- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-23
- Bylos Nr.
- 2S-557-227/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- BUAB „Alsteta“
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr.2S-557-227/2016
Teisėja Sigita Kulbienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07899-2014-3
2016 m. birželio 23 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1938-956/2016 pagal ieškovės BUAB „Alsteta“ ieškinį atsakovui A. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir piniginių lėšų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-02-10 nutartimi patenkintas pareiškėjos BUAB „Alsteta“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Areštuotas atsakovui A. K. nuosavybės teisėmis priklausantis nekilnojamasis turtas: ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), uždraudžiant areštuotą turtą parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims. Taip pat areštuoti atsakovo kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai 24 617,70 Eur sumai, uždraudžiant atsakovui areštuotus daiktus parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims. Atsakovui neturint areštuotinų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų, ar turint jų mažiau kaip už 24 617,70 Eur sumą, areštuotos atsakovo piniginės lėšos, esančios pas atsakovą ir/ar pas trečiuosius asmenis, kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, bendrai 24 617,70 Eur (įskaitant ir areštuotų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų vertę). Pavedė antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per 1 kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nurodytoms operacijoms atlikti. Sekančia 2016 m. vasario 11 d. nutartimi patikslinta 2016-02-10 nutarties rezoliucinė dalis nurodant, kad areštuojamas atsakovui A. K. ir B. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), uždraudžiant areštuotą turtą parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims. Nutartys įsiteisėjusios ( Panevėžio apygardos teismo 2016-05-12 nutartimi).
Šalies argumentai
Atsakovas A. K. po šių nutarčių priėmimo ir skundo pateikimo, 2016-02-26 pareiškimu prašė priimti procesinį sprendimą patikslinant, kad areštuojamas A. K. kartu su B. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kurių bendra rinkos vertė yra 17.700,00 Eur; nurodyti, kad atsakovui iš areštuotų lėšų banko sąskaitose leidžiama atlikti operacijas, susijusias su jo vykdoma veikla pagal individualios veiklos pažymą statybų organizavimo ir priežiūros srityje, neviršijant 8000 Eur per mėnesį sumos, ir susijusias su išlaidomis atsiskaitymams už komunalines paslaugas bei asmeniniams poreikiams, neviršijant 700 Eur sumos.
Prašyme nurodė, kad nutarčių rezoliucinės dalys tikslintinos, nurodant minimų žemės sklypų vertes pagal vertintojų pateiktus vertinimus bei patvirtinant, kad areštas gali būti taikomas visa apimtimi, o ne tik ½ daliai šių sklypų. Kadangi antstolis atsisakė pagal jo prašymą spręsti dėl konkrečios lėšų sumos, kurią per vieną kalendorinį mėnesį jis gali panaudoti nurodytoms operacijoms atlikti, būtina, kad teismas nurodytų leidžiamas atlikti pinigines operacijas bei nustatytų konkrečią lėšų sumą, kurią per vieną kalendorinį mėnesį jis gali panaudoti nurodytoms operacijoms atlikti.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 17 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies. Pakeitė 2016-02-10 ir 2016-02-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovui ir B. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: du žemės sklypus, o, nepakankant šio areštuoto nekilnojamojo turto, kitus atsakovo kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus 24 617,70 Eur, atsakovui neturint areštuotinų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų, ar turint jų mažiau kaip už 24 617,70 Eur sumą, areštavo atsakovo pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir/ar pas trečiuosius asmenis, kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, bendrai 24 617,70 Eur sumai (įskaitant ir areštuotų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų vertę). Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 145 straipsnio 6 dalimi pavedė antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms - susijusioms su atsakovo vykdoma veikla pagal individualios veiklos pažymą Nr. 638611, privalomais mokėjimais valstybei, savivaldybei, Valstybinio socialinio draudimo fondui bei asmeninių poreikių tenkinimui - su areštuotomis piniginėmis lėšomis atlikti.
Teismas nustatė, kad antstolis M. A., vykdydamas nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, areštavo atsakovui A. K. ir B. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendrai 1.910 Eur sumai, kilnojamąjį turtą – transporto priemonę VW PASSAT, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) 1.500 Eur sumai ir atsakovui priklausančias pinigines lėšas 21207,70 Eur sumai (b.l. 57-58). Atsakovo sąskaitų išrašų duomenimis, jo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 6.474,94 Eur (b.l. 59). Atsakovo sutuoktinė B. K. sutinka, kad būtų areštuojama ir jai priklausanti dalis žemės sklypų, jos sutuoktinio įsipareigojimams užtikrinti pagal 2015-03-04 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-329-400/2015 (b.l. 64). Pripažino, kad, esant atsakovo prašymui bei nurodytoms aplinkybėms ir nesant nustatytoms turto dalims bendrojoje nuosavybėje, gali būti areštuoti abu sklypai, o ne jų dalys. Pažymėjo, kad areštuodamas turtą teismas nenustatinėja turto vertės ir jos nenurodo (CPK 147 str. 5, 6 d.), turtą aprašo antstolis, kurio veiksmus gali skųsti nustatyta tvarka, todėl atmetė prašymą dėl verčių nurodymo nutartyje. Pažymėjo, kad teismas pagal įstatymo nuostatas leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti (CPK 145 str. 6 d.), todėl tokia pareiga tenka antstoliui, o ne teismui. Atsižvelgė į tai, kad 2016-02-10, 2016-02-11 nutartimis antstoliui buvo pavesta nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti, tačiau nenurodyta, kokias operacijas galima atlikti areštuotomis piniginėmis lėšomis. Įvertino, kad atsakovas nuo 2014-11-07 vykdo individualią veiklą – inžinerijos veiklą ir su ja susijusias technines konsultacijas (b.l. 65; 67), gauna vieninteles atsakovo darbines pajamas, todėl nustatė nutartyje operacijas, kurioms atlikti leidžiama naudoti areštuotas lėšas, o antstoliui pavedama nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nustatytoms operacijoms atlikti.
Šalies argumentai
Atsakovas A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti šią nutartį ir priteisti 28 Eur žyminio mokesčio iš pareiškėjo bankroto administratoriaus.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas (toliau –Teismas) pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 148 straipsnį, reglamentuojantį laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, kadangi savavališkai pakeitė 2016-02-10 ir 2016-02-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones, o šioje byloje nėra viešo intereso elemento. Šioje byloje negalėjo būti taikytos laikinosios apsaugos priemonės, o jas pritaikius atsakovui daroma žala, jis patiria finansinius nuostolius, negali normaliai gyventi, apsirūpinti maistu, susimokėti mokesčių, negali pasinaudoti lėšomis banko sąskaitoje. Be to, skundžiama nutartimi areštuota daugiau turto. Jis 2016-02-26 prašė patikslinti nutarčių rezoliucines dalis, o ne pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, todėl neaišku, koks prašymas iš dalies patenkintas.
Atsiliepimas
Pareiškėja BUAB „Alsteta“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti nepakeista skundžiamą Teismo nutartį, kadangi buvo tinkamai įvertintos visos bylos aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1p).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėta ir pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo (toliau- Teismas) nutartis, kuria pakeistos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Apeliantas teigia, kad Teismas išėjo už reikalavimų ribų, nes savavališkai pakeitė 2016-02-10 ir 2016-02-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones nesant byloje viešo intereso elemento, skundžiama nutartimi areštuota daugiau turto. Šioje byloje negalėjo būti taikytos laikinosios apsaugos priemonės, o jas pritaikius atsakovui daroma žala, jis patiria finansinius nuostolius, negali normaliai gyventi, apsirūpinti maistu, susimokėti mokesčių, negali pasinaudoti lėšomis banko sąskaitoje.
Apeliacinės instancijos teismas šiuos skundo teiginius laiko nepagrįstais.
Nors apeliantas prašymą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių formulavo kaip prašymą patikslinti procesinį sprendimą, tačiau iš reikalavimų ir pareiškimo turinio seka, kad jis prašo pakeisti areštuoto turto apimtį- areštuoti abu žemės sklypus, priklausančių jam ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise , o ne po ½ dalį , kaip buvo padaryta Teismo 2016-02-10 ir 2016-02-11 nutartimis. Tokį prašymą jis grindžia sutuoktinės sutikimu abiem žemės sklypais užtikrinti jo įsipareigojimų įvykdymą. Teismas skundžiama nutartimi šį prašymą tenkino. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad Teismas išėjo už reikalavimų ribų.
Antras atsakovo prašymas buvo nurodyti šio turto (žemės sklypų) vertę (17.700 €) pagal jo pateiktą vertinimą. Tuo jis siekia, kad Teismas areštuotiną turtą įvertintų, ko šioje bylos stadijoje nenumato įstatymas. Todėl sutiktina su Teismo argumentu, netenkinant šio prašymo, kad turtą aprašo ir įvertina antstolis, o nesutinkant su įvertinimu- teisė jį ginčyti.
Atskirojo skundo teiginys, kad Teismas areštavo daugiau turto nei reikalinga, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas skundžiama nutartimi areštavo žemės sklypus jų neįvertinęs ir, kaip pirmiau nurodyta, to padaryti jis negalėjo. Todėl pagrįstai skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad šio turto (dviejų žemės sklypų) neužtenkant 24.617,70 € užtikrinimui, likusiai sumai areštuotini kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, o ir jų nepakankant- likusiai sumai piniginės lėšos, tačiau neviršijant bendros 24.617,70 € sumos.
Minėtomis 2016-02-10 ir 2016-02-11 Teismo nutartimis Teismas pavedė antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per 1 kalendorinį mėnesį gali būti panaudota atsakovo nurodytoms operacijoms atlikti, tačiau jų nekonkretizavo. Skundžiama 2016-03-17 nutartimi Teismas įvertino atsakovo nurodytas aplinkybes dėl jo vykdomos veiklos, asmeninius poreikius bei pavedė antstoliui nustatyti konkrečią areštuotų lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms, susijusioms su atsakovo vykdoma veikla pagal individualios veiklos pažymą Nr.638611, privalomais mokėjimais valstybei, savivaldybei, Valstybinio socialinio draudimo fondui bei asmeninių poreikių patenkinimui. Tuo išsprendė jo prašymą, nes, kaip buvo minėtą, būtent antstoliui suteikta pareiga nustatyti konkrečią pinigų sumą, leistiną naudoti areštavus pinigines lėšas.
Apeliantas skunde teigia, kad Teismas iš viso negalėjo pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir nurodo argumentus dėl Teismo 2016-02-10 ir 2016-02-11 d. nutarčių neteisėtumo ir nepagrįstumo. Kadangi šios bylos ginčas nesusijęs su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, o su pritaikytų pakeitimu, dėl šio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir jų neanalizuoja.
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis pripažintina, kad skundžiamos Teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeista.