- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-04
- Bylos Nr.
- 2-329-400/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07899-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Šimbelytė
- Ieškovas
- BUAB „Alsteta“
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 21.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės BUAB „Alsteta“ bankroto administratoriui J. P., atsakovui A. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Alsteta“ ieškinį atsakovui A. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir piniginių lėšų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės BUAB „Alsteta“ bankroto administratorius (toliau tekste ieškovė) prašo pripažinti negaliojančiu 2013-01-02 paskolos sutartį Nr. 1-13/02 su atsakovu A. K. (toliau tekste atsakovu) 85 000 Lt sumai, priteisti iš atsakovo ieškovės sumokėtus 24 617,70 Eur (85 000 Lt). Nurodė, kad minėta paskolos sutartis prieštarauja bendrovės veiklos tikslams ir galėjusi turėti įtakos tam, kad bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovo prašymui atidėti sprendimo vykdymą iki 2017m. gruodžio 31d dalyje dėl 24 617,70 Eur išieškojimo. neprieštaravo.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad sandoris sudarytas teisėtai, laisva šalių valia, nepažeidžiant jokių teisės aktų. 2015-03-04 Teismo posėdyje ieškinį pripažino, prašė dėl sunkios materialinės padėties, teismo sprendimo vykdymą dėl skolos atidėti iki 2017m. gruodžio 31d.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas. Sprendimas priimtinas su sutrumpintais motyvais ( CPK 268 str. 5 d.).
BUAB „Alsteta“ administratoriaus ieškinys atsakovei pareikštas LR ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p., 14 p. pagrindais, vykdant įstatymu jam pavestas pareigas patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, imtis priemonių išieškoti skolas iš skolininkų, siekiant ginti visų kreditorių, bankrutuojančios įmonės teises. Įmonių bankroto įstatymas nereglamentuoja savarankiškų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, tačiau nurodo ginčytinų sandorių požymius – priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės nemokumui. Bankrutuojančios įmonės administratorius anksčiau šios įmonės sudarytus sandorius gali ginčyti visais Civiliniame kodekse nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta ne tik teismo teisė, bet ir pareiga ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius. Bankroto proceso atveju bankrutuojančios įmonės teisių gynimas yra susijęs su viešuoju interesu, todėl teismas, siekdamas apsaugoti kreditorių interesus ir užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, turi būti aktyvus.
Nustatyta, kad 2013-01-02 šalys sudarė paskolos sutartį Nr. 1-13/02 (toliau tekste paskola), kurios pagrindu ieškovė paskolino atsakovui 85 000 Lt (24 617,70) Eur. Pagal paskolos sutarties 3.1 p. paskola suteikiama iki 2017m. gruodžio 31d. Bankroto administratorius įvertinęs jam perduotus bankrutuojančios UAB „Alsteta“ dokumentus, nustatė, kad 85 000 Lt buvo paimti iš kasos ir perduoti atsakovui.2012-10-19 Panevėžio apygardos teismas UAB „Alsteta“ iškėlė bankroto bylą. 2013m. sausio 17d. nutartimis Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti Panevėžio apygardos teismo 2012m. spalio 19d. Panevėžio apygardos teismo nutartį. Paskolos sutartis tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta 2013m. sausio 2d. t.y. po to kai ieškovė ir atsakovas žinojo, kad paskolos davėjui yra iškelta bankroto byla, nes atsakovas buvo ieškovės UAB „Alsteta“ direktorius. Esant tokioms aplinkybėms 2013-01-02 paskolos sutartis Nr. 1-13/02 tarp ieškovės ir atsakovo prieštarauja įmonės veiklos tikslams ir galėjo turėti įtakos tam, kad įmonė negalės atsiskaityti su kreditoriais. Be to, bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė, suteikdama paskolą atsakovui, buvo nemoki, jos turtas ir lėšos buvo areštuotas, ir ši aplinkybė turėjo būti žinoma atsakovui. Tuo buvo pažeisti kitų kreditorių interesai, lygiateisiškumo principas, kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumo principas. Nustatytos aplinkybės yra faktinis ir teisinis pagrindas ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.80 str., CK 1.81 str. pagrindais kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.5 str. 1 d., 6.158 str.).
Šalys yra juridiniai asmenys, verslininkai, todėl jiems taikytini didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai dėl ūkinės veiklos vykdymo bei sandorių sudarymo (CK 2.4 str.). Šalys privalo vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau tai darydamos privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei sąžiningos dalykinės praktikos reikalavimais (CK 1.5 str. 1 d., 1.137 str., 6.158 str. 1 d.), negali pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, šalims skirtų nurodymų, įpareigojimų iš valstybės institucijų ar valstybės įgaliotų subjektų, turinčių valdingus įgaliojimus kitų asmenų atžvilgiu. Kai sandorio sudarymu, ar šiuo atveju - jo dalies įvykdymu, pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai ar viešasis interesas, tokie pažeidimai šalinami, o pažeistos teisės ginamos taikant sandorio negaliojimo institutą (CK 1.78 str.). Toks šalių elgesys pažeidžia bendruosius teisės principus — teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, kurie įpareigoja civilinių teisinių santykių dalyvius, įgyvendinant savo teises ir vykdant pareigas, laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus.
Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai šaliai ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 str. 2 d., 6.145 str.). Kadangi šalių sudarytas pripažįstamas negaliojančiu CK 1.80 str. 1 d., 1.81 str. 1 d. numatytais pagrindais, todėl atsakovas turi grąžinti ieškovei tai, ką be teisėto pagrindo gavo pripažinto prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms ir prieštaraujančio viešajai tvarkai sandorio pagrindu.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas nevengia vykdyti įsipareigojimų kreditoriui, tačiau dėl turtinės padėties neturi galimybės teismo sprendimą įvykdyti iš karto. Teismas atkreipia kreditoriaus dėmesį, kad patenkinus skolininko reikalavimą ir atidėjus teismo sprendimo vykdymą dėl 24 617,70 Eur išieškojimo teismas, nenukrypta nuo CPK 736 str. reikalavimų.
Atsižvelgiant į skolininko turtinę padėtį, skolininkas turi pastovas pajamas, dirba pagal verslo liudijimą, statybos įmonėje, todėl teismo sprendimo vykdymas atidedamas iki 2017m. gruodžio 31d.
Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 2 d.). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo priteisiamas žyminis mokestis – 738,53 Eur - valstybei (b.l. 1, 28) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 6p., 92, 93 str.).
Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259, 270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančiu 2013 m. sausio 2d. Paskolos sutartį Nr. 1-13/02 nuo jos sudarymo momento, kuriuo ieškovė UAB „Alsteta“, į.k. 148242943, paskolino atsakovui A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 85 000 Lt.
Taikant restituciją, priteisti ieškovei BUAB „Alsteta“, į.k. 148242943, iš atsakovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 24 617,70 Eur.
Priteisti į valstybės biudžeto pajamas iš atsakovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 738,53 Eur žyminio mokesčio, įmokos kodas 5660.
Sprendimo vykdymą dalyje dėl 24 617,70 Eur išieškojimo atidėti iki 2017m. gruodžio 31d.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.