Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-3988-595/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-10-31
Bylos Nr.: I-3988-595/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02153-2019-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Vita Valeckaitė
Atsakovas: Narkotikų

Kategorijos

8.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-3988-595/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02153-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui (toliau - ir Departamentas) dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja, ir Įmonė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Departamento 2019 m. gegužės 9 d. nutarimą Nr. ATK2-85/19 (toliau – ir Nutarimas) ir panaikinti skirtą piniginę baudą, tuo atveju, jei nebus panaikinta skirta bauda, prašo panaikinti nutarimą dalyje dėl ekonominės sankcijos taikymo ir sumažinti ją iki minimalios 289 Eur baudos, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-21, I tomas).

Šalies argumentai

Teigia, kad 2019 m. kovo 29 d. atsakovo surašytas protokolas dėl Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau - ir Įstatymas) pažeidimo ir Nutarimas yra nepagrįsti, nepakankamai motyvuoti, pažeidžiantys pareiškėjos teisę vykdyti komercinę veiklą, priimti nesilaikant įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nustatytų reikalavimų bei suformuotos teismų praktikos, priimti visiškai neįvertinus arba neteisingai įvertinus pareiškėjo nurodytų motyvų, argumentų, rašytinių ir kitų įrodymų, Nutarimo ir Protokolo išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

Visų pirma, pareiškėja nurodė, kad yra praleistas ekonominės sankcijos taikymo maksimalus terminas pagal Įstatymo 35 straipsnio 2 dalį, 34 straipsnio 1 dalį.

Paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, leidžiančią vykdyti mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais pareiškėjo bare kasdien iki 3:00 val. Vien nustatytas baro darbo laikas akivaizdžiai atspindi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo realią bei įprastą baro, esančio daugiabučių namų kvartale, veiklą. Taikomas didelis antkainis taip pat yra būdingas būtent baro, o ne įprastos ar alkoholinių gėrimų parduotuvės veiklai. Sudarytos realios galimybės alkoholinius gėrimus vartoti tik vietoje: t. y. patalpos yra skirtos baro veiklai, gėrimai parduodami pagal klientų poreikius ir išpilstomi į vienkartines stiklines, bokalus ar plastikinius grafinus, kurie yra be kamštelių. Užsakymai iš klientų yra priimami tik prie baro, kiekvienam klientui yra pasiūloma atsisėsti prie staliuko baro salėje arba prie vieno iš dviejų baro stalų, o pageidaujamas užkandis ir/ar gėrimas klientui yra patiekiamas prie staliuko ar baro stalo. Pavyzdiniai pardavimų kvitai patvirtina tai, kad po 20:00 val. (po 15 val. sekmadieniais) alkoholiniai gėrimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ bare parduodami ne vienetais, o tik mililitrais, kas patvirtina, kad tokiu laiku UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda tik pilstomus ir tik ne gamyklinėje taroje alkoholinius gėrimus, kad jų pirkėjai negalėtų išsinešti, alus taip pat parduodamas išimtinai tik pilstomas iš alaus statinių su specialia pilstymo įranga, kad būtų užtikrintas alkoholio vartojimas vietoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bare patiekiamas dar ir šildytas maistas klientams. Išpilstytą alkoholinį gėrimą suvartojus, plastikinės taros surenkamos ir perduodamos plastikines pakuotes priimančiai ir perdirbančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudarius sutartį su LATGA, bare yra įrengtas dar ir papildomas televizorius, kuriuo transliuojami pagrindiniai televizijos kanalai bei muzikiniai kanalai, taip pat bare rodomos įvairios sporto varžybų transliacijos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ėmėsi priemonių bei investavo į tokio baro koncepcijos sukūrimą, kad ir alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje, o ne išsinešami iš baro, juolab, kai tai draudžia Įstatymas.

Nurodė ir tai, kad atvirai matomose UAB „(duomenys neskelbtini)“ baro vietose yra pakabinti klientams skirti pranešimai apie tai, kad alkoholiniai gėrimai po 20 val. (po 15 val. sekmadieniais) gali būti vartojami tik vietoje taip pat, kad juos yra draudžiama išsinešti ir būtina vartoti vietoje, toks pranešimas kabo ir ties išėjimu iš baro. Baro patalpose ties kasa yra pakabintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymas, kuriame nurodyta Įstatymo reikalavimus atkartojanti prekybos alkoholiniais gėrimais tvarka. Ant kiekvieno plastikinio „grafino“ (spec. taros) UAB „(duomenys neskelbtini)“ iniciatyva yra baro darbuotojų dar papildomai klijuojami lipdukai, kuriame taip pat klientui dar kartą nurodoma, kad alkoholiniai gėrimai gali būti vartojami tik vietoje ir draudžiama juos išsinešti, taip pat nurodoma nuoroda į Įstatymo atitinkamus straipsnius. Baro klientai baro darbuotojos dar ir žodžiu papildomai informuojami ir įspėjami apie alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo tvarką.

Teigia, kad 2019 m. sausio 28 d. atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ padavėjai-barmenei S. M. pagrįstai susidarė įspūdis, kad pirkėjai, kaip ir visi kiti baro klientai, alkoholinius gėrimus vartos vietoje. Darbuotojai negali fiziškai apriboti kito asmens, nusipirkusio gėrimą, judėjimo laisvės, nes tai būtų neteisėtas kito asmens laisvės suvaržymas arba kontroliuoti kiekvieno baro kliento judėjimo laisvę, kol jis būna bare ir stebėti, ar kiekvienas baro lankytojas, įsigijęs alkoholį išeina iš baro tik visiškai suvartojęs visą įsigyto alkoholio kiekį, ar jis eina tik parūkyti ir/ar pakalbėti telefonu į lauką.

Pažymėjo, kad Nutarime dėstomos tik atsakovo prielaidos, kad gėrimus pirko R.K., o tai lėmė nepagrįstą Nutarimo išvadą, kad gėrimai buvo parduoti neblaiviam asmeniui R.K., o ne su juo kartu buvusiam draugui. Juolab, kad nei R.K., nei su juo buvusio asmens (ne)blaivumas gėrimų bare pardavimo metu nebuvo nustatytas ir nėra jokių objektyvių įrodymų, galinčių tai patvirtinti. Be to, nėra duomenų apie tai, kaip ir kokiu įrenginiu bei ar jis tuo metu atitiko jam keliamus reikalavimus buvo tikrinamas R.K. blaivumas.

Nurodė, kad bylos medžiagoje, Protokole bei Nutarime nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų vykdę Šiaulių AVPK viršininko patvirtiną planą dėl tikslinės prevencinės priemonės organizavimo Šiaulių mieste ir rajone PK aptarnaujamoje teritorijoje ar pan. Priešingai, akivaizdu, kad policijos pareigūnai vykdė neplaninį patikrinimą, o kaip matyti iš 2019 m. sausio 28 d. tarnybinio pranešimo turinio, tai iš esmės policijos pareigūnai provokavo administracinį nusižengimą.

Be to, 2019 m. vasario 8 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 41-ANR_P-298-2019, kuris surašytas R. K. (R.K.), surašytas net 11 kalendorinių dienų po vykusio įvykio ir kuriame surašyti R.K. paaiškinimai kardinaliai skiriasi nuo 2019 m. sausio 28 d. įvykio vietoje surašytų to paties R.K. paaiškinimų. 2019 m. sausio 28 d. paaiškinimai surašyti įvykio dieną, todėl leidžia daryti išvadą, kad labiau atitinka tikrovę. Kaip matyti iš esančio vaizdo įrašo su R.K. buvęs jo draugas elgėsi adekvačiai, bendravo mandagiai, kalbėjo rišliai ir tinkamai, taigi, nesudarė įspūdžio pareiškėjo darbuotojai, kad asmenys yra neblaivūs. Tuo tarpu R.K. buvo sulaikytas policijos pareigūnų jau po to, kai su draugu vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus pareiškėjo baro viduje, todėl natūralu, kad buvo nustatytas R. K. girtumas. Su garsu įrašyto vaizdo kamerų įrašo (kurio failo pavadinimas „chl7_20190128210319“ įrašo 00:39 min.) yra matyti ir girdėti, kad pareiškėjo darbuotoja žodžiu griežtai įspėjo klientus, kad jie išsinešti gėrimų neturi teisės ir kad juos būtina vartoti vietoje, tačiau šių paliepimų/draudimų klientai nepaisė. Nurodė, kad svarbi aplinkybė ta, kad vienas iš klientų (R.K.) po gėrimų pateikimo papildomai dar baro darbuotojos pageidavo užkandžių, todėl tai patvirtina, kad jie ketino gėrimus vartoti vietoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ baro licencijoje nurodytas alkoholio pardavimo būdas vartoti vietoje yra skirtas pirkėjams. Taigi, alkoholio vartojimo apribojimas vietoje yra ne pardavimo apribojimas, o už klientų alkoholio vartojimo būdą ir vietą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar jos darbuotojai negali būti atsakinga daugiau nei sudarant visas galimybes alkoholį vartoti vietoje.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodė ir tai, kad Nutarimas prieštarauja įsiteisėjusiam Šiaulių apylinkės teismo Nutarimui, priimtam analogiškoje byloje Nr. 11-59-1002/2018.

Be to, pažymėjo, kad pareiškėjas naudoja tiek plastikines stiklines, tiek plastikinius bokalus, plastikinius stikliukus, tiek didesnės talpos plastikines talpas, kurie nėra naudojami kaip PET buteliai, jie patiekiami be kamštelių, nes kamšteliai net nėra įsigyjami. Todėl tokią talpą išsinešti be dangtelio/kamštelio - yra nepatogu. Taigi, tokios talpos buvimas patvirtina, kad tai nėra patogi, reprezentatyvi ir solidi talpa, kurią klientas gali išsinešti.

Nagrinėjant pareiškėjo atsakomybės klausimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pareiškėjo ar jo darbuotojos veiksmuose nebuvo nei tiesioginės ar netiesioginės tyčios, nei neatsargumo kaip kaltės formos, nei neteisėtų veiksmų atlikimo apskritai būtinų administracinei atsakomybei kilti. Pabrėžė, kad darbuotojai parduodant klientui alkoholinius gėrimus, ji neturi jokių galimybių iš anksto žinoti kliento ketinimų, ar jis užsisako alkoholinius gėrimus vartoti vietoje, ar planuoja šį alkoholį vartoti vietoje dalinai ar išsinešti su savimi, nepaisydamas pardavėjo nurodymų.

Įstatymų leidėjas nėra nei Įstatyme, nei jokiame kitame teisės akte smulkiau reglamentavęs ir detalizavęs, kaip konkrečiai klientui reikia išpilstyti, į ką išpilstyti ir kaip pateikti alkoholinį gėrimą. Plastikinė tara naudojama dėl klientų kontingento, saugumo, kaštų mažinimo ir švaros išsaugojimų bei nuostolių mažinimo.

Pareiškėja pažymėjo, kad protokole visiškai nėra išskirta ir detalizuota, kokia konkrečia neteisėta veika (veikimu ar neveikimu) pareiškėja ir/ar jo darbuotoja pažeidė teisės normų nuostatas. Protokole net nėra konkretizuoti UAB “ (duomenys neskelbtini) ir/ar jos darbuotojos, konkretūs veiksmai, kuriuos Departamento pareigūnas laiko teisės pažeidimu, o protokole įvardijami tik pirkėjo veiksmai ir šios situacijos pasekmės, bet ne tai, kas jas nulėmė. Remiantis minėtu abstrakčiu protokolu, nebuvo pagrindo priimti tokio skundžiamo Nutarimo, kuriuo būtų konstatuotas pareiškėjo atliktas Įstatymo pažeidimas. Remiantis išdėstytais argumentais prašo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti (b. l. 3-11, II tomas).

Nurodė, kad vadovaujantis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus (toliau - Šiaulių AVPK Šiaulių m. ir r. PK 2 VS) pateikta medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjui priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), pirmadieniais - šeštadieniais nuo 20 val. iki 10 val. prekiaujama alkoholiniais gėrimais išsinešimui, neužtikrinama, kad parduodami alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje, taip pat parduodami alkoholiniai gėrimai neblaiviems asmenims.

Buvo nustatyta, kad 2019 m. sausio 28 d. pie 20.58 val. pareiškėjo bare darbuotoja S. M., veikdama Įmonės vardu, naudai ir interesais, neblaiviam pirkėjui R. K., kuriam nustatytas 2,48 promilės girtumas, įvertinus alkotesterio paklaidą - 2,44 promilės girtumas, pardavė 1 butelį degtinės, supiltą į plastikinį butelį (0,5 l talpos, 40 proc. alk. tūrio) ir 1 butelį brendžio, supiltą į plastikinį butelį (0,5 l talpos, 40 proc. alk. tūrio), kuriuos pirkėjas R. K. išsinešė iš pareiškėjo viešojo maitinimo vietos. Tokiu būdu, pareiškėjas pažeidė Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. nuostatas. Taip pat, pareiškėja pažeidė Įstatymo 18 str. 4 d. 2 p., draudžiantį parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims. Atsakovas už Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p., 4 d. 2 p. pažeidimus 2019 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. ATK2-85/19 skyrė pareiškėjai 578 eurų ekonominę sankciją.

Nurodė, kad pareiškėja skunde pateikia nepagrįstas prielaidas, skundo argumentai vertintini kritiškai, ir kaip subjektyvus faktinių aplinkybių vertinimas ir gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės. Departamento nuomone, byloje surinktų objektyvių, nuoseklių, vienas kitam neprieštaraujančių įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina pareiškėjos padaryto Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. bei 4 d. 2 p. pažeidimų sudėtį.

Nepagrįstu laikytinas pareiškėjo argumentas dėl termino priimti nutarimą praleidimo. Departamentas pirminę medžiagą gavo 2019 m. kovo 6 d. Įvertinęs bylos medžiagos visumą, kad surinkti įrodymai yra pakankami pažeidimui nustatyti 2019 m. kovo 29 d. surašė protokolą Nr. ATK2-68. Taigi, Nutarimas priimtas 2019 m. gegužės 9 d., nepažeidžiant Įstatymo 35 str. 2 d. numatyto reikalavimo.

Atsakovas akcentavo, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. redakcijoje nebeliko alternatyvios sąlygos, galiojusios iki 2017 m. gruodžio 31 d., leidusios draudžiamu laiku viešojo maitinimo vietose parduoti „pilstomus alkoholinius gėrimus“ arba „alkoholinius gėrimus atidarytoje pakuotėje“. Nuo 2018 m. sausio 1 d. Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. nustatyto draudimo išimtimi leistina pasinaudoti tik parduodant „pilstomus alkoholinius gėrimus“, taigi, siekdami pasinaudoti įtvirtinto draudimo išimtimi ūkio subjektai nebeturi teisės nustatytu laiku prekiauti alkoholiniais gėrimais gamyklinėse pakuotėse, visus alkoholinius gėrimus nustatytu laiku privalu parduoti tik pilstomus (alkoholinius gėrimus pilstant viešojo maitinimo įstaigai būdingoje taroje (bokalai, stiklinės, taurės ir pan.) bei tik vartojimui vietoje (imtis efektyvių ir realių priemonių siekiant užtikrinti vartojimo vietoje reikalavimą).

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tiek pirkėjui parduotas didelis alkoholinių gėrimų kiekis (2 buteliai stipriųjų alkoholinių gėrimų po 0,5 l), tiek pats prašymas parduoti, sąžiningam ir Įstatymo reikalavimus siekiančiam užtikrinti pardavėjui aiškiai turėjo suponuoti, kad alkoholiniai gėrimai gali būti perkami išsinešimui, todėl jis turėjo imtis efektyvių priemonių tai užkirsti: neparduoti tokio kiekio alkoholinių gėrimų, parduoti mažesnį kiekį alkoholinių gėrimų, parduoti alkoholį tokioje taroje, kuri nebūtų patogi (stiklinės, bokalai) išsinešti. Taip pat Departamento nuomone, Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. pažeidimo sudėties nepanaikina pareiškėjo argumentai, kad pareiškėjas neturi teisės atsisakyti parduoti ar pasiūlyti kitą alkoholinių gėrimų vartojimo vietoje alternatyvą, esant tikimybei, kad alkoholiniai gėrimai gali būti išsinešti. Toks viešojo maitinimo veiklos modelis, kai alkoholiniai gėrimai draudžiamu laiku perpilami į standartinius plastikinius butelius yra apsimestinis Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. reikalavimų laikymasis ir iš esmės ydinga viešojo maitinimo veiklos praktika. Nepaisant, kad jau ne kartą pirkėjai alkoholinius gėrimus iš viešojo maitinimo vietos išsineša (aplinkybės apie tai, kad Įmonė ne kartą buvo bausta už analogišką prekybos modelį), Įmonė nesiima papildomų ir efektyvių priemonių užtikrinant Įstatymo reikalavimų laikymąsi, iš esmės to nesiekia. Akivaizdu, kad sąžiningam ir protingam pardavėjui, siekiančiam užtikrinti alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje nėra prasmės alkoholinius gėrimus perpilti iš gamyklinių butelių į kitus butelius. Departamento nuomone, pareiškėjas nepagrįstai laiko minėtą plastikinę 0,5 l tarą (plastikinius butelius) plastikiniu „grafinu“ ir alkoholinių gėrimų išpilstymą į tokią tarą pateisina saugumo motyvais. Pažymėjo, kad remiantis Lietuvių kalbos žodynu „grafinu“ laikomas stiklinis indas siauru, ilgu kaklu vandeniui, vynui ir kt. laikyti, todėl nagrinėjamu atveju standartinis plastikinis 0,5 l butelis nelaikytinas grafinu. Juo labiau, jis nebūtų pateisinamas atsižvelgiant į sisteminį Įstatymo aiškinimą, Įstatymo tikslus bei nuo 2018 m. sausio 1 d. panaikintą Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. alternatyvią sąlygą parduoti „atidarytus alkoholinius gėrimus“ kontekstą, nes būtent Įmonės pasirinktą galimybę prekiauti alkoholiniais gėrimais atidarytoje pakuotėje nuo 2018 mm. sausio 1 d. įstatymų leidėjas uždraudė.

Nurodė ir tai, kad kritiškai vertintini pareiškėjo teiginiai, kad plastikinė 0,5 l tara (plastikiniai buteliai), kurią pareiškėjas įvardija kaip “plastikinius” grafinus, nėra patogi išsinešimui dėl to, kad ji be dangtelio, bei nereprezentatyvi dėl to, kad ant jos užklijuoti įspėjamieji užrašai. Šie teiginiai akivaizdžiai subjektyvus faktinių aplinkybių interpretavimas. Tai, kad pirkėjas įsigijo ir išsinešė alkoholį, patvirtina, kad pareiškėjo pateikiama tara yra itin patogi išsinešimui, taigi, akivaizdu, kad pareiškėjas tokiais veiksmais tik imituoja Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. reikalavimų laikymąsi ir iš esmės nesiima protingų ir efektyvių priemonių, siekdamas užtikrinti Įstatymo reikalavimų laikymąsi. Departamento nuomone, ir kiti pareiškėjo nurodyti argumentai dėl neva realiai vykdomos baro veiklos bei aplinkybių, kad pirkėjui buvo duota vienkartinė stiklinė, dalis alkoholio išpilstyta į vienkartinę tarą, išpilstytą dalį pirkėjas su savo draugu vartojo viešojo maitinimo vietoje, nėra reikšmingi ir naikinantys Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. pažeidimo sudėtį.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad skundžiamas nutarimas prieštarauja įsiteisėjusiam Šiaulių apylinkės teismo nutarimui, priimtam analogiškoje byloje Nr. II-59- 1002/2018. Atkeipė dėmesį, kad teismo sprendimas, priimtas administracinio nusižengimo byloje net ne pardavėjos S. M. byloje, o kito fizinio asmens atžvilgiu, be to, faktinės aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamoje byloje. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d.), todėl apibendrintai darytina išvada, kad pareiškėjo pateikta nuoroda į Šiaulių miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį yra teisiškai nereikšminga nagrinėjamoje byloje.

Atsakovas pažymėjo, jog kritiškai vertintini pareiškėjos teiginiai, kad skundžiamas nutarimas prieštarauja LVAT 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. A858-845/2013. Departamento nuomone, pirkėjo užsakytas 2 skirtingo asortimento stipriųjų alkoholinių gėrimų kiekis pardavėjai aiškiai turėjo suponuoti, kad pirkėjas alkoholinių gėrimų nevartos vietoje, todėl privalėjo imtis papildomų priemonių, siekdama užtikrinti alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje. Pareiškėja ne tik, kad nesiėmė papildomų priemonių, tačiau net ir aktyviais veiksmais prisidėjo prie pažeidimo, pareiškėjo pardavėja alkoholinius gėrimus išpilstė į patogius išsinešti 0,5 l butelius be dangtelių, o pirkėjas šiuos butelius išsinešė iš viešojo maitinimo vietos. Visiškai nepagrįsta laikytina pareiškėjos Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. draudimo interpretacija, kad neva, vartoti alkoholinius gėrimus vietoje reikalavimas yra nustatytas ne ūkio subjektui, o pačiam klientui. Įstatyme nustatytos alkoholiniais gėrimais prekiaujančio subjekto pareigos ir jam adresuoti draudimai. Atsakomybė pirkėjui už alkoholinių gėrimų išsinešimą iš viešojo maitinimo vietos draudžiamu laiku nustatyta nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodekso 484(1) straipsniui, tačiau ši norma taip pat yra pagrįsta ne Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p., o Įstatymo 17 str. 4 d. aiškiai pirkėjams įtvirtintu draudimu.

Nurodė, kad nepagrįstomis laikytinos pareiškėjos pateikiamos prielaidos, kad alkoholinius gėrimus užsakyti ir pinigus už juos sumokėti galėjo R. K. draugas, kuris nagrinėjamoje byloje neapklaustas, nepatikrintas to asmens girtumas. Šią versiją paneigia byloje surinkti nuoseklūs įrodymai, kurie objektyviai patvirtina, kad pirkėjas R. K. užsisakė alkoholį, už jį sumokėjo, vėliau jį išsinešė iš viešojo maitinimo vietos, policijos pareigūnų buvo sulaikytas su alkoholiniais gėrimais. Pažymėtina, kad pirminį 2019 m. sausio 28 d. rašytinį paaiškinimą R. K. patikslino 2019 m. vasario 8 d. administracinio nusižengimo protokole, nurodydamas detalias įvykio aplinkybes. Iš esmės abu paaiškinimai yra neprieštaringi ir nuoseklūs, skiriasi tik aplinkybės dėl to, ar Įmonės darbuotoja įspėjo pirkėją. Departamento nuomone, atsižvelgiant, kad R. K. buvo neblaivus, į tai, kad R. K. pareiškėjos viešojo maitinimo vietoje lankosi ne pirmą kartą ir įsigyja alkoholinius gėrimus išsinešimui draudžiamu laiku, duodamas pirminius paaiškinimus galimai vengė atsakomybės už padarytą pažeidimą bei norėdamas apsaugoti Įmonės darbuotoją nurodė melagingus teiginius, kad ji jį įspėjo, todėl Departamento nuomone, šie paaiškinimai laikytini nepatikimais. Tuo tarpu paaiškinimai duoti vėliau, esant pirkėjui blaiviam, įvertinus atsakomybę už melagingų parodymų davimą, įvertinus, kad paaiškinimuose nurodomos faktinės aplinkybės apibudinamos pakankamai išsamiai ir nuosekliai, laikytini patikimais. Pažymėtina, kad pirkėjas administracinio nusižengimo byloje baudą sumokėjo, sprendimas dėl jam taikytos administracinės atsakomybės įsiteisėjo. Pažymėjo, kad vaizdo įrašai esantys byloje, nepatvirtina Įmonės versijos, kad darbuotoja įspėjo pirkėją apie alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje, nes Departamentui pateiktas vaizdo įrašas yra be garso. Įdėmiai išnagrinėjus šiuos vaizdo įrašus ir jų turinį nematyti, kad pardavėja su pirkėjais bendrautų. Tačiau net ir byloje paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kad pardavėja vis dėl to įspėjo pirkėją R. K., tai nepanaikintų pažeidimo sudėties, nes pareiškėjos pasirinktas viešojo maitinimo veiklos modelis - alkoholinių gėrimų išpilstymas į PET butelius, patogią išsinešimui tarą, iš esmės yra ydingas, ir parodo, kad pareiškėja iš esmės nesiekia efektyviai užtikrinti Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. sąlygos „vartojimo vietoje“ laikymosi.

Nurodė, kad vaizdo įraše „ch17_20190128205831.mp4” akivaizdžiai matyti, kad pirkėjas R. K. stovėdamas prie prekystalio ir laukdamas kol pardavėja paruoš užsakymą, svyruoja, koordinacija sutrikusi, stipriai gestikuliuoja, elgesys akivaizdžiai neblaivaus asmens. Šias aplinkybes papildomai patvirtina policijos pareigūno užfiksuoti akivaizdūs pirkėjo girtumo požymiai po išėjimo iš viešojo maitinimo vietos: nuo pirkėjo R. K. sklido alkoholio kvapas, nerišlus kalbėjimas, matuokliu nustatytas girtumas 2,48 promilės. Pažymėtina, kad nustatytas girtumas yra sunkus, vien toks girtumo laipsnis parodo, kad pardavėja turėjo pamatyti pirkėjo akivaizdžius girtumo požymius. Pažymėtina, kad pirkėjas R. K. 2019 m. vasario 9 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad alkoholinius gėrimus vartojo namuose ir jų pritrūkęs atvyko į viešojo maitinimo vietą, kur nuolat įsigyja alkoholį draudžiamu laiku išsinešimui. Aplinkybės, kad nežymią dalį pardavėjos įpilto alkoholio (vaizdo įrašas ch17_20190128205831.mp4 patvirtina, kad pardavėja alkoholio įpylė 1/3 vienkartinės stiklinės) pirkėjas suvartojo viešojo maitinimo vietoje, nepaneigia fakto, kad pirkėjas į viešojo maitinimo vietą atėjo jau akivaizdžiai neblaivus.

Pažymėjo, kad 2019 m. kovo 29 d. protokolo Nr. ATK2-68 turinys atitinka reikalavimus, nurodytus Administracinių nusižengimų kodekso 609 str. nurodytus esminius reikalavimus protokolo turiniui. Pažymėtina, kad protokole suformuluojamas kaltinimas ir pažeidimo esmė, tuo tarpu nutarime dėl ekonominių sankcijų skyrimo pažeidimo kvalifikacija detalizuojama. Priimant skundžiamą nutarimą nei materialinės, nei procesinės teisės normos nebuvo pažeistos, šis nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, LVAT formuojamą praktiką, todėl dėl šių priežasčių naikinti ginčijamą Departamento nutarimą nėra juridinio pagrindo.

Dėl baudos sumažinimo atsakovas nurodė, kad toks reikalavimas nėra motyvuotas. Departamento nuomone, skundžiamame nutarime nuobauda individualizuota tinkamai. Departamentas nenustatė nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl pagrįstai skyrė vidurkiui artimą baudą sunkesnio pažeidimo ribose. Departamentas pareiškėją ne kartą baudė už Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. pažeidimus, nustačius, kad analogišku viešojo maitinimo veiklos modeliu alkoholiniai gėrimai parduodami išpilstyti į plastikinius butelius, kuriuos pareiškėjas įvardija kaip „grafinus“, ir pirkėjai juos lengvai išsineša. Remiantis išdėstytais argumentais, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Departamento Nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl Departamento 2019 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. ATK2-85/19 Taikyti ekonomines sankcijas už Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto ir 4 dalies 2 punkto pažeidimus pagrįstumo ir teisėtumo (b. l. 24-30, I tomas). Skundžiamu Nutarimu pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta 578 Eur ekonominė sankcija.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato antrasis veiklos skyrius 2019 m. vasario 28 d. raštu Nr. 40-S-6398-(1.19) pateikė Departamentui medžiagą dėl nustatyto pažeidimo tolimesniam sprendimo priėmimui dėl ekonominės sankcijos taikymo (b. l. 17, II tomas). Tyrėjas R. K. 2019 m. sausio 28 d. surašė tarnybinį pranešimą dėl administracinio nusižengimo (b. l. 18, II tomas), kuriame nurodė, kad 2019 m. sausio 28 d. kartu su kitu pareigūnu R. P. vykdė planą Dėl tikslinės prevencinės priemonės organizavimo (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoe bei nustatė, kad į barą, esantį (duomenys neskelbtini), 20.50 val. įėjo vyriškis, kuris apie 21.05 val. išėjo iš baro ir nešėsi rankose dvi plastikines talpas, iš kurių vienoje buvo skaidrus, kitoje rusvos spalvos skystis. Sustabdžius vyrą, paaiškėjo, kad plastikinės talpos yra 0,5 litrų talpos, be kamštelių, talpose esantis skystis skleidė specifinį alkoholio kvapą, ant abiejų talpų buvo lipdukas su užrašu: “Vartoti tik vietoje! Draudžiama išsinešti. Alkoholio kontrolės įst. 18 str. 3 d. 13 p.“. Sustabdytas asmuo paaiškino, kad alkoholinius gėrimus nusipirko bare, dalį jų išgėrė bare, likusią dalį išsinešė iš baro. Akivaizdžiai buvo matyti, kad jis neblaivus, jam buvo nustatytas 2,48 promilių girtumas (su paklaida – 2,44 promilės).

Pirkėjas R. K. 2018 m. sausio 28 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 40, II tomas) nurodė, kad 2018 m. sausio 28 d. jis su draugu atėjo į barą, adresu (duomenys neskelbtini), nusipirkti alkoholio. Dalį išgėręs, kitą dalį išsinešė iš baro. Išėjus, jį sulaikė pareigūnai. Nurodė, kad barmenė perspėjo, kad neišeitų iš baro, bet jis išklausė ir išėjo. Bare pirko degtinės 0,5 l ir brendžio 0,5 l, kasos kvito nepaėmė.

2019 n. vasario 8 d. administracinio nusižengimo protokole R. K. nurodė, kad 2019 m. sausio 28 d. kartu su draugu vartojo alkoholinius gėrimus namie, jiems pasibaigus su taksi automobiliu nuvyko į Įmonės barą, kurioje įsigijo 0,5 l degtinės ir 0,5 l brendžio. Įmonės darbuotoja perpylė gėrimus į plastikinę tarą, neperspėjo, kad negalima išsinešti gėrimų iš baro. Taip pat nurodė, kad jau ne vieną kartą Įmonės viešojo maitinimo vietoje įsigyja alkoholinių gėrimų išsinešimui po 20 valandos (b. l. 43, II tomas). 2019 m. vasario 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 41-ANR-N-336-2019 R. K. už ANK 484(1) straipsnio 1 dalies pažeidimą, Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimą yra paskirta 14 Eur dydžio bauda (b. l. 44, II tomas). Nutarimas yra įsiteisėjęs. Kaip nurodė Departamentas, R. K. baudą yra sumokėjęs.

Įmonės baro darbuotojai S. M. 2019 m. vasario 27 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 41-ANR_P-421-2019 (b. l. 36, II tomas) dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 168 straipsnio 2 dalies pažeidimo. 2019 m. vasario 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje S. M. paskirta 215 Eur bauda už Administracinių nusižengimų kodekso 168 straipsnio 2 dalies ir Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimus (b. l. 37, II tomas). Šiaulių apylinkės teismas ir Šiaulių apygardos teismas nutarimą paliko nepakeistą (Šiaulių apygardos teismo administracinių nusižengimų byla Nr. II-114-900/2019, teisminio proceso Nr. 4-70-3-00191-2019-7).

Žemesnės instancijos teismas

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. balandžio 25 d. d. rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 68-83, I tomas) nurodė, kad nepažeidė Įstatymo nuostatų, teigia, kad buvo imtasi efektyvių ir proporcingų priemonių užtikrinti Įstatymo reikalavimus. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo realią bei įprastą baro veiklą, alkoholiniams gėrimams taikomas antkainis yra būdingas baro, o ne parduotuvės veiklai. Pareiškėjos viešojo maitinimo vietoje, anot pareiškėjos, sudarytos realios sąlygos alkoholinius gėrimus vartoti vietoje, t. y. viešojo maitinimo vieta yra 50 kv. m. ploto, patalpose yra baro kėdės, stalai, lentynose išstatyti įvairūs alkoholiniai gėrimai, kurie parduodami pagal klientų poreikius ir išpilstomi, klientams išduodamos vienkartinės stiklinės, stikliukai, bokalai, bare alkoholiniai gėrimai parduodami ne vienetais, o mililitrais, teikiamas šildomas maistas, parduodami gėrimai faktiškai išpilstomi iš gamyklinės taros, stiklo tara perduodama stiklą perdirbančiai įmonei pagal sutartį. Plastikinė tara taip pat surenkama ir perduodama perdirbimo įmonei. Įmonė įsipareigojimus dėl pakuočių tvarkymo vykdo. Teigia, kad su LATGA yra sudariusi sutartį. Taigi, tai rodo, kad ėmėsi priemonių bei investavo, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami bare vietoje, o ne išsinešimui. Atvirai matomose vietose pakabinti pranešimai dėl draudimo išsinešti alkoholį iš baro po 20 val. ir sekmadieniais po 15 val. Ties kasa pakabintas Įmonės direktoriaus įsakymas dėl prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos. Be to, ant kiekvieno plastikinio „grafino“ užklijuotas lipdukas, nurodantis draudimą. Klientai prie viso to yra perspėjami kaskart žodžiu apie draudimą. Nurodė, kad su pirkėju R. K. buvo jo draugas, pardavėjai jie atrodė blaivūs. Neaišku, kas sumokėjo už alkoholinius gėrimus, draugo blaivumas nebuvo nustatinėjamas. Pirkėjas paaiškinimuose nurodė, kad pardavėja jį perspėjo, kad negali išsinešti alkoholio iš baro, tačiau jis neklausė. Be to, pirkėjas pageidavo užkandžių, kas sustiprino įspūdį, kad alkoholį vartos vietoje. Teisės aktuose neįtvirtinta ūkio subjekto darbuotojui tokiu atveju pirkėjo atžvilgiu taikyti tam tikras prievartos priemones.

2019 m. kovo 29 d. Departamentas surašė protokolą Nr. ATK2-68, nurodant, kad 2019 m. sausio 28 d. apie 20.58 val. Įmonės bare, (duomenys neskelbtini), Įmonės darbuotoja S. M. veikdama Įmonės vardu, naudai ir interesais neblaiviam asmeniui R.K. (nustatytas 2,48 promilės girtumas, įvertinus alkotesterio paklaidą – 2,44 promilės girtumas) pardavė 1 butelį degtinės supiltą į plastikinį butelį (0,5 l talpos 40 proc. alkoholio tūrio) ir 1 butelį brendžio (supiltą į plastikinį butelį 0,5 l talpos 40 proc. alkoholio tūrio), kuriuos pirkėjas R.K. išsinešė iš baro. Tokiu būdu pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 puntą bei 18 straipsnio 4 dalies 2 punktą. Už nustatytus pažeidimus atsakomybė numatyta Įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalyje (b. l. 33, I tomas).

2019 m. gegužės 9 d. Departamentas priėmė Nutarimą kuriuo pareiškėjai už nustatytus Įstatymo pažeidimus skyrė 578 Eur dydžio baudą (b. l. 24-30, I tomas).

Nustatyta, kad Departamentas 2019 m. kovo 29 d. surašė protokolą Nr. ATK2-68, kuriame nurodytas faktinis ir teisinis Įstatymo pažeidimo pagrindas. 2019 m. gegužės 9 d. protokolo pagrindu yra priimtas Nutarimas, taigi, nenustatyta, kad yra praleistas Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas ekonominei sankcijai dėl nustatyto pažeidimo skirti. Todėl pareiškėjos nurodyti argumentai skunde dėl termino praleidimo yra visiškai nepagrįsti bei atmestini.

Teismas pabrėžia, Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalis nustato, kad šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

Teismas akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnyje nustatytų bylų nagrinėjimo terminus yra konstatavęs, kad naikinamąjį pobūdį turi šioje teisės normoje nurodytas 3 metų, o ne dviejų mėnesių terminas, t. y., kad jeigu dėl tam tikrų teismo pripažintų svarbiomis priežasčių paminėtas dviejų mėnesių terminas buvo praleistas, tai nebūtų besąlyginė vada priimtą nutarimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti. Aiškinant to paties įstatymo 35 straipsnio 2 dalį, darytina išvada, kad nuostata dėl pažeidimo nustatymo dienos yra adresuota bylą nagrinėjančiai institucijai. Tai reiškia, kad tik šiai institucijai nustačius pažeidimo padarymo faktą, t. y. institucijai gavus patikimą ir teisės aktų nustatytu būdu įformintą informaciją apie galbūt padarytą Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą), aptariamas dviejų mėnesių terminas yra pradedamas skaičiuoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-506-822/2017).

Vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktu (Įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais – šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje. Vadovaujantis to paties įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi, už šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė priemonių, kurių reikėtų imtis ūkio subjektui, kad nustatytas reikalavimas parduoti alkoholinius gėrimus tik vartoti vietoje būtų įvykdytas. Tokias priemones gali pasirinkti patys ūkio subjektai, tačiau jos turi būti efektyvios, kad užtikrintų Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytų imperatyvų laikymąsi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-326/2013; 2013 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-370/2013). Įstatymų leidėjo tikslas – užtikrinti, kad ūkio subjektai, prisidengdami viešojo maitinimo veikla, negalėtų apeiti imperatyvių įstatymo reikalavimų ir išsineštinai alkoholiniais gėrimais prekiauti visą parą, taip paneigdami paties alkoholinių gėrimų prekybos laiko ribojimo prasmę. Tačiau konkretus minėtos ūkio subjektui nustatytos pareigos turinys, pobūdis ir apimtis įstatyme nėra atskleidžiamas, todėl ūkio subjektas turi tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Kita vertus, ši diskrecija negali būti neribota. Atsižvelgdamas į Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintą draudimą ir jo tikslus, ūkio subjektas turėtų imtis tokių priemonių užtikrinti minėto draudimo įgyvendinimą, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-351/2013). LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, kad alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Įstatymo reikalavimų. Ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Įstatymo reikalavimai (2012 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2241/2012).

Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Įstatymo redakcijoje neliko alternatyvios sąlygos, leidusios draudžiamu laiku viešojo maitinimo vietoje parduoti „pilstomus alkoholinius gėrimus“ arba „alkoholinius gėrimus atidarytoje pakuotėje“. Liko tik nustatyto darudimo išimtis, leista „parduoti pilstomus alkoholinius gėrimus“. Taigi, atsakovas pagrįstai argumentuoja, kad ūkio subjektai neturi teisės siekdami pasinaudoti įtvirtinto draudimo išimtimi, prekiauti draudžiamu laiku alkoholiniais gėrimais gamyklinėse pakuotėse, visus alkoholinius gėrimus privalu parduoti tik pilstomus bei tik vartojimui vietoje.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Įmonės darbuotoja 2 vienetus alkoholinių gėrimų pardavė juos iš gamyklinės pakuotės perpylus į plastikinius „grafinus“, be to, pardavė 2 vienetus po 0,5 l iš karto (vienu metu, ne dalimis). Nelaikytina, kad perpylus gėrimus į plastikinius „grafinus“, kaip teigia, pareiškėja, laikoma, kad gėrimai yra skirti vartojimui vietoje, juolab, kad kaip matyti iš pateiktų nuotraukų bei paaiškinimų byloje, plastikiniai „grafinai“ yra patogūs išsinešti iš viešojo maitinimo vietos. Pirkėjas juos išsinešė. Tai, kad jie be kamštelių nedaro įtakos galimybei išsinešti juos iš baro (b. l. 88, I tomas, 27, 65-66, II tomas).

Nors pareiškėja teigia, kad nagrinėjamu atveju buvo imtasi visų įmanomų veiksmų ir priemonių, kurias išsamiai skunde nurodė pareiškėja (dėl patalpų pritaikymo baro veiklai, kad parduodami išpilstyti gėrimai, kurie su didesniu antkainiu, kad buhalterinės apskaitos duomenys patvirtina, jog gėrimai parduodami mililitrais, dėl darbo laiko, dėl pakuočių tvarkymo teisės aktų nustatyta tvarka, dėl sutarties su LATGA sudarymo, dėl to, kad bare iškabinti įspėjimai dėl draudimo išsinešti alkoholinius gėrimus, dėl įspėjamųjų lipdukų ant plastikinės taros, dėl to, kad pardavėja negali užtikrinti pirkėjų elgesio, naudoti prievartos priemonių tokiu atveju, kad įstatymai nereglamentuoja, į kokią tarą turi būti išpilstyti gėrimai ir kt.), nėra tokios efektyvios priemonės, kurias diskrecijos teise gali pasirinkti ūkio subjektas, siekdamas užtikrinti, Įstatyme numatytą draudimą. Nurodyti argumentai, teismo manymu, nepatvirtina, kad buvo visiškai užtikrintas alkoholinių gėrimų vartojimas tik vietoje. Visa tai nesudaro pagrindo manyti, kad pareiškėjos veiksmuose nėra nustatytos Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo sudėties.

Teismas konstatuoja, kad tai, jog alkoholinis gėrimas pardavimo metu buvo perpiltas į kitą tarą, bei kad pirkėjui buvo duota plastikinė stiklinė vartojimui vietoje, savaime nesuponuoja išvados, kad alkoholinis gėrimas bus vartojamas vietoje. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar alkoholinio gėrimo perpylimu į kitą tarą siekiama, kad alkoholinis gėrimas būtų suvartotas vietoje. Nors įstatymai nereglamentuoja, į kokią tarą turi būti išpilstomas gėrimas vartojimui vietoje, tačiau šiuo atveju Įmonės pasirinkta tara plastikiniai „grafinai“ kelia pagrįstų abejonių, kad Įmonės realus ir neimituojamas siekis, tikslas buvo tai, kad gėrimų vartojimas vyktų tik vietoje. Priešingai, teismo vertinimu, plastikinis „grafinas“ (b. l. 66, II tomas), nepaisant to, kad jis be kamštelio, yra patogus išsinešti gėrimą iš viešojo maitinimo vietos. Tokiu būdu, teismas sutinka su atsakovo vertinimu, kad tokiais veiksmais Įmonė, parduodama alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku, juos perpildama iš gamyklinės taros į tokią tarą, kuri patogi išsinešti, tik imituoja savo veikloje, jog siekia, kad klientai gėrimus vartotų vietoje. Be to, kaip nurodė pirkėjas R. K., jis ne kartą Įmonės bare draudžiamu laiku yra pirkęs ir išsinešęs alkoholinius gėrimus. Tai, kad klientas dalį gėrimo išgėrė vietoje, kitą dalį gėrimų išsinešė, nepaisydamas įspėjimų, neįtakoja Įmonės atsakomybės klausimo. Be to, informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis nutatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau ne kartą buvo bausta už analogiškus Įstatymo pažeidimus. Taip pat Įmonės pardavėja – barmenė S. M. jau buvo bausta už analogiškus veiksmus (b. l. 20-23, II tomas).

Pareiškėja skunde nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013, taip pat LVAT 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-240-525/2017. 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-351/2013 nurodoma, kad proporcingumo principas atsargos priemonių tinkamumo kontekste suponuoja tai, jog konkrečiu atveju būtina įvertinti, ar priemonės, kurių buvo imtasi, buvo tinkamos bei pakankamos tikslui pasiekti. Būtent, reikia atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo taikytos priemonės buvo tinkamos bei pakankamos pasiekti, jog baro-kavinės klientai alkoholinių gėrimų neišsineštų, bet priešingai - įsigytus alkoholinius gėrimus vartotų vietoje. Protingumo kriterijus savo ruožtu suponuoja, jog būtina patikrinti, ar pareiškėjas priemones pasirinko apdairiai, t. y. taip, kaip iš jo, kaip iš ūkinę veiklą vykdančio subjekto, buvo galima pagrįstai tikėtis, idant būtų užtikrintas Įstatyme įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo laikymasis“. Tačiau teismas atmeta pareiškėjos argumentus ir prašymus remtis nurodytais LVAT sprendime ir nutartyje argumentais, kadangi jie priimti, analizuojant teisės aktus, kurie buvo pakeisti 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus Įstatymo pakeitimams.

Pažymėtina ir tai, kad nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad Nutarimas prieštarauja įsiteisėjusiam Šiaulių apylinkės teismo nutarimui, priimtam analogiškoje byloje. Toje byloje teismas pasisakė kito fizinio asmens atžvilgiu, dėl kito pažeidimo konkrečiomis aplinkybėmis. Todėl šiai bylai Šiaulių apylinkės teismo atliktas teisinis vertinimas jokios teisinės reikšmės neturi. Teisingai pažymėjo atsakovas, kad vienodą administracinių teismų praktiką formuoja Lietuvos vyriausias administracinis teismas.

Teismas pažymi ir tai, kad Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte ir 4 dalies 2 punkte atsakomybė numatyta būtent pardavėjui, o ne pirkėjui. Pirkėjo atsakomybę už Įstatymo reikalavimų nesilaikymą reglamentuota Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje.

Teismas, remdamasis minėtomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pareiškėjos darbuotoja, supildama gėrimus iš gamyklinės taros į plastikinį grafiną, nesiėmė pakankamai priemonių, kad alkoholinis gėrimas būtų vartojamas vietoje. Byloje nustatytų ir aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pirkėjui buvo sudaryta galimybė netrukdomam išsinešti alkoholinį gėrimą ir jį vartoti ne viešojo maitinimo įstaigoje. Kaip matyti iš paties pažeidimo fakto, pareiškėjos taikytos prevencinės priemonės buvo neefektyvios, nėra pakankamos priemonės, siekiant užtikrinti Įstatymo nuostatų laikymąsi. Teismas pabrėžia, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą numatytas pažeidimas pagal savo pobūdį yra formalios sudėties. Tai reiškia, kad, padarius tokį pažeidimą, pareiškėjo, kaip ir jo darbuotojo, kaltė yra suponuojama, nenurodant konkrečios jos išraiškos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1280-143/2015). Tokiu būdu yra pagrindas konstatuoti padarius Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatytą pažeidimą.

Byloje ginčas yra kilęs ir dėl Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte, kuriame numatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama alkoholinius gėrimus parduoti neblaiviems asmenims, pažeidimo.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei jas pagrindžiančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad Departamentas Nutarime pagrįstai konstatavo, kad Įmonės darbuotoja 2019 m. sausio 28 d. alkoholinius gėrimus apie 20.58 val. pardavė neblaiviam R. K.. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog gėrimus Įmonės bare pirko neblaivus, neneigia pats pirkėjas R. K., nurodęs, kad iš pradžių alkoholinius gėrimus vartojo namie, tik jiems pasibaigus su taksi atvyko jų nusipirkti į Įmonės barą. Todėl visiškai nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad galimai už alkoholinius gėrimus mokėjo R. K. draugas, kurio blaivumas nebuvo tikrintas, kad pardavėjai klientai atrodė blaivūs, adekvatūs ir kiti šiuo aspektu nurodyti argumentai nėra reikšmingi vertinant nustatyto pažeidimo pagrįstumą. Be to, byloje yra pateikti nuoseklūs duoemenys apie R. K. neblaivumą, kuomet jis pirko Įmonės bare alkoholinius gėrimus, t.y. R. K. išėjęs iš baro, buvo sustabdytas pareigūnų, nustatytas jo girtumo laipsnis (2,44 promilės su paklaida). Nėra pagrindo abejoti girtumo nustatymui naudoto alkotesterio duomenimis, kadangi jo patikra galiojo iki 2019 m. vasario 23 d. (b. l. 28, II tomas). Taigi, pareiškėjos argumentai dėl pirkėjo neblaivumo nustatymo ir dėl to, kad alkoholinius gėrimus galėjo pirkti R. K. draugas, atmestini kaip nepagrįsti, vertintini kaip subjektyvus argumentai, nepagrįstos prielaidos.

Susipažinus su 2019 m. kovo 29 d. Departamento surašyto protokolo turiniu, nenustatyta, kad protokolas tiek turiniu, tiek forma neatitiktų esminiams Administracinių nusižengimų kodekso 609 straipsnyje nurodytiems protokolo turinio reikalavimams. Protokole nurodyta jo surašymo data, vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą pasirašiusio pareigūno vardas, pavardė, duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė, atsakomybę už nusižengimą nustatantis Įstatymo straipsnis, nurodyta konkreti neteisėta veika, suformuluotas kaltinimas ir pažeidimo esmė, nutarime dėl ekonominių sankcijų skyrimo pažeidimo kvalifikacija detalizuota.

Pareiškėjos skunde dėstoma daugiau teiginių, tačiau, teismo nuomone, jie niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl dėl šių teiginių detaliau teismas šiame sprendime nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Departamentas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jį naikinti pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais. Todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Alkoholio kontrolės įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą negu šio įstatymo 34 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos minimalios piniginės baudos. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs (žr., pvz., 2012 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2387/2012), kad Alkoholio kontrolės įstatymas aiškiai įtvirtina teismo teisę skirti mažesnę, nei atitinkamose Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatose nustatyta minimali baudą, tačiau toks mažinimas siejamas su atsakomybę lengvinančių ir kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti, kad atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, nustatymu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Pareiškėjui skirtos ekonominės sankcijos tikslas yra susijęs su inter alia Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu siekiu mažinti Lietuvos Respublikoje alkoholio vartojimą, jo prieinamumą ir dėl alkoholio vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-505-662/2015).

Įstatymo 34 straipsnio 1 dalis numato, kad už šio Įstatymo pažeidimus baudas įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje pagal savo kompetenciją turi teisę skirti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija, institucija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota išduoti žemės ūkio kilmės etilo alkoholio importo licencijas, savivaldybių institucijos ir policija.

Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktuose, 2 dalies 1, 10 ir 11 punktuose, 18 straipsnio 1, 3 dalyse, 4 dalies 1, 2 punktuose, 9 dalyje ir 22 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda.

Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2, 3, 4, 5 punktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda.

Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už Įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime.

Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 8 dalis nustato, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes.

Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 9 dalis nustato, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje kliudė vykdyti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, toliau pažeidinėjo šio Įstatymo reikalavimus nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus.

Ginčo atveju Departamentas nenustatė Įmonės atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl pareiškėjai Nutarimu paskyrė už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą vidurkiui artimą baudą (360 Eur), bei už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimą – vidurkiui artimą baudą (578 Eur). Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį, skyrė galutinę 578 Eur baudą (pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų pažeidimų).

Teismas spręsdamas dėl pareiškėjos prašymo sumažinti paskirtą baudą, neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjai paskirta bauda turėtų būti sumažinta daugiau negu Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyta sankcija. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė ypatingų aplinkybių, kurios būtų reikšmingos skiriant mažesnę baudą, nenurodė argumentų dėl baudos mažinimo. Priešingai, nustatyta, kad pareiškėja ne pirmą kartą yra baudžiama už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto ir 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimą, pareiškėja pasirinkusi tokį alkoholinių gėrimų pardavimo draudžiamu laiku veiklos modelį ir parduodama alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims, nesiima veiksmų ir priemonių keisti situaciją.

Teismo vertinimu, Įmonei paskirta bauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį bei mastą, ji vertintina kaip proporcinga bei atitinkanti tiek Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, įstatyme įtvirtintus tikslus, tiek ir teisingumo ir protingumo principus. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, nėra pagrindo mažinti pareiškėjai paskirtą baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 132 str., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Vita Valeckaitė