Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), nedirbantis, (duomenys neskelbtini) moksleivis, vedęs, teistas (teistumas neišnykęs):

1. 2006 m. kovo 20 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 m., pritaikius BK 92 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m., Šilutės rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 9 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas į laisvės atėmimo vietą atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę;

2. 2007 m. kovo 9 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 284 straipsnio 2 dalį paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas, vadovaujantis BK 64 str., bausmes subendrinus su 2006 m. kovo 20 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 m. 3 mėn.;

3. 2007 m. rugsėjo 24 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 m., vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmę subendrinus su 2007 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 m., 2008 m. birželio 10 d. paleistas iš laisvės atėmimo vietos pagal 2008 m. birželio 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnį, lygtinai prieš 2 m. 5 mėn. 3 d., Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartimi pasiųstas į laisvės atėmimo vietą atlikti likusią 2 m. 5 mėn. 3 d. bausmės dalį;

4. 2009 m. balandžio 3 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 m. 9 mėn., vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmę subendrinus su 2007 m. rugsėjo 24 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 m.;

5. 2011 m. lapkričio 18 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 m.;

6. 2013 m. kovo 5 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 m. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams, 2014-07-25 bausmę atlikęs;

7. 2015 m. birželio 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 2 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo, 2017-09-08 bausmę atlikęs;

8. 2017 m. spalio 25 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiui pagal BK 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 1 metams 6 mėnesiams;

9. 2018 m. gegužės 25 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2018 m. rugsėjo 13 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 159 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 64¹ straipsniu, laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. spalio 25 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams;

10. 2018 m. liepos 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (8 epizodai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 64¹ straipsniu, galutinė bausmė paskirta 3 m. 4 mėn.; 2018 m. spalio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta G. A. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 26 d. nuosprendžiu paskirta bausmė su subendrinta bausme, paskirta 2018 m. gegužės 25 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2018m. rugsėjo 13 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytos bausmės, iš dalies atliktos pagal 2018 m. liepos 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendį, 2018 m. gegužės 25 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendį, pakeistą 2018m. rugsėjo 13 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu; šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 289 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. A. pasisavino viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, atliekančiu bausmę Alytaus pataisos namuose, apgaule savo bei kitų asmenų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

2017 m. gruodžio 20 d. 12 val. 38 min. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, atliekantis bausmę Alytaus pataisos namuose, turėdamas tikslą įgyti svetimą turtą telefonu paskambino nukentėjusiajai E. B. J., melagingai prisistatė jai kriminalinės policijos pareigūnu, melagingai paaiškino, kad AB „Š“ darbuotojai pagrobė pinigus iš jos banko sąskaitos, bei sužinojęs iš nukentėjusiosios informaciją apie pinigų sumą, laikomą jos banko sąskaitoje, informavo nukentėjusiąją, kad kitas policijos pareigūnas atvyks pas ją į namus, liepė vykti su šiuo policijos pareigūnu į AB „Š“, išgryninti iš savo banko sąskaitos 28 000 eurų bei perduoti šiuos pinigus policijos pareigūnui.

Iškart po to, 2017 m. gruodžio 20 d. 14 val. 3 min. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, atliekantis bausmę Alytaus pataisos namuose, telefonu paskambino G. A. bei pasiūlė ir susitarė su G. A. daryti sunkų nusikaltimą – apgaule įgyti E. B. J. priklausančius 28000 eurų. Tuomet ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, atliekantis bausmę Alytaus pataisos namuose, parengė nusikalstamų veikų darymo planą ir paskirstė užduotis:

- ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, atliekantis bausmę Alytaus pataisos namuose, įsipareigojo: toliau telefonu bendrauti su nukentėjusiąja E. B. J. ir apgaule įkalbėti ją perduoti savo pinigus G. A.; surasti asmenis ir per juos perduoti G. A. mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo nukentėjusioji turės naudotis vykdama į banką paimti pinigų; nurodyti G. A. nukentėjusiosios gyvenamąją vietą; organizuoti kitus G. A. veiksmus vykdant nusikalstamą veiką;

- G. A. įsipareigojo: nuvykti į nukentėjusiosios gyvenamąją vietą, melagingai prisistatyti jai policijos pareigūnu ir perduoti jai mobiliojo ryšio telefoną, kurį nukentėjusioji turės naudotis vykdama į banką paimti pinigų; paimti iš nukentėjusiosios pinigus ir dalį apgaule įgytų pinigų perduoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, atliekančio bausmę Alytaus pataisos namuose, nurodytiems asmenims; atlikti kitas jo užduotis, duodamas vykdant nusikalstamą veiką.

Vėliau, 2017 m. gruodžio 20 d., laikotarpiu nuo 14 val. 3 min. iki 16 val. asmuo, atliekantis bausmę Alytaus pataisos namuose, veikdamas pagal šį išankstinį susitarimą ir siekdamas, kad nukentėjusioji nepersigalvotų atiduoti savo pinigus, telefonu toliau bendravo su E. B. J.; susisiekė telefonu su dviem laisvėje esančiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir nurodė jiems susitikti su G. A., perduoti G. A. mobiliojo ryšio telefoną, vykti kartu su G. A. iki nukentėjusiosios namų, esančių (duomenys neskelbtini), palaukti kol nukentėjusioji perduos savo pinigus G. A., paimti iš G. A. dalį nukentėjusiosios pinigų.

2017 m. gruodžio 20 d., laikotarpiu nuo 16 val. iki 21 val. G. A. vykdydamas asmens, atliekančio bausmę Alytaus pataisos namuose, nurodymus susitiko su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis prie Kryžkalnio k., Raseinių r., paėmė iš šių asmenų mobiliojo ryšio telefoną, kartu nuvyko iki nukentėjusiosios namų, esančių (duomenys neskelbtini); nuėjo į E. B. J. namus, melagingai prisistatė jai policijos pareigūnu, melagingai nurodė, kad jis atvyko patikrinti nukentėjusiosios pinigų, paėmė iš nukentėjusiosios 2260 eurų; paskambino asmeniui, atliekančiam bausmę Alytaus pataisos namuose, iš telefono, perduoto dviejų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, perdavė šį mobiliojo ryšio telefoną nukentėjusiajai ir kartu su asmeniu, atliekančiu bausmę Alytaus pataisos namuose, nurodė jai važiuoti į AB „Š“; nukentėjusiajai grįžus iš banko į namus paėmė iš nukentėjusiosios 10000 eurų.

Vėliau, 2017 m. gruodžio 20 d., G. A. vykdydamas asmens, atliekančio bausmę Alytaus pataisos namuose, nurodymą pasiėmė sau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dalį nukentėjusiosios E. B. J. pinigų, bei perdavė likusią dalį pinigų dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims.

Tokiu būdu G. A. pasisavino viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, atliekančiu bausmę Alytaus pataisos namuose, apgaule įgijo E. B. J. priklausančius 12260 eurų.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. A. kaltu prisipažino visiškai, dėl savo veiksmų gailėjosi. Nurodė, kad 2017 m. gruodžio 20 d. jam paskambino iš Alytaus asmuo, prisistatė jo draugu ir pasiūlė užsidirbti pinigų. Iš pradžių sakė, kad reikės tik nuvažiuoti iki Kryžkalnio susitikti su žmogumi, ten jam paduos telefonus su pasiklausymo įranga, kuriuos turės nuvežti į (duomenys neskelbtini) pas moteriškę ir jai paduoti. Jis nieko negalvojęs sėdo į mašimą ir nuvažiavo. Nuvažiavus pas nukentėjusiąją į namus, prisistatė ekspertu, o ne policijos pareigūnu. Atėjęs į nukentėjusiosios namus padavė jai telefoną ir pasiklausymo įrangą, tada paėmė lapelį ir jame surašė ką jam buvo nurodę bendrininkai. Įsodino moteriškę į taksi ir išsiuntė ją į Šiaulius, iš jos namų išėjo. Po kurio laiko jam vėl paskambino tie patys bendrininkai ir pasiūlė nueiti iki moteriškės paimti pinigus. Jis nuėjo pas nukentėjusiąją antrą kartą, paėmė pinigus ir išėjo. Puse pinigų atidavė, o kitą pusę pasiliko sau. Tada sėdo į taksi automobilį ir išvažiavo į namus. Pas nukentėjusiąją buvo paimti tik 10 000 Eur. Pripažįsta, kad paėmė ir 2 260 Eur. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog, kai nuvyko pas nukentėjusiąją į namus paduoti telefono, ji pradėjo jo klausinėti kaip čia jos pinigai, kas čia jos pinigus paėmė, tada suprato, kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje. Savo veiksmų neatsisakė. Patikslino, jog iš savo gyvenamosios vietos išvyko taksi automobiliu, kurį pamatė gatvėje. Taksi vairuotojo nepažįsta. Automobiliu važiavo 2 – 3 asmenys, kartu važiavo taksisto pakeleiviai vyrai, kurių nepažįsta. Nurodė, jog visų aplinkybių neatsimena, kiekvieną kartą nurodo kitaip. Pripažįsta, kad dalyvavo nusikaltime ir paėmė pinigus. Kryžkalnyje susitiko su dvejais nepažįstamais asmenimis iš Kauno. Tiksliai neprisimena, ar jie važiavo priekyje taksi automobilio. Kai susitiko su nukentėjusiąja jai nieko daug nesakė, ji jo laukė ir sakė, kad viską žino. Ji šnekėjo laidiniu telefonu, kad jai reikia važiuoti į banką. Ant lapelio parašė tekstą, kurį jam padiktavo asmuo per laidinį telefoną, kad reikalingi pinigai būsto renovacijai. Asmens iš balso nepažino. Lapelį padavė nukentėjusiajai. Vėliau paskambino ir sakė, eik pas nukentėjusiąją, ji yra grįžusi. Nuėjo pas nukentėjusiąją paimti telefonų, ji jau laukė ant stalo padėjusi pinigus ir sakė, kad, vaikeli, čia visi pinigai, paimk. Jis paėmė pinigus, suskaičiavo buvo 10 000 Eur. Tada įsidėjo į kišenę ir išėjo iš namo. Prie namo stovėjo taksi, į jį įsėdo ir pradėjo važiuoti. Iš galo privažiavo mašina, joje buvo tie patys žmonės, kuriuos sutiko Kryžkalnyje. Jiems padavė pasiklausymo įrangą, 2 telefonus ir pinigus. Nurodė, jog jam sakė pasakyti, kad jis yra ekspertas, kad nukentėjusioji suprastų, kad jis yra pareigūnas. Jis pasakė, laba diena, aš ekspertas ir parodė telefoną su nuotrauka. Ji patikėjo. Jis prieš tai darė panašius nusikaltimus, juos vykdant yra prisistatoma ekspertu S. K.. Jis ir prisistatė ekspertu S. K.. Senyvo amžiaus moteris galėjo suprasti, kad jis yra policijos pareigūnas. Nukentėjusioji buvo šoke, todėl mano nesuprato, kas dedasi. Mano, jog dėl šių veiksmų ji nepatyrė dvasinio sukrėtimo ar susirūpinimo, baimės jausmo, tai yra jai nekilo neturtinė žala, nepablogėjo sveikata. Ji buvo šoke, ką jai sakė, ji viską darė. Dėl civilinio ieškinio nurodė, jog sutinka su turtine 10 000 Eur žala, su neturtine 2 000 Eur nesutinka. Puse paimtų pinigų jis pasiliko sau, juos išleido, jų nebeturi. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog gal nusikaltimo metu turėjo du telefonus. Vienu metu telefonai galėjo išsiskirti, nes jis galėjo jų vieną palikti automobilyje, o gal su nukentėjusiąją išvažiavo. Jis nevažiavo į Šiaulius. Kitą dieną važiavo pas nukentėjusiąją, bet neatvažiavo, nes jam paskambino ir pasakė, jog pas nukentėjusiąją atėjo kunigas. Žinojo, kad nukentėjusioji turi 28 000 Eur. Pati nukentėjusioji pasakė, kad tiek turi. Jis paėmė iš banko parvežtus 10 000 Eur, o kur dingo 2 260 Eur, nežino. Tiesiog paėmė, gal blogai suskaičiavo, gal buvo 12 000 Eur, pripažįsta visą sumą.

Motyvuojamoji dalis

4. Pagal BK 289 straipsnį atsako tas, kas pasisavinęs valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą padarė neteisėtus veiksmus.

4.1. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

4.2. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį turi būti įgyjamas didelės vertės svetimas turtas, tai yra kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 str.1 d.). Pagal teismų praktiką MGL dydis vertinamamas atsižvelgiant į tai, koks jis buvo veikos padarymo metu (2017 m. 1 MGL buvo lygus 38 Eur). Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-161/2013).

4.3. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją dėl turto, turtinės teisės perleidimo, turtinės prievolės įvykdymo, arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo, aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą.

5. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama G. A. padarytoms nusikalstamoms veikoms, numatytoms BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 289 straipsnyje, atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Tai yra, jog kaltinamasis G. A., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, savo ir kitų asmenų naudai 2017 m. gruodžio 20 d. apgaule įgijo E. B. J. priklausančius 12 260 Eur. Nukentėjusiąją suklaidino melagingai prisistatęs policijos pareigūnu – ekspertu, ir mobilaus ryšio telefono ekrane parodęs vaizdą, kaip policijos pareigūno pažymėjimą, tai yra G. A. anksčiau nurodytus neteisėtus veiksmus – sukčiavimą, padarė pasisavinęs valstybės tarnautojo asmens vardą.

5.1. Teismo vertinimu, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus savo kaltę pripažino visiškai ir esamoje situacijoje davė išsamius parodymus, nors ikiteisminio tyrimo metu, teisme iš dalies savo parodymus keitė. Kaltinamasis teisme paaiškino, kad kiekvieną kartą duodamas parodymus gali nurodyti skirtingas įvykio faktines aplinkybes, nes tikslių įvykio aplinkybių neprisimena. Iš 2018 m. liepos 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-688-718/2018, matyti, jog kaltinamasis 2017 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais darė eilę analogiškų nusikalstamų veikų (2017-12-10 apgaule įgijo 900 eurų, 2017-12-15 apgaule įgijo 6500 eurų, 2017-12-16 apgaule įgijo 1200 eurų, 2017-12-17 apgaule įgijo 870 eurų, 2017-12-28 apgaule įgijo 6000 eurų), todėl, teismo vertinimu, kaltinamojo paaiškinimas dėl parodymų keitimo ar neišsamumo, logiškas ir suprantamas.

5.3. Byloje neabejotinai nustatyta, šios aplinkybės neneigia ir pats kaltinamasis G. A., kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, atliekančiu bausmę Alytaus pataisos namuose, tačiau teismo vertinimu daryti išvadą, jog kaltinamasis dalyvavo organizuotoje grupėje, nėra teisinio pagrindo. Byloje nėra nustatytos svarbios faktinės aplinkybės, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, todėl prokuroro kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės, jog kaltinamasis nusikaltimus padarė dalyvaudamas organizuotoje grupėje, laikytinos kaip nusikalstamos veikos mechanizmą paaiškinančios aplinkybės, ir iš kaltinimo šalintinos.

5.5. Nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia: kaltinamasis suprato, kad svetimą turtą nukentėjusioji jam perduoda prieš savo valią, jo panaudotos apgaulės įtakoje, numatė nusikalstamos veikos pavojingas pasekmes ir jų siekė, kad neteisėtiems veiksmams atlikti pasisavino valstybės tarnautojo vardą.

6. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

6.1. Kaltinamasis G. A. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 289 str.), kita prie sunkių nusikaltimų (BK 182 str. 2 d.). Nusikalto anksčiau teistas aštuonis kartus, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, po ko teistas dar du kartus, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), nedirba, nukentėjusiajai padarytos žalos ar jos dalies neatlygino. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis G. A. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

6.2. Atsižvelgdamas į ankščiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis G. A. yra linkęs daryti nusikaltimus, turi klaidingus moralinius įsitikinimus, netinkamą savo elgesio suvokimą ir gyvenimo būdo vertinimą, išvadų dėl jam anksčiau paskirtų bausmių nedaro, savo elgesio nekeičia, todėl bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam G. A. skiriant BK 182 straipsnio 2 dalies ir 289 straipsnio sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatant artimą straipsnio sankcijose numatytiems tokios bausmės vidurkiams. Ši bausmės rūšis, teismo nuomone, yra teisinga, ja bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu.

6.3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintinos apėmimo būdu.

6.4. Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

7. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2018 m. spalio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi subendrinta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 26 d. nuosprendį ir 2018 m. gegužės 25 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendį laisvės atėmimo 4 (ketveriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams bausme, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį (vienerius metus) šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Pridedamos bausmės dalis parinktina atsižvelgiant į padarytų veikų pavojingumą, į nuteistojo asmenybę – nusikalto anksčiau teistas aštuonis kartus, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, po ko teistas dar du kartus, taip pat ir už 2017 m. gruodžio mėnesį, per trumpą laiko tarpą padarytas analogiškas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, pridedant tokią bausmės dalį bus užtikrintas proporcingumo principo reikalavimų laikymasis. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė iš dalies atlikta pagal 2018 m. spalio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį.

8. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– paketas Nr. 1 su 2017 m. gruodžio 21 d. nukentėjusiosios E. B. J. pateiktais objektais: dvejais rašteliais ir rašikliu, G. A. lyginamaisiais rašysenos pavyzdžiais, kompaktiniais diskais su telefonų išklotinėmis, 7 vnt., bei dvejais DVD diskais su AB „Š“ (duomenys neskelbtini) filialo pateiktu vaizdo įrašu, paliktinas saugoti prie bylos.

– 2018 m. lapkričio 7 d. savanoriškų daiktų dokumentų pateikimo protokolu G. A. pateiktas mobilaus ryšio telefonas E-star, grąžintinas neribotai kaltinamojo G. A. nuosavybei.

9. Nukentėjusioji E. B. J. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš kaltinamojo G. A. priteisti 12260 Eur turtinę žalą ir 2000 Eur neturtinę žalą. Nurodė, jog dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų nukentėjusioji patyrė didelę baimę, dvasinius išgyvenimus, stiprų dvasinį sukrėtimą, pablogėjo jos sveikata (4 tomas, b. l. 103–104).

9.1. BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį turtine žala laikomas turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taikant deliktinę atsakomybę pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais veiksmais. Baudžiamojoje teisėje turtinė žala suprantama kaip nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala, materialiniai nuostoliai, kuriuos nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė, ir išlaidos, kurios atsirado šalinant nusikalstamos veikos pasekmes. Nukentėjusysis, patyręs dėl nusikalstamos veikos turtinę žalą, turi teisę į jos atlyginimą, tačiau, ją turėdamas, nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį privalo įrodyti.

9.2. Tarp kaltinamojo G. A. nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 289 straipsnyje, ir nukentėjusiajai E. B. J. padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl iš kaltinamojo G. A. nukentėjusiajai priteistina 12260 Eur turtinei žalai atlyginti.

9.3. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.

9.4. Teismas sprendžia, jog nukentėjusioji E. B. J. nusikalstamų veikų padarymo metu patyrė išgąstį, emocinę įtampą, prarado turtą, todėl vadovaujantis CK 6.250 straipsnio nuostatomis jai turi būti atlyginta neturtinė žala. Tačiau atsižvelgiant į sunkią kaltinamojo turtinę padėtį, tai, kad jis nedirba, atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, kurioje mokosi (duomenys neskelbtini), teismas pripažįsta, jog prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis ir mažintinas iki 1000 eurų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams.

G. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir G. A. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. A. skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2018 m. spalio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi subendrinta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 26 d. nuosprendį ir 2018 m. gegužės 25 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendį laisvės atėmimo 4 (ketveriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams bausme, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę iš dalies atliktą pagal 2018 m. spalio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2019 m. spalio 25 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– paketą Nr. 1 su 2017 m. gruodžio 21 d. nukentėjusiosios E. B. J. pateiktais objektais: dvejais rašteliais ir rašikliu, G. A. lyginamaisiais rašysenos pavyzdžiais, kompaktiniais diskais su telefonų išklotinėmis, 7 vnt., bei dvejais DVD diskais su AB „Š“ (duomenys neskelbtini) filialo pateiktu vaizdo įrašu, palikti saugoti prie bylos.

– 2018 m. lapkričio 7 d. savanoriškų daiktų dokumentų pateikimo protokolu G. A. pateiktą mobilaus ryšio telefoną E-star grąžinti neribotai kaltinamojo G. A. nuosavybei.

Nuketėjusiosios E. B. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamojo G. A. 12 260 Eur (dvylika tūkstančių du šimtus šešiasdešimt eurų) turtinės žalos ir 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai E. B. J..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.