Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, išsituokęs, turintis 6 klasių išsilavinimą, nedirbantis, teistas:

1) 1998-05-15 Plungės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 1 d., 16 str. 2 d. – 271 str. 2 d., 272 str. 2 d., 225 str. 3 d., 278 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams, su ¼ turto konfiskavimu; 2000-05-08 pritaikius 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 str. nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės atleistas ir paleistas iš bausmės atlikimo vietos;

2) 2001-01-24 Akmenės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, su turto konfiskavimu už 100 Lt;

3) 2001-02-28 Akmenės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 3 d., 2 m. laisvės atėmimo, su 200 Lt vertės turto konfiskavimu, subendrinus su 2001-01-24 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė 2 m. laisvės atėmimo su 200 Lt vertės turto konfiskavimu;

4) 2004-03-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. 60 parų areštu,

5) 2008-01-16 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėn.,

6) 2008-04-29 Akmenės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 10 MGL (1300 Lt) bauda;

7) 2009-03-19 Akmenės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 178 str. 4 d. laisvės atėmimu 1 m. 1 mėn., subendrinus su 2008-04-29 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 1 mėn. ir 10 MGL (1300 Lt) bauda;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. 2009-02-16, apie 15.00 val., Šiaulių mieste, autobusų stotyje, adresu Tilžės g. 109, paprašydamas nukentėjusiojo K. Č. leisti jam pasinaudoti mobiliojo ryšio telefonu, o nukentėjusiajam K. Č. sutikus ir savanoriškai jam padavus mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson W302“, su jame buvusia atminties kortele „M2", po to, nusivesdamas nukentėjusįjį K. Č. į autobusų sustojimą „Geležinkelio stotis“, esantį Šiaulių mieste, Dubijos g., iš nukentėjusiojo K. Č. atvirai pagrobė svetimą, K. Č. priklausantį turtą - mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson W302" 490 Lt vertės su jame buvusia atminties kortele „M2" 20 Lt vertės, viso pagrobė 510 Lt vertės turto.

Kaltinamasis G. G. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą dėl plėšimo neprisipažino vartojęs smurtą, tačiau dėl vagystės prisipažino visiškai i parodė, jog datos ir laiko tiksliai nepamena, tai buvo 2009 metų žiemą, po pietų vaikščiojo Šiaulių autobusų stotyje ir pamatė nukentėjusįjį, kurį apibūdino kaip asmenį, kurį galima lengvai apgauti. Nukentėjęs buvo išgėręs ir kaltinamojo paprašė nupirkti išgerti. Abu nutarė dar įsigyti alkoholinių gėrimų. Besikalbant paprašė duoti paskambinti telefonu, sakydamas , kad jo telefono sąskaitoje nėra pinigų. Nukentėjęs jam padavė telefoną prie „Saulės miesto‘ ir tuo metu nusprendė kaltinamasis telefoną pasisavinti. Kadangi prekybos centre „Saulės miestas“ buvo daug žmonių, todėl nebuvo kaip, nes jį galėjo sulaikyti, jei nukentėjęs pradėtų šaukti, todėl nutarė su nukentėjusiuoju paeiti kiek toliau, kur mažiau žmonių. Matydamas, kad nukentėjusysis yra girtas ir nesigaudo Šiauliuose, vedžiodamas po miestą norėjo jį paklaidinti, vedėsi link Geležinkelio stoties, po to link parduotuvės „Maximos“, esančios šalia Rūdės gatvės, po Vytauto – Draugystės gatvių kampe liepė nukentėjusiajam palaukti , o pats pasišalino pasiėmęs nukentėjusiojo telefoną, nė nežadėdamas sugrįžti. Nei vieno smūgio nukentėjusiajam nesudavė, jam mušti nukentėjusiojo nebuvo jokio reikalo. Dar buvo kalba, jog užstatys telefoną lombarde, todėl ir vedėsi link Draugystės- Vytauto gt. kampo, nes ten netoliese yra lombardas. Žadėjo nukentėjusiajam eiti pavalgyti picos. Visą laiką telefoną nešiojosi kaltinamasis rankoje, nebuvo įsidėjęs į jokią kišenę. Pagrobtu telefonu kelias dienas naudojosi pats, buvo įsidėjęs savo kortelę, nes nukentėjusiojo kortelę atidavė pastarajam, kai pasiėmė telefoną paskambinti, jo kortelė telefone veikė, neprašė nukentėjusiojo surinkti jokio PIN kodo, paskui jį perleido savo pažįstamai R. S., kuri jam už tai atidavė savo seną telefoną „Nokia 5300“ ir dar davė 100 Lt. Telefoną R. S. buvo įvertinęs bendra 200 lt. suma. Gautus pinigus išleido savo reikmėm. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė.

Nukentėjusysis K. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad Šiaulių autobuso stotyje, esančioje prie „Saulės miesto‘ kaltinamasis paprašė paskolinti telefoną, kad galėtų paskambinti. Jis padavė telefoną, kaltinamasis išėmė jo kortelę ir atidavė. Kadangi buvo išgėręs, tiksliai nepamena, bet lyg tai prašė vaikino paskolinti pinigų grįžimui į Kužius. Kaltinamasis pasiūlė pavalgyti picos , todėl jie kartu vaikščiojo po Šiaulius. Nuėjo prie Geležinkelio stoties, prie stotelės, kaltinamasis įsidėjo savo kortelę į telefoną, tačiau telefonas neveikė , todėl liepė nukentėjusiajam surinkti PIN kodą, tačiau šis nerinko, todėl kaltinamasis sudavė jam du smūgius į krūtinę ir vieną į veidą. Teismo posėdžio metu negali paaiškinti dėl kokių aplinkybių buvo suduoti smūgiai, ar dėl to , kad supyko, jog kaltinamojo kortelės nepriima telefonas, ar dėl to , kad norėjo telefoną išlaikyti sau. Pirmą kartą buvo apklaustas girtas, todėl galėjo netiksliai prisiminti visas aplinkybes. Antrą kartą apklaustas blaivus, tuomet nurodė, jog smūgius sudavė kaltinamasis iš piktumo, kad neveikė telefonas. Po to vėl kartu su kaltinamuoju vaikščiojo po Šiaulius, vienoje vietoje liepė palaukti, nukentėjęs kaltinamojo laukė, tačiau šis negrįžo pasiėmęs jo telefoną. Tuomet sėdo į taksi ir grįžo namo, o vakare kreipėsi į policiją. Apie telefono užstatymą lombarde- nekalbėjo. Negali tiksliai paaiškinti įvykio detalių kada ir kuriuo metu kaltinamasi jam telefoną buvo grąžinęs, nes nepamena. Šiuo metu jam grąžintas telefonas su atminties kortele, todėl civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja R. S. teisme parodė, kad G. G. yra jos kaimynas, santykiai tarp jų geri. 2009 metų kovo mėnesio pradžioje pas ją į namus atėjo G. G. ir pasiūlė pirkti mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson W302“. Telefonas jai patiko, paklaususi ar telefonas nevogtas ir G. G. patvirtinus, kad ne, pasiūlė jam 100 Lt ir savo seną telefoną „Nokia“. Kai įsigijo šį telefoną, įsidėjo savo „Bitės“ mobiliojo ryšio operatoriaus kortelę „Labas“, kuria ir naudojosi. Ar perkant iš G. G. telefoną buvo įdėta kokia nors kortelė, neatsimena. Telefoną paėmė policijos pareigūnai.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Šiaulių mieste prie autobusų stoties, adresu Tilžės g. 109, kur buvo padaryta nusikalstama veika (b.l. 15-17).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis K. Č. atpažino G. G., kaip jo telefoną pagrobusį asmenį (b.l. 48-50).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja R. S. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson W302“ (b.l. 27), kuris apžiūrėtas ir duomenys užfiksuoti daiktų apžiūros protokole ir rasta jame buvusi įdėta atminties kortelė „M2“ (b.l. 28-31); Šie daiktai grąžinti nukentėjusiajam K. Č. ( b.l. 32-33).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis K. Č. parodė vietą, kur ir kaip jo atžvilgiu buvo padarytas nusikaltimas (b.l. 54-62).

Iš akistatos protokolų matyti, kad G. G. pagrobė K. Č. telefoną, bet neigia vartojęs jo atžvilgiu smurtą (b.l. 80-84).

Įrodymų analizė, vertinimas ir veikos juridinė kvalifikacija dėl nusikalstamos veikios.

Turto pagrobimas vagystės būdu nuo plėšimo skiriasi tuo, kad kaltininkas, įgyvendindamas savo nusikalstamą sumanymą, nenaudoja prieš nukentėjusįjį nei fizinio, nei psichinio smurto, nei galimybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui priešintis. Tais atvejais, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jo veiksmai kvalifikuojami kaip plėšimas. Kaip plėšimas kvalifikuojami ir veiksmai, kai svetimas turtas pagrobiamas grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ar kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Grasinimas gali būti išreiškiamas žodžiais ar veiksmais, taip pat be grasinančių žodžių ar veiksmų, pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ar saugumo trūkumą nukentėjusiajam. Situacijos grėsmingumas suvokiamas įvertinus užpuoliko pranašumą, nusikaltimo įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranašumo įspūdį, turėjimas, užpuolimo netikėtumas bei grasinimui ir (ar) smurto panaudojimui palankios aplinkybės. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jį panaudoti naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą. Grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, o grobiant svetimą turtą plėšimo būdu, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, kaltininko smurtas ir grasinimai yra nukreipti į nukentėjusįjį ir kaltininkas suvokia, kad turtą pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią. Kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, plėšimo sudėtis numato ne tik fizinio smurto ar grasinimo tuoj pat jį panaudoti veiksmus, bet ir kitokias poveikio galimybes. Atskirais atvejais vagystės metu taip pat gali būti panaudotas fizinis smurtas, tačiau jis naudojamas ne tam, kad pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą, o tam, kad paimtų (atskirtų) turtą iš nukentėjusiojo. Tačiau visais atvejais grasinimas, susijęs su reikalavimu perduoti turtą, kaip vagystė negali būti kvalifikuojamas. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73/2007;„Teismų praktika“ Nr. 27, p. 207–211).

Visuma teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų neginčitynai patvirtina, jog kaltinamasis G. G. pagrobė iš nukentėjusiojo K. Č. telefoną su jame buvusia atminties kortele. Ištyrus teisiamojo posėdžio metu visu įrodymus, nenustatyta, jog nukentėjusiajam K. Č. būtų buvę suduoti bent kokie smūgiai: ikiteisminio tyrimo metu, pranešdamas apie jo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką- nukentėjęs visiškai nenurodė apie jam suduotus smūgius ( b.l.11), apie smūgius nukentėjęs nurodė 2009-02-16 apkausiant jį liudytojų, tačiau nustatyta, jog jis buvo apklaustas neblaivus ( b.l 41-43), ką patvirtino nukentėjęs teisiamojo posėdžio metu. Apklausiant 2009-07-16 nukentėjęs nurodė, jog smūgius jam kaltinamasis sudavė dėl piktumo, kad nepriima telefonas kaltinamojo kortelės, bei smūgių sudavimą patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ( b.l. 52- 64). Apklausiant 2009-08-26 d nukentėjęs nebegalėjo pasakyti dėl kokių priežasčių buvo suduoti smūgiai, to negalėjo tiksliai nurodyti ir akistatos su kaltinamuoju metu ( b.l. 65-66, 83-84), bei teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusiojo parodymai nenuoseklūs, nėra jokių objektyvių duomenų apie sužalojimą- nukentėjęs nesikreipė į gydymo įstaigas, o kaltinamojo parodymai nuoseklūs, pagal kuriuos nustatyta, jog kaltinamasis atvirai pagrobė telefoną iš nukentėjusiojo, nenaudojant smurto, , nes tikslo naudoti smurtą nebuvo- nukentėjęs savanoriškai perdavė kaltinamajam telefoną, kartu pakankamai ilgą laiką vaikščiojo po Šiaulių miestą ir nukentėjęs suvokė, kad prarado telefoną tuo metu, kai kaltinamasis, liepęs palaukti, pasišalino ir negrįžo su turėtu nukentėjusiojo telefonu, todėl teismas vadovaujasi nuosekliais kaltinamojo parodymais. Dėl smūgių sudavimo abejonių kelia ir tai, kad nukentėjęs teisiamojo posėdžio metu negalėjo tiksliai nurodyti kada ir kuriuo momentu jam buvo grąžintas telefonas tam , kad įdėjus kaltinamojo SIM kortelę, nukentėjęs įvestų savo telefono PIN kodą, o neįvedus PIN kodo, kaltinamasis sudavė smūgius. Nukentėjęs teigia, jog jo telefonas neveikia su kitomis kortelėmis, tačiau tai paneigia tiek kaltinamojo parodymai, jog jis nusikaltimo darymo metu visuomet turėjo telefoną savo rankose, įsidėjęs savo kortelę naudojosi telefonu kelias dienas, be to ir liudytoja R. S., įsidėjusi savo kortelę, telefonu naudojosi kelias dienas, kol šį telefoną paėmė policijos darbuotojai. Kadangi smūgių sudavimo versija niekuo nepatvirtinama, todėl visos abejonės aiškintinos kaltinamojo naudai ir iš kaltinimo šalintini nurodyti nukentėjusiajam suduoti du smūgiai į krūtinę ir vienas į veidą. Kad būtų sukurtą situacija, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ar saugumo trūkumą nukentėjusiajam- nenustatyta. Kadangi nustatyta, jog telefonas su jame buvusia atminties kortele pagrobtas atvirai, teismas įspėjo kaltinamąjį, jog jo padaryta veika gali būti perkvalifikuota, su kuo sutiko prokuroras, kaltinamasis ir jo gynėja. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, kurias patvirtina tiek paties kaltinamojo parodymai, tiek liudytojos R. S. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų pateikimo ir jų apžiūros protokolas, G. G. inkriminuota nusikalstama veika pagal LR BK 180 str. 1d. perkvalifikuotina į LR BK 178 str. 2 d. ir G. G. pripažįstamas kaltu, įvykdęs nusikaltimą, numatytą LT BK 178 str. 2d. Tiek inkriminuotas kaltinimas pagal LR BK 180 str. 1d., tiek perkvalifikuotas pagal LR BK 178 str. 2d. yra apysunkiai tyčiniai nusikaltimai, tačiau LR BK 178 str. 2d. yra numatyta daugiau alternatyvių bausmių, kas laikytina lengvesniu nusikaltimu. Teismas sprendžia , kad faktinės aplinkybės iš esmės nesikeičia, nes G. G. kaltinimas buvo pareikštas vadovaujantis nenuosekliais , abejotinais nukentėjusiojo parodymais, tačiau faktinės aplinkybės dėl atviros vagystės buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu ir tai pasitvirtino teisme. Veika padaryta tiesiogine, konkretizuota tyčia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, paskirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į jam teisiamojo posėdžio metu įrodytos veikos sunkumą, pavojingumą visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, pažeisto teisinio gėrio svarbą, jo asmenybę, jo elgesį iki veikos padarymo ir po jos.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad G. G. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Teismas šią aplinkybę pripažįsta lengvinančia, nes kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl vagystės pripažino visiškai ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi.

Teismas, skirdamas bausmę G. G., atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą. Nusikalstama veika baigta. Kaltinamasis šią nusikalstamą veiką įvykdė būdamas teistas, teistumui neišnykus, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 str. jis yra recidyvistas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 str. jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. G. G. yra teistas septynis kartus, tarp kurių ir už turtinius nusikaltimus (b.l. 111-116), iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, baustas administracinėmis nuobaudomis (b.l. 137-139), iki nuteisimo nedirbo ( b.l. 146), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra viena atsakomybę lengvinanti ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina bausmė mažesnė, nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, kadangi teismo nuomone, taip bus pasiekti bausmės tikslai numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str. Pagrindų taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnį nėra.

Paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 2 d. dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2009-03-19 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Į bausmės laiką įskaitytina pagal 2009-03-19 Akmenės rajono apylinkės nuosprendį atlikta bausmė bei laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t.y. mobilaus ryšio telefonas „Sony Ericsson W302“ su maitinimo elementu ir atminties kortele „M2“, prokuroro nutarimu jau grąžinti nukentėjusiajam K. Č., todėl priimant nuosprendį šis klausimas nespręstinas (b.l. 32-34).

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas ( LR BPK 94 str. 1d. 4p.) ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297- 299 str. str., 301- 305 str. 307 str. 1 d., 6d., 7d., 308 str., 310 str., teismas

nusprendžia:

G. G. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 2 d. paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2009-03-19 Akmenės rajono apylinkės teismo paskirta bausme, ir skirti G. G. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 ( dvejiems) metams 1 ( vienam) mėnesiui ir 10 MGL ( 1300 litų) baudą.

Į bausmės laiką įskaityti pagal 2009-03-19 Akmenės rajono apylinkės nuosprendį atliktą bausmę bei laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- kompaktinį diską su vaizdo įrašu sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.