Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vidmanto Mylės ir Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Vitkaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nuosprendžio, kuriuo P. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 242 straipsnį ir jam paskirtas laisvės atėmimas 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2015 m. kovo 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos iš neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių 3 (trijų) dienų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

P. S. nuteistas už tai, kad būdamas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžiu nuteistas subendrinta 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismui P. S. apeliacinį skundą atmetus ir 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiui įsiteisėjus, žinodamas apie priimtus nuosprendžius bei paskirtą bausmę, būdamas dar nesuimtas, išvyko iš savo nurodytos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), t. y. pasislėpė ir taip nuo 2016 m. sausio 14 d. vengė atlikti 2015 m. kovo 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtą subendrintą 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Linas Vitkus prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nuosprendį pakeisti: P. S. pripažinti kaltu pagal BK 242 straipsnį ir nuteisti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2015 m. kovo 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirti galutinę subendrintą 2 metų 2 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.Prokuroras skunde nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismas išsamiai ištyrė visus bylos duomenis ir juos įvertino laikydamasis BK 20 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimų, teisingai kvalifikavo P. S. veiką, tačiau skyrė pernelyg švelnią bausmę už padarytą nusikalstamą veiką bei šią bausmę subendrindamas su neatliktos bausmės dalimi paskyrė pernelyg švelnią galutinę subendrintą bausmę. Prokuroro teigimu, teismas, skirdamas bausmę P. S., sprendime teisingai nurodęs aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę kaltinamajam, tiek paskirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, tiek ir subendrindamas paskirtąją bausmę su neatliktos prieš tai teismo paskirtos bausmės dalimi ir paskirdamas galutinę bausmę, tai padarė formaliai ir tokio savo sprendimo tinkamai nemotyvavo. Prokuroro nuomone, teismas neteisingai įvertino nuteistojo asmenybę, nepakankamai atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus bei kitas aplinkybes. Prokuroras pabrėžia, kad teismas, skirdamas bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, bei ją subendrindamas, neatsižvelgė į tai, kad P. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas 3 kartus už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, neišnykus teistumui, tai yra, būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnis), bei neatlikęs bausmės pagal 2015 m. kovo 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį, būdamas baustas administracine tvarka. Šiame kontekste prokuroras taip pat pažymi, kad P. S. nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo 2015 m. kovo 13 d. Šiaulių apylinkės teismas paskyrė bausmę ir kurią jis vengė atlikti, padarė būdamas 2014 m. gegužės 6 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimo bausme taikant bausmės vykdymo atidėjimą, kuris 2015 m. spalio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo panaikintas. Todėl, prokuroro įsitikinimu, akivaizdu, kad P. S. dėl ankstesnio savo elgesio reikiamų išvadų nepadarė, nerodo jokio noro taisytis ir laikytis įstatymų, toliau elgiasi įžūliai ir pavojingai, rodo nepagarbą visuomenei ir įstatymams. Taip pat prokuroras skunde pažymi, kad BK 242 straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų. Teismas pagal BK 242 straipsnį P. S. paskyrė 5 mėnesius laisvės atėmimo, t. y. pernelyg nutolo nuo sankcijoje numatyto bausmės vidurkio, tokia bausmė savo pobūdžiu ir dydžiu yra aiškiai per švelni ir prieštarauja teisingumo principui. Atsižvelgus į tai, prokuroro nuomone, bausmė už šią nusikalstamą veiką griežtintina. Šiuo atveju prokuroras taip pat pažymi, kad BK 50 straipsnio 2 dalis numato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo 3 mėnesių. Taigi, teismas paskirdamas subendrintą bausmę ir prie neatliktosios bausmės dalies pridėdamas tik 1 mėnesį laisvės atėmimo, atsižvelgus ir į anksčiau nurodytas aplinkybes, paskyrė akivaizdžiai per švelnią subendrintą bausmę, pernelyg daug nutolo ir nuo baudžiamojo įstatymo numatytos minimalios 3 mėnesių ribos.Taigi, prokuroro teigimu, baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, P. S. paskirdamas bei subendrindamas paskirtąją bausmę, pažeidė bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, neatsižvelgė į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, taip pat į kaltinamajam nepalankias aplinkybes, todėl neįgyvendino bausmės paskirties: neatsižvelgė į bausmei keliamų tikslų (nubaudimo, teisingumo) įgyvendinimą, neįvertino nusikalstamos veikos padarinių, visuomenės interesų.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius prašo iš P. S. valstybės naudai priteisti 63 Eur 69 ct dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.Apygardos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bausmės skyrimo

Prokuroras apeliaciniame skunde kelia bausmės individualizavimo klausimą, mano, jog teismas nuteistajam skyrė pernelyg švelnią bausmę. Prokuroro teigimu, nuteistasis dėl ankstesnio savo elgesio reikiamų išvadų nepadarė, nerodo jokio noro taisytis ir laikytis įstatymų, toliau elgiasi įžūliai ir pavojingai, rodo nepagarbą visuomenei ir įstatymams. Prokuroro nuomone, teismas pernelyg nutolo nuo sankcijoje numatyto bausmės vidurkio, o prie neatliktosios bausmės dalies pridėdamas tik 1 mėnesį laisvės atėmimo pernelyg daug nutolo ir nuo baudžiamojo įstatymo numatytos minimalios 3 mėnesių ribos. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas bausmę pagriežtinti ar sušvelninti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai.Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam P. S. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmes nuteistajam teismas įvertino tai, kad P. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgė į tai, kad P. S. anksčiau yra teistas, nusikalto bausmės neatlikęs ir teistumui neišnykus, tačiau nusikalstamų veikų darymo metu jo amžius nedaug viršijo pilnametystę, skundžiamu nuosprendžiu jis buvo nuteistas už visai kitos rūšies nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, duomenų apie naujas nusikalstamas veikas bylos medžiagoje nėra, praeityje jis baustas administracine tvarka tik už tris smulkius pažeidimus. Iš tiesų, bylos duomenys patvirtina, kad P. S. oficialiai nedirba, tačiau nuteistasis paaiškino, kad Lietuvoje nepavykus susirasti darbo, išvyko jo ieškoti į užsienį (1 t., 181 b. l.). Taigi, teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kurias savo skunde akcentuoja prokuroras – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes.Be to, apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai vadovaujantis BK 64 straipsnio taisyklėmis, bausmes subendrino iš dalies jas sudėdamas ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 10 mėnesių 3 dienoms. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nenustato, kokia paskirtų švelnesnių bausmių dalis turi būti pridedama prie griežčiausios paskirtos bausmės taikant dalinio bausmių sudėjimo būdą. BK 50 straipsnis taip pat įsakmiai nenustato, kad bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios iš paskirtų bausmių būtų iš dalies pridedama ne mažiau kaip trys mėnesiai laisvės atėmimo. Tai reiškia, kad teismas pats sprendžia, kokias paskirtų bausmių už atskirus nusikaltimus dalis pridėti prie griežčiausios iš paskirtų bausmių. Taigi, vien prokuroro manymas, kad nuteistajam turėjo būti pridėta didesnė pagal BK 242 straipsnį paskirtos 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo griežtinti pirmosios instancijos teismo nuteistajam skirtos bausmės dydžio.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, kad iš P. S. valstybės naudai priteistinos 63 Eur 69 ct dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą. Šios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už nuteistajam P. S. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Vitkaus apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.