statusu. Ieškovas viešame pirkime dalyvavo kaip konsorciumo narys jungtinės veiklos sutarties pagrindu, o atstovauti konsorciumo interesams įgaliotas UAB „ERP“.

39Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį įstatymų nustatytais atvejais pareiškimą teismui dėl viešojo intereso gynimo valstybės vardu gali pareikšti prokuroras arba kita įstatymų įgaliota institucija. Todėl ieškovo teiginys, kad teismo nutartimi dėl bylos nutraukimo ribojama teisė ginti pažeistus interesus ir reikalauti pažeidimų ištaisymo, yra nepagrįstas, nes ieškovas neturi teisės reikšti ieškinį siekdamas apginti viešąjį interesą.

40Ginčijamo pirkimo pasiūlymai buvo vertinami ne pagal mažiausios kainos kriterijų, o pagal ekonominį naudingumą, todėl tai, kad ieškovo konsorciumo pasiūlymo kaina 1,4 mln. Lt mažesnė, yra teisiškai nereikšminga.

41Ta aplinkybė, kad ieškovo konsorciumo pasiūlymas nebuvo atmestas, o įrašytas į pasiūlymų eilę antru numeriu, neturi jokios įtakos nustatant, ar ieškovas gali būti laikomas tiekėju VPĮ prasme. Tiekėju pripažįstama pasiūlymą pateikusi ūkio subjektų grupė, o ne atskiri jos nariai. Ieškovas, sudarydamas susitarimą dėl atstovavimo, veikė pagal bendrovės įstatus kaip individualus juridinis asmuo, o ne pagal jungtinės veiklos sutartį atstovaudamas konsorciumo interesams. Atstovauti visų partnerių interesams jungtinės veiklos sutarties pagrindu įgaliotas tretysis asmuo ieškovo pusėje UAB „ERP“. Kitų partnerių prieštaravimų dėl ieškovo veiksmų nebuvimas negali būti traktuojamas kaip įgaliojimų suteikimas veikti visų partnerių vardu.

Žemesnės instancijos teismas

42Europos Bendrijų Teisingumo Teismas pažymėjo, kad tam, jog būtų galima pasinaudoti perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, peržiūrėjimo procedūromis, pakanka parodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir net nebūtina turėti formalų dalyvio ar kandidato statusą (Sprendimas Stadt Halle ir RPL Lochau byloje). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad procesiniu požiūriu asmens suinteresuotumas yra svarbi aplinkybė, nes tik suinteresuotas asmuo gali būti ieškovu byloje (CPK 5 str. 1 d.). Kadangi pasiūlymą pateikė konsorciumas, tai laimėjimo atveju sutartis būtų sudaroma su konsorciumu, todėl ieškovas neturi savarankiško teisinio suinteresuotumo sudaryti sutartį. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, jog asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-25/2009). Teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeisti. Dėl galimų neteisėtų atsakovo veiksmų atliekant viešųjų pirkimų procedūras galėtų būti pažeisti konsorciumo teisės ar teisėti interesai, o ieškovas negali ginčyti pirkimo, nes neturi teisinio intereso dėl ginčo dalyko.

43VPĮ yra lex specialis. Atsižvelgiant į tai, CK, CPK ir kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai specialiųjų viešųjų pirkimų teisės normų atžvilgiu, todėl ieškovas nepagrįstai remiasi CK 6.18, 6.22 straipsniais. VPĮ V skyrius aiškiai numato, kad tik tiekėjas gali kreiptis dėl perkančiosios organizacijos galimai neteisėtų veiksmų bei nustato atskirą ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų, nagrinėjimo tvarką. Solidarioji reikalavimo teisė gali atsirasti tik pagal įstatymą ar sutartį. Nagrinėjamu atveju bylos šalių nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai, nes atsakovas nepripažino ieškovo konsorciumo nugalėtoju ir nesudarė su juo pirkimo sutarties.

Atsiliepimas

44Tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje UAB „NT Service“ ir UAB „HNIT-Baltic“ atsiliepimu į skundą (t. 2, b. l. 114-121) skundo nepripažįsta ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

45Teisės ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus suteikimas kiekvienam konsorciumo nariui atskirai daro įtaką pirkimo operatyvumui. Pirkimui taikytinoje VPĮ redakcijoje nustatyti trumpi apskundimo terminai nesudaro pagrindo spręsti dėl konsorciumo nario teisės savo vardu ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad teisės skųsti perkančiosios organizacijos sprendimus suteikimas tik visiems konsorciumo nariams kartu apsunkina peržiūros veiksmingumo principo įgyvendinimą. Viešajame pirkime dalyvaujanti ūkio subjektų grupė veikia jungtinės veiklos sutarties pagrindu. LR CK 6.972 straipsnio ir jungtinės veiklos sutarties pagrindu ūkio subjektų grupė turi derinti visus savo veiksmus, teikdama pasiūlymą pagal viešojo pirkimo dokumentų reikalavimus. Ūkio subjektų grupė privalo užtikrinti vieningą savo veiklą iki pasiūlymų pateikimo, teikdama pasiūlymą ir dalyvaudama tolesnėse viešojo pirkimo procedūrose, nes paprastai reikalaujama, kad jungtinės veiklos sutartyje būtų nurodomas partnerių, kartu teikiančių pasiūlymą, atstovas, įgaliotas bendrauti su perkančiąja organizacija.

46Sprendžiant dėl dalyvio atitikimo kvalifikacijos reikalavimams, yra tikrinamas ūkio subjektų grupės kaip vieneto atitikimas kvalifikacijos reikalavimams, o ne kiekvieno atskiro dalyvio atitikimas, išskyrus nedidelę dalį reikalavimų, kuriuos turi atitikti kiekvienas grupės narys. Ūkio subjektų grupė taip pat vieningai veikia su perkančiąja organizacija sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu ir kiekvienas jos narys yra solidariai atsakingas perkančiajai organizacijai už visos viešojo pirkimo sutarties įvykdymą.

47Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo manyti, kad įstatymų leidėjas būtų ketinęs leisti ar kad perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros veiksmingumo principas reikalautų, jog įgyvendindami teisę ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus konsorciumo nariai turėtų teisę veikti kiekvienas atskirai, kai visų viešojo pirkimo procedūrų metu ir vykdant viešojo pirkimo sutartį savo teises konsorciumas įgyvendina kaip nedalomas vienetas (vienas tiekėjas, dalyvis).

48Tretieji asmenys nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kuriais įrodinėjama kiekvieno konsorciumo nario teisė savo vardu ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus. Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarkos nustatymas nepaneigia teisės į gynybą principo. Konstitucijos 30 straipsnio nuostata, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, nereiškia, jog tokią teisę turi bet kuris asmuo. Konstitucija suteikia galimybę kiekvienam asmeniui tokią subjektinę teisę įgyti esant įstatyme nustatytiems pagrindams. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas nėra tiekėjas VPĮ prasme ir neturi teisinio suinteresuotumo savarankiškai sudaryti pirkimo sutartį.

49Vertinant šios išvados pagrįstumą ETT bylų Espace Trianon ir Sofibail (Nr. C-129/04) ir Consorzio Elisoccorso San Raffaele (Nr. C-492/06) kontekste, galima atsižvelgti į generalinės advokatės Eleanor Sharpston išvadą Europos Teisingumo Teismui sujungtoje byloje C-145/08 ir C -149/08 Club Hotel Loutraki AE, Athinaiki Techniki AE, Evangelos Marinakis v. Ethniko Simvoulio Radiotileorasis, Ipourgos Epikratias ir Aktor ATE prieš Ethniko Simvoulio Radiotileorasis, kurioje pažymėta, kad „Teisingumo Teismo motyvai Sprendime Espace Trianon ir Sofibail [...] yra pagrįsti prielaida, kad nelaimėjusio konkurso dalyvio interesas, kad sprendimas sudaryti sutartį būtų panaikintas, susijęs su galimybe vėl dalyvauti procedūroje, atnaujintoje panaikinus neteisėtą sprendimą, ir kad tuomet, kai konkurso dalyvis yra konsorciumas, tik jis, kaip konsorciumas, gali turėti tokį interesą. Atskiri nariai, nepateikę pasiūlymo savo vardu (ir dažnai negalėję to padaryti, nes priešingu atveju nebūtų sudarę konsorciumo su kitais), tokio intereso neturi. Ši prielaida ir ja remiantis padarytos išvados, atrodo, visiškai pagrįstos. Dėl sutarties sudarymo pažymėtina, kad visi konsorciumo nariai turi veikti kartu. Būdami vieningi jie stiprūs, o atskirai - silpni. Jų interesai nedalomi, kaip ir pats sutarties sudarymas“.

50Sprendžiant dėl atskiro ūkio subjektų grupės nario savarankiško suinteresuotumo atskirais atvejais gali turėti įtakos kilusio ginčo pobūdis. Ieškovas, argumentuodamas teisę savarankiškai reikšti ieškinį dėl perkančiosios organizacijos sprendimo, remiasi dvejopo pobūdžio argumentais. Ieškovas nurodo, kad konsorciumui, kuriame jis dalyvauja, esant pasiūlymų eilės antroje vietoje ir dar esant galimybei, kad su juo (konsorciumu) gali būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis (pirmoje vietoje esančiam konsorciumui atsisakius), kiekvienas konsorciumo dalyvis laikytinas suinteresuotu viešojo pirkimo sutarties sudarymu. Remiantis aukščiau cituojama Išvada Club Hotel Loutraki byloje, perkančiosios organizacijos sprendimus, kurie gali turėti įtakos sutarties sudarymui, gali ginčyti tik konsorciumas kaip visuma.

51Ieškovas taip pat nurodo, kad kiekvieno ūkio subjektų grupės nario interesai nukenčia dėl galimai nepagrįstų perkančiosios organizacijos sprendimų ir kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atskirai dėl jų patiria žalą. Kad konsorciumas nebūtinai turi veikti kaip visuma, sprendžiant žalos atlyginimo klausimus, galima pagrįsti minėtoje išvadoje Club Hotel Loutraki byloje išdėstytais argumentais: „sprendimas gali sukelti konkrečią žalą vienam konsorciumo nariui, o kitiems - ne. [...] Netgi tuomet, kai žala paskirstoma konsorciumo nariams, individualūs ieškiniai dėl žalos atlyginimo galėtų būti nagrinėjami atskirai. Jeigu ieškinys yra vien dėl nuostolių, kuriuos galima paskirstyti, ir nekeliamas klausimas dėl sprendimo sudaryti sutartį panaikinimo, kad konsorciumas galėtų būti grąžintas dalyvauti procedūroje, neturi jokios lemiamos reikšmės, ar ieškinį pareiškia vienas konsorciumo narys, ar kai kurie, ar visi jo nariai.“ Ieškovas nereiškė reikalavimo dėl jam individualiai padarytos žalos atlyginimo ir nepateikė žalą pagrindžiančių įrodymų, todėl šioje byloje nebuvo pagrindo svarstyti, ar ieškovas, kaip ūkio subjektų grupės narys, turi, o jei turi - ar tinkamai įgyvendina teisę kreiptis į teismą (VPĮ 96 str.). Ieškovui reikalaujant nutraukti pirkinio procedūras, t. y. iš esmės ginčijant sprendimą dėl būsimos pirkimo sutarties sudarymo (VPĮ 93 str.), o ne reikalaujant padarytos žalos atlyginimo (VPĮ 96 str.), labiau pagrįsta vadovautis ETT argumentais Espace Trianon ir Sofibail byloje (Nr. C-129/04) negu Consorzio Elisoccorso San Raffaele byloje (Nr. C-492/06) ir pripažinti, kad ieškovas neturi savarankiškos teisės reikšti ieškinio dėl pirkimo procedūrų nutraukimo savo vardu.

Žemesnės instancijos teismas

52Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad apibendrinus ETT 2005 m. rugsėjo 8 d. sprendimo byloje Nr. C-129/04 ir 2007 m. spalio 4 d. nutarties byloje Nr. C-492 teisinius argumentus, klausimas, kokia tvarka juridinio asmens statuso neturinčio konsorciumo, kuris dalyvavo procedūroje dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, nariai gali ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus, paliktas nacionalinės teisės reglamentavimo sričiai. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo nuomone, nei nacionalinėje teisėje egzistuojantis draudimas, nei galimybė konsorciumo dalyviui savarankiškai ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus neprieštarauja atitinkamoms Bendrijos teisės nuostatoms.

53Ieškovas tvirtina, kad VPĮ nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į viešąjį interesą, tačiau, anot trečiųjų asmenų atsakovo pusėje, nėra pagrindo teigti, kad kiekvieno atskiro konsorciumo nario galimybė ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus padėtų užtikrinti viešąjį interesą labiau negu konsorciumo, veikiančio suderinus atskirų fizinių ar juridinių asmenų interesus ir suinteresuoto viešojo pirkimo rezultatais, teisė ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus.

54Ieškovas nurodo, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai tarp perkančiosios organizacijos ir konkurso dalyvio yra ikisutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai, kuriuose kiekvienas iš ūkio subjektų grupės narių, kaip solidarus kreditorius, turi teisę pranešti perkančiajai organizacijai apie prievolės pažeidimą (CK 6.18 str. 1 d.). Tretieji asmenys pažymi, kad ieškovo nurodytos CK normos netaikytinos viešųjų pirkimų teisiniams santykiams, susiklostantiems iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, kadangi viešųjų pirkimų procesą, perkančiosios organizacijos ir tiekėjų pareigas iki sutarties sudarymo detaliai reglamentuoja VPĮ normos (CK 1.1 str. 2 d.).

55Įvertinęs VPĮ 2 straipsnio 5 ir 26 dalis, 93 ir 95 straipsnius, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kai pasiūlymą viešajam pirkimui pateikia ūkio subjektų grupė, tiekėju, galinčiu ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar sprendimus, laikytina ši ūkio subjektų grupė, o ne individualūs jos nariai. Tretieji asmenys atsakovo pusėje nesutinka su ieškovo argumentais, kad VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 2 punktas ar 2 straipsnio 34 dalis tiekėju įvardija ne tik visą ūkio subjektų grupę, bet ir atskirą jos narį. VPĮ vartojama vienaskaita („tiekėjas“) reiškia arba pavienį pasiūlymą pateikusį tiekėją, arba ūkio subjektų grupę, tačiau ne ūkio subjektų grupės narį. Jei pasiūlymą teikia ūkio subjektų grupė, visus VPĮ 18 straipsnio 2 dalyje išvardintus veiksmus gali atlikti tik ūkio subjektų grupė kaip nedalomas vienetas, nes pirkimo sutartis sudaroma su visa grupe kartu, pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą ar atsisakyti sudaryti pirkimo sutartį taip pat gali tik tiekėjas kaip ūkio subjektų grupė ir pan. VPĮ nenumato galimybės kiekvienam iš ūkio subjektų grupės narių savarankiškai apsispręsti, ar sudaryti su perkančiąja organizacija pirkimo sutartį, ir sudaryti ją atskirai nuo kitų grupės narių, arba pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą. Pavyzdžiui, viešojo pirkimo sutartis negalėtų būti sudaroma su vienu iš ūkio subjektų grupės narių, atvykusiu sudaryti pirkimo sutartį, jei kiti grupės nariai nėra jo įgalioję veikti jų vardu ir kiekvienas atskirai yra apsisprendęs sutarties nesudaryti. Atitinkamai vertintina ir situacija, kai vienas iš ūkio subjektų grupės narių nusprendžia savo vardu ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą, neturėdamas kitų partnerių įgaliojimo veikti viso konsorciumo vardu ir nesiekdamas veikti viso konsorciumo vardu - toks ūkio subjektų grupės narys pagal VPĮ nėra tiekėjas ir neturi teisės kreiptis į teismą (VPĮ 93 str. 2 d.).

56Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad Europos Teisingumo Teismas, operuodamas „tiekėjo“ sąvoka, nepriėjo prie analogiškų išvadų kaip pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje, kadangi Europos Teisingumo Teismas minėtose bylose sprendė nacionalinės ir ES teisės santykio klausimus, o ne aiškino Europos Bendrijų teisėje įtvirtintą tiekėjo sąvoką. Nutartyje pateiktas „tiekėjo“ sąvokos ir atskirų konsorciumo narių teisės savo vardu ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus nebuvimo aiškinimas neprieštarauja teisės į teisminę gynybą principui, kadangi tokiu aiškinimu ši teisė nėra panaikinama, o tik išaiškinama VPĮ nustatyta jos įgyvendinimo tvarka.

57Ieškovas nepagrįstai sieja nutartyje nurodyto bylos nutraukimo pagrindo taikymą su bylos priskirtinumu teismui ir teismingumu Vilniaus apygardos teismui. Šis pagrindas sietinas ne tik su būtinumu laikytis bylų priskyrimą bendrosios kompetencijos teismams reguliuojančių normų reikalavimų, bet ir su tais atsisakymo priimti pareiškimą (ar nutraukti bylą) atvejais, kai byla negali būti nagrinėjama teisme, tačiau ne dėl bylų priskirtinumo teismams taisyklių pažeidimo. LR CPK komentare (I tomas, 301 psl.) pateikiamas pavyzdys, kad šiuo pagrindu būtina atsisakyti iškelti bylą, jei ieškinį teismui padavė procesiniu požiūriu neteisni organizacija, t. y. ne juridinis asmuo, nes kito pagrindo atsisakyti priimti ieškinį šiuo atveju CPK nenurodo. Todėl pagal analogiją (CPK 3 str. 6 d.) CPK 293 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas taikytinas nutraukiant bylą, kai ieškinį savo vardu paduoda vienas iš ūkio subjektų grupės, teikusios pasiūlymą viešajame pirkime, narių, nes VPĮ 93 ir 95 straipsniai suteikia teisę kreiptis į teismą tik tiekėjui (pasiūlymą pateikusiai ūkio subjektų grupei).

Motyvuojamoji dalis

58IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

59Atskirasis skundas atmestinas.

60Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliami šie klausimai:

611)

62teisės skųsti perkančiosios organizacijos sprendimą ar veiksmus suteikimas kiekvienam konsorciumo nariui nekenkia konkurso operatyvumui, bet padeda užtikrinti sprendimų peržiūros funkciją;

632)

64ieškovas turi savarankišką teisinį suinteresuotumą ginčyti atsakovo sprendimus;

653)

66viešųjų pirkimų teisiniai santykiai vertintini kaip ikisutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai, kiekvienas iš ūkio subjektų grupės narių yra solidarus kreditorius perkančiosios organizacijos pažeidimų atveju;

674)

68VPĮ nenumato tiesioginio draudimo kiekvienam ūkio subjektų grupės nariui teikti ieškinį dėl viešojo pirkimo, todėl negali būti varžoma asmens konstitucinė teisė į gynybą;

695)

70pirmosios instancijos teismas klaidingai išaiškino tiekėjo sąvoką;

716)

72pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK 293 straipsnio 1 punktą.

73Dėl konsorciumo kaip solidaraus kreditoriaus, konsorciumo nario teisinio suinteresuotumo ir teisės reikšti ieškinį, dėl tiekėjo sąvokos

74Ieškovas eVigilo ir tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje UAB „Inta“ ir UAB „ERP“ dalyvavo atsakovo organizuotame viešajame pirkime susibūrę į konsorciumą (t. 1, b. l. 20-31). Konsorciumas - laikinas asmenų susivienijimas į grupę, sujungiant savo išteklius ir patirtį, konkretiems uždaviniams spręsti, stambiems projektams ar programoms įgyvendinti. Konsorciumas steigiamas pagal bendrosios jungtinės veiklos sutartį arba kaip tikroji ar komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija.

75Įstatymai arba šalių susitarimai gali nustatyti, kad kreditorių reikalavimas yra solidarus (CK 6.18 str. 1 d.). Dėl to, kad VPĮ 3 straipsnis įpareigoja perkančiąją organizaciją laikytis pagrindinių viešųjų pirkimų principų atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, ūkio subjektų grupė (konsorciumas) netampa solidariu kreditoriumi perkančiosios organizacijos atžvilgiu, kol pirkimo sutartis su ta ūkio subjektų grupe nesudaryta. Jungtinės veiklos ar kitokioje sutartyje ūkio subjektų grupės nariai gali susitarti atsakyti solidariai, tačiau negali susitarti dėl perkančiosios organizacijos solidarios atsakomybės, todėl šioje viešojo pirkimo stadijoje CK 6.18 straipsnio 1 dalis netaikytina.

Žemesnės instancijos teismas

76Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad viešojo pirkimo apskundimo procedūras reglamentuoja tiek nacionalinė, tiek Europos Bendrijos teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis c. b. UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. vasario 9 d. nutartis c. b. VšĮ „Versmės“ leidykla v. Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija prie LR Prezidento kanceliarijos, bylos Nr. 3K-3-35/2009).

77Direktyvos 1 straipsnio 3 dalis iš valstybių narių reikalauja, kad jos užtikrintų, jog remiantis išsamiomis taisyklėmis, kurias gali nustatyti pačios valstybės narės, būtų įmanoma taikyti peržiūros procedūras bent jau kiekvienam suinteresuotam asmeniui, kuris nori arba norėjo, kad su juo būtų sudaryta tam tikra viešojo prekių pirkimo arba viešojo darbų pirkimo sutartis ir kuris dėl tariamo pažeidimo patyrė ar rizikuoja patirti žalą. Siekdamas įgyvendinti Direktyvoje iškeltą tikslą sudaryti sąlygas vykdyti perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūras, Lietuvos įstatymų leidėjas teisę kreiptis į teismą bylose dėl viešųjų pirkimų suteikė tiekėjui (VPĮ 93 str., 95 str.) ir Viešųjų pirkimų tarnybai (VPĮ redakcijos, galiojančios nuo 2010 m. kovo 2 d., 8 str. 3 d. 9 p.) ginant viešąjį interesą.

78Dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami įrodyti arba paneigti eVigilo Ltd (kaip vieno iš konsorciumą sudarančių ūkio subjektų) teisę reikšti ieškinį (lot. locus standi) individualiai, remiasi dviem skirtingais Europos Teisingumo Teismo procesiniais sprendimais: 2005 m. rugsėjo 8 d. sprendimu (byla Nr. C-129/04) ir 2007 m. spalio 4 d. nutartimi (byla Nr. C-492/06).

79Europos Teisingumo Teismas 2005 m. rugsėjo 8 d. sprendime (byla Nr. C-129/04) konstatavo, jog Direktyvos 1 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad neprieštarauja tam, jog pagal nacionalinę teisę juridinio asmens statuso neturinčio konsorciumo, kuris dalyvavo procedūroje dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, tačiau nuspręsta su juo sutarties nesudaryti, nariai gali pareikšti ieškinį dėl sprendimo sudaryti sutartį tik visi kartu, o ne individualiai, atsižvelgdamas į Belgijos nacionalinės teisės normas - Bendrovių kodekso 522 straipsnio 2 dalį ir 47 straipsnį, kuris numato, kad konsorciumas – juridiniu asmeniu nesanti bendrovė, kuri ne socialiniais tikslais siekia atlikti vieną ar kelis apibrėžtus komercinius sandorius.

80Europos Teisingumo Teismas 2007 m. spalio 4 d. nutartyje (byla Nr. C-492/06) pažymėjo, kad Direktyvos 1 straipsnis turi būti aiškinamas kaip nedraudžiantis, jog pagal nacionalinę teisę atskiras juridinio asmens statuso neturinčio konsorciumo, kuris dalyvavo viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūroje, tačiau su kuriuo sutartis nebuvo sudaryta, narys galėtų individualiai pareikšti ieškinį dėl sprendimo sudaryti tokią sutartį, atsižvelgdamas į Italijos teismų praktiką, pagal kurią „konsorciumo“ arba „įmonių grupės“ narės turi teisę individualiai ginčyti su viešuoju pirkimu, kuriame jos dalyvavo, susijusius aktus.

81Iš šių dviejų procesinių sprendimų matyti, kad Europos Teisingumo Teismas laikosi pozicijos, jog nei nacionalinėje teisėje egzistuojantis draudimas, nei, priešingai, galimybė konsorciumo dalyviui savarankiškai ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus neprieštarauja Direktyvos 1 straipsnio 3 daliai. Tai paaiškintina tuo, kad subjektams, suinteresuotiems viešojo pirkimo sutarties sudarymu, Direktyva nustato minimalų apsaugos standartą ir viešojo pirkimo peržiūros procedūrų bendruosius kriterijus, kuriuos turi atitikti nacionalinėse teisės sistemose nustatytos peržiūros procedūros, siekiant užtikrinti Bendrijos teisės reikalavimų sudarant viešojo pirkimo sutartis laikymąsi (Europos Teisingumo Teismo 2003 m. birželio 19 d. Sprendimas GAT, C-315/01, Rink. p. I-6351). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad sprendžiant, ar eVigilo Ltd šioje byloje turi teisę ginčyti atsakovo veiksmus, reikia vadovautis nacionaline teise, konkrečiai imant, kaip ji apibrėžia tiekėjo sąvoką. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad ūkio subjektų grupės narių interesų dėl pirkimo sutarties sudarymo nereikia sieti su tuo, ar jie visi ginčija perkančiosios organizacijos pirkimo procedūrų teisėtumą. Subjektų, kurie pripažįstami turinčiais teisinį suinteresuotumą, ratas apibrėžiamas pagal tai, ar (kokiu pagrindu) jie dalyvauja konkurse, o nuo to priklauso, kas gali pretenduoti sudaryti pirkimo sutartį bei atitinkamai reikalauti viešojo pirkimo procedūrų peržiūros.

82Konstitucijos 30 straipsnis įtvirtina asmens teisę kreiptis į teismą. Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. Konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai. Klausimus, susijusius su teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principu civiliniame procese, reglamentuoja CPK 5 straipsnio 1 dalis. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas pažeisti ar ginčijami. Joje numatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Be to, pagal šią teisės normą suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ne bet kokia, o būtent įstatymų nustatyta tvarka. Taigi šia (blanketine) teisės norma įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę suinteresuotų asmenų teisę kreiptis į teismą (šios teisės įgyvendinimo tvarką) reglamentuoti ir kitais įstatymais (CPK 1 str. 2 d.).

83Su viešaisiais pirkimais susijusiems ginčams taikytinos pirmiausia Viešųjų pirkimų įstatymo (lot. lex speciali) nuostatos, o kitų - bendrųjų - įstatymų nuostatos taikytinos tada, kai tam tikro viešojo pirkimo teisinio santykio nereguliuoja specialiosios normos arba kai pačiame VPĮ įtvirtintos nuorodos į kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2009).

84VPĮ 93 straipsnio, reglamentuojančio teisę ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar priimtus sprendimus, 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, VPĮ V skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą. Taigi subjektu, turinčiu teisę kreiptis su ieškiniu į teismą, įvardijamas tiekėjas.

85Remiantis VPĮ 2 straipsnio 26 punktu, tiekėjas – kiekvienas ūkio subjektas: fizinis asmuo, privatus juridinis asmuo, viešasis juridinis asmuo ar tokių asmenų grupė, galintis pasiūlyti ar siūlantis prekes, paslaugas ar darbus. Pagal to paties straipsnio 5 punktą, dalyviu pripažįstamas tiekėjas, pateikęs pasiūlymą. VPĮ 5 straipsnio 2 dalis numato, kad paraišką arba pasiūlymą gali pateikti ūkio subjektų grupė. Priešingai negu teigia apeliantas, kiekvienas iš ūkio subjektų grupės narių atitinka VPĮ 2 straipsnio 26 dalies tiekėjo sąvoką ne visiškai, bet tik iš dalies, nes atskiri grupės nariai, galėdami pateikti pasiūlymą savo vardu, nebūtų suinteresuoti sudaryti konsorciumą su kitais ir dalintis su jais ekonomine nauda. VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad perkančioji organizacija pirkimo sąlygose turi nurodyti kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams, įskaitant reikalavimus atskiriems bendrą paraišką ar pasiūlymą pateikiantiems tiekėjams. VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 2 punkte pavartota sąvokos „tiekėjas“ daugiskaitos forma naudininko linksniu „tiekėjams“ nereiškia, kad tiekėjui prilyginamas vienas iš konsorciumo narių. Minėtoje normoje daugiskaitos forma „tiekėjams“ pavartota todėl, kad konkurse gali dalyvauti daugiau nei vienas konsorciumas, kaip kad susiklostė aptariamu atveju. Tad VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 2 punktas suprantamas, kaip reikalaujantis, kad pirkimo dokumentuose būtų nurodyti kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams (ad hoc – dviems konsorciumams), įskaitant reikalavimus atskiriems bendrą paraišką ar pasiūlymą pateikiantiems tiekėjams, t. y. konsorciumui, susidedančiam iš eVigilo Ltd, UAB „Inta“ ir UAB „ERP“, ir konsorciumui, susidedančiam iš UAB „NT Service“ ir UAB „HNIT-Baltic“ (t. 1, b. l. 125-132). Viešųjų pirkimų įstatymas nustato kelias reikalavimų tiekėjams rūšis: reikalavimai tiekėjo kvalifikacijai (ekonominis, techninis, profesinis pajėgumas, teisė verstis tam tikra veikla, tam tikri kokybės vadybos sistemos standartai, t. t.), negatyvaus pobūdžio reikalavimai, kurie riboja arba draudžia tiekėjų dalyvavimą konkurse (juridinių asmenų bankrotas, fizinių asmenų neišnykęs teistumas ir pan.), ect.

86Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą nacionalinį asmenų procesinio subjektiškumo reglamentavimą ir teismų praktiką bei Europos Teisingumo Teismo jurisprudenciją, sprendžia, kad pagal VPĮ teisę ginčyti viešąjį pirkimą turi tas tiekėjas, kuris gali teikti perkančiajai organizacijai numatomas pirkti prekes/paslaugas (darbus) ir kuris gali įrodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad eVigilo Ltd neturi teisinio suinteresuotumo, tiekėjo statuso - vadinasi, neturi teisės savarankiškai ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmo tęsti viešąjį pirkimą.

87Dėl operatyvumo principo suderinamumo su perkančiosios organizacijos sprendimų ir priimtų veiksmų peržiūros procedūromis

88Europos Teisingumo Teismas, aiškindamas Direktyvos nuostatas, yra atkreipęs dėmesį, kad veiksmingumo principas reikalauja, jog perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra - terminų nustatymas - ir jos taikymas neturi būti toks, kad pasinaudojimas šia procedūra tiekėjams pasidarytų praktiškai neįmanomas arba labai sudėtingas (Europos Teisingumo Teismo 2003 m. vasario 27 d. Sprendimas Santex, C-327/00, Rink. 2003, p. I-1877). Tai, kad keli asmenys, susibūrę į konsorciumą, gali patirti tam tikrų nepatogumų turėdami per trumpus terminus derinti tarpusavio valią (veiksmus), lyginant su kitais tiekėjais, kurie konkurse dalyvauja individualiai, nepatenka į viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo procedūrų teisinį reglamentavimą.

89Dėl bylos nutraukimo pagrindo

90Pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą kaip teisme nenagrinėtiną bylą. Pasak apelianto, VPĮ numato, kad bylos iš viešųjų pirkimų nagrinėjamos teisme, konkrečiai – apygardos teisme (VPĮ 93 str. 1 d.).

91Teisėjų kolegija sutinka su trečiųjų asmenų atsakovo pusėje argumentu, kad ši byla negali būti nagrinėjama teisme, tačiau ne dėl bylų priskirtinumo teismams taisyklių pažeidimo. Doktrinoje (CPK komentaro 1 kn., 301 psl.) pateikiamas pavyzdys, kad šiuo pagrindu būtina atsisakyti iškelti bylą (o ją iškėlus - nutraukti), jei ieškinį teismui padavė procesiniu požiūriu neteisni organizacija. Kadangi VPĮ 93 ir 95 straipsniai suteikia teisę kreiptis į teismą tik tiekėjui (pasiūlymą pateikusiai ūkio subjektų grupei - konsorciumui), tokiu atveju mutatis mutandis taikytinas CPK 293 straipsnio 1 punktas, kai ieškinį savo vardu paduoda vienas iš ūkio subjektų grupės, teikusios pasiūlymą viešajame pirkime, narių, neturintis tokios teisės.

92Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

Nutarė

93Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.