Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Prašyme nurodoma, kad Kauno apylinkės teismas 2016-03-31 nuosprendžiu neišsprendė antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimo ir nepriteisė valstybės patirtų išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš kaltinamojo K. G., todėl prašoma išspręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo klausimą baudžiamojoje byloje ir priteisti iš kaltinamojo K. G. 123,56 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 str. 2 d. numatyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nuosprendžiu nebuvo išspręstas klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 123,56 Eur. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, o atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.). Šios nuostatos nėra imperatyvios - teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. BPK 361 straipsnyje numatyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

Gynėjas K. G. paskirtas, kadangi kaltinamasis buvo suimtas, todėl gynėjo dalyvavimas buvo privalomas (BPK 51 str. 1 d. 7 p.). Kardomoji priemonė – suėmimas – kaltinamajam pakeista į švelnesnę 2016-03-25 nutartimi, pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodytas 123,56 Eur dydžio advokato užmokestis, surašyta 2016-03-23. Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. c p. numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamasis nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“. Taigi, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Šiuo atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d., 361 str. 2 d., 364 str.,

nutaria:

Atmesti Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per šią nutartį priėmusį teismą.