- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-08
- Bylos Nr.
- eAS-921-789/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01325-2026-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Iveta Pelienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė (pran.)
- Pareiškėjas
- M. F.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. F. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. F. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas M. F. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2026 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 26S44469 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą? išnagrinėti pareiškėjo prašymą? suteikti prieglobsti? Lietuvos Respublikoje iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą, laikinai uždraudžiant išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje.
Pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodė, kad šiuo atveju neatitaisoma žala pasireiškia tuo, kad pareiškėjas būtų išsiųstas į kilmės valstybę, neišanalizavus jo situacijos dėl jam kylančios grėsmės (duomenys neskelbtini), kuriame jis susidurtų su grėsme gyvybei ir sveikatai, patirti persekiojimą tiek dėl politinių, tiek dėl religinių priežasčių, be to, dėl sveikatos priežiūros paslaugų trūkumo pareiškėjas patirtų didelę žalą sveikatai, kadangi jis serga (duomenys neskelbtini). Nors tai yra pakartotinis pareiškėjo prašymas, tačiau jis teikiamas po to, kai paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, t. y. buvo gautas naujas įrodymas – arešto orderis, taip pat atsirado papildomos aplinkybės dėl religijos ir sveikatos priežasčių.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 2 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą ir netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Teismas nustatė, kad Departamentas Sprendime nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjas išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; 4) įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjas išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; 5) pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nenurodė argumentų, nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima matyti realų galimai atsirasiančios žalos faktą ir žalos dydį, išsiuntus pareiškėją į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo argumentai, kad jam (duomenys neskelbtini) kyla grėsmė patirti persekiojimą tiek dėl politinių, tiek dėl religinių priežasčių, taip pat kyla grėsmė jo sveikatai dėl sveikatos priežiūros paslaugų trūkumo (pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini)), yra deklaratyvūs ir susiję su bylos esme, todėl teismas, nagrinėdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, nevertino jų. Teismo vertinimu, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, kad Regionų administracinis teismas įsiteisėjusiu 2025 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu byloje Nr. eI3-14119-764/2025 atmetė pareiškėjo skundą dėl Departamento 2025 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 25S133811 panaikinimo, kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Minėtame sprendime, išnagrinėjus pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį bei įvertinus jo pasakojimą apie išvykimo iš kilmės valstybės priežastis, kuriomis jis grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, nustatyta, kad pasakojimas nėra nuoseklus, detalus; dėl nustatytų trūkumų pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu bei savaime nepagrindžia pareiškėjui tariamai kilusios grėsmės kilmės valstybėje realumo; pareiškėjo pateikti materialiniai įrodymai, vertinant juos visų nagrinėjimo metu įvertintų aplinkybių kontekste, dėl nustatytų trūkumų nėra laikytini patikimais ir turinčiais įrodomąją galią; įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos jam suteikimo poreikį.
Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, kurio prašymas suteikti prieglobstį jau buvo pripažintas nepagrįstu įsiteisėjusiu Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu byloje Nr. eI3-14119-764/2025, tikėtinai nepagrindė ir šio savo prašymo suteikti prieglobstį.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, neįvykdė šios pareigos, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 str.).
III.
Pareiškėjas M. F. atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo vykdymą, laikinai uždraudžiant išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje.
Pareiškėjas nurodo, kad pateikė rašytinius įrodymus dėl sveikatos būklės, religijos, politinių motyvų. Todėl šie dokumentai ir skunde išdėstyti paaiškinimai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) tikėtinai pagrindžia pareiškėjo reikalavimą ir jis nėra akivaizdžiai nepagrįstas. Be to, medicininiai dokumentai yra išduoti Lietuvos gydymo įstaigos, t. y. jų autentiškumas ir patikimumas nekelia abejonių. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę, kurioje jam gresia persekiojimas ir / ar didelė žala sveikatai, t. y. žala, galinti kilti gyvybei ir sveikatai. Jei nebus sustabdytas Sprendimo vykdymas, galinti kilti žala yra labai didelė ir neatitaisoma (jei žmogus netektų gyvybės ar būtų sunkiai sužalota asmens sveikata, tokios žalos jau nebūtų įmanoma atitaisyti, jei būtų priimtas teigiamas sprendimas). Tuo atveju, jei būtų priimtas teigiamas sprendimas, o jis jau būtų išsiųstas, tokios sprendimo įgyvendinimas praktiškai būtų arba neįmanomas, arba labai sudėtingas, nes nėra teisės aktuose įtvirtinta procedūra, kaip toks asmuo būtų grąžinamas į Lietuvą iš kilmės valstybės tam, kad būtų iš naujo išnagrinėtas prieglobsčio prašymas.
Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus, jog 2026 m. kovo 6 d. pareiškėjui buvo atliekami papildomi medicininiai tyrimai dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas prašo pridėti šiuos įrodymus prie bylos. Pareiškėjas paaiškina, kad Priėmimo ir integracijos agentūros socialinė darbuotoja, kuri yra atsakinga už pareiškėją, nurodė, jog tyrimas atliktas, bet rezultatų dar nėra, yra numatytas pareiškėjo vizitas pas neurologą. Pareiškėjas nurodo, kad šie įrodymai gauti 2026 m. kovo 9 d., todėl jie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Šie įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo nurodytos priežastys dėl sveikatos priežasčių realiai egzistuoja.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Atsakovo vertinimu, pareiškėjo skundo teiginiai nėra pakankami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nagrinėjamoje byloje. Atsakovas nurodo, jog rizika, kad pareiškėjas nukentės ateityje, yra išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe.
Atsakovas atkreipia dėmesį, jog Sprendimas priimtas dėl to, kad, išnagrinėjus pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį bei įvertinus jo pasakojimą apie išvykimo iš kilmės valstybės priežastis, kuriomis jis grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, nustatyta, kad pasakojimas nėra nuoseklus, detalus, nėra paremtas objektyviais įrodymais. Dėl nustatytų trūkumų pareiškėjo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu bei savaime nepagrindžia jam tariamai kilusios grėsmės kilmės valstybėje realumo. Atsakovo teigimu, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas neatitiktų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešųjų interesų principų.
Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas skunde nekonkretizavo, kokia bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės. Atsakovo teigimu, pareiškėjo argumentas, kad jis bus išsiųstas į kilmės šalį, savaime nereiškia, kad pareiškėjui bus padaryta didelė, neatitaisoma žala. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nedetalizavo galimų atsirasti pasekmių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad, netaikius prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 2 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pareiškėjas atskirajame skunde, be kita ko, prašo pridėti prie bylos papildomus įrodymus – Priėmimo ir integracijos agentūros socialinės darbuotojos elektroninį laišką. Šis elektroninis laiškas pagrindžia aplinkybę, kad 2026 m. kovo 6 d. pareiškėjui buvo atliekami papildomi medicininiai tyrimai dėl (duomenys neskelbtini), siekiant nustatyti, ar pareiškėjas serga šia liga, ar ne.
ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad prašomi pridėti prie bylos papildomi įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau, jie gali būti reikšmingi, nagrinėjant pareiškėjo atskirąjį skundą, tenkina pareiškėjo prašymą ir prideda pateiktus papildomus įrodymus prie bylos.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nustatęs, jog pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi ir laikydamasis pozicijos, kad jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti patenkintas, atskirajame skunde teigia, jog teismas skundžiama nutartimi neatliko išsamaus ir tinkamo nepataisomos didelės žalos kriterijaus vertinimo, neatsižvelgė į pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybių visumą.
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia Sprendimą, kuriame atsakovas, skubos tvarka išnagrinėjęs paskesnį pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nusprendė nesuteikti M. F. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiųsti M. F. iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti M. F. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu M. F. išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu M. F. išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas paskesniame prašyme suteikti prieglobstį pateikė informaciją, kad yra išrašytas teismo arešto orderis jo suėmimui dėl politinių priežasčių, pareiškėjas pakeitė savo religiją ((duomenys neskelbtini)), todėl (duomenys neskelbtini) jo laukia dideli nemalonumai ir bausmės, pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini), jam reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl, grįžus į (duomenys neskelbtini), jam bus padaryta didelė žala.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla nėra nagrinėjama iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo skundas atitinka ABTĮ nustatytus ir tokio pobūdžio procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus ir šiuo atveju nėra pagrindo tvirtinti, jog, atlikus preliminarų įvertinimą, nėra objektyviai tikėtina, kad skundo reikalavimas negali būti patenkintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-433-629/2025 ir kt.). Todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas tikėtinai nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį.
Pareiškėjas motyvavo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės tuo, kad, išsiuntus jį į kilmės valstybę, jis patirs persekiojimo veiksmus, kils grėsmė jo sveikatai ir / ar gyvybei. Įvertinusi ginčo esmę, aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjo argumentus, teisėjų kolegija akcentuoja, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas turi būti sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-438/2017 ir kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi skunde išdėstytus argumentus dėl galbūt kilsiančios grėsmės pareiškėjui, ginčijamo Sprendimo turinį, daro išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra pagrindas taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje proceso stadijoje negalima neabejotinai konstatuoti, kad, išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis nepatirtų neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos rizikos.
Teisėjų kolegija, įvertinusi Departamento Sprendimu, kuriuo pareiškėjas išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, pareiškėjui sukeliamus teisinius padarinius ir tai, kad pareiškėjas, neįsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui dėl ginčijamo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, gali būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, taip pat nesant duomenų, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, piktnaudžiautų procesu, daro išvadą, kad šiuo atveju, netaikant pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui, o kartu ir sudarytos kliūtys efektyviai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą šioje administracinėje byloje, kurioje dar nėra galutinai išspręstas pareiškėjo teisinės padėties klausimas.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, tenkinant pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. F. atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 2 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinti ir išspręsti klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo iš esmės.
Pareiškėjo M. F. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės tenkinti.
Sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2026 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. 26S44469 vykdymą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje administracinėje byloje.
Nutartis neskundžiama.